Media Day 2017 (Atlas)—... · 2018-04-26 · reklamos kainos. Lauko reklamos įkainiai turėtų...

Žiniasklaidos tyrimų apžvalga

2017

Turinys

1Reklamos rinka 03

2Televizijos auditorijos tyrimas 07

3Radijo auditorijos tyrimas 15

4Spaudos auditorijos tyrimas 21

5Interneto naudotojų tyrimas 25

6Media day 32

7TNS Atlas™ 36

8Žodynėlis 42

Daugiau informacijos:Renata Mackevičienė

[email protected]

2

Kontaktai

Kantar TNS

M. Valančiaus g. 1A

Vilnius, LT-03155

tel. +370 5 2106600

faks. + 370 5 2106601

www.tns.lt

www.tnsglobal.com

mailto:[email protected]?subject=Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2014

http://www.tns.l/

http://www.tnsglobal.com/

2017 m. Lietuvos reklamos rinka augo 3,8 proc. ir siekė 111,2 mln. eurų. Vienam

Lietuvos gyventojui teko 39 eurai reklamos žiniasklaidoje išlaidų. 2018 m. reklamos

rinkai prognozuojamas 2,4 proc. augimas.

Didžiausius augimo tempus pernai rodė lauko ir interneto banerinė reklama –

atitinkamai 16 proc. ir 12 proc. Sąlyginai nedidelį biudžetą generuojanti vidaus TV

reklama augo 25 proc. Po 10 proc. paaugo radijo ir kino reklamos investicijos.

Didžiąją Lietuvos reklamos pinigų dalį atsiriekianti televizija paaugo 2,7 proc. nuo

48,7 iki 50 mln. eurų. Žurnalų ir laikraščių reklamos biudžetai mažėjo 13,5 proc. ir

6,6 proc. atitinkamai.

“Kantar TNS” atliktos didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos

davėjų, žiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų apklausos duomenimis, šiemet

Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 2,4 proc. Didžiausią augimą ekspertai numatė

interneto reklamai – 9,5 proc., tačiau kalbant apie atskirus interneto reklamos

kanalus, prognozuojama, kad banerinės interneto reklamos lietuviškuose

portaluose šiek tiek mažės – 0,4 proc. Kino reklama numatoma augs 7,5 proc.,

radijo reklama 3 proc., televizijos reklama 1,5 proc., o vidaus reklama 0,5 proc.

Pasak reklamos ekspertų, išlaidos 2018 m. mažės laikraščių reklamai 6,8 proc.,

žurnalų 2,7 proc. ir lauko reklamai 1 proc.

2018 metais numatoma, kad 4 proc. turėtų augti TV reklamos, radijo ir interneto

reklamos kainos. Lauko reklamos įkainiai turėtų ūgtelti 1 proc. Visų kitų

žiniasklaidos kanalų – laikraščių, žurnalų, kino ir vidaus reklamos reklamos įkainiai,

prognozuojama, nesikeis.

Pasak reklamos rinkos ekspertų, bendrą reklamos apimčių augimą šiais metais

turėtų lemti aktyvi konkurencija mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų

sektoriuose, palankios šalies ekonominės prognozės, augantis vidaus

vartojimas. Tačiau spartesnį reklamos rinkos augimą stabdys alkoholio reklamos

draudimas. Šis draudimas, pasak kai kurių rinkos ekspertų, gali lemti ir reklamos

rinkos mažėjimą.

Jau ketvirtus metus iš eilės žiniasklaidos planavimo agentūros įvertino ne tik

interneto banerinės reklamos apimtis, bet ir kitų interneto reklamos kanalų

biudžeto dalis bei prognozes šiems metams. Remiantis žiniasklaidos planavimo

agentūrų pateiktais skaičiais ir banerinės interneto rinkos dydžiu, skaičiuojama,

kad 2017 metais bendras įvairių interneto kanalų reklamos biudžetas Lietuvoje

galėjo būti ~56,4 milijonų eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis skaičius neįtraukia

tiesiogiai reklamą interneto kanaluose perkančių reklamdavių išlaidų.

Lietuvos reklamos rinkos tyrimą “Kantar TNS” atliko išanalizavusi savo 2017 m.

reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius, žiniasklaidos

planavimo agentūras, šalies komercines televizijas, radijo stotis, interneto

žiniasklaidos asociaciją, didžiausius interneto paslaugų teikėjus, lauko reklamos

agentūras, kino ir vidaus reklamos davėjus.

Reklamos rinka 2017

3Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2017

Reklamos rinka

MEDIA/NET MLN EUR 2016 2017 Pokytis

TV 48.7 50

INTERNETAS* 18 20.2

LAUKO REKLAMA** 9.5 11

RADIJAS 8.9 9.8

ŽURNALAI 11.1 9.6

LAIKRAŠČIAI 9.1 8.5

KINAS 1 1.1

VIDAUS REKLAMA*** 0.8 1

Iš viso 107.1 111.2

+2,7 %

+15,8 %

+3,8%

+10%

+12,2 %

+25 %

+10,1 %

- 6,6 %

* banerinė interneto reklama

** įskaitant lauko vaizdo reklamą ir „Fillboard“ (reklamą ant degalinių degalų pylimo pistoletų)

*** vidaus TV reklama - ekranai prekybos centruose

4

- 13,5 %

TV45,0%

INTERNETAS*18,2%

LAUKO REKLAMA**

9,9%

RADIJAS8,8%

ŽURNALAI8,6%

LAIKRAŠČIAI7,6%

KINAS 1,0%

VIDAUS REKLAMA***0,9%

REKLAMOS RINKOSDALIS2017

Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2017

TV reklamos trukmė, lyginant 2017 ir 2016

metų sausio-gruodžio mėnesių duomenis,

išaugo 2 proc. Per dvylika 2017 metų

mėnesių televizijoje buvo ištransliuota 1

milijonas 889 tūkstančiai reklaminių klipų.

Laikraščiuose buvo išspausdinta 8 milijonai

632 tūkstančiai kvadratinių centimetrų

reklamos, reklamos plotas mažėjo 5,7 proc.

Žurnaluose reklamos plotas krito 11,7 proc.

ir sudarė 5 milijonus 985 tūkstančius

kvadratinių centimetrų reklamos.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos

plotas, palyginus 2017 ir 2016 metų sausio-

gruodžio mėnesių duomenis, mažėjo 3,5

proc. Vidutiniškai per dieną lauko reklamos

stenduose buvo 16,9 tūkstančių m²

reklamos.

Ant degalinių degalų pylimosi pistoletų

buvo užklijuota 35,6 tūkstančiai reklaminių

lipdukų. Lyginant su 2016 metų rezultatais,

Fillboard reklamos kiekis ūgtelėjo 0,1 proc.

Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant 2017 ir

2016 metų duomenis, išaugo 18,7 proc.Kino reklama augo 34,2 proc. 2017 metais

prieš kino filmus buvo parodyta 581

tūkstantis reklaminių klipų.

TV + 2 % Laikraščiai -5,7 %

Radijas +8,2 % Lauko reklama -3,5%

Fillboard + 0,1% Vidaus TV +18,7% Kino reklama +34,2%

Radijo stotys per 2017 metus transliavo 8

milijonus 711 tūkstančių sekundžių

reklamos ir tai buvo 8,2 proc. reklamos

daugiau negu per 2016-uosius metus.

Žurnalai -11,7 %

Reklamos kiekiai - 2017


Reklamuotojai ir produktų grupės, TOP 10

Po

zic

ija

20

17

Po

zic

ija

20

16

Produktų grupė

1 1 PREKYBOS TINKLAI

2 2 PREKYBOS CENTRAI

3 3 INTERNETO+MOBILUS RYŠYS

4 5 MOBILAUS RYŠIO TELEFONAI - PREKYBA

5 4 VAISTINĖS

6 10 PIRKĖJO KORTELĖS

7 7 LOTERIJOS

8 6 GREITASIS KREDITAS

9 11VITAMINAI, ŽUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI

10 9POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI,FESTIVALIAI

Po

zic

ija

20

17

Po

zic

ija

20

16

Reklamuotojas

1 1 TELE2

2 3 MAXIMA LT

3 5 LIDL

4 x TELIA LIETUVA

5 4 STUDIO MODERNA

6 8 RECKITT BENCKISER

7 6 PALINK

8 2 PROCTER&GAMBLE

9 9 OLIFĖJA

10 11 FERRERO


TV auditorijos matavimas

“Kantar TNS” televizijos auditoriją matuoja elektroniniu būdu, reprezentatyvioje

daugiau nei 1200 respondentų panelėje (kurios dalyviai – Lietuvos gyvenojai nuo 4

m. amžiaus) diegdama TV metrus. TV metrų tyrimas Lietuvoje atliekamas jau nuo

1999-ųjų metų. 2017-aisiais TV auditorijai matuoti buvo naudojama Audio

Matching (garso sugretinimo) kanalų identifikavimo metodika, kuri leidžia ne tik

išmatuoti TV žiūrėjimo apimtis, bet ir įvertinti, kokia TV kanalo auditorijos dalis

konkrečią laidą žiūrėjo gyvai, o kiek žiūrovų tą laidą peržiūrėjo vėliau, įrašytą.

Esminiai TV rinkos bruožai 2017-aisiais

• Prie TV ekranų praleidžiamas laikas toliau augo

Vystantis technologijoms, plintant išmaniesiems telefonams, planšetiniams bei

nešiojamiems kompiuteriams, vis daugiau gyventojų TV turinį žiūri mobilių įrenginių

ekranuose. Tačiau žmonių, TV programas žiūrinčių televizoriuje, skaičius

nemažėjo, o laiko, praleidžiamo prie televizoriaus ekrano, trukmė toliau augo.

2017-aisiais metais kiekvienas Lietuvos gyventojas per dieną prie televizoriaus

praleido vidutiniškai 3 val. 56 min. – vienuolika minučių daugiau nei 2016-aisiais ir

daugiau nei dvidešimčia – nei 2015-aisais.

Televizoriaus žiūrėjimo trukmė ypač augo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų – 2017

metais vidutiniškai vienas suaugęs Lietuvos gyventojas prie TV ekrano kasdien

praleido po 4 val. 17 min. – 12 minučių daugiau nei ankstesniais metais. 4-17 m.

amžiaus vaikai televizorių žiūrėjo vidutiniškai po 2 val. 3 min. kasdien.

• Didžiausi TV rinkos žaidėjai

TV rinkos lyderiai 2017-taisiais, kaip ir ankstesniais metais, išliko tie patys:

didžiausią auditorijos dalį pagal žiūrėtą laiką, matuojant tik „gyvo“ žiūrėjimo

duomenis, turėjo LNK (15,2 proc.) bei TV3 (15,1 proc.), o įvertinus ir atidėto

žiūrėjimo duomenis, konsoliduota LNK kanalo auditorijos dalis sudarė 16,4 proc.,

TV3 – 16,8 proc. LRT kanalų grupei priklausantis visuomeninis transliuotojas „LRT

Televizija“ turėjo 10,5 proc. konsoliduotos auditorijos dalį. Šie trys kanalai buvo

lyderiai ir pagal per dieną pasiektos auditorijos dydį: konsoliduotais duomenimis,

TV3 pasiekė 41,7 proc., LNK – 40,1 proc., o „LRT Televizija“ – 32,3 proc. Lietuvos

gyventojų kasdien.

• Žiūrimiausios laidos

Populiariausios 2017 m. TV laidos – Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės,

kuriose žaidė Lietuvos rinktinė, Eurovizijos dainų konkurso finalai, o taip pat

tradiciniai „Auksiniai svogūnai“ bei pramoginės, muzikinės laidos ir filmai.

Televizijos auditorijos tyrimas 2017


TV auditorijos dalis, „gyvas“ žiūrėjimas

LNKgrupė

All Mediagrupė

LRT grupė

BMAgrupė

Lrytas TV

Kita

15,2%

6,5%

3,6%

2,9%

0,3%

15,1%

3,0%2,4%9,7%

1,0%

2,2%

1,8%

0,7%

5,0%

7,4%

23,3%LNK grupė 28,4%

LNK 15,2%

BTV 6,5%

TV1 3,6%

Info TV 2,9%

Liuks! 0,3%

All Media grupė 20,5%

TV3 15,1%

TV6 3,0%

TV8 2,4%

LRT grupė 10,7%LRT Televizija 9,7 %

LRT Kultūra 1,0%

BMA grupė 4,7%

NTV Mir Lietuva 2,2%

PBK 1,8%

REN Lietuva 0,7%

Lietuvos rytas TV 5,0% Lietuvos rytas TV 5,0%

Kita 30,7% Atidėtas žiūrėjimas 7,4%

Kiti kanalai 23,3%


TV auditorijos dalis, konsoliduotas* žiūrėjimas

LNKgrupė

All Mediagrupė

LRT grupė

BMAgrupė

Lrytas TV

Kita

16,4%

7,0%

4,0%

3,0%

0,3%

16,8%

3,2%2,9%

10,5%

1,1%

2,5%

2,4%

0,9%

5,4%

23,8%LNK grupė 30,7%

LNK 16,4%

BTV 7,0%

TV1 4,0%

Info TV 3,0%

Liuks! 0,3%

All Media grupė 22,8%

TV3 16,8%

TV6 3,2%

TV8 2,9%

LRT grupė 11,7%LRT Televizija 10,5 %

LRT Kultūra 1,1%

BMA grupė 5,7%

NTV Mir Lietuva 2,5%

PBK 2,4%

REN Lietuva 0,9%

Lietuvos rytas TV 5,4% Lietuvos rytas TV 5,4%

Kita 23,7%Kiti kanalai 23,7%

9

* konsoliduoto žiūrėjimo duomenys apima ne tik „gyvo“, bet ir atidėto žiūrėjimo duomenis


TV kanalų pasiekimas*

24,3

17,2

21,3

5,7

35,9

11,1

29,2

6,6

8,7

5,1

15,6

36,9

17,7

15,0

24,5

18,1

23,2

5,4

38,3

11,7

31,2

6,6

8,2

4,2

15

39,9

17,7

15,7

0 5 10 15 20 25 30 35 40

BTV

Info TV

Lietuvos rytas TV

Liuks!

LNK

LRT Kultūra

LRT Televizija

NTV Mir Lietuva

PBK

REN Lietuva

TV1

TV3

TV6

TV8

2016 2017

Dienos pasiekimas %

10

* „gyvo“ žiūrėjimo duomenys


TV kanalams tenkančio konsoliduoto* žiūrėto laiko dalis (proc.) skirtingose demografinėse

grupėse

32,1

29,3

17,1

10,0

13,6

16,6

14,7

17,9

2,9

5,3

7,9

15,2

3,1

5,7

7,1

7,9

1,1

1,7

5,5

7,2

47,2

41,4

47,7

41,8

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

4-17

18-34

35-54

55+

19,8

16,5

13,6

18,3

18,2

12,9

10,0

10,4

11,2

7,9

7,6

5,5

6,8

5,1

4

37,2

42,2

52,8

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

< 2 tūkst.

2-100 tūkst.

>100 tūkst.

TV3 LNK LRT Televizija BTV Lietuvos rytas TV Kiti kanalai

Pagal amžiaus grupes

Pagal gyvenamosios vietovės dydį

11

* konsoliduoto žiūrėjimo duomenys apima ne tik „gyvo“, bet ir atidėto žiūrėjimo duomenis


03:45

01:56

04:05

03:27

03:59

03:52

03:49

03:34

Visi gyventojai 4+

4-17 metų

18+ metų

Vyrai

Moterys

< 2 tūkst gyv.

2-100 tūkst gyv.

>100 tūkst gyv.

TV žiūrėjimo laikas

03:56

02:03

04:17

03:39

04:10

04:01

04:03

03:45

Visų gyventojų vidutinis žiūrėjimo laikas per parą

(val:min) 2017 m.

Visų gyventojų vidutinis žiūrėjimo laikas per parą

(val:min) 2016 m.


Populiariausios laidos

Laidos pavadinimas Žanras TV kanalasKonsoliduoto

žiūrėjimoreitingas %

„Gyvo“ žiūrėjimo

reitingas %

1 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/GRAIKIJA-LIETUVA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 18.2 17.8

2 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/ITALIJA-LIETUVA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 17.1 16.7

3 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2017. ANTRAS PUSFINALIS MUZIKINĖ LAIDA LRT Televizija 16.8 16.1

4 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/IZRAELIS-LIETUVA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 15.8 15.4

5 AUKSINIAI SVOGŪNAI 2017 PRAMOGINĖ LAIDA TV3 15 13.2

6 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/GRUZIJA-LIETUVA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 14.2 14

7 LIETUVOS TALENTAI PRAMOGINĖ LAIDA TV3 13.3 12.1

8 VIENAS NAMUOSE 2. PASIKLYDĘS NIUJORKE FILMAS TV3 13 10.2

9 VIENAS NAMUOSE FILMAS TV3 12.8 10.1

10 X FAKTORIUS PRAMOGINĖ LAIDA TV3 12.7 11.3

11 PASAULIO VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATO ATRANKA/LENKIJA-LIETUVA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 12.3 11.9

12 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATO FINALAS/SERBIJA-SLOVĖNIJA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 12 11.6

13 MUZIKINĖ KAUKĖ. SUPERFINALAS PRAMOGINĖ LAIDA BTV 11.9 10.4

14 SIMARONO ŽIRGAS FILMAS TV3 11.7 10

15 KAUKAZO BELAISVĖ ARBA NAUJI ŠURIKO NUOTYKIAI FILMAS LNK 11.6 10.5

16 TARPTAUTINIS VYRŲ KREPŠINIO TURNYRAS/ISPANIJA-LIETUVA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 11.6 11.3

17 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2017. FINALAS MUZIKINĖ LAIDA LRT Televizija 11.5 10.1

18 M.A.M.A. APDOVANOJIMAI 2017 SPECIALIZUOTA LAIDA TV3 11.5 10.4

19 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/LIETUVA-UKRAINA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 11.4 11.2

20 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/LIETUVA-VOKIETIJA SPORTO RUNGTYNĖS TV3 11.2 10.8


Populiariausi filmai

Filmo pavadinimas TV kanalasKonsoliduoto



reitingas %1 VIENAS NAMUOSE 2. PASIKLYDĘS NIUJORKE TV3 13 10.2

2 VIENAS NAMUOSE TV3 12.8 10.1

3 SIMARONO ŽIRGAS TV3 11.7 10

4 KAUKAZO BELAISVĖ ARBA NAUJI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK 11.6 10.5

5 ŠREKO HELOVYNAS TV3 11.2 8.8

6 MADAGASKARAS 2 TV3 10.7 9.4

7 ŠREKAS TV3 10.7 9.3

8 MADAGASKARO PINGVINAI TV3 10.4 8.9

9 PELENĖ TV3 10.1 8.8

10 LEDYNMETIS 2. EROS PABAIGA TV3 9.9 8.9

Serialo pavadinimas TV kanalasKonsoliduoto



reitingas %1 MOTERYS MELUOJA GERIAU TV3 10.7 9.4

2 BRUTO IR NETO TV3 8.6 7.8

3 ŠVIESOFORAS TV3 8.4 7.3

4 REZIDENTAI TV3 7.4 6.2

5 APIE MUS IR KAZLAUSKUS TV3 7.1 6.6

6 MEILĖ GYDO LNK 6.8 6.3

7 ELDORADO BEIEŠKANT TV3 5.3 4.7

8 JUODOSIOS NAŠLĖS LNK 5.2 4.4

9 LAISVĖS KAINA. PARTIZANAI LRT Televizija 4.7 3.7

10 TĖVELIO DUKRYTĖS TV3 3.8 3.3

Populiariausi serialai


Radijo auditorijos matavimas

Radijo auditorijos tyrimo tikslas - nustatyti radijo stočių auditorijos dydį, apibrėžti

auditorijos socialines-demografines charakteristikas ir pateikti auditorijos duomenis

tinklelio bei reklamos planavimui.

2017 metais pasikeitė radijo auditorijos tyrimo metodologija: radijo auditorijos

tyrimas pradėtas atlikti taikant „Day-After Recall“ (DAR) metodiką, kuri pakeitė

tradicinį savaitės dienoraštį.

Ši metodika remiasi respondento vakarykštės dienos radijo klausymusi. Apklausa

atliekama telefonu (CATI) ir internetu (CAWI), apklausiant 16-74 m. amžiaus

respondentus, atrinktus taip, kad atitiktų Lietuvos demografinį pasiskirstymą pagal

regionus, lytį ir amžių. Apklausiamųjų imtis yra paskirstyta lygiomis dalimis

kiekvieną apklausos dieną.

Per 2017 metus buvo apklausta 9200 16-74 metų amžiaus respondentų. Tyrimo

rezultatai pateikiami naudojant „rolling sample“ metodiką, t.y. duomenys už 6

mėnesių periodą (2 sezoniniai ketvirčiai) atnaujinami kas 3 mėnesius: žiema –

pavasaris, pavasaris-vasara, vasara-ruduo, ruduo-žiema. Metams pasibaigus,

pateikiami jungtiniai metiniai duomenys. Taip pat kartą per metus yra pateikiami

platesnio radijo stočių sąrašo auditorijos duomenys, apimantys ir regionines stotis.

Esminiai radijo auditorijos bruožai ir pokyčiai 2017–aisiais

• Bendrai radijo kasdien pasiekiama klausytojų auditorija kinta nedaug. Kasdien

radijo klausosi apie 70 proc. (2015 ir 2016 m. – 71,0 proc., 2017 m. – 69 proc.)

16-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų .

• Radijo klausymosi laikas išaugo: 2017 metais 16-74 m. amžiaus Lietuvos

gyventojas per dieną radijo klausėsi vidutiniškai 2 val. 54 min. (2016 m. - 2 val.

30 min.). Nors rezultatai rodo, kad jaunimas radijo klausosi trumpiausiai,

lyginant su ankstesniais metais (ir tyrimo metodu) labiau išaugusius radijo

klausymosi rodiklius matome jaunesnio amžiaus grupėse.

Populiariausios radijo stotys

• Populiariausia radijo stotimi pagal pasiektą dienos auditoriją Lietuvoje 2017

metais išliko M-1, „Lietus“ įtvirtino savo antrąją poziciją, „LRT Radijas“ - trečias,

prie jo priartėjęs pagal pasiekimo rodiklius Radiocentras - ketvirtoje pozicijoje.

• Radijo stočių populiarumas skirtingose amžiaus grupėse skiriasi: tarp jaunimo

dominuoja M-1, taip pat populiarios stotys Radiocentras, ZIP FM ir Power Hit

Radio. Auditorijai „senėjant“ M-1 lyderio poziciją užleidžia „Lietui“, populiariausių

stočių sąraše vietas dalindamasis su Radiocentru, M-1 Plius ir „LRT Radiju“, o

vyriausių klausytojų grupėje tradiciškai dominuoja „LRT Radijas“.

Radijo auditorijos tyrimas 2017


Radijo klausymosi trukmė pagal amžių(val:min)

02:27

01:27

02:14

02:27

02:46

02:38

03:01

02:54

02:07

03:00

03:20

03:03

02:59

02:49

Visi gyventojai16-74 metų

16-24 metų

25-34 metų

35-44 metų

45-54 metų

55-64 metų

65-74 metų

2016 2017


Pasiekta radijo stočių dienos auditorija %

17*LRSSA - A2, FM99, Kapsai, Mažeikių Aidas, Mažeikių FM,

Pulsas, RS2, Saulės radijas, Spindulys, Tau, Tauragės radijas

18,2

14,7

11,911,4

6,2 5,95,3 5,3 5,1

4

2,6 2,6 2,4 2,1 1,9 1,81,2 1,1 1 0,8 0,6 0,6 0,5 0,4 0,1

2,5

M-1

Lie

tus

LR

T R

adija

s

Ra

dio

ce

ntr

as

RU

SR

AD

IO L

T

M-1

Pliu

s

Pūkas

Pow

er

Hit R

adio

ZIP

FM

Žin

ių r

adija

s

Re

lax F

M

Euro

pe

an H

it R

adio

LR

RS

A

La

luna

GO

LD

FM

Kely

je

Cla

ssic

Rock F

M

LR

T O

pus

Gera

s F

M

LR

T K

lasik

a

Zna

d W

ilii

Ra

dug

a

Extr

a F

M

Easy F

M

Supe

r F

M

Kito

s s

toty

s


*

Radijo auditorija pagal klausyto laiko dalį

18

LRT grupė 14%

LRT Radijas 13,1%

LRT Klasika 0,3%

LRT Opus 0,6%

M-1 grupė 42.9%

M-1 18,7%

Lietus 17,1%

M-1 Plius 5%

Laluna 1,7%

Raduga 0,4%

RC grupė 22.3%

Radiocentras 9%

RUSRADIO LT 6,3%

ZIP FM 4%

Relax FM 2,2%

Classic Rock FM 0,8%

Žinių radijas 2.9%Žinių radijas 2,8%

Easy FM 0,1%

A2 0,6%

Tau 0,4%

Saulės radijas 0,4%

*LRSSA 2% Mažeikių aidas FM 0,2%

Kitos stotys

16.1 %

Kapsai 0,1%

FM99 0,1%

RS2 0,1%

Pūkas 5,6%

Power Hit Radio 3,3%

GOLD FM 1,4%

European Hit Radio 1,2%

Kelyje 0,9%

Geras FM 0,7%

Znad Wilii 0,4%

Extra FM 0,2%

Super FM 0%

Kita 2.5%

LRT grupė

14 %

M-1 grupė

42.9 %

RC grupė

22.3%

Žinių radijas

3%

Kita

16.1 %

*LRSSA

2%

Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2017*LRSSA - A2, FM99, Kapsai, Mažeikių Aidas, Mažeikių FM,

Pulsas, RS2, Saulės radijas, Spindulys, Tau, Tauragės radijas

Populiariausios didžiųjų miestų radijo stotys

16,5

10,9

10,7

8,9

8,7

8,0

6,8

6,5

6,4

6,0

0 5 10 15 20

M-1

M-1 Plius

RUSRADIO LT

Radiocentras

Power Hit Radio

LRT Radijas

ZIP FM

Lietus

Žinių radijas

European Hit Radio

VILNIUSDienos pasiekimas %

23,5

10,0

9,9

9,6

8,9

8,6

8,3

6,9

5,4

4,8

0 5 10 15 20 25

M-1

Lietus

Radiocentras

Power Hit Radio

ZIP FM

M-1 Plius

LRT Radijas

Kelyje

RUSRADIO LT

European Hit Radio

19,1

16,8

14,1

11,5

9,5

7,8

6,4

6,0

5,9

4,1

0 5 10 15 20 25

Laluna

M-1

Lietus

Power Hit Radio

Raduga

Radiocentras

ZIP FM

European Hit Radio

M-1 Plius

Žinių radijas

KAUNASDienos pasiekimas %

KLAIPĖDADienos pasiekimas %


Populiariausios radijo stotys skirtingose amžiaus grupėse16-24 m.

Dienos pasiekimas %

23,7

15,3

13,5

9,1

8,1

5,9

4,6

4,4

4,1

3,9

0 5 10 15 20 25

M-1

Radiocentras

Lietus

RUSRADIO LT

M-1 Plius

LRT Radijas

Power Hit Radio

ZIP FM

Žinių radijas

Laluna

25-34 m. Dienos pasiekimas %

35-44 m.Dienos pasiekimas %

24,3

22,0

10,8

9,2

5,3

4,6

4,2

2,9

2,3

1,5

0 5 10 15 20 25 30

Lietus

LRT Radijas

Pūkas

M-1

M-1 Plius

Žinių radijas

Radiocentras

RUSRADIO LT

Relax FM

Kelyje

33,9

12,1

11,2

7,1

3,3

1,9

1,9

1,7

1,2

0,9

0 10 20 30 40

LRT Radijas

Pūkas

Lietus

Žinių radijas

M-1

M-1 Plius

RUSRADIO LT

Radiocentras

LRT Klasika

Raduga




29,3

17,2

10,0

9,4

8,2

7,3

5,8

4,5

2,6

2,6

0 5 10 15 20 25 30 35

M-1

Radiocentras

ZIP FM

Power Hit Radio

Lietus

RUSRADIO LT

M-1 Plius

European Hit Radio

Laluna

Relax FM

22,3

16,5

11,4

10,3

8,4

8,0

5,3

5,1

3,6

2,9

0 5 10 15 20 25

Lietus

M-1

LRT Radijas

Radiocentras

RUSRADIO LT

M-1 Plius

Pūkas

Žinių radijas

Relax FM

GOLD FM

23,7

17,7

14,8

13,4

6,5

5,9

5,9

5,0

2,2

1,9

0 5 10 15 20 25

M-1

Radiocentras

Power Hit Radio

ZIP FM

European Hit Radio

RUSRADIO LT

Lietus

M-1 Plius

Relax FM

Laluna


Skaitytojų auditorijos tyrimo tikslas – nustatyti laikraščių ir žurnalų skaitytojų

auditoriją. 2017 metais tyrimas buvo atliekamas 1 kartą per metus, pavasarį,

apklausti 1908 15–74 metų amžiaus respondentai. 2017 metais buvo nuolat tiriami

111 periodiniai leidiniai*: 10 dienraščių, 38 savaitraščiai, 48 mėnraščiai ir 15

dvimėnesinių/ ketvirtinių leidinių.

Kalbant apie Lietuvos spaudos rinkos pokyčius 2017 metais, reiktų paminėti, kad

prie mėnesinių leidinių buvo įtraukti OHO grupės leidiniai, dvimėnesinių leidinių

grupėje įtrauktas žurnalas „Ar žinai, kad? Kolekcija“.

Esminiai spaudos auditorijos bruožai 2017-aisiais:

• 2017 metų duomenimis, bent vieną periodinio leidinio numerį skaitė 74 proc. 15-

74 m. Lietuvos gyventojų, 3 proc. punktais mažiau nei 2016 metais.

• Lojalių skaitytojų dalis (vidutinė auditorija), taip pat sumažėjo 1 proc. punktais ir

2017 metais buvo 62 proc., tad bendras spaudos skaitomumas lyginant su 2016

metais mažėja.

• Savaitraščiai, kaip ir ankstesniais metais, išlieka daugiausiai auditorijos

pasiekiančia periodiškumo forma, kurios bendra auditorija 2017 metais siekė 60

proc. Dienraščių bendra auditorija susitraukė 2 proc. punktais, iki 33 proc.

Mėnesinių ir retesnio periodiškumo leidinių auditorija per metus padidėjo 1 proc.

punktu.

• 2017 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 12 minučių,

žurnalus - vidutiniškai 13 minučių per dieną, lyginiant su 2016 m. šie skaičiai

nepakito.

• Kalbant apie spaudos skaitomumą amžiaus grupėse, didžiausias skaitytojų

auditorijos sumažėjimas pastebimas 15-29 m. amžiaus grupėje. 30-49 m. lojalių

laikraščių skaitytojų auditorija nuo 2016 metų sumažėjo šioje amžiaus grupėje 4

proc. punktais. Vyriausių, 50-74 m. amžiaus, žurnalų skaitytojų tarpe

skaitomumas nežymiai padidėjo, laikraščių skaitomumas šioje amžiaus grupėje

sumenko 3 proc. punktais.

• Dienraščių TOP 5-tuke „Sekundė“ užleido vietą „Verslo žinioms“, didžiausią

auditoriją turi „Lietuvos rytas“, po jo rikiuojasi „Vakaro žinios“, „Kauno diena“,

„Šiaulių kraštas“. Savaitraščių kategorijoje pirmųjų trijų pozicijų lyderiai išlieka tie

patys - „Savaitė“, „Žmonės“, „Prie kavos“. Ketvirtoje vietoje atsidūrė „Ji“, 2017

metais aplenkęs „TV Anteną“.

• Mėnraščių ir rečiau leidžiamų leidinių tarpe pirmoje vietoje išlieka „Oho“, toliau

rikiuojasi „Iliustruotasis mokslas“, „Moteris“, „Savaitė. Namie ir sode“, „Moters

savaitė“.

• Jau kuris laikas pasaulinės spaudos tendencijos lieka tos pačios - vakarų

pasaulyje skaitytojų auditorija, tiražai bei reklamos pajamos mažėja, vis daugiau

auditorijos persikelia į internetą.

• Popieriniu formatu išlieka tie spaudos leidiniai, kurie randa optimalų verslo

modelį, kaip apjungti popierinį leidinį ir internetinę jo versiją, taip pat tie leidiniai,

kurie pateikia išskirtinį, kokybišką, analitinį turinį, pritaikytą nišinei auditorijai.

Spaudos auditorijos tyrimas 2017


Vidutinė ir bendra spaudos auditorija

22

21 19

3533

4947

6460

2931

42 43

63 62

7774

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2016 2017 2016 2017

Vidutinė auditorija (%) Bendra auditorija (%)

Dienraščiai Savaitraščiai Mėnesiniai/dvimėnesiniai leidiniai Spauda bendrai


Vidutinė ir bendra spaudos auditorija amžiaus grupėse

33

30

30

46

55

60

53

56

61

62

69

78

60

62

69

72

80

88

0 20 40 60 80 100

Laikraščiai

Žurnalai

Spauda

bendrai

18

17

21

33

38

44

39

40

47

52

58

67

46

46

54

62

70

79

020406080100

Bendra auditorija% Vidutinė auditorija%

23

15-19 metų

20-29 metų

30-39 metų

40-49 metų

50-59 metų

60-74 metų


TOP‘ai

8,3

5,7

2,2

1,5

1,3

1,2

1,2

1,0

0,9

0,4

0 4 8 12

Lietuvos rytas

Vakaro žinios

Kauno diena

Šiaulių kraštas

Sekundė

Vakarų ekspresas

Verslo žinios

Lietuvos žinios

Klaipėda

Šiaulių naujienos

DienraščiaiVidutinė auditorija%

22,4

11,3

5,4

4,8

4,5

3,6

3,2

2,8

2,6

2,2

0 5 10 15 20 25

Savaitė

Žmonės

Prie kavos

Ekspress nedelia

TV Antena

Ji

Stilius

Moters savaitgalis

Respublika Mūsų

Miesto laikraštis

4,3

3,2

3,1

3,0

2,7

2,6

2,4

2,3

2,3

1,7

0 2 4 6 8 10

OHO

Savaitė. Namie ir sode

Iliustruotasis mokslas

Moters savaitė

OHO Litas

Moteris

OHO Lengvi panoraminiai

kryžiažodžiai

Iliustruotoji istorija

Sodo spalvos

Laima

SavaitraščiaiVidutinė auditorija%

MėnraščiaiVidutinė auditorija%

24

Dvimėnesiniai ir rečiau

leidžiami žurnalaiVidutinė auditorija%

1,7

1,6

1,2

1,0

0,9

0,7

0,5

0,4

0,3

0,3

0 1 2 3 4

Sodo kraite

Psichologija Tau

Beatos virtuvė

Moters savaitgalio

virtuvė

Žmonės. Legendos

Virtuvė Nuo... Iki...

Būrėjos magija

Ar žinai kad?

Laima. Velvet

Ar žinai kad? Kolekcija


Interneto naudotojų auditorijos tyrimo tikslas – sekti interneto naudojimo

tendencijas Lietuvoje. 2017 metais tyrimas buvo atliekamas 1 kartą per metus,

pavasarį, apklausti 1908 15–74 metų amžiaus respondentai.

Esminės tendencijos:

• 2017 metų bendrieji Lietuvos interneto skvarbos rodikliai (bendra mėnesio

auditorija) augo 2 procentiniais punktais. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių

internetu, dalis kinta nežymiai, tuo tarpu didėja dalis reguliariai besinaudojančių

internetu. Per pastaruosius ketverius metus labiausiai augo interneto dienos

auditorija – nuo 60 iki 70 proc. Ši tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – augs

Lietuvos gyventojų dalis, kuriems internetas yra kasdienė medija.

• Interneto dienos pasiekimas per metus beveik nekito tik jauniausioje amžiaus

grupėje (15-29 m.) ir siekė 93 proc., o 30-49 m. amžiaus grupėje dienos pasiekimas

augo daugiausiai, nuo 75 proc. iki 82 proc. Interneto dienos auditorijos augimas

pastebimas ir vyriausioje 50-74 m. amžiaus grupėje, nuo 40 proc. 2016 metais iki

45 proc. 2017 metais.

• Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, jau keletą metų pastebima tendencija,

jog auga žmonių dalis, kurie prie interneto jungiasi per išmanųjį telefoną. 2017

metais išmaniuoju telefonu prie interneto jungėsi 64 proc. interneto naudotojų ir tai

yra 6 proc. punktais daugiau nei 2016 metais (58 proc.) arba 21 proc. punktu

daugiau nei 2015 metais (43 proc.). Interneto naudojimas išmaniaisiais telefonais

toliau augs ir gali būti, jog ateinančiais metais aplenks naudojimąsi nešiojamaisiais

kompiuteriais. Tokius įrenginius turi vis daugiau Lietuvos gyventojų, mobiliojo

interneto ryšio infrastruktūra šalyje taip pat yra gerai išvystyta, o daugelis

technologinių inovacijų šiandien yra orientuotos būtent į mobiliuosius įrenginius.

Šias tendencijas svarbu turėti omenyje verslui teikiant paslaugas internetu,

planuojant reklamos kampanijas ar tiesiog komunikuojant su klientais, kuriems

išmanieji telefonai su interneto ryšiu suteikia galimybę realiu laiku dalintis savo

komentarais ir įvertinimais, atsiliepimais apie įmonę ar produktą.

• 2017 metais TOP5 veiklos internete buvo: naudojimasis internetinės paieškos

sistemomis (Google, Yahoo ir t.t.) ieškant reikalingos informacijos, naujienų

skaitymas naujienų portaluose, vaizdo įrašų žiūrėjimas vaizdo portaluose (pvz.

Youtube.com), elektroninis paštas bei informacijos apie prekes ir paslaugas paieška

per paieškos sistemas. TOP5 veiklos nepakito lyginant su 2016 m.

• Socialiniais tinklais 2017 metais kasdien naudojosi 45 proc. Lietuvos gyventojų, 6

proc. punktais daugiau nei 2016 m. Akivaizdu, kad didžiausia dalis socialinių tinklų

vartotojų koncentruojasi jauniausioje amžiaus grupėje (15-29 m.) – 89 proc. šio

amžiaus atstovų kasdien lankėsi socialinėje erdvėje. Beveik dvigubai mažiau – 51

proc. 30-49 m. amžiaus grupėje ir 13 proc. 50-74 m. amžiaus gyventojų kasdien

naudojosi socialiniais tinklais.

• Facebook (97 proc. soc. tinklų naudotojų) ir Youtube (94 proc.) naudotojų skaičius

per metus nepakito ir tai vis dar populiariausi socialiniai tinklai Lietuvoje.

Didžiausias reguliarių naudotojų augimas 2017 metais matomas Instagram,

Pinterest ir Linkedin socialiniuose tinkluose.

• Kalbant apie elektroninę komerciją, 42 proc. Lietuvos gyventojų teigė perkantys

internete. Daugiausia perkančiųjų internete buvo 15-29 m. amžiaus gyventojų tarpe

– 67 proc., tačiau lyginant su 2016 m. didžiausias augimas pastebimas 30-49 m.

grupėje, nuo 47 proc. iki 55 proc. Perkančių internete tarp 50-74 m. amžiaus

gyventojų kiekis nekito – 16 proc.

Dažniausiai internetu perkamos prekės – bilietai į renginius, drabužiai ir batai,

kosmetika ir parfumerija, buitinė, elektroninė technika bei lėktuvo bilietai.

Interneto naudotojų tyrimas 2017


Interneto naudotojai

73,3

71,0

60,0

75,0

73,1

63,4

77,7

76,2

65,6

79,1

77,8

69,5

0 20 40 60 80 100

Interneto naudotojų Lietuvoje %

Interneto naudotojų mėnesioauditorija %

Interneto naudotojų dienosauditorija %

Interneto naudotojai Lietuvoje% Interneto dienos pasiekimas amžiaus grupėse%

26

91,1

67,1

32,3

93,5

74,5

33,9

93,7

75,3

40,1

93,4

81,6

44,7

0 20 40 60 80 100

15-29metų

30-49metų

50-74metų

2014

2015

2016

2017


Kokiais įrenginiais prisijungia prie interneto

6062

13

28

50

66

17

4342

65

19

58

39

67

17

64

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Stacionariuoju (stalo) kompiuteriu Nešiojamu kompiuteriu Planšetiniu kompiuteriu Išmaniuoju telefonu

2014 2015 2016 2017

% nuo mėnesinės interneto auditorijos


2017 m. TOP 10 veiklų internete

97

92

85

84

83

82

81

76

74

70

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

% nuo Lietuvos interneto naudotojų

28

Naudojasi internetinės paieškos sistemomis ieškodami reikalingos informacijos

Skaito naujienas naujienų portaluose

Žiūri vaizdo įrašus vaizdo portaluose

Naudojasi elektroniniu paštu

Ieško informacijos apie prekes ir paslaugas

Ieško adresų, maršrutų žemėlapiuose, informacijos apie transporto grafikus

Naudojasi realaus laiko susirašinėjimo programomis

Naudojasi elektronine bankininkyste

Naudojasi socialiniais tinklais

Naršo el. parduotuvėse internete, bet nieko neperka


Socialiniai tinklai

Naudojasi socialiniais tinklais kasdien

29

Naudojasi

63%

13%

15-29 m. 30-49 m. 50-74 m.

45% 89% 51%

Visi gyventojai

15-74 m.

Naudojimasis socialiniais tinklais% nuo Lietuvos gyventojų

Nesinaudoja

37%


Naudojimasis socialiniais tinklais

97,4

93,7

51,2

30,5

20,4

17,7

12,6

11,2

9,0

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Facebook

Youtube

Google+

Instagram

Twitter

Spotify

Pinterest

Ask.fm

Linkedin

% nuo socialinių tinklų naudotojų


El. prekybaLietuvos gyventojai perkantys internetu

% nuo Lietuvos gyventojų

31

16%

Visi gyventojai

15-74 m.

Dažniausiai perkamų internetu prekių kategorijos

% nuo Lietuvos gyventojų, perkančių internete

42% 67% 55%

15-29 m. 30-49 m. 50-74 m.

Drabužiai/

Batai/aksesuaraiBilietai į renginius/

teatrą/ kinąKosmetika/

parfumerija

Buitinė/

elektroninė technika

Lėktuvų bilietai

29,1%30,3% 22% 12,5%16,5%


Media Day – išskirtinis tyrimas, leidžiantis palyginti skirtingų medijų -

TV, radijo, interneto, spaudos - vartojimą, remiantis vienodais įvertinimo

rodikliais. Tyrimas atliekamas kartą į metus – pavasarį (vasario–

balandžio mėn.), apklausiama apie 1800 15–74 metų amžiaus

nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Media Day tikslas – pateikti Lietuvos gyventojų žiniasklaidos vartojimo

ypatumus paros bėgyje bei informaciją apie jų dienotvarkę.

Tyrimas suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų medijų dienos

pasiekimą, laiką, praleistą su kiekviena iš jų paros bėgyje, per kokį

įrenginį medijos buvo naudojamos (mobiliuosiuose telefonuose,

kompiuteryje, planšetėje), tačiau ir gyventojų naudojimąsi vienu metu

keliomis medijomis (angl. multitasking).

Ką galima sužinoti?

Medijų vartojimo palyginimas tarpusavyje (pasiekimas ir laikas)

Medijų vartojimas paros bėgyje (pavalandžiui)

Medijų vartojimas naudojantis kompiuteriu, planšete, mobiliuoju

telefonu

Medijų vartojimas vienu metu (angl. multitasking)

2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą su medija

kanalais vidutiniškai praleido apie – 7 val. 27 min., kiekvieną dieną

vidutiniškai susidūrė su 3,4 medijomis.

Daugiausia gyventojų per parą pasiekė TV (83,6 proc.), internetas (67,9

proc.), toliau - radijas (49,1 proc.), spauda (22,7 proc.).

55,3 proc. Lietuvos gyventojų vidutiniškai per dieną vartodami medijas

naudojasi kompiuteriu, 38,7 proc. naudojasi mobiliuoju telefonu ir tai

yra 8 procentiniais punktais daugiau nei 2016 metais. Kasdien medijas

per planšetinį kompiuterį pasiekė 10,5 proc. gyventojų.

Keletą medijų vienu metu (angl. multitasking) naudojosi 29 proc.

Lietuvos gyventojų per dieną. 36 proc. jų yra jaunesnių amžiaus grupių

atstovai nuo 15 iki 39 m., mažiausia dalis yra tarp vyriausio amžiaus

gyventojų – 23 proc. Daugiausia laiko buvo praleidžiama naudojantis

internetu kartu su kitomis medijomis – vidutiniškai 31 min. per dieną.

Media Day 2017


98,1

84,3

63,8

54,2

27,4

98,4

83,6

67,9

49,1

22,7

Visi kanalai TV Internetas Radijas Spauda

Dienos pasiekimas, %2016 2017

Medijų kanalų pasiekimas


01:0601:02

00:46

Laikas su media kanalais

Kita veikla internete Socialiniai tinklai Naujienu portalai

Lietuvos gyventojai per parą su medijų kanalais vidutiniškai

praleidžia apie 7 val. 27 min., kiekvieną dieną vidutiniškai

susiduria su 3,4 medijomis.

Laikas su medijų kanalais

34

07:27

03:57

02:32

01:24

00:14

Visi kanalai

TV

Internetas

Radijas

Spauda

Laikas su media kanalu, val:min


Medijų kanalų naudojimas skirtingais prietaisais

80,2

6,5

1,2

1,1

42,3

5,9

1,3

4,1

34,8

4,4

19,7

Naujienų portalaiDienos pasiekimas%

26

4,9

26,7

Socialiniai tinklaiDienos pasiekimas%

28,1

2,7

15,5

Kita veikla interneteDienos pasiekimas%

TelevizijaDienos pasiekimas%

RadijasDienos pasiekimas%


„TNS Atlas™“ tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų

grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.

Tyrimas atliekamas kartą į metus – pavasarį (vasario–balandžio mėn.),

tuo metu apklausiama apie 1800 15–74 metų amžiaus nuolatinių

Lietuvos gyventojų.

Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 80 produktų grupių ir 1000

prekės ženklų vartojimą, žinomumą, teikiamą prioritetą. Klausimai

apima respondentų asmeninio vartojimo ir pirkimo įpročius, jų požiūrį į

reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas, medijų

vartojimą.

„TNS Atlas™“ analizuoja vartotojų santykį su prekių ženklais naudojant

skirtingus modelius:

• Market Map yra skirtas kasdienio, plataus vartojimo produktų (maisto

ir gėrimų, asmeninės higienos prekių, nereceptinių vaistų, buitinės

chemijos produktų, kačių ir šunų maisto ir kt.) analizei. Asmeninė

vartotojo patirtis vartojant konkretų prekės ženklą yra pagrindinė

informacija, analizuojant kasdienio vartojimo prekes ir trumpalaikes

paslaugas.

• Communication Map - ilgalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms

(automobilių, ilgalaikio naudojimo prietaisų, buitinės elektronikos,

bankų, draudimo, telekomunikacijos bendrovių ir kt.) svarbiausia

informacija yra prekinio ženklo vertinimas - koks yra prekinio ženklo

įvaizdis.

• Target Map yra skirtas prekybos centrų ir parduotuvių (drabužių ir

batų, vaistinių, degalinių, maitinimosi tinklų ir kt.) lankomumo analizei,

kurioje pagrindinis kriterijus – lankymosi dažnis.

Kiekvieno produkto ar prekės ženklo vartojimą, žinomumą, teikiamą

prioritetą galima analizuoti pagal respondentų socialines ir

demografines charakteristikas.

„TNS Atlas™“ duomenys, pagal poreikį, gali būti jungiami su Skaitytojų

auditorijos, Interneto auditorijos ar Media Day tyrimų duomenimis.

TNS Atlas™ 2017


Communication Map – automobilis Renault

37

20-29 m.60-74 m.

Visi 15-74 m.

Nežino: 48%

Žino, bet neturi nuomonės: 16%

Turi nuomonę, bet nesvarstytų: 13%

Svarstytų, bet nesirinktų: 17%

Nežino: 12%




Nežino: 25%





14,5

8,7

15,0

14,913,9

18,6

14,5

Lietuvos vartotojų vertybinė segmentacija

Atsakingi

Vertinantys

Nerūpestingi

Taupūs

Sekantys lyderiais

Norintys pasirodyti

Visi

Nuomonės lyderiai

% nuo 15 – 74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų

„TNS Atlas ™“ tyrimo duomenų pagrindu buvo sukurta

Lietuvos vartotojų rinkos segmentacija, grindžiama 7

skirtingų segmentų vertybinėmis orientacijomis bei

nuostatomis.

Kiekvieną segmentą apibūdinti pasitelkiama tokia

informacija:

• segmento dydis visoje populiacijoje (proc.) bei

segmento turimų pinigų (asmeninės pajamos) dalies

dydis vartojimo rinkoje;

• segmento socialinės ir demografinės charakteristikos,

lyginant su visos populiacijos vidurkiu;

• segmento mąstymo būdo aprašymas (požiūris į prekių

ženklus, naujas technologijas, finansinį elgesį, kt.);

• gyvenimo būdas;

• laisvalaikio pomėgiai;

• informacija apie medijų kanalų pasirinkimą ir vartojimą.

Tyrimo periodas: 2017 m. vasario 6 d. – balandžio 9 d. 38Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2017

Segmentai

Nuomonės lyderiai

(14,5%)

Atsakingi

(8,7%)

Vertinantys

(15,0%)

Nerūpestingi

(14,9%)

Taupūs

(13,9%)

Sekantys lyderiais

(18,6%)

Norintys pasirodyti

(14,5%)

Pagrindinės

vertybės

Technologijos

Naujienos

Jų klausia patarimo

Etiška įmonių veikla

Saugi ateitis

Tolerancija

Lietuviškumas

Natūralumas

Ekologija

Maistingumas

Pasilepinimas

Nesusimąstydami

leidžia pinigus

Maža kaina

Nuolaidos

Žinomų žmonių

nuomonė

PŽ stiprumas

Lojalumas

Rūpinimasis savimi

Pinigai

Media kanalai

Mažiau žiūri TV ir

mažiau skaito spaudą.

Dažniau naudojasi

interneto galimybėmis

kompiuteryje ir telefone

Dažniau žiūri „LRT

Klasika“ kanalą,

bendrauja Skype

pagalba, žiūri YouTube

turinį

Technologijų nebijo, bet

naudojasi saikingai. Jų

mėgstami kanalai: „LRT

Radijas“, Žinių radijas,

Verslo žinios, Info TV

Skaitmeninėje erdvėje

gyvena – bendrauja su

draugais, klausosi

muzikos, žaidžia, žiūri

filmus ir YouTube turinį

Tradiciniai media

kanalai. „Savaitės“

žurnalas, lietuviški ir

rusiški TV kanalai, radijo

stotys „Pūkas“, „Lietus“

Peržiūri reklamas el.

pašte. Skaito žurnalus

„Ji“ ir „Žmonės“,

klausosi radijo stočių

„Pūkas“ ir „Laluna“, žiūri

NTV Mir bei REN

Lietuva TV kanalus

Naudojasi internetu, bet

saikingai. Jų mėgstami

TV kanalai – Liuks!,

BTV, TV6, TV8, TV1,

radijo stotis – „Lietus“

Kaip išnaudoti

potencialą

Išbando tai, kas

šiuolaikiška, inovatyvu,

išsiskiria, drąsu.

Geriausias būdas

pasiekti – pritaikyta

reklama internetu

Komunikuoti, kaip

prekės ženklas

prisideda prie tvarios

aplinkos. Pasiekti juos

galima socialiniuose

tinkluose, rengiant

akcijas, prisidedant prie

judėjimų

Komunikuoti privalumus

atitinkamu ženklinimu.

Specialios parduotuvės,

stendai su

ekologiškomis,

kaimiškomis,

lietuviškomis prekėmis

Patiks tai, kas yra

jaunatviška, skanu,

gražu, teikia malonumą,

nebrangu. Reklama juos

pasieks internetu,

muzikos festivaliuose

Šie vartotojai pirks tas

prekes, kurioms yra

akcija, kurios yra pigios,

paprastos, įprastos

Jiems imponuoja

populiarūs prekių

ženklai. Įtaką daro

reklama su žymiais

žmonėmis, žymių

žmonių rašomi

tinklaraščiai,

pasisakymai Facebook

Jie siekia prekių ženklų,

kurie parodytų jų sėkmę

gyvenime


TV auditorijos tyrimas ir

monitoringas:

KĄ ŽMONĖS ŽIŪRI

ATLAS tyrimas:

KĄ ŽMONĖS VARTOJA

Vienas apjungtas šaltinis

KĄ ŽIŪRI SKIRTINGI

VARTOTOJAI

Projekto esmė – iki šiol žinojome TV

auditorijos socialines-demografines

charakteristikas, Fusion metodu prijungti

TNS Atlas duomenys leidžia mums

suteikti žiūrovams ir vartojimo, kitų medijų

naudojimo bei vertybines

charakteristikas.

Šie duomenys ypač praplečia analizės

galimybes, užtikrina planavimo tikslumą ir

leidžia įvertinti TV žiūrovo produktų

vartojimą, cross-media elgseną, atlikti

vertybinių nuostatų segmentaciją.

Tokių duomenų pagalba, galimas ne tik

strategijų kūrimas, bet ir kasdieninė TV

reklamos kampanijų kontrolė.

- TV auditorijos tyrimas - elektroninis TV žiūrėjimo matavimas. Šio tyrimo duomenys, apjungti su TV reklamos monitoringo duomenimis, leidžia

detaliai analizuoti TV žiūrovų elgseną ir planuoti reklamines kampanijas, remiantis socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis.

- TNS Atlas – apklausa apie vartojimą ir vertybines nuostatas. Šio tyrimo duomenys, apjungti su Media Day ir Interneto vartotojų tyrimo duomenimis,

pateikia informaciją apie Lietuvos gyventojų vertybinius segmentus, įvairių produktų grupių vartojimą, naudojimąsi medijų kanalais.

TV auditorijos ir TNS Atlas/Media Day tyrimų sintezė (Fusion)

Remiantis bendra informacija apjungti du šaltiniai

40

Populiariausi filmai tarp skirtingų vertybinių segmentų atstovų – 2017 ruduo

TV kanalai: TV3, LNK, BTV, LRT, TV6, TV8, TV1, Lietuvos Ryto TV

Nuomonės lyderiai

(14,5%)

Atsakingi

(8,7%)

Vertinantys

(15,0%)

Nerūpestingi

(14,9%)

Taupūs

(13,9%)

Sekantys lyderiais

(18,6%)

Norintys pasirodyti

(14,5%)

TOP 5 filmai*

Įsikūnijimas

Rio

Simarono žirgas

Paslaptinga

karalystė

Batuotas katinas

Pūkis

Įsikūnijimas

Insurgentė

Non stop

Marsietis

Haris Poteris ir

paslapčių kambarys

Ištrūkęs Džango

Ilgai ir laimingai.

Pelenės istorija

Įsikūnijimas

Tamsos riterio

sugrįžimas

Mano žmona-

ragana

Įsikūnijimas

Paslaptinga

karalystė

Kodas 999

Piko valanda

Simarono žirgas

Ilgai ir laimingai.

Pelenės istorija

Desperado

Karate vaikis

Zodiakas

Kapitonas Filipsas

Narnijos kronikos:

liūtas, burtininkė ir

drabužių spinta

Paslaptinga

karalystė

Geležinis žmogus 2

Melas vardan tiesos

Piko valanda

Samdomas

žudikas. Nuodėmių

atleidimas

Labas, mes Mileriai

Neįmanoma misija.

Slaptoji tauta

Marsietis

Įsikūnijimas

*-vertinant pagal auditoriją ir atsižvelgus į filmo trukmę

Šaltinis: TAM 20170901-20171105 + ATLAS + NRS + MEDIA DAY


Dienos pasiekimas (Daily Reach)

Televizijos: žmonių, žiūrėjusių tam tikrą TV kanalą bent 1 minutę per dieną, skaičius tūkstančiais arba procentais.

Radijo: žmonių, klausiusių tam tikros radijo stoties bent 15 minučių per dieną, skaičius tūkstančiais arba procentais.

Auditorijos struktūra (Share)

Televizijos: viso žiūrėto laiko dalis, tenkanti konkrečiam TV kanalui.

Radijo: viso klausyto laiko dalis, tenkanti konkrečiai radijo stočiai.

Vidutinė auditorija (reitingas)

Televizijos: TV programos ar laiko intervalo vidutinė auditorija procentais.

Radijo: radijo laidos ar laiko intervalo vidutinė auditorija procentais.

Spaudos: vidutinė vieno leidinio numerio auditorija procentais.

Bendra skaitytojų auditorija

Spaudoje: žmonių, skaičiusių ar varčiusių bent vieną leidinio numerį (dienraščius - per dvi savaites, savaitraščius - per šešias savaites, mėnraščius – per šešis

mėnesius) procentas.

GROSS

Žiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos pagal oficialius kainininkus. Duomenys pateikiami neskaičiuojant nuolaidų, remiamos reklamos, barteriniais žiniasklaidos

priemonių tarpusavio mainais užsakytos reklamos bei žiniasklaidos savireklamos.

NET

Realios žiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos atmetus vidutinės apimties nuolaidas ir agentūrų nuolaidas. Žiniasklaidos kanalų NET pajamų duomenys apima visą

reklamos rinką.

CPT (cost per thousand)

Lyginamoji tūkstančio žmonių pasiekimo kaina, paskaičiuota konkrečiam reklamos vienetui (pvz. 30 sek. TV reklaminiam klipui).

CPC (cost per capita)

Vienam šalies gyventojui skiriamos reklamos išlaidos (NET).

Trumpas leidinyje naudojamų terminų žodynėlis


Media Day 2017 (Atlas)—... · 2018-04-26 · reklamos kainos. Lauko reklamos įkainiai turėtų...

Documents

Transcript of Media Day 2017 (Atlas)—... · 2018-04-26 · reklamos kainos. Lauko reklamos įkainiai turėtų...