Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos Baltic ...

Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijosBaltic Musicological Conferences. History and Traditions

Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos

I–XXXIX Baltijos muzikologų konferencijų programos, prisiminimai, komentarai

Baltic Musicological Conferences. History and Traditions

1st–39th Baltic Musicological Conferences. Programmes, Recollections, Reflections

Sudarė/Edited by J ū r at ė B u r o k a i t ė r ū ta S ta n E v i č i ū t ė

v i l n i u S 2 0 0 7

uDk 78(474)(06) is79

liEtuvoS kompozitorių SąJungalithuanian CompoSErS’ unionmickevičiaus g. 29lt–08117 vilnius lietuva/lithuaniawww.lks.lt; [email protected]

Sudarytojos/EditorsJūratė Burokaitė, rūta StanEvičiūtė

redagavo/lithuanian EditingDonata linčiuviEnė

vertimas į lietuvių ir į anglų kalbą/translationsvEronika JanatJEva (i, iv), irEna JomantiEnė (vi, vii), artūraS tErEškinaS (ii, v), Sonata zuBoviEnė (iii, viii)

Dailininkas/graphic DesignrokaS gElažiuS

leidinį parėmė/ The publication has been financed by

liEtuvoS kultūroS ir Sporto rėmimo fonDaSlithuanian CulturE anD SportS Support founDation

iSBn 978-9986-9069-8-8

T u r i n y s

pratarmė 7

Danutė PetR auskaItėBaltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas 1920–1940 m. 11

prisiminimai apie konferencijas 16

Po dvidešimties metų... 16avo HIRveso o, oļğeRt s GR āvītIs , Juoz as GauDRIMas, vy tautas L anDsBeRGIs , ona naRButIenė

Po keturiasdešimties metų... 19aRnoLDs kLotIņš

Jonas BRuveRIsšiek tiek istorijos 22

MaRt HuMaLBaltijos muzikologų asociacijos idėja 26

auDRonė ŽIūR aIt y tėlkS muzikologų sekcija – Baltijos muzikologų konferencijų organizatorė ir dalyvė. atgarsiai lietuvos spaudoje (1995–2005) 31

i–XXXiX Baltijos muzikologų konferencijų programos 43

konferencijų leidiniai 70

C o n t e n t s

preface 83

Danutė PetR auskaItėmusical Cooperation between the Baltic States in 1920–1940 88

recollections of the Conferences

twenty years after… 94avo HIRveso o, oļğeRt s GR āvītIs , Juoz as GauDRIMas, vy tautas L anDsBeRGIs , ona naRButIenė

Forty years after... 97aRnoLDs kLotIņš

Jonas BRuveRIsSome historical remarks 100

MaRt HuMaLThe idea of the Baltic musicological association 105

auDRonė ŽIūR aIt y tėThe musicological Section of the lithuanian Composers’ union as the organiser and participant of the Baltic musicological Conferences. references in the lithuanian press (1995–2005) 111

The programmes of the 1st–39th Baltic musicological Conferences 111

Conference publications 111

�

P r a t a r m ė

Jūsų rankose knyga, kurioje surinkta vilniuje, rygoje, taline įvykusių buv. pabaltijo respublikų (dabar vadinamų Baltijos šalimis) muzikologų 39-ių konferencijų dokumentai: programos, nuotraukos, leidinių sąrašai. tai mūsų susitikimų, bendradarbiavimo ir draugystės istorija.

pirmoji konferencija buvo surengta 1967 m. rugsėjo 26–29 d. trijų respu-blikų sostinėse – vilniuje, rygoje ir taline. Juose muzikologai Juozas gau-drimas, Jekabas vytuolinis ir avo hirvesoo skaitė tuos pačius pranešimus, o koncertų programas sudarė estų, latvių ir lietuvių kompozitorių simfoni-niai ir kameriniai kūriniai. ši konferencija įvyko susiklosčius keletui aplin-kybių. pabaltijo respublikų muzikologai, dalyvaujantys tSrS kompozitorių sąjungos suvažiavimuose, plenumuose, kritikos seminaruose, turėjo ribotas galimybes dalyvauti diskusijose, išsakyti savo požiūrį. Sparčiai bręstanti jau-nųjų muzikologų – rygos, talino, vilniaus konservatorijų auklėtinių – karta išleido pirmąsias knygas, apgynė pirmąsias kandidatines disertacijas, tapo recenzentais, pedagogais ir kt. vyresnieji kolegos matė, kad mokslinės min-ties raidai, bendrų aktualių muzikinių problemų sprendimui, sukauptos patirties aptarimui reikėtų reguliarių artimųjų kaimynų susitikimų bei glau-desnio bendradarbiavimo. Be to, privačiuose pokalbiuose buvo prisiminta prieškario pabaltijo muzikų susitikimai kaune ir taline, tapę pavyzdžiu pir-majai pokario konferencijai.

pirmasis Baltijos šalių – Estijos, latvijos, lietuvos – muzikų susitikimas įvyko kaune 1939 m. birželio 9–11 d. kaip pabaltijo vienybės kongreso dalis. Jo iniciatorius buvo lietuvių muzikų draugija ir jos pirmininkas nikode-mas martinonis. plačią ir įvairią konferencijos programą sudarė pranešimai, muzikos pamokų stebėjimas, koncertai.

pranešimus, sukėlusius susidomėjimą ir diskusijas, skaitė vladas Jakubė-nas („lietuvos muzikos vystymasis šiandien ir artimoje ateityje“), Juhanas aavikas („Estijos dainų švenčių ir chorų sąjungos veikla“) bei rihas pätsas („muzikinis švietimas Estijoje“). konferencijos dalyviai stebėjo dvi parodo-mąsias muzikos pamokas kauno „aušros“ berniukų gimnazijoje (mokyt. Jonas švedas) ir 6-oje gimnazijoje (mokyt. antanas Jankauskas).

� Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos

visus tris vakarus vyko koncertai. pirmąjį vakarą grojo valstybinio ra-diofono simfoninis orkestras, diriguojamas Juhano aaviko, Janio medinio ir Balio Dvariono. Buvo atlikti estų kompozitorių arturo lembos „iškil-minga uvertiūra“, arturo kappo „variacijos liaudies tema“ ir Juhano aaviko „liaudies dainų siuita“; latvių muziką reprezentavo Janio medinio kūriniai: „kurzemė“ (dalis iš iii siuitos), „prie bažnyčios“ ir du šokiai iš baleto „mei-lės pergalė“. lietuviškoje dalyje buvo atliktas vlado Jakubėno preliudas ir Juozo gruodžio „Simfoninis prologas“.

antrą dieną dainavo solistai iš Estijos – ženi Siimon ir Sergejus pode-kratas – bei latvijos – Erna travina ir talis matis (akomp. Elzė avesson), kauno gimnazijų jungtinis choras, grojo policijos orkestras. Jie atliko savo tautų liaudies dainas.

trečią vakarą konferencijos dalyviai kauno valstybės teatre klausėsi miko petrausko operos „Eglė žalčių karalienė“.

konferencijoje buvo priimta rezoliucija, įtraukta į pabaltijo vienybės kongreso bendrą rezoliuciją. ateityje muzikai numatė rengti panašias kon-ferencijas, bendradarbiauti įvairiose muzikos veiklos srityse, keistis muzi-kos leidiniais.

antroji konferencija vyko taline 1940 m. birželio 15–17 d. apie ją lietu-viškoje spaudoje nerašoma. tik žurnalo Muzikos barai nr. 4 yra informaci-ja, kad į taliną vyks grupė lietuvių muzikos draugijos vadovų, o referatus skaitys vladas Jakubėnas ir Juozas Banaitis. Skelbtą informaciją papildo pri-siminimai. avo hirvesoo rašo, kad pranešimus konferencijoje skaitė paulius šūbertas, vladas Jakubėnas ir adolfas vedro, o simfoniniame koncerte buvo atlikti trijų respublikų kompozitorių kūriniai (dirig. Janis medinis, Jeroni-mas kačinskas ir Juhanas aavikas)1.

konferencijos dalyviai skirstėsi sovietiniams tankams riedant Estijos te-ritorija.

muzikų susitikimai nutrūko ilgam...po 1967 m. konferencijos, įvykusios visose pabaltijo respublikų sostinė-

se, daugiau taip surengtų nebuvo. nuo 1968 metų jos vyko paeiliui vis kitos respublikos sostinėse, ilgainiui pradėtos rengti ir kituose miestuose. trijų respublikų kompozitorių sąjungų muzikologų biurai buvo ir idėjų pateikė-

1 К ХХ конференции музыковедов Прибалтики, Клайпеда: Союз Композиторов Ли-товской ССР, 1986, р. 5.

�

jai, ir organizatoriai bei vykdytojai. greit konferencijos tapo teminės, skirtos visų pabaltijo respublikų muzikologams aktualiai temai nagrinėti. Jas kaip profesinio rengimo ir tobulėjimo bei mokslinės minties vystymo užduotį parinkdavo minėti biurai.

Susipažindami su įvykusių konferencijų pranešimais, programomis ir jas lydinčiais renginiais, pastebime pokyčius, kuriuos lėmė ir politinė situacija, ir problemų aktualumas, ir tuometinės muzikologų pajėgos.

tos trisdešimt devynios konferencijos – didžiulis mūsų turtas, lobynas, kuriame sukaupti mūsų šalių muzikos ir kultūros istorijos tyrinėjimai, te-orinės minties raida, šiuolaikinių muzikos kūrinių analizės, dideli ir maži atradimai ir kt. Jose išaugo, subrendo, tapo pripažinta ne viena Baltijos šalių muzikologų karta, ne vienas muzikologas.

labai svarbu, kad konferencijų metu skambėjo daug muzikos, pradedant klasikų kūryba ir baigiant muzikinėmis naujienomis. visad buvo laukiama kiekvienos respublikos informacinio pranešimo apie praėjusių metų reikš-mingiausius įvykius, naujus kompozitorių kūrinius, visad iliustruojamus įrašais.

po 15 metų pasirodęs pirmasis „pabaltijo muzikologijos rinkinys“ (При-балтийский музыковедческий сборник) buvo sudarytas iš konferencijose skaitytų pranešimų, tapo gražia pradžia ir pavyzdžiu kitų leidinių rengė-jams. Jų išleista tikrai nemažai.

o svarbiausia – užmegzti ryšiai, asmeninės pažintys, virtusios ilgamete draugyste, priklauso prie gražiausių konferencijų momentų ir skatina jų gy-vavimą.

* * *šio rinkinio centre – 39 Baltijos muzikologų konferencijų (1967–2006 m.) programos. rengiant dokumentaciją, remtasi adeodato tauragio ir Janio torgano surinkta informacija apie i–Xv konferencijas ir marto humalo publikacija apie Xvi–Xviii konferencijas, spausdinta „pabaltijo muziko-logijos rinkinių“ leidinių serijoje 1982 ir 1985 metais. pristatant vėlesnių konferencijų programas įtraukti tik konferencijose perskaityti pranešimai.

iki 1990 m. Baltijos muzikologų konferencijos vyko rusų kalba, vėles-niais metais – vokiečių ir anglų kalbomis. pirmą kartą pateikiant beveik 40

Pratarmė

10 Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos

metų atspindinčią šių konferencijų dokumentaciją lietuvių ir anglų kalbo-mis, originalūs konferencijų temų ir paskirų pranešimų pavadinimai palikti tais atvejais, kai jie buvo skelbti šiomis kalbomis. Dalis Baltijos muzikolo-gų konferencijų medžiagos buvo spausdinta specialiuose rinkiniuose2. iki atkurtos nepriklausomybės pasirodė keturi tokie leidiniai, posovietiniais metais – dar keturi. pastaruosius pradėta leisti po ilgesnės pertraukos ir jie aprėpia tik penkių konferencijų medžiagą. paradoksalu, bet menkiausiai dokumentuota paskutinių dešimtmečių konferencijų istorija: liko nepubli-kuoti daugelio konferencijų pranešimai, programos ir kita medžiaga išbars-tyta valstybiniuose ir asmeniniuose archyvuose.

šalia dokumentacijos, rinkinyje perspausdinami Baltijos konferencijų dvidešimtmečiui skirtame leidinyje publikuoti avo hirvesoo, olgierto gra-vyčio, Juozo gaudrimo, vytauto landsbergio, onos narbutienės prisimi-nimų fragmentai. Specialiai šiam leidiniui užsakyti Danutės petrauskaitės, audronės žiūraitytės, arnoldo kluotinio, marto humalo, Jono Bruverio tekstai, pristatantys Baltijos muzikologų konferencijų ištakas – tarpukario Baltijos valstybių muzikų bendravimą, aptariantys konferencijų raidą atkur-tos nepriklausomybės metais (po 1990), įvertinantys keturis dešimtmečius trukusio muzikologų bendradarbiavimo kryptį ir prasmę iš naujos istorinės distancijos.

Baltijos muzikologų konferencijos nuo pat pradžios pranoko siaurų pro-fesinių susitikimų rėmus – jos radosi kaip platesnio kultūrinio dialogo reiš-kinys. šiuo rinkiniu siekiama dokumentuoti unikalią Baltijos muzikologų tradiciją ir paskatinti išsamesnius jos tyrinėjimus.

s u D a Ry t o J o s

2 žr. šio leidinio skyrių „konferencijų leidiniai“.

11

D a n u t ė P e t R au s k a I t ė

Baltijos valtybių muzikinis bendradarbiavimas1�20–1�40 m.

XX a. pradžioje, susidarius palankioms tarptautinėms sąlygoms, nepriklau-somybę deklaravo devynios naujos Europos valstybės. gana savitą poziciją tarp šių valstybių užėmė pabaltijys, trys ambicingos šalys – lietuva, latvija, Estija, kurios tapo jungiamąja grandimi tarp vakarų ir rytų didžiųjų vals-tybių. Įsteigusios savo vyriausybines institucijas ir sulaukusios tarptautinio pripažinimo, jos pradėjo politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavi-mą. Jį inicijavo ir akademinis elitas – mokslininkai bei menininkai, ir visuo-meninės organizacijos. Baltijos valstybės tarpukariu neišvengė kaimyninių valstybių įtakos, interesų konfliktų ir nesutarimų. tačiau jie kilo iš vyriau-sybių politikos ir priklausė kartais nuo vieno ar kito diplomato nuostatų. o plačioji visuomenė buvo linkusi intensyviems dialogams įvairiuose veiklos baruose. Ji skatino palaikyti glaudžius ryšius tarp draugijų (mokytojų, me-dikų, teisininkų, miškininkų), iškėlė aukštųjų ir vidurinių mokyklų peda-gogų bei studentų ir mokinių mainų svarbą, rengė ekskursijas, dailininkų parodas, kalbų kursus. Svarbią vietą šiame procese užėmė ir muzikai – kom-pozitoriai, atlikėjai, pedagogai.

Baltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas reiškėsi keliais būdais: 1) keičiantis operos solistais ir spektakliais; 2) rengiant chorų koncertines keliones; 3) organizuojant bendras radijo transliacijas; 4) kviečiant muzikos pedagogus ir rengiant konferencijas. visose šiose srityse buvo dirbama ne vien atsižvelgiant į vyriausybinius uždavinius, bet ir realizuojant visuome-ninių grupių ar individų interesus.

kauno valstybės opera, įkurta 1920-ais, buvo viena reprezentacinių lie-tuvos muzikinių įstaigų. Įsitvirtinusi lietuvos muzikiniame gyvenime, ji ėmė kviestis solistus iš užsienio. vienas pirmųjų tokių solistų buvo latvis adolfas kaktinis (Ādolfs kaktiņš), 1924 m. kaune atlikęs Demono, mefis-tofelio ir rigolletto vaidmenis. vėliau operose „aida“, „Carmen“, „tosca“, „Eugenijus onieginas“ vaidino milda Brechmanė-štengelė, n. vasiljevas, h. Cinka-Berzinska, maris vėtra (mariss vētra), g. perkuonė, a. rebanė.


m. Brechmanė-štengelė dainavo kauno valstybės operoje 1933, 1937 ir 1938 m. pasak vlado Jakubėno, ši dainininkė tuo metu buvo viena geriausių pasaulyje aidos vaidmens atlikėjų. kaune jai sudainavus Carmen partiją, šis lietuvių muzikos kritikas rašė: „nutilk, Biset, Brechmanė-štengelė vaidina“1. iš rygos buvo atvykę ir baleto artistai – Edita pfeiferė ir haris plūcis, kurie 1937 m. šoko „gulbių ežere“. operoje „tosca“ dainavo estų dainininkė olga torochova-tiedeberg (torokoff-tiedeberg), „rigoletto“ spektaklyje – vieš-nia iš talino operos ida aav-loo, „madame Butterfly“ – to paties teatro solistai m. taras ir o. torochova-tiedeberg. rygos operos teatro scenoje dažnai dainuodavo žymūs lietuvių tenorai kipras petrauskas ir aleksas kut-kus. kai 1928 m. latvijos nacionalinė opera gatroliavo vokietijoje, į savo trupę ji pakvietė ir k. petrauską. tokiam pasirinkimui įtakos turėjo šios operos dirigentas Emilis Cooperis, kuris ne kartą lankėsi lietuvoje, gerai pažinojo lietuvių dainininkus ir kvietė juos dainuoti įvairiose pasaulio tea-truose. pradžioje vyko tik pavienių solistų mainai, o antrajame nepriklau-somybės dešimtmetyje išryškėjo tendencija keistis spektakliais. pavyzdžiui, 1937–1938 m. koncertinio sezono metu į rygą kauniečiai nuvežė „lohen-griną“, o iš rygos sulaukė „Carmen“. vyko ir natūrali režisierių migracija. 1923 m. aleksandras rusteikis, buvęs mChat’o aktorius, repetavo kaune kelių operų pastatymus, tačiau greitai išvažiavo į rygą, kur tapo vienu latvių kinematografo pradininku2. o į kauną keleriems metams iš rygos atvyko režisierius Dimitrijus arbeninas.

vieni pirmųjų kultūrinį bendradarbiavimą pradėjo Baltijos šalių chorai. Jau 1924 m. kaune pirmą koncertą surengė latvijos universiteto studen-tai (84 dainininkų kolektyvas), vadovaujami arturo Bobkovico. lietuviai galėjo pasiklausyti originalių bei harmonizuotų latvių kompozitorių Janio Cimzės (Jānis Cimze), andrejo Jurjano (andrejs Jurjāns), Jazepo vytuolo (Jāzeps vītols), Emilio Darzinio (Emīls Dārziņš), alfredo kalninio (alfrēds kalniņš), Emilio melngailio (Emīls melngailis) dainų. lietuvių muzikas Juozas žilevičius rašė: „Jas dainuojant buvo salėje didžiausias džiaugsmo ir širdingumo momentas; čia tat pasireiškė nematomas ir neišaiškinamas dviejų tautų jausmų artumas. toje programos dalyje nebuvo galo plojimui

1 vladas Jakubėnas, straipsniai ir recenzijos, sudarė loreta venclauskienė, vilnius: lietu-vos muzikos akademija, 1994, p. 393.

2 Jonas Bruveris, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 78.

13

ir bisų šauksmui. toksai crescendo ėjo po lietuvių kalba padainuoto „noriu miego“ iki galutinio fortissimo – abiejų tautų atsisveikinimui pagiedotų him-nų“3. šis choras kaune lankėsi ir 1934 m. vėliau kaune koncertavo choras „Dziedonis“ (vad. leonidas vigneris), latvių studentų vyrų choras (vad. teodoras kalninis), latvių darbo rūmų choras (vad. Janis norvilis). Savo ruožtu 1935 m. į rygą buvo nuvykęs vytauto Didžiojo universiteto choras (vad. konradas kaveckas), po metų – Centrinis jaunalietuvių choras (vad. klemensas griauzdė) ir kauno šaulių choras (vad. nikodemas martinonis), kuris koncertavo ir taline.

1938 m. buvo surengti keli „dviejų tautų“ koncertai. viename jų dalyvavo lietuvių „Dainos“ ir latvių „fortissimo“ chorai, kitame – „kauno audinių“ ir „rīgas audums“ chorai. 1936 ir 1939 m. kaune koncertavo estų geležinkelie-čių sąjungos choras „raudam“, sulaukęs labai aukšto lietuvių chorvedžių ir muzikos kritikų įvertinimo. šis 100 žmonių choras atliko ir vyresnės, ir jau-nesnės estų kompozitorių kartos – Juhano aaviko, rudolfo tobiaso, marto Saaro, Cyrillus kreeko, riho pätso – kūrinius. tačiau didžiausią įtaką lietuvių chorinės kultūros raidai darė latvių ir estų dainų šventės. lietuva, XiX a. an-troje pusėje ir XX a. pradžioje patyrusi sunkią carinės rusijos priespaudą, ne-turėjo galimybių rengti tokių renginių. tik atgavusi nepriklausomybę ji ėmė organizuoti analogiškas šventes. Jau 1923 m. apsilankęs rygoje tuometinis lietuvos švietimo ministerijos meno skyriaus viršininkas Juozas žilevičius kartu su kitais muzikais inicijavo Dainų dieną, kuri įvyko kaune 1924 m. ir vėliau lietuvių muzikai, lankydamiesi rygoje ar taline, gėrėjosi šiais ren-giniais. Jie iš karto atkreipė dėmesį į aukštą dainavimo kultūrą ir koncerti-nes programas, susidedančias ne vien iš harmonizuotų liaudies dainų, bet ir stambių originalių kompozicijų, ir įsitikino, kad greta liaudies meno yra pro-paguojama ir profesionalioji muzika. tačiau ir latvijoje, ir Estijoje lietuvių svečius labiausiai stebino didžiulio choro skambesys, leidęs pajusti, jog kai-mynai turi ne vien pavienius chorus, kiek visą dainuojančią tautą. v. Jakubė-ną ypač sužavėjo 1933 m. latvių šventė – „lyg simbolizuota tautinės vienybės misterija“4. grįžęs jis ragino lietuvius eiti panašiu dainos kėlimo keliu.

akivaizdus Baltijos valstybių bendradarbiavimas vyko ir kamerinės bei simfoninės muzikos srityse. vieni pas kitus daugiausia svečiavosi pavieniai

3 Juozas žilevičius, „latvių studentų choras“, Muzikos menas, 1924, nr. 4, p. 8. 4 vladas Jakubėnas, „latvių dainų šventės įspūdžiai“, vairas, 1933, nr. 12, p. 363.

Danutė Petrauskaitė. Baltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas 1920–1940 m.


atlikėjai. kaune koncertavo dainininkai irma Eier, tooni kroonas, Edo karisso, a. tar, ida aav-loo, pianistės Jutta kipasto ir valentine riives iš Estijos, smuikininkai arvedas nuorytis (norīts), Janis kalėjis, Eduardas vi-nertas, voldemaras ruševicas, pianistai v. kviesis, l. graude-krūms, J. ke-pytis, dainininkai a. širmanė-majuors, a. Jankovskis, E. Saulkalnė-gailytė, J. niedra iš latvijos. lietuviai taip pat koncertavo latvijoje ir Estijoje. tai pianistai vytautas Bacevičius, aldona Smilgaitė, Stasys vainiūnas, vladas Jakubėnas, violončelininkas povilas Berkavičius, dainininkai Juozė augai-tytė, antanina Dambrauskaitė, pranė radzevičiūtė, Elena kalvaitytė, ros-tislavas andriejevas, ir kt. Simfoninės muzikos srityje didžiausi nuopelnai priklauso Baltijos valstybių radiofonams. Sistemingi koncertiniai mainai prasidėjo 1935 m. po rygoje įvykusios tam klausimui skirtos konferencijos. (1936 m. panaši konferencija buvo surengta kaune, vėliau – vėl rygoje). tada ir buvo priimti nutarimai dėl bendrų radijo transliacijų organizavimo, reguliaraus pasikeitimo solistais, kūrinių partitūromis. todėl lietuviams at-sirado proga išgirsti latvių ir estų kompozitorių muziką, diriguojant teodo-rui reiteriui, olafui rootsui, Evaldui aavui, Juhanui aavikui. labai svarbu buvo ir tai, kad šie atlikėjai dažniausiai koncertuodavo minint savo šalies nepriklausomybės dieną. mat lietuvoje buvo prigijusi graži tradicija reng-ti kamerinės ar simfoninės muzikos koncertus pažymint ne tik lietuvos, bet latvijos ir Estijos valstybių atkūrimo metines. šia proga skambėdavo tų šalių himnai ir nacionalinė muzika, kurią atlikdavo ir kauniečiai, daly-vaujant lietuvos vyriausybės nariams ar šiaip aukštiems pareigūnams. kar-tais tokie koncertai būdavo komentuojami, norint supažindinti klausytojus su Baltijos šalių kompozitoriais bei atlikėjais, kartais skaitomos paskaitos. pvz., 1935 m. latvijos nepriklausomybės dieną minint kauno konservato-rijoje, prieš koncertą v. Jakubėnas perskaitė pranešimą „latvių kultūra ir mes“. Beje, v. Jakubėnas periodinėje lietuvių spaudoje dažnai publikuodavo straipsnius apie latvių ir estų muzikinį gyvenimą. 1935 m. kaune valsty-bės teatras surengė specialų lietuvių kompozitorių (mikalojaus konstantino čiurlionio, Juozo naujalio, Juozo gruodžio, kazimiero viktoro Banaičio, vlado Jakubėno) kamerinės ir simfoninės muzikos koncertą, kurį retrans-liavo rygos ir talino radiofonai. netrukus buvo surengtas bendras Baltijos koncertas, kurį retransliavo visų trijų valstybių radiofonai. Jame skambė-jo lietuvių, latvių (Janio medinio, Jazepo vytuolo, adolfo abelės) ir estų muzika. pastarąją atliko talino vyrų choras „meestelaulu“. 1940 m. rygos

15

radiofono ir talino simfoniniam orkestrams teko diriguoti lietuvių dirigen-tui Jeronimui kačinskui. kartą rygoje surengė gastroles ir kauno valstybės operos dirigentas vytautas marijošius.

lietuvoje konservatorija buvo įsteigta daug vėliau nei latvijoje ar Estijo-je. tad suprantama, kad kai kurie lietuviai vyko studijuoti į šias kaimynines šalis. pvz., žymūs kompozitoriai vladas Jakubėnas, Juozas karosas, Stasys vainiūnas baigė latvijos valstybinę konservatoriją rygoje. tačiau kai kau-no muzikos mokykla ėmė tvirtėti ir siekti konservatorijos statuso, joje ėmė dirbti iš latvijos ir Estijos atvykę muzikai: violončelininkas povilas Berka-vičius – tartu konservatorijos, rygos ir mintaujos muzikos mokyklų moky-tojas ir latvijos nacionalinės operos koncertmeisteris, valtornistas albertas köhelikas, grojęs Estijos operos teatre, ruvinas robertas Stenderis, baigęs rygos konservatoriją ir grojęs liepojos filharmonijoje, smuikininkas arve-das nuorytis – latvijos konservatorijos auklėtinis, dainininkas Eugenijus vittingas – buvęs tos pačios konservatorijos pedagogas. Beje, a. nuorytis su p. Berkavičiumi dar griežė kauno konservatorijos styginių kvartete, o r. Stenderis dirigavo baleto spektaklius kauno valstybės operoje.

ryšiai tarp konservatorijų mezgėsi ir oficialiu keliu. kai 1933 m. kauno muzikos mokyklai buvo suteiktas konservatorijos vardas, tai progai skirto-se iškilmėse dalyvavo svečiai iš rygos, talino ir helsinkio konservatorijų. oficialūs asmenys, pvz., švietimo ministerijų atstovai, lankydavosi vieni pas kitus, kai Baltijos valstybėse būdavo sprendžiami muzikos pedagogikos klausimai. šiems klausimams nagrinėti lietuvos muzikų draugija 1939 m. surengė specialią konferenciją, į kurią pakvietė latvius ir estus. šis renginys tapo i Baltijos valstybių muzikų konferencija ir parodė, kad, norint perimti vieniems kitų patirtį ir kartu spręsti muzikinio gyvenimo problemas, reikia susitikti daug dažniau. tad kitą konferenciją jau buvo numatyta surengti Estijoje. Ji įvyko 1940 m. taline, bet tai jau buvo paskutinis nepriklausomų Baltijos valstybių muzikų susitikimas. kelis dešimtmečius trukusią kultūri-nę sanglaudą suardė prasidėjęs karas ir po jo prasidėjusios okupacijos. ta-čiau sukaupta patirtis ir laisvės troškimas davė stiprų postūmį Baltijos šalių muzikams ir toliau kartu įvairiomis formomis keistis informacija, siekti at-gauti prarastą valstybingumą bei puoselėti savo tautinę tapatybę ir sovieti-nėje erdvėje, ir egzilyje.

Danutė Petrauskaitė. Baltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas 1920–1940 m.

16

Prisiminimai apie konferencijas

P o d v i d e š i m t i e s m e t ų . . .

av o H I Rv e s o o

konferencijų idėjos sumanytojas, kiek atsimenu, buvo mūsų latvių kolega Jekabas vytuolinis (Jēkabs vītoliņš), su kuriuo pirmąkart susitikau vienoje folkloristų konferencijoje taline. Jis man papasakojo apie muzikų susitiki-mus rygoje ir kaune ketvirtąjį dešimtmetį per pabaltijo savaites. (vėliau prisiminiau ketvirtosios pabaltijo savaitės muzikologų konferencijos, įvy-kusios 1940-ųjų m. birželio mėnesį taline, detales. pranešimus tada padarė p. šūbertas, vl. Jakubėnas ir a. vedro; trijų respublikų kompozitorių sim-foninių kūrinių koncertą dirigavo J. medinis, J. kačinskas ir J. aavikas. Jis įvyko 1940 m. birželio 15 d.). tada J. vytuolinis ir pasiūlė atnaujinti muzi-kologų konferencijas.

ir štai 1967 m. vasarą mes gavome malonų latvių kolegų kvietimą aptarti „konferencijos organizavimą“. tai ir buvo parengiamasis pasitarimas, į kurį nuvažiavome su tuometiniu kompozitorių sąjungos atsakingu sekretoriumi Jaanu kocha. kiek prisimenu, lietuvai tada atstovavo adeodatas tauragis, senas mūsų bičiulis. latvių kolegos priėmė labai šiltai, tačiau dalykiškai nu-siteikę, ketindami rimtai padirbėti. Juk jie pateiks idėją ir turės numatyti kaip ją įgyvendinti. pasitarimui vadovavo g. ramanis, esminius klausimus formulavo ir argumentavo J. vytuolinis. Jis pasiūlė pirmos konferencijos temą: „50 metų pabaltijo muzikai“. pranešimų apie savo respublikos muziką autoriai buvo latvijos tSr nusipelnęs meno veikėjas, menotyros daktaras J. vytuolinis, menotyros kandidatas, docentas Juozas gaudrimas ir netitu-luotas aš, avo hirvesoo.

nebeprisimenu tikslios datos, bet konferencijos pirmasis posėdis prasi-dėjo vilniuje, naujuose ir gražiuose lietuvių kompozitorių namuose, tada kėlusiuose mums pavydą. Estijos delegacija buvo labai didelė, ko gero, dau-giau nei trisdešimt asmenų (kartu su atlikėjais) – tokio gausaus estų dalyva-vimo muzikologų konferencijose už respublikos ribų vėliau aš nepamenu. Įvyko latvių ir estų kompozitorių kamerinių kūrinių koncertas.

1�

po dienos ar dviejų išvykus iš vilniaus (rugsėjo 26 ar 27 d.) prasidėjo antrasis konferencijos turas taline, kur vėl buvo perskaityti tie patys prane-šimai. koncertas taip pat vyko (kompozitorių namuose), bet šį kartą buvo atlikta lietuvių ir latvių muzika. aš gerai prisimenu, kad tos pačios rugsėjo 27 dienos vakare mes vėl sėdom į traukinį, nes rytą turėjom būti rygoje, kur vyko trečiasis, baigiamasis konferencijos turas. čia trečią kartą išklausėm tuos pačius pranešimus, o latvijos tSr valstybinėje filharmonijoje – lietuvių ir estų kamerinės muzikos koncertą. prisimenu, kad visur labai domėtasi ir pranešimais, ir koncertais. Ypač įsiminiau rygos autografų medžiotojus, ku-rie net gatvėse stengėsi papildyti savo kolekcijas ir negailėjo komplimentų. čia įvyko iškilmingas renginio uždarymas ir pobūvis latvijos aukščiausio-sios tarybos prezidiume. rugsėjo 29 d. pabaltijo muzikologų konferencijos dalyviai – estai ir lietuviai – naktiniu traukiniu išvažiavo namo.

o ļ ģ e Rt s G R āv ī t I s

taigi tai prasidėjo 1967 metais...7 dešimtmečio antroje pusėje gimė tarprespublikinių tarybinių muziko-

logų konferencijų idėja. nors pačioje pradžioje gana aktyviai prisidėjau prie šios idėjos įgyvendinimo, šiandien aš negaliu pasakyti, kas gi iš tikrųjų buvo to nuostabaus sumanymo autorius. ar tai buvo aktyviausi vilniaus, rygos ar talino muzikologai, o galbūt visi kartu? aš tik žinau, kad latvijos tSr kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos pirmininkas Jekabas vytuolinis užsidegęs dirbo pirmos, taip pat kitų tarprespublikinių konferencijų organi-zaciniuose komitetuose. Į šį darbą jis įtraukė labiausiai patyrusius kolegas, sumaniai ir kryptingai bendradarbiavo su kaimyninių respublikų kompozi-torių sąjungų muzikologų sekcijų vadovais.

J u o z a s G au D R I M a s

pirmosios trys konferencijos neturėjo savo „leittemos“, o pradedant ke-tvirtąja (1970), bendromis jėgomis buvo sprendžiama viena visoms trims respublikoms rūpima problema: pavyzdžiui, muzikinio teatro, muzikologi-jos, jaunųjų kompozitorių kūrybos, pabaltijos respublikų muzikos ištakos ir raida ir kt. konferencijų darbą paįvairino šių respublikų kompozitorių


1� Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos

kūrinių koncertai ir diskusijos, kuriose turi galimybę pasirodyti ir jaunieji muzikologai.

Devyniolika pabaltijo muzikologų konferencijų ne tik teoriškai pratur-tino tarybinę muzikologiją, bet ir prisidėjo prie internacionalinių jausmų ugdymo. Jos pademonstravo, kaip prasiplėtė muzikologų intelektualinis ir meninis akiratis, kokios potencinės muzikologijos augimo galimybės, kaip išaugo ir subrendo nauja tarybinių muzikologų karta.

v y tau ta s L a n D s B e R G I s

teko dalyvauti – ne nori nenori, o su mielu noru – beveik visose pabaltijo konferencijose. (gal septyniolikoje?) apčiuopiami ir akivaizdūs rezulta-tai – kaimyninių respublikų skirtingų muzikinių ir muzikologinių idėjų ir pačios muzikos pažinimas, naujos konferencijos apie senovinę muziką atša-ka; pradėtas reguliariai leisti pabaltijo muzikologinis rinkinys. akivaizdus, bet rimtas rezultatas – profesinio solidarumo jausmas, bendro muzikologų likimo duotose vietose ir duotuoju laiku suvokimas. Dabar mus labiau negu pirma džiugina ne tik savo pačių, bet ir latvių, ir estų laimėjimai.taip pat liūdina – ne tik mūsų pačių nesėkmės, sunkumai.

tačiau net ir savikritiškai žvelgiant į praėjusį dvidešimtmetį ir egzistuo-jant gausybei neišspręstų reikalų, apima nuosaikus džiaugsmas. vis dėlto mes buvom ir kai ką veikėm.

o n a n a R B u t I e n ė

mūsų respublikų muzikologų gyvenimas turi griežtą nepajudinamą trida-lį metrą – konferencijas. reguliarus ciklas talinas–ryga–vilnius nustato ir mūsų sekcijos darbo, ir asmeninio gyvenimo ritmą. šiandien sunku įsi-vaizduoti savo gyvenimą be pavasarinio skubėjimo rengiant tezes (savas ir svetimas) ir be rudeninių kelionių pas mielus kolegas į rygą ir taliną, kurių metu nors kartą gali pasikalbėti su draugais (ypač kai tenka 10 valandų lauk-ti lėktuvo, skrendančio iš vilniaus į taliną ir tiek pat atgal, kaip 1975-ais).

Ypač svarbūs du momentai: 1. konferencijos priverčia mus nors kartą per metus atidėti į šalį visus darbus ir rūpesčius, ramiai pasėdėti (kai kada ir neramiai) ir pasiklausyti, pagalvoti, palyginti, pasiginčyti (jei ne diskusijų

1�

metu, tai būtinai viešbutyje ar traukinyje). ir tiktai konferencijos salėje kar-tą kas trejus metus galima susipažinti su kaimyninių respublikų muzika ir kultūrinio gyvenimo naujienomis. aš manau, kad jos labai praplečia akiratį. 2. aš labai vertinu asmeninius ryšius, kurie užsimezga konferencijų metu ir kurie mums visiems labai brangūs.

P o k e t u r i a s d e š i m t i e s m e t ų . . .

a R n o L D s k L o t I ņ š

niekam ne paslaptis, kad vis dar vieningai nesutariama dėl to, kas lemia is-torijos eigą – priežastiniai ryšiai ar/ir paradoksai. prieš keturiasdešimt metų, kai latvijos muzikologijos patriarchas Jekabas vytuolinis pranešė mums, jauniems muzikos istorikams, kad Juozo gaudrimo ir karlo leichterio ini-ciatyva bus pradėtos organizuoti kasmetinės Baltijos muzikologų konferen-cijos, ir kad pirmoji konferencija bus rengiama raudonojo Spalio 50-ųjų metinių proga 1967 metais, atrodė, jog viskas vyksta iš kilnių paskatų. tais metais kone viskas buvo skiriama raudonojo Spalio metinėms. pirmojoje konferencijoje avo hirvesoo ironiškai užsiminė apie tai kaip apie savotišką apsėdimą, pasakodamas, kad taline netgi tokie darbai, kaip griovių kasimas ar smėlio krūvų pylimas, kai kam pasirodė verti dėmesio – reikšmingi po-litiniai įvykiai.

tačiau tada niekas nė neįtarė, – netgi tie, kurie kontroliavo visuomenės pažiūras, – kad su šia konferencija po 27 metų pertraukos atgims oficiali Baltijos valstybių trišalio bendravimo institucija, panaši ar gal net geresnė už konferencijos sesiją taline 1940-aisiais, kurią bemaž fiziškai nutraukė iš rytų įsiveržę tankai. atsivertus 1940 metų Revue Baltique (Estijos, latvijos ir lietuvos bendradarbiavimui skirto žurnalo) antrąjį numerį, sužinome, kad tų metų birželio 15–17 dienomis taline vyko vi Baltijos valstybių draugys-tės organizacijos kongresas ir iv Baltijos savaitė. šių didelių renginių metu vyko ir minėtoji tarptautinė Baltijos konferencija, surengta Estijos akademi-nių muzikų sąjungos. kaip tik per šią konferencijos sesiją prasidėjo Baltijos šalių okupacija. viena okupacijos priežasčių, kaip žinome, – maskvos prie-šiškumas stiprėjančiai Baltijos valstybių vienybei ir visų trijų šalių bendrai



leidžiamam žurnalui Revue Baltique kaip vienai šios vienybės apraiškų, nes visa tai kėlė grėsmę Sovietų Sąjungai.

Steigiamojoje konferencijoje niekas neminėjo 1940 metų įvykių – mažai kas apie juos apskritai žinojo. tačiau formalus reveransas sovietų valdžiai jos metinių proga užtikrino, kad mūsų konferencijų nebeapkaltins tuo, kam sovietų valdžia jautė tiesiog organišką neapykantą – Baltijos valstybių vie-nybės kultivavimui. flirtuodami su šėtonu, mes tarsi vėl pasikvietėme Bel-zebulą į savo namus, tik šįkart – mūsų pačių labui. paradoksas.

po pirmosios 1967 metų konferencijos ėmėme sukti galvas: o kas orga-nizuos konferenciją kitąmet? pirmosios konferencijos metu per vieną sa-vaitę pranešėjai apkeliavo visų trijų šalių sostines. Juos finansiškai parėmė raudonojo Spalio metinėms skirtas specialus biudžetas, tačiau mes buvome pasiryžę tęsti pradėtą darbą. kai šių eilučių autorius latvijos kompozito-rių sąjungoje tiesiai paklausė, kur vyks konferencija kitais metais, kompo-zitorius adolfas Skultė atsakė trumpai: „važiuok į vilnių ir susitark, kad ji įvyktų ten!“ taigi su miesto žemėlapiu rankoje ir įgaliojimu kišenėje, atėjau į 29-uoju numeriu pažymėtą patrauklų pastatą mickevičiaus gatvėje – lie-tuvos kompozitorių sąjungą, ten radau keletą ausų, kurios mane išklausė, ir 1968 metų rudenį antroji konferencija įvyko būtent čia.

nuo tol mano kelionės į konferencijas vilniuje ir taline paeiliui maitino abu mano smegenų pusrutulius. lietuvos kultūros atmosfera mane patraukė ir sušildė savo panašumu į latviškąją. Ypač įspūdingas čia buvo 8-ą dešimt-metį suklestėjęs nacionalinės praeities poetizavimas, materialios kultūros ir liaudies meno sudvasinimas, kai paprasti dalykai būdavo apgaubiami poeti-nio svaigulio debesiu. talinas, beje, kėlė pagarbą skvarbiu, neretai net kan-džiu intelektualumu, kuriam buvo svetimas net menkiausias miglotumas, viskas buvo dėstoma tiesiai šviesiai ir dar patikrinama per ironijos prizmę. Estija visuomet buvo idėjų katalizatorius, išjudindavo vidines jėgas.

iš rygos į abi sostines keliaudavau naktiniu traukiniu. Bet jei iš talino vykdavau į vilnių, vagone tekdavo praleisti visą dieną. tai paskatino kalbas, kad konferencijų pranešimai buvo rašomi paskutinę minutę, t.y. pakeliui. žinoma, juokauju, bet, jeigu rimtai, iki šiol nepaprastai gerbiu tuos pirmuo-sius konferencijų dalyvius, nes tais laikais, kai muzikologija čia dar tik for-mavosi kaip institucija, jų pranešimai, tik su retomis išimtimis, būdavo ren-giami specialiai šioms konferencijoms, o ne pateikiami kaip finansuojamo mokslinio tyrimo dalis – taip dažniausiai būna šiandien. tarp tų retų išimčių

21

buvo ir mano debiutas: 1968-ųjų konferencijoje skaitytas pranešimas apie Theodoro W. adorno muzikos estetiką buvo mano disertacijos santrauka. Beje, tai vienintelis viešas mano darbo paskelbimas, nes po 1968-ųjų įvykių čekoslovakijoje panašios disertacijų temos buvo uždraustos.

nenoriu pasakyti, kad 8 ir 9 dešimtmečiais muzikologai neturėjo progų pasireikšti konferencijose, rengiamose maskvoje ar kituose centruose. ta-čiau ten dažniausiai atlikdavome specifinį vaidmenį, o Baltijos konferecijo-se, kurias rengdavome patys, nuolatos mokėmės savitarpio pasitikėjimo ir pagalbos ir mokslinėje, ir organizacinėje veikloje, kitaip tariant, tarptautinio bendradarbiavimo.

šiandien galime sakyti, kad jau ne vienerius metus esame puikiai perėmę vakarietiškų tarptautinių konferencijų rengimo techniką ir tvarką. mes jau galime organizuoti bet kokius plataus spektro mokslininkų susibūrimus ar dalyvauti juose svetur. ar tarp jų bus vietos ir Baltijos konferencijoms, ar jos turi ateitį? nepamirškime: šios konferencijos, skirtos mūsų šalių tradicinės ir naujos muzikos pristatymui bei tolesniam tyrinėjimui, išlaisvina tas vidi-nes paskatas, kurios kyla iš sąveikos tarp lygių jėgų ir galimybių partnerių. Baltijos konferencijos tęsis tol, kol būsime gyvi mes, daug kuo panašūs ir besidomintys vieni kitais. Spėju, kad kai mes pasisotinsime buvimo skyrium saldybe, tas tarpusavio susidomėjimas turėtų vėl atgimti ir sustiprėti.


22

J o n a s B Ru v e R I s

Šiek tiek istorijos

„šiais sunkiais laikais, kai Europoje vis labiau įsigali kumščio jėga, kai tarp-tautinį teisingumą vis labiau lemia valstybių jėgų santykis, mažoms valsty-bėms reikia ieškoti paramos vienai pas kitą ne tik politinėje, bet ir kultūrinė-je plotmėje [...]. Bendraudami tarp savęs, pabaltijo muzikai gali ypač daug nuveikti tų valstybių labui. tebūnie praeitoji pabaltijo muzikų konferencija graži pradžia glaudaus, nuoširdaus ir asmeninio trijų kraštų bendravimo šiame tautas jungiančiame, visiems suprantamame mene“. šitaip rašė vla-das Jakubėnas, kompozitorius ir muzikos kritikas, 1939 m. Muzikos barų nr. 5–6 straipsnyje „muzikinis bendradarbiavimas pabaltijy“.

žinoma, v. Jakubėno minimoji konferencija (į jos programą buvo įtraukta ir keletas koncertų) nebuvo Baltijos valstybių muzikų bendravimo pradžia. tuo metu lietuvos muzikos kultūros ryšiai su kitais kraštais buvo gan smarkiai išsiplėtoję. Sakysim, tarp lietuvoje koncertavusių pasaulio žvaigždžių buvo Jacques Thibaut, Egon petri, Sergej prokofjev, igor Stra-vinski, Jan kubelik, maurice maréchal, robert Casadesus, toti Dal monte, tito Schipa, georg kulenkampff, dirigentai hermann Scherchen, franz von hoesslin, napoleone annovazzi, gustave Cloez , robert heger; valstybės operos spektakliuose per 20 nepriklausomybės metų dainavo 55 užsienio svečiai, spektaklius dirigavo 15 dirigentų. 4-ame dešimtmetyje surengtos italų muzikos, italų bei prancūzų muzikos ir scenos meno savaitės. lietuvių dainininkai dainavo žymiųjų romos, paryžiaus, milano, prahos, Stokhol-mo, atėnų, Buenos airių teatrų spektakliuose, užsienyje koncertavo pianis-tai. 1937 m. lietuva priimta į iSCm, 1938 m. draugijos festivalyje londone čekų nonetas atliko Jeronimo kačinsko nonetą; jaunimas galėjo studijuoti ar tobulintis vakarų muzikos pedagogikos centruose. aišku, kad panašių, gal dar intensyvesnių tarptautinių ryšių būta ir latvijoje bei Estijoje.

tačiau Baltijos valstybių kultūrinis bendravimas yra specialus jų tarptau-tinių ryšių reiškinys. Jį sąlygojo ne tik kaimynystė, bet ir panašūs kai kurių ilgų istorijos tarpsnių politinio gyvenimo, tautinės kultūros raidos ypatu-mai, tų valstybių padėtis minimojo meto pasaulyje. v. Jakubėno minėtasis

23

paramos „viena kitai ieškojimas politinėje plotmėje“ – tai Baltijos santarvės (Baltijos antantės) sudarymas 1934 m., o lietuvos muzikų draugijos su-kviesta muzikų konferencija buvo 1939 m. birželį kaune vykusio Baltijos valstybių vienybės kongreso renginys. lietuvos, latvijos ir Estijos muzikų bendravimas prasidėjo beveik nuo pat valstybių nepriklausomybės išsiko-vojimo pradžios. intensyviausiai jis vyko tarp operos teatrų (solistų gastro-lės); keistasi chorų koncertais, 1935 m. sistemingai ėmė bendradarbiauti radijo stotys; žinių apie latvių ir estų muzikos gyvenimą pateikdavo spauda. valstybių sostinėse kasmet minėtos kaimynų nepriklausmomybės dienos. Jų meninis akcentas visuomet būdavo koks nors koncertas; plėtojantis ryšių su vakarais galimybėms, tokie įvykiai skatindavo didesnį dėmesį kaimynų kultūrai. o muzikų konferenciją v. Jakubėnas pavadino bendravimo pra-džia, turėdamas galvoje naują, nebuvusį bendravimą muzikologijos srityje. konferencijos pagrindinė tema buvo muzikos pedagogika; didelį susidomė-jimą ir diskusijas sukėlė estų prof. Juhano aaviko pranešimas apie Dainų švenčių organizavimą.

antroji konferencija įvyko 1940 m. taline. netrukus – sovietų okupacija, karas, ii sovietų okupacija. Didelė intelektualinio ir meno elito dalis pasi-traukė į vakarus; partizaninis karas su okupantu, masinės tremtys į Sibirą. viso gyvenimo sovietinimas, ideologinis teroras; pagrindinis reikalavimas menui – „liaudžiai suprantama kalba“ liaupsinti komunistų partiją bei jos vadus, „raudonąją armiją išvaduotoją“, „laimingą sovietinį gyvenimą“ ir dar laimingesnę komunistinę ateitį... apie 7-o dešimtmečio pradžią prasidėjus vadinamajam ideologiniam „atlydžiui“, muzikos kūryboje ir muzikos kultū-roje apskritai ėmė pūsti gaivesni vėjai. pastebimai sustiprėjo muzikologija. trečioji konferencija surengta rygoje 1967 m. rugsėjį; ji pavadinta pirmąja.

Baltijos muzikologų konferencijos iki 1990 metų buvo tapusios sąlygiškai uždara trijų okupuotų valstybių intelektualinė bei meninė „teritorija“ geleži-ne uždanga nuo pasaulio atsitvėrusioje Sovietų Sąjungoje (panašus reiškinys buvo nuo 1956 m. rengtos Baltijos studentų Dainų šventės Gaudeamus). Jų tematika beveik neperžengė tų tautų muzikos kultūros raidos, padėties, tau-tinės mokyklos bei muzikos tautiškumo, kai kurių žanrų kūrybos (opera, muzikinis teatras apskritai, simfoninė muzika) ir pan. problematikos ribų. Du kartus (1971, 1984) specialiai svarstyti bendrieji muzikologijos teorijos bei metodologijos, gan įvairiais aspektais – muzikos populiarinimo (1974), stiliaus (1976) dalykai; kai kuriose konferencijose būta su jos tema tiesiogiai

Jonas Bruveris. šiek tiek istorijos


nesusietų, „laisvų“, bendresnės problematikos pranešimų, taip pat praneši-mų, kuriuose nagrinėta pati konferencijos temoje nurodoma problema, o ne ją reprezentuojančios muzikos kūrybos ar kultūros apskritai faktai bei realijos. vienoje konferencijoje ir keliuose jos pranešimuose neišvengta ofi-cialiajai ideologijai būdingos tiesmukos retorikos. tai 1977 m. spalio pabai-goje vilniuje vykusi ir su vadinamos Spalio revoliucijos paminėjimu sieta konferencija „patriotinė ir pilietinė tema pabaltijo kompozitorių kūryboje“. tačiau. tada įvyko Juliaus Juzeliūno operos „Sukilėliai“ premjera; libretas parašytas pagal vinco mykolaičio-putino romaną ir pasakoja apie 1863 m. sukilimą prieš carizmą; pagrindinis veikėjas – vienas sukilimo vadų kuni-gas antanas mackevičius. operos premjera buvo rengiama 1957 m. rudenį; veikalą baigiant repetuoti, teatro komunistų partijos biuras apsižiūrėjo, kad operoje yra „nacionalinių tendencijų“, „akcentuojami religiniai motyvai“ ir pan. ir paragino premjerą uždrausti. premjeros rengėjai šį tą „pataisė“ (žodį „Sibiras“ pakeitė „katorga“, „Dievą“ – „tėvyne“ ir pan.). to neužte-ko. Spalio 28 d. komunistų susirinkime operos statymas buvo pavadintas bandymu įvykdyti „ideologinį išpuolį“, „politinę diversiją“, kurią esą rengė „tvirta grupė“, t.y. kompozitorius, dirigentas ir režisierius. Susirinkime daly-vavo vilniaus miesto komunistų partijos komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas mykolas Burokevičius (1990–1991 m. jis buvo atkurti so-vietinę okupaciją siekusių organizacijų vadovas; vėliau suimtas ir įkalintas). premjera, aišku, neįvyko; specialų nutarimą apie „kenksmingą operos turi-nį“ priėmė netgi lkp Ck biuras. Bet 1977 m. „Sukilėliai“ pastatyti be jokių pakeitimų; Sovietų Sąjungos muzikinių teatrų konkurse opera pažymėta iii laipsnio premija, o pastatymas – diplomu... tiesa, po keliolikos spektaklių „Sukilėliai“ patyliukais dingo iš repertuaro.

iki 1990 m. konferencijose dalyvavo tik Baltijos valstybių muzikologai, išskyrus 1976 m. konferenciją „Stiliaus klausimai“ (buvo viešnia iš kijevo) ir 1983 m. konferenciją „Senovinė muzika ir dabartis“. pastarojoje konferen-cijoje pirmą sykį nagrinėta Xvi–Xviii a. religinės ir pasaulietinės muzikos kultūra, tarp pranešėjų buvo 4 svečiai iš ukrainos, Baltarusijos ir rusijos; konferencijai pasirinkti šiauliai, nes šiame mieste nuo 1979 m. rengti Seno-vinės muzikos festivaliai (dabar tai didelis tarptautinis šv.velykų festivalis Resurexit). peržengiant savųjų kultūrų nagrinėjimo ribas, nuo XXi konferen-cijos „Baltijos šalių muzikos kultūros tarptautiniai aspektai“ (piarnu, 1987) ėmė smarkiai plėstis temų ratas. XXiii konferencijoje (kaunas, 1989 m.

25

spalis) pirmą sykį specialiai ir nebeatsižvelgiant į sovietinės ideologijos kon-trolės nuostatas nagrinėta nepriklausomybės laikų (1920–1940 m.) muzika (1989 m. kovo mėn. lietuvos kompozitorių sąjungos narių suvažiavimas nutarė nutraukti organizacinius ryšius su SSrS kompozitorių sąjunga mas-kvoje ir pasiskelbė nepriklausoma organizacija; konferencijai kaunas pasi-rinktas todėl, kad šis miestas 1920–1939 m. buvo lietuvos laikinoji sostinė ir muzikos kultūros centras; lietuvos sostinę tuomet buvo okupavusi lenkija). XXiv konferencijoje „mitas, religija, muzika“ (viljandi, 1990) pagrindinį pranešimą skaitė prof. Eero tarasti. Jo idėjos ir jaunųjų muzikologų globa padarė ypač didelę įtaką Baltijos šalių muzikologijai. muzikologijos proble-moms buvo skirtos 1991, 1995, 1996 ir 2002 m. konferencijos. konferecijo-se dalyvauja švedijos, Suomijos, austrijos, Danijos, vokietijos, norvegijos, ukrainos, lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, rusijos, Jav, prancūzijos, Didžio-sios Britanijos muzikologai, o baltijiečiai kviečiami į užsienio konferencijas. išliko nepakitusi konferencijų struktūra: moksliniai pranešimai, informa-ciniai pranešimai apie svarbiausius krašto muzikos kultūros reiškinius bei įvykius, koncertai bei teatrų spektakliai, naujausių knygų, natų, garso įrašų plokštelių parodėlės, muzikinių filmų peržiūros ir pan.

tam tikro kultūros ploto reiškinių nagrinėjimas nėra retenybė. Jau suėjo 10 metų, kai prof. helmutas loosas rengia (nuo 1997-ųjų; iš pradžių Chem-nitzo technikos universitete, dabar leipcigo universiteto muzikologijos ins-titute) konferencijas „vidurio ir rytų Europos muzikos istorija“ (Musikges-chichte in Mittel- und osteuropa), kurios daugeliui Baltijos muzikologų atvėrė vartus į platesnį pasaulį. regioninės problematikos aspektai ne sykį yra iškilę Bratislavos šiuolaikinės muzikos festivalio „melos-Ethos“ metu prof. nadi-jos hrčkovos (naďa hrčková) rengiamuose tarptautiniuose muzikologijos simpoziumuose, o 2003 m. liublijanos simpoziumo (tenykščių simpoziumų vadovas prof. primožas kuret taip pat yra mūsų svečias) tema buvo „vidurio Europos muzikinė tapatybė“ (Musikalische Identität Mitteleuropas). Baltijos valstybės irgi yra dėl istorijos aplinkybių susidaręs tam tikras kultūros plotas; jo muzikos kultūros tyrinėjimai visos europietiškosios kultūros istorijos, da-barties ir numatomos ateities kontekstuose tebelaikytini prasmingais, o šalių nusiteikimas būti muzikos mokslo sklaidos vietomis – gana pagrįstas.

Jonas Bruveris. šiek tiek istorijos

26

M a Rt H u M a L

Baltijos muzikologų asociacijos idėja

1Estijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, 1988 m. buvo lūžio metai. radikalių permainų būtinumą ypač aiškiai suvokė kūrybinės intelgentijos atstovai, kurie neatsisakė pasitaikusios galimybės savo reikalavimams viešai išsakyti. todėl nieko nuostabaus, kad tų metų birželio mėnesį keturi muzikologai – martas humalas, priitas kuuskas, maris männikas ir vaike Sarv – paskelbė programinį straipsnį „ar įmanomas estų muzikologijos atsinaujinimas?“, kur, tarp kitko, sakoma:

Daugelis bėdų, kurių Estijos tauta iki šiol tebekenčia, atsirado dėl prievartinio šalies stalinizavimo. [...] panašiai kaip dauguma informuotos mūsų respubli-kos visuomenės remia ekonominio Estijos savarankiškumo idėją, mūsų kul-tūros darbuotojai turėtų siekti visiškos šalies kultūrinės nepriklausomybės. [...] mūsų tikslas – tai normali muzikinė kultūra, lyginant su kitų tautų, turinčių bendrais bruožais panašią istoriją, kultūromis. [...] muzikologija turi būti na-cionalinės muzikinės kultūros sąžinė ir ideologija. [...] priešingai stagnacijos laikotarpio “oficialiajam” internacionalizmui (o iš tikrųjų – kosmopolitinei priespaudai), per pastaruosius dešimtmečius tarp muzikologų – dėl kasmeti-nėse Baltijos muzikologų konferencijose atsiradusių ryšių – susiformavo visai kitoks internacionalizmas, pagrįstas tikra tarpusavio pagarba ir susidomėji-mu; jis pasireiškia bendradarbiavimu nacionalinio palikimo tyrimo ir pro-pagavimo srityje. [...] mes negalime taikytis, kad iki šiol esame izoliuoti nuo to, kas vyksta pasaulinėje muzikologijoje, kad neturime galimybės palaikyti ryšių su tarptautinėmis muzikinėmis organizacijomis, tapti jų nariais (bent kolektyviniais), dalyvauti jų renginiuose. [...] kadangi kai kurie potencialūs lyderiai ir kiti aktyvesni muzikologai laikosi nuošaliai nuo kompozitorių są-jungos, jos muzikologų sekcija, kaip organizacinis mūsų bendradarbiavimo pamatas, beveik suiro. šią padėtį galėtų pakeisti kompozitorių sąjungos de-mokratizavimas, nes iki šiol jos struktūra kopijuoja sąjunginę organizaciją su jos biurokratišku ir autoritariniu vadavavimo stiliumi1.

1 mart humal, priit kuusk, maris männik, vaike Sarv, „kas on võimalik eesti muusikatead-use uuenemine?“ (sirp ja vasar, 1988 06 24).

2�

kaip tų minčių įsikūnijimas vėliau atsirado ir Baltijos muzikologų asoci-acijos (Bma) idėja. paminėto straipsnio autoriai sudarė Bma iniciatyvinę grupę, kuri suformulavo 1988 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymą įsteigti Bma. šis pasiūlymas buvo paskelbtas spalio 12–15 d. rygoje įvykusioje XXii Baltijos muzikologų konferencijoje:

pasiūlymas įkurti Baltijos muzikologų asociaciją

Baltijos šalių (Estijos, latvijos, lietuvos) bendradarbiavimo tradicijos siekia dar praėjusį šimtmetį. tokį bendradarbiavimą lemia mūsų kultūrų tipolo-ginis panašumas ir žmogiškųjų resursų ribotumas. organizuotas bendra-darbiavimas jau atsiranda šio šimtmečio pirmoje pusėje: trisdešimtaisiais metais veikė Estijos–latvijos draugija, o 1940 m. pradžioje Estijos, latvijos, lietuvos bendradarbiavimo biuras leido kultūros žurnalą Revue Baltique. vėlesnė Stalino–Brežnevo politika „skaldyk ir valdyk“ neprisidėjo prie lygy-be grindžiamo bendradarbiavimo tarp tSrS tautų. tuo pat metu pasaulyje didėjo susidomėjimas pabaltijo respublikomis, o mes iki šiol apsiribodavo-me didesniu ar mažesniu pašalinio stebėtojo ar svečio vaidmeniu. visiškai nenormalu, kad šiuo metu Baltijos šalyse nėra mokslinio centro mūsų regio-no istorijai ir kultūrai tyrinėti bei propaguoti.

šiuo metu įkurti panašią organizaciją būtų realiausia tose kultūros sri-tyse, kur jau sukaupta ilgamečio bendradarbiavimo patirtis. viena jų – mu-zikologija. Jau daugiau kaip dvidešimt metų kompozitorių sąjungoms va-dovaujant, vyksta Baltijos šalių muzikologų konferencijos. pripažindami kompozitorių sąjungų nuopelnus – sudaro palankias sąlygas muzikologams bendradarbiauti, konstatuojame, kad kryptingas mokslinis tiriamasis darbas negali būti kūrybinės sąjungos veiklos tikslas. todėl reikia specialios organi-zacijos. mes siūlome įkurti Baltijos šalių muzikologų asociaciją (Bma, Bal-tic Musicological association) – laisvanorišką organizaciją pabaltijo muzikai pasaulinės muzikos kontekste tyrinėti ir jai populiarinti ir per tai įsigilinti į mūsų tautų sąmoningumą. Bma galėtų būti pavyzdys kuriant panašias spe-cializuotas regionines organizacijas, kurių visuma sudarytų ateityje kuriamo Baltijos instituto pagrindą – pasaulinį baltiškųjų tyrinėjimų centrą [...]* Diskusijoje, vykusioje toje pat konferencijoje spalio 15 d., dėl šio pasiū-

lymo pasisakė Edmundas gedgaudas, vytautas landsbergis, Jonas Bruveris ir Juozas antanavičius iš lietuvos, ingrida zemzarė, guntaras pupa, ar-noldas kluotinis ir ludvigas karklinis iš latvijos ir kt. ingridos zemzarės

* toliau aptariamos Bma veiklos kryptys, narystės, finansiniai bei organizaciniai klausimai.

Mart Humal. Baltijos muzikologų asociacijos idėja


nuomone, Bma turėtų būti atskiras juridinis asmuo. Savo veiklą ji turėtų grįsti pirmiausiai etiniais principais. kiekvienoje respublikoje reikia sukurti iniciatyvinę grupę. vienas pirmųjų asociacijos tikslų turėtų būti periodinio leidinio įsteigimas.

kai kurios išsakytos mintys atsispindėjo ir spaudoje:

„kolegų nuomone, pasiūlymas vertas įgyvendinimo, jeigu asociacija bus at-spari „pasyvios regimybės virusui“ (Edmundas gedgaudas) ir netaps biuro-kratine įstaiga, panašia į muzikos draugiją. [...] arnoldas kluotinis taikliai palygino Bma santykius su kompozitorių sąjunga ir mokslų akademijos – su liaudies fronto santykiais su partinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis: ji netaps jau esančių institucijų pakaitalu, o vykdys tuos uždavinius, kurie joms nepajėgiami ar neįdomūs. a. kluotinio nuomone, Bma centras galėtų būti taline, nes estų muzikologai turi glaudesnius negu jų kaimynai tarptautinius ryšius. Buvo nuspręsta aptarti pasiūlymą kiekvienos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijoje, o paskui bendrai suformuluoti Bma įstatus“2.

tačiau buvo ir abejonių: „vis dėlto esama baimės, ar nauja įstaiga nebus formali. ką duos asociacija, jeigu jau daugiau negu dvidešimt kartų rengta konferencija šiandien nepatraukia maksimalaus pačių muzikologų dėmesio ir atsidavimo?“3

21989 m. spalio 12–14 d. kaune įvyko XXiii Baltijos muzikologų konferenci-ja, kur, beje, Estijos delegacija skleidė švedijoje gyvenančio estų kompozito-riaus ir muzikologo harry olto sudarytą memorandumą su švedijos kara-liškosios muzikos akademijos pasiūlymais dėl bendradarbiavimo, liudijantį, kad ir užsienyje atsirado susidomėjimas Baltijos šalių muzika ir ryšiais su jų muzikologais.

Diskusijoje, įvykosioje konferencijos pirmos dienos vakare, apie Bma kal-bėjo Jurgis Dvarionas, Jonas Bruveris ir algirdas ambrazas iš lietuvos, leo normetas ir priitas kuuskas iš Estijos, ludvigas karklinis ir arnoldas kluo-tinis iš latvijos ir kt. „kaip svarbiausias klausimas buvo iškelta Baltijos muzi-kologų asociacijos (Bma) sukūrimo idėja [...]. Buvo svarstyti organizaciniai klausimai, būtinumas leisti žurnalą Baltic Musicological Review ir priimta de-

2 mart humal, „XXii Balti muusikateadlaste konverents“ (sirp ja vasar, 1988 10 28).3 imants zemzaris, „mūzika un mēs“ (Literatūra un Māksla, 1988 11 11).

2�

klaracija apie Bma steigiamosios konferencijos sušaukimą“4. „nutarta įkurti nedideles organizacines grupes, suaktyvinti informacinių centrų veiklą. Bma tikslas – tirti ir populiarinti Baltijos šalių muziką; ji turėtų skatinti ne vien mokslo tiriamąjį darbą, bet ir propagandą, reklamą, leidybą, pasikeitimą infor-macija, dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose. numatyta leisti šios asociaci-jos laikraštį (anglų k.), kaupti medžiagą Baltijos šalių muzikos enciklopedijai, diskografiją; pati Bma ateityje galėtų išaugti į Baltijos šalių muzikos institutą. abejota, ar esame tam pasirengę, tačiau jau šiandien reikia numatytus klausi-mus gvildenti, juolab kad 1991 metais vyks Baltijos šalių festivalis. Svajojama, jog ir Baltijos šalių muzikologų konferencijos taptų tarptautinėmis“5.

ši deklaracija buvo paskelbta trim egzemplioriais – lietuviškai, latviškai ir estiškai. štai jos lietuviškas tekstas:

XXiii paBaltiJo muzikologų konfErEnCiJoSDEklaraCiJa

Estijos, latvijos ir lietuvos kompozitorių sąjungų muzikologų sekcijų at-stovai yra vieningai nusiteikę bendradarbiauti ir įsteigti visuomeninę (ne-vyriausybinę) organizaciją – Baltijos valstybių muzikologų asociaciją (Baltic Musicological association).

asociacijos tikslas yra, remiantis tarptautinės muzikologų draugijos ir unESCo principais, tarptautiniu mastu koordinuoti muzikologų veiklą, bendromis jėgomis tyrinėti ir propaguoti muziką keitimosi kultūros verty-bėmis bei tautų bendravimo plėtros vardan.

atstovai įsipareigoja parengti Baltijos valstybių muzikologų asociacijos įstatus ir sušaukti jos steigiamąją konferenciją.

kaunas, 1989 m. spalio 13 d.

priit kuuskEstijos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos pirmininkasludvigs kārkliņšlatvijos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos pirmininkasJurgis Dvarionaslietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos pirmininkas6

4 Edith kuusk, „Balti muusikateadlased kaunases“ (Reede, 1989 11 11).5 rūta goštautienė, „XXiii pabaltijo muzikologų konferencija“ (krantai, 1989, nr. 12, p. 70). 6 Spaudoje buvo paskelbtas tik estiškas deklaracijos tekstas („XXiii Balti muusikateadlaste

konverentsi avaldus“, Reede, 1989 10 20).

Mart Humal. Baltijos muzikologų asociacijos idėja


konferencijoje buvo nutarta vėl susirinkti gruodžio mėnesį rygoje, po latvijos kompozitorių sąjungos suvažiavimo. o arnoldas kluotinis sudarė įstatų projektą, kuris buvo aptartas rygoje 1989 m. gruodžio 12 d. ir pri-statytas susipažinimui trijų respublikų kompozitorių sąjungų muzikologų sekcijoms (aptarime dalyvavo martinis Boiko, vizbulytė Bėrzinia ir arnol-das kluotinis iš latvijos, Jurgis Dvarionas ir viktoras gerulaitis iš lietuvos, martas humalas ir priitas kuuskas iš Estijos). kitas susitikimas buvo numa-tytas 1990 m. vasario pradžioje. tačiau jis nebeįvyko.

kaip ir buvo planuota, kita Baltijos muzikologų konferencija, įvykusi 1990 m. spalio 4–6 d.viljandyje (Estija), tapo tarptautinė – be Baltijos šalių atstovų, joje dalyvavo svečių iš Suomijos ir švedijos. tačiau ir ten klausimas apie Bma nebuvo iškeltas.

* * *kodėl taip susiklostė? galima tik spėlioti, kad Bma idėja buvo vienas iš tų pereinamojo laikotarpio ketinimų, kurie greitoje istorinių įvykių tėkmėje prarado aktualumą.

lietuvių ir latvių muzikologai iki šiol tebetęsia savo veiklą kompozitorių sąjungų muzikologų sekcijose, o Estijoje kompozitorių ir muzikologų keliai skyrėsi: 1992 m. buvo įsteigta Estijos muzikologų draugija – nepriklausoma nuo kompozitorių sąjungos organizacija. Ji ir surengė 1996, 1999 ir 2002 m. taline įvykusias Baltijos muzikologų konferencijas.

Estų muzikologų sluoksniuose vis stiprėjo nuomonė, kad šios konferen-cijos savo ligšioliniu pavidalu atgyveno. kadangi pakartotiniai bandymai susitarti su kaimynais apie jų formos ir periodiškumo pakeitimą nedavė vaisių, Estijos muzikologų draugija vienapusiškai nusprendė nerengti 2005 m. Estijoje numatytos konferencijos. o lietuvių ir latvių kolegos išlaikė jų formą ir nuo 2006 m. konferencijos vyksta kasmet.

31

au D R o n ė Ž I ū R a I t y t ėLks muzikologų sekcijos pirmininkė (1995–2005)

LKS muzikologų sekcija – Baltijos muzikologų konferencijų organizatorė ir dalyvė. Atgarsiai Lietuvos spaudoje (1��5–2005)

muzikologų sekcijos veiklos reglamente, su kolegomis suformuluotame amžių sankirtoje, konstatuojama, kad tradicinės muzikologų veiklos for-mos yra konferencijos1. Jų organizavimas, dalyvavimo įvairiose konferen-cijose rėmimas, muzikos kritikos puoselėjimas, muzikologijos problemų aptarimas sudaro sekcijos veiklos prioritetą (įvyko 10 lenkų ir lietuvių, 39 Baltijos muzikologų konferencijos, kiti lietuvių kompozitoriams skirti ren-giniai). Sekcijos veiklą koordinuoja pirmininkas ir septynių (iš pradžių pen-kių) asmenų muzikologų sekcijos biuras. muzikologų sekcijos biuro nariais 1995–1999 m. buvo išrinkti: Jūratė Burokaitė, Edmundas gedgaudas, ona narbutienė, rita nomicaitė, audronė žiūraitytė; 1999–2003 m.: Jūratė Bu-rokaitė, Edmundas gedgaudas, vytautė markeliūnienė, ona narbutienė, Daiva parulskienė, Jūratė trilupaitienė, audronė žiūraitytė; 2003–2005 m.: Edmundas gedgaudas, gražina Daunoravičienė, Beata leščinska (Baublins-kienė), Daiva parulskienė, rūta Skudienė, vytautė markeliūnienė, audro-nė žiūraitytė. 1995–2005 m. vilniuje su kolegomis organizavome Baltijos muzikologų XXiX (1995); XXXii (1998); XXXv (2001); XXXviii (2004) konferencijas. Didelė darbo dalis rengiant konferencijas ir jų medžiagą pu-blikavimui teko lkS referentėms – karinai firkavičiūtei (iki 2002) ir živilei tamaševičienei.

koks tolimesnis Baltijos muzikologų sambūrių likimas? ar 2007 m. vil-niuje rengiama jubiliejinė Xl konferencija bus paskutinė? šie klausimai buvo aktualūs dar XXX konferencijoje, įvykusioje 1996 m. taline. atrodė, kad ji, skirta muzikologinės minties raidai Baltijos šalyse, užbaigs svarbų bendra-

1 muzikologų sekcija – juridinio statuso neturintis lietuvos kompozitorių sąjungos padali-nys, jungiantis lkS narius – muzikologus, muzikos kritikus, etnomuzikologus, skatinantis muzikologų kūrybiškumą, lietuvių profesionaliosios muzikinės kultūros tyrinėjimus.


darbiavimo etapą. tai savaip liudijo konferencijos tema, šventiški akcentai. teatro Estonija žiemos sode, gana egzotiškoje, elegantiškoje, net prabangio-je aplinkoje buvo pristatytas naujas lietuvės pianistės aleksandros Juozapė-naitės-Esmaa, gyvenančios ir dirbančios taline, kompaktinis diskas su m.k. čiurlionio kūriniais fortepijonui. pristatymą surengė kultūrai dėmesinga p. halina kobeckaitė – tuomet lietuvos ambasadorė Estijoje, Estijos kompo-zitorių sąjunga, Estijos lietuvių bendruomenė. pianistę sveikino renginio or-ganizatoriai, lietuvių muzikologų vardu – Jonas Bruveris. Baigiamosios XXX konferencijos diskusijos vyko netoli jūros esančiame Rocca al Mare parke, da-lyvaujant EkS pirmininkui, šviesios atminties leppo Sumerai (1950–2000), skanaujant estiškus nacionalinius patiekalus, svarstant apie šio renginio pers-pektyvą, modifikacijas, periodiškumą2. „nejaugi jau išsekome, pavargome ir nebenorime vieni kitų girdėti?“ – retoriškai klausė k. firkavičiūtė straipsnyje, pavadintame „o, kiek daug mums metų!“, pasigedusi konferencijos salėje ir jaunų estiškų veidų3. talino konferencija parodė, kad šis renginys, jo perspek-tyvos labiausiai rūpi lietuviams ir latviams. mums jis tebėra laukiama proga pasikeisti su kaimynais informacija, pasidalyti įvairialype profesine patirtimi, tiesiog pabendrauti. Estai kur kas dažniau vyksta į panašius renginius svetur (Suomiją, švediją, kitas šalis) ir gvildena konkrečias, specifines temas4.

vytautė markeliūnienė straipsnyje „30 metų Baltijos šalių muzikologų konferencijoms: nuo ideologijos iki solidarumo“ rašė: „paskutiniame konfe-rencijos pranešime, parengtame esto marto humalo, lietuvos muzikologų delegacijai buvo pasakyta daug komplimentų. Jo surinkta statistika bylojo, kad per 30 metų Baltijos muzikologų konferencijose labiausiai pasižymėjo lietuviai: iš mūsų šalies dalyvavo daugiausiai atstovų, kurie parengė didžiau-sią pluoštą pranešimų (115 delegatų, 54 pranešimai). Jų „čempionu“ paskelb-tas arnoldas kluotinis (latvija), antras – Jonas Bruveris, trečias – martas humalas, o penkti – ona narbutienė ir vytautas landsbergis“5. prelegentas

2 žr. ona narbutienė, „muzikologų trisdešimtoji“, 7 meno dienos, 1996 10 18, p. 2; vytautė markeliūnienė, „30 metų Baltijos šalių muzikologų konferencijoms: nuo ideologijos iki solidarumo“, Lietuvos aidas, 1996 10 16, p. 15; karina firkavičiūtė, „o, kiek jau daug mums metų! Baltijos šalių muzikologų trisdešimtasis susitikimas“, Muzikos barai, 1996, nr. 20, p. 18.

3 karina firkavičiūtė, op. cit.4 žr. audronė žiūraitytė, „XXX Baltijos muzikologų konferencija”, Lietuvos rytas, 1996 10 11,

p. 32.5 žr. vytautė markeliūnienė, op. cit.

33

pabrėžė konferencijų svarbą baltiškojo identiteto ir solidarumo išlaikymui, taip pat pasikeitimui profesiniais laimėjimais6.

taigi į XXX konferenciją, kaip rašė ona narbutienė, „važiavome ne tik šventiškai nusiteikę – mūsų kalbos nuolat krypdavo į šių konferencijų ateitį. paskutiniais metais įvyko nemažai pokyčių: pirmiausia kviečiama daug ma-žiau žmonių iš kiekvienos respublikos (vietoj penkiolikos – penki!), todėl gerokai susiaurėjo šios konferencijos poveikis7. pasikeitė konferencijų kalba. Dabar jos dvi – anglų ir vokiečių. Bet daugelis laisvai kalba tik viena jų, tad kai kurių pranešimų nesupranta. o kas nemoka nė vienos, apskritai neda-lyvauja (ne tik aktyviai, bet ir pasyviai) konferencijose. [...] avo hirvesoo, pirmosios konferencijos dalyvis, savo pranešimą skyręs nueitam keliui, labai netikėtai prabilo rusiškai. Jis paaiškino, kad ši kalba dominavo konferencijo-se, ja kalbėjo ir 1940-aisiais taline susirinkę trijų valstybių muzikai. [...] ga-lutinis sprendimas nepriimtas. latviai pakvietė kitais metais į rygą, jau gal-voja apie temą... o baigti norėtųsi a. hirvesoo mintimis – sentimentu mūsų praėjusioms konferencijoms: „gyvenome uždarame pasaulyje, ir kiekviena naujiena mums buvo labai svarbi. mes pasitikėjome vieni kitais ir dosniai tomis naujienomis dalijomės. konferencijos davė mums labai daug – infor-macijos, puikių draugų, bendrą mąstymą. tai buvo ne tik muzikologija, jos padėjo mums išlikti. tai buvo šviesa...“8

vienas išskirtinių Baltijos muzikologų konferencijos bruožų – artimas ryšys su skambančia muzika. vaizdo ir garso įrašai, koncertai, spektakliai, o anksčiau ir muzikinių filmų peržiūros sudaro svarbią jų turinio dalį. tra-diciniai informaciniai pranešimai, nušviečiantys kiekvienos šalies muzikinį gyvenimą, taip pat yra bene labiausiai laukiami, nors jų trukmė dvigubai il-gesnė (valanda) nei įprastų, ir autoriai ne visada įtraukiami į programą. to-kia konferencijų „muzikavimo“ tendencija atsispindi ir straipsniuose, kurių didelę dalį sudaro ne tik pranešimų, bet ir išgirstos muzikos, greta vykstan-čių koncertų, matytų muzikinių spektaklių, o dažnai ir festivalių (lietuviškos „gaidos“, estiško nyyd) aprašymas. tris dienas trunkanti konferencija papil-doma plačiu įspūdžių spektru. ir 1997 m. rygoje vykusioje XXXi konferen-

6 karina firkavičiūtė, op cit.7 penkiolika – buvo riba, vykdavo ne tik pranešimų autoriai, bet ir klausytojai – muzikos

kritikai, studentai. Buvome tiesiog savos konferencijos, nesvarbu kur ji vyktų, dalyviai, o ne atstovai, kaip vėliau, apribojus skaičių iki penkių – a.ž.

8 ona narbutienė, op. cit.

audronė Žiūraitytė. Lks muzikologų sekcija


cijoje Baltijos muzikologai potyriais pailgino savo gyvenimą. „festivaliai [o muzikologams konferencijos – a. ž.] – tai būdas pailginti gyvenimą, – tei-gė rygoje užaugęs, dabar visame pasaulyje žinomas smuikininkas gidonas kremeris. konferencijos metu rodytoje video juostoje, kurios autorė ingrida zemzarė – muzikologė ir orkestro kremerata Baltica (jungiančio Baltijos šalių jaunuosius muzikantus) direktorė, – smuikininkas pasakojo apie 15 užsienyje surengtų šio orkestro festivalių, kurių metu grota įvairi muzika. tai siejosi su konferencijos tema – „muzikos stilius XX a. paskutiniojo de-šimtmečio kompozitorių kūryboje“.

XXXi konferencijos metu girdėtas kamerinės muzikos koncertas at-spindėjo reikšmingus latvių muzikos pokyčius, naujas tendencijas. šioje konferencijoje labai išsamų, didelio užsieniečių susidomėjimo sulaukusį in-formacinį pranešimą apie naujausią lietuvių muziką ir muzikinės kultūros įvykius skaitė ona narbutienė9. inga Jasinskaitė-Jankauskienė, dar rašyda-ma apie XXiX konferenciją, taip pat minėjo, kad vilniaus svečiai atkreipė dėmesį į didelę informacinių pranešimų reikšmę. Drauge apibendrindama šį tradicinį renginį muzikologė teigė, kad vyravo analitiniai pranešimai, o baigiamojoje diskusijoje mieczysławas tomaszewskis siūlė vėliau neapsiri-boti formaliomis analizės temomis10. taigi, nors ir užuominomis, bet kon-ferencijoje, skirtoje XX a. muzikai muzikologijos akiratyje ir muzikologijos dėstymo problemoms, rūtos goštautienės žodžiais tariant, kalbėta ir apie „dusinančius analizės gniaužtus ir jos nepajėgumą paaiškinti muziką [...], apie autoritetų diktatūrą ir nuo muzikos realybės nutolusių įmantrių dis-kursų bergždumą“11.

naujų muzikinių įspūdžių paieškas ir dalyvavimą Baltijos konferencijose derina dažnas jų svečias, vokiečių muzikos kritikas lutzas lesle. atvykęs į XXXii konferenciją, 1998 m. surengtą vilniuje, jis drauge atidžiai klausėsi „gaidos“ koncertų, vėliau pribloškė savo samprotavimais: „gerai, kad bu-vote izoliuoti nuo pirmyn bėgančios Europos. vokietijoje daug naujos mu-zikos festivalių, kuriuose skamba ne tik originali muzika, bet ir „užtempta ant kurpalio“.[...] o Baltijos kraštuose dar gyva liaudies muzikos tradicija,

9 žr. audronė žiūraitytė, „Baltijos šalių muzikologai ilgino gyvenimą rygoje“, Lietuvos rytas, 1997 10 24, p. 32.

10 žr. inga Jasinskaitė-Jankauskienė, „Dvidešimt devintasis muzikologų susitikimas“, 7 meno dienos, 1995 11 03, p. 3.

11 rūta goštautienė, „Baltijos kraštų muzikologai – vilniuje“, Lietuvos rytas, 1995 10 27, p. 38.

35

poetika, atspindinti identitetą. manau, todėl buvo labai įdomu susipažinti su europietiškiausiu o. Balakausku, intymiausiai mitologijos pasaulin įsi-skverbiančiu, originaliu, gal ir lietuviškiausiu B. kutavičiumi, prancūzišku galantiškumu paženklinta v. Barkausko muzika, Baltijos šiaurietišką skam-besį išlaikiusiu keistuoliu f. Bajoru. manau, kad kraštovaizdis, nuotaikingai nesikeičiantys metų laikai – ilgos žiemos ir trumpos vasaros, tamsių bangų gelmė padeda formuoti ir muzikos esmę. tikriausiai taip pasiekiama muzi-kos ir žmogaus harmonija, nes ir šis menas turi būti skirtas ne tik galvai, bet ir širdžiai“12.

„tai, kad „gaida“ į savo glėbį priėmė XXXii Baltijos muzikologų konfe-renciją, – spaudos puslapiuose svarstė rūta gaidamavičiūtė,– matyt, abiems renginiams išėjo į naudą – atsirado daugiau profesionalių klausytojų, kurie galbūt norės ir toliau domėtis lietuvių muzikos kultūra, o konferencijos tema „naujoji raiška iii tūkstantmečio išvakarėse – tarp paprastumo ir sudėtin-gumo“ buvo pratęsta koncertuose“13. rašydama apie XXXii konferenciją, lina navickaitė taip pat iš pradžių pabrėžia, kad prelegentai iš įvairių šalių ne tik savaip traktavo konferencijos temą, bet ir kiekvieną dieną stebėjo pa-teikiamą naujausių lietuvių, latvių bei estų kompozitorių kūrinių panora-mą14. toliau muzikologė išsamiai analizuoja perskaitytus pranešimus reziu-muodama: „XXXii Baltijos muzikologų konferencija buvo labai turininga, amžių sandūros problemų, metodologinių tyrimų požiūriu, galbūt pritrūko įvairesnių diskusijų komentarų ar pasiūlymų“15. kliūtis gyvoms diskusi-joms – dažnokai nepakankamas kalbų mokėjimas. Jauna muzikologė rūta keturakytė ieškojo išeities: „kaip ir dera tarptautiniuose renginiuose, pra-nešimai buvo skaitomi užsienio – vokiečių, anglų, rusų – kalbomis. tačiau dalis klausytojų, ypač studentai bei vyresnės kartos muzikologai, mokyklose daugiausia studijavę rusų, gerai moka tik vieną ar dvi iš minėtų kalbų. ar nevertėtų pranešimus spausdinti iš anksto ir posėdžiuose daugiau dėmesio skirti diskusijoms?“16

12 l. lesle, žr. rita aleknaitė-Bieliauskienė, „kelias naujos muzikos link“, literatūra ir me-nas, 1998 11 28, p. 11.

13 rūta gaidamavičiūtė, „aštuntoji „gaida“ – vertybių atrankos metas“, 7 meno dienos, 1998 11 20, p. 2.

14 žr. lina navickaitė, „Baltijos muzikologų konferenciją prisiminus“, 7 meno dienos, 1998 11 27, p. 2.

15 ibid.16 rūta keturakytė, „tarėsi Baltijos muzikologai“, Lietuvos rytas, 1998 11 17, p. 2.



Susikalbėjimo klausimą kėlė ir rita aleknaitė-Bieliauskienė: „ilgi teori-niai pranešimai buvo skaitomi užsienio kalbomis. [...] tai teigiama pamoka studentams, būsimiems muzikologams: norint bendrauti su pasauliu reikia mokėti [...] ne vieną kalbą“17. šią opią problemą Baltijos muzikologai sie-kė išspręsti prieš konferencijas parengdami pranešimų santraukas keliomis kalbomis, laikydamiesi taisyklės: jei pranešimas skaitomas angliškai – san-traukos pateikiamos vokiškai, ir atvirkščiai, bei visada gimtąja, vilniu-je – lietuvių kalba. tačiau šis principas nebuvo nuosekliai įgyvendinamas, o tezių knygelės tik iš dalies padėdavo, kai užsienio kalbomis buvo dėsto-ma sudėtinga teorinė analizė ar istorinė problematika. nepaisant to, vil-niaus konferencijas gana gausiai lankė klausytojai, užklysdavo ir vienas kitas kompozitorius (dažniausiai teisutis makačinas), aktyvūs buvo muzikologų sekcijos nariai, taip pat studentai. Spaudoje skaitėme: „maloniai nustebino Danijos ir olandijos studentai, atvykę pasiklausyti pranešimų, bei gausiai konferencijos renginius lankę būsimieji lietuvos muzikologai“18.

XXXii konferencijos dalyviai ir svečiai džiaugėsi gera organizacija, pa-brėžė pokalbių su kolegomis, naujų ryšių svarbą19. čia užsimezgę ryšiai ne-apsiribodavo vien draugiškais santykiais, kartais būdavo oficialiai įforminti. l. lesle iniciatyva buvo įkurta Baltijos šalių bendrija ars Baltica, pasira-šyta sutartis tarp rygos ir liubeko aukštųjų muzikos mokyklų, rengiamos įvairios vokietijos ir latvijos apsikeitimo studentais, meistriškumo kursų ir panašios programos20. vėliau, po XXXv Baltijos muzikologų konferencijos, surengtos vilniuje 2001 m., buvo pasirašyta erasmus/socrates programos sutartis tarp lietuvos muzikos akademijos ir leipcigo universiteto muzi-kologijos instituto (2002, iniciatoriai gražina Daunoravičienė ir helmutas loosas), pagyvinusi šių aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų profesinį bendravimą. toks „sandoris“ labai natūralus, nes XXXv konferencija buvo skirta vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniams ryšiams, jos praeičiai, dabar-čiai ir ateičiai.

„pastarosios konferencijos vilniuje ypatybė, – rašė vytautė markeliū-nienė, – kad šįkart ji buvo rengiama kartu su vokiečių muzikos kultūros rytų Europoje institutu (imE, Bona) [pareiškusiu norą dalyvauti mūsų kon-

17 rita aleknaitė-Beliauskienė, op.cit.18 rūta keturakytė, op.cit. 19 lina navickaitė, op. cit.20 rūta keturakytė, op. cit., lina navickaitė, op. cit.

3�

ferencijoje – a. ž.]. per tris dienas pateikti 28 vokiečių, latvių, estų ir lietuvių pranešimai, iš kurių penki buvo eksponuojami stenduose, įvairiomis kryp-timis praturtino įžvalgų, informacijos, tyrimų, faktų panoramą, be to, atvėrė netikėtų kertelių. štai vokiečių muzikologas, pianistas ir smuikininkas kolja lessingas, savo pranešimą skyręs mūsų kompozitoriaus vlado Jakubėno, Berlyno aukštosios muzikos mokyklos profesoriaus, kompozitoriaus fran-zo Schrekerio mokinio, kūrybai, analizavo šio pedagogo įtaką v. Jakubėno muzikai, o vėliau supažindino klausytojus su f. Schrekerio bei kelių kitų jo mokinių kūryba – surengė fortepijoninės muzikos koncertą. XXXv Balti-jos muzikologų konferencija padarė labai gerą įspūdį ir darbinga, pakilia atmosfera, ir aktyviai čia besireiškiančiu muzikologiniu jaunimu, diskusijų temperamentu, kurį pagyvino [...] vokiečiai svečiai“21. Beje, tarp jų buvo il-gametis vokietijos muzikologų draugijos (Gesellschaft für Musikforschung) vadovas, vienas didžiausių vokiečių muzikologų autoritetų profesorius klausas Wolfgangas niemölleris. Jis analizavo Xvi a. simbolių kompozici-jas Baltijos jūros regione. Spaudos puslapiuose įspūdžiais dalijosi algirdas ambrazas, pažymėjęs, kad: „šių konferencijų istorijoje visko būta: pakilimų ir atoslūgių. tačiau šįmet renginys buvo solidus, rimtas ir gerai organizuo-tas. Svečiai stebėjosi aukšta Baltijos kraštų muzikologų kultūra, mokslinin-kų kompetencija. k.W. niemölleris, h. loosas, latvijos muzikologai dėkojo rengėjams už puikų muzikinės minties sklaidos forumą“22.

Baltijos konferencijos, siekdamos aukšto profesinio lygio, drauge kurda-vo jaukią, „šeimynišką“ bendravimo aplinką. apžvalgose skaitome: „laiku ir kruopščiai parengtas konferencijos pranešimų tezių bukletas, noriai tal-kininkaujantis muzikos akademijos jaunimas, ne tik užėmęs svečius, padė-jęs prelegentams pateikti muzikos įrašų pavyzdžius, vaišinęs per pertraukas kava, bet ir kėlęs pranešėjams apgalvotus klausimus, – visa tai gal ir ne svar-biausios, bet ryškios detalės, kūrusios rimtą, akademišką ir jaukią, svetingą atmosferą. konferencijos proga buvo išleistas ir visiems svečiams padalytas rinkinys „Dvidešimtojo amžiaus muzika muzikologijos akiratyje“ (sudary-tojos a. žiūraitytė ir k. firkavičiūtė), atgaivinęs nunykusią tradiciją publi-kuoti Baltijos muzikologų konferencijų medžiagą. Jau galima užtikrinti, kad visų tik pasibaigusios konferencijos pranešimų medžiaga taip pat netrukus

21 vytautė markeliūnienė, „Devynios dienos muzikos“, Dienovidis, 2001, nr. 11, p. 24.22 a. ambrazas, žr. rita aleknaitė-Bieliauskienė, „muzikologų rūpesčiai“, Literatūra ir me-

nas, 2001 11 09, p. 12.



įgis solidaus leidinio pavidalą. Būsimo rinkinio leidybos iniciatyva priklau-so vokiečių muzikos kultūros rytų Europoje institutui“23.

konferencijos pranešimų, kurie jos autorių buvo dažniausiai išplečiami į išsamius mokslinius straipsnius, publikavimas – dar viena labai svarbus muzikologų sekcijos veiklos ir Baltijos konferencijų rezultatas. keturi Balti-jos muzikologų darbų rinkiniai iki 1992 m. buvo išleisti rusų kalba (vilnius, 1982; talinas 1985; ryga, 1987; vilnius, 1992). 2001 m., po devynerių metų pertraukos tęsėme publikavimo tradiciją, pristatydami naują leidinį, į kurį buvo atrinkti XXiX ir XXXii Baltijos muzikologų konferencijų pranešimai anglų, vokiečių kalbomis, santraukas pateikiant lietuvių kalba24. trijų Balti-jos šalių muzikologai iki šiol neturi didelių galimybių savo darbus spausdin-ti svetur. todėl konferencijų rinkinių išleidimas užsienio kalbomis svarbus mūsų veiklos paliudijimas pasauliui. Džiaugėmės radę elegantiškojo leo normeto (1922–1995) – sovietų laikais pabrėžtinai vakarietiško (europie-tiško), nepakantumą tuometinei aplinkai spinduliuojančio – muzikologo ir kompozitoriaus pranešimo rankraštį, jo nuolatine Jugendstil tema, kuri šįkart buvo gvildenama paskutinį kartą (manierizmas semiotikos aspektu / Jugendstil aus semiotischen Gesichtspunkt). ankstesni statistiniai duomenys rinkinio sudarytojų buvo papildyti nauja informacija: nuo 1997 m. konferen-cija imta organizuoti šiuolaikinės muzikos festivalių metu („gaidos“ – vil-niuje, nyyd – taline, Muzikas forums, 1997 ir The festival of Baltic symphony orchestras, 2000 – rygoje). Dažniausiai iki XXX konferencijos dalyvavęs už-sienio svečias buvo prof. folke Bohlinas (švedija), vėliau – prof. helmutas loosas (vokietija).

atsigręždamas į tuo metu jau trisdešimt įvykusių konferencijų, estų muzikologas martas humalas (beje, kalbantis visomis trimis – estų, latvių ir lietuvių kalbomis) rinkinyje rašė: „pirmiausia šios konferencijos turėjo nepaprastą visuomeninę reikšmę, jos padėjo išlaikyti baltiškąją tapatybę ir solidarumą. antra, per tuos dešimtmečius jos suformavo mums, Baltijos muzikologams, svarbią terpę, kurioje galėjome supažindinti vieni kitus su savo muzikologine mintimi. per tuos trisdešimt metų Baltijos muzikologai

23 vytautė markeliūnienė, „muzikologijos akiratyje“, 7 meno dienos, 2001 11 16, p. 3.24 Music of the twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers of

the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists / XX a. muzika muzikologijos aki-ratyje. 29-os ir 32-os Baltijos muzikologų konferencijų pranešimų rinkinys, edited by / sudarė a. žiūraitytė ir k. firkavičiūtė, vilnius: lithuanian Composers’ union/ lietuvos kompozitorių sąjunga, 2001.

3�

įstengė būti bendras kolektyvas. nepaisant didelės mūsų specialybių ir tyri-nėjimo sričių įvairovės, mus visus vienijo dėmesys savo šalių muzikai“25.

kitas, XXXv konferencijos pranešimų rinkinys „vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniai ryšiai: praeitis – dabartis – ateitis“ kruopščiai ir ilgokai rengtas pasirodė 2004 m. studio-verlag leidykloje26. išspausdinti 26 vokie-čių, latvių, estų, lietuvių, rusų muzikologų pranešimai, įvairiomis kryptimis turtinantys tyrimų, faktų panoramą, pradedant Xvii–Xviii amžių muzi-kos analize, baigiant nūdienos problemomis ir aktualijomis. knyga išleista vokiečių kalba, pateikiant santraukas anglų ir lietuvių kalba. publikaciją palydi konferencijos dalyvio, ilgamečio vokietijos muzikologų draugijos vadovo, profesoriaus klauso Wolfgango niemöllerio įžanginis žodis, įver-tinantis vokiečių muzikos kultūros rytų Europoje instituto išleistų raštų svarbą – daugiau nei 10 tomų rinkinių, monografijų, šaltinių tekstų, do-kumentų. Beje, tai vienas paskutinių edition IMe serijos leidinių, nes dėl vokietijos ekonominės būklės 2004 m. institutas buvo uždarytas, tačiau jo pradėti darbai tęsiami mažesnės apimties projektus įgyvendinant Bonos universitete27.

pasiūlymo bendradarbiauti tokiame projekte lietuvos muzikologai iš Bo-nos netrukus sulaukė. Bonos universiteto muzikologijos skyriaus ir lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos 7 mėnesių projektas (2005, ini-ciatorius prof. Erikas fischeris) buvo skirtas vokiečių kultūros rytų Europo-je tyrinėjimams (tema „muzikiniai rinkiniai kaip vokiečių kultūros fenome-nas“/ Interkulturelles Forschungsprojekt Deutsche Musikkultur im östlichen europa: „Musiksammlungen, Musikbibliotheken und musikbezogene archiv-bestände als Phänomene deutscher Musikkultur und deren Wechselwirkungen im östlichen europa“). kelių seminarų ir tarptautinio kongreso išdava – pui-kus, ypatingos kokybės leidinys, kuriame pristatomi Jūratės trilupaitienės, Jūratės Burokaitės, Jūratės vyliūtės, aleksandros pister įvairiais aspektais su vokietija susiję archyviniai dokumentai, jų kontekstai28.

25 m. humalas, žr. vytautė markeliūnienė, „Devynios dienos muzikos“, op. cit.26 Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – zukunft, Bericht

über die 35. konferenz der musikwissenschaftler des Baltikums in vilnius 18.–20. ok-tober 2001, hrsg. von audronė žiūraitytė und klaus-peter koch, Sinzig: Studio verlag, 2003.

27 muzikos informacijos ir leidybos centro inf., Muzikos barai, 2004, nr. 4/5, p. 34.28 Musik-sammlungen – speicher interkultureller Prozesse , 2 teilbände, hrsg. von Erik fis-

cher, Stuttgart: franz Steiner verlag, 2007.



XXXv konferencijos pavadinimas („vokietijos ir Baltijos šalių muziki-niai ryšiai: praeitis – dabartis – ateitis“) pasirodė esąs tikrai neformalus, nes atsirado graži bendravimo su vokiečiais perspektyva. 2008 m. gegu-žės 19–20 d. leipcige planuojama konferencija, skirta lietuvos muzikinei kultūrai (iniciatorius leipcigo universiteto muzikologijos instituto pro-fesorius helmutas loosas), o numatoma publikuoti jos medžiaga turė-tų būti tarsi maža lietuvos muzikos istorija, renginyje skambės vokiečių mDr (Mitteldeutsche Rundfunk) orkestro atliekama lietuvių kompozito-rių muzika.

XXXviii konferencijos, surengtos vilniuje 2004 m., turinys taip pat at-sispindi solidžios apimties rinkinyje „muzikos kūrinys – jo ribos bei inter-pretacijos“29. Ją skyrėme vlado Jakubėno 100-osioms gimimo metinėms. Baltijos muzikologų konferencijos kartais siejamos su valstybei aktualio-mis muzikinėmis datomis, kompozitorių šimtmečio jubiliejais: Estijoje 2005 m. – su Eduardo tubino (1905–1982)30, latvijoje 2006 m. – su Janio ivanovo (1906–1983). todėl ir vėliau išleisto XXXviii konferencijos rin-kinio publikacijų seką anglų, vokiečių kalbomis (lietuvių kalba pateikiant santraukas) lėmė jo dedikacija. pirmoji knygos dalis skiriama v. Jakubėno kūrybinei veiklai, kitos – specialiems konferencijos temą plačiai išsklei-džiantiems klausimams: gvildenamos lietuvoje mažai nagrinėtos kūrinio suvokimo problemos, susijusios su klausytojo interpretacija, psichologinė-mis suvokimo ypatybėmis (percepcija), lietuvių muzikos suvokimo atgar-siais svetur (recepcija), muzikologinio teksto ir jį inspiravusio muzikinio teksto vertės klausimais. XXXviii konferencijoje dalyvavo prelegentai iš 7 šalių, buvo pateikti stenduose ir perskaityti net 24 pranešimai. išleista išsami tezių knygelė su informacija apie visus konferencijos dalyvius, v. Jakubėno kūrybinio kelio pristatymu, pranešimų programa bei jų santraukomis lietu-vių ir anglų kalbomis. trijų Baltijos šalių muzikologų ir kitų autoritetingų mokslininkų dalyvavimas konferencijoje jau tapo tradicija, ir tai reikšmin-gai praturtina muzikologinės minties raidą lietuvoje.

29 Musical Work: Boundaries and Interpretations. Selected papers of the 38th Baltic mu-sicological Conference / muzikos kūrinys – jo ribos ir interpretacijos. 38-oji Baltijos muzikologų konferencija. Straipsnių ir pranešimų rinkinys, edited by/sudarė audronė žiūraitytė, vilnius: lietuvos kompozitorių sąjunga, 2006.

30 tikriau 2005 m. vasarą estai pakvietė kolegas dalyvauti šiam simfonistui skirtuose rengi-niuose, ji nebuvo įvardyta, kaip turėjusi būti pagal metų eigą XXXiX Baltijos konferenci-ja, praleidus metus tokia įvyko rygoje jau 2006 m.

41

šame straipsnyje ir lietuvos spaudoje iš dalies ir dėl mūsų, dalyvavusių kai kuriose renginiuose, vangumo liko neatspindėtos XXXiii (1999, ta-linas), XXXiv (2000, ryga), XXXvi (2002, talinas) konferencijos. anot vytautės markeliūnienės, „nors kartais pasigirsta pavojaus signalų apie Baltijos konferencijų tradicijos nutrūkimą, tačiau kol kas visada nugali stipresnis impulsas – noras jas tęsti“31. tai akivaizdžiai pajutome nuvykę į rygą, kur 2006 m. rudenį susirinkome 39-ąjį kartą. Deja, čia nebeišvydo-me Baltijos konferencijų nuolatinės dalyvės – besišypsančios jau anksčiau anapus išėjusios Brigitos Briedės (1932–2002), pirmąkart mūsų nepasiti-ko ir šių konferencijų „siela“ latvijoje, guvioji profesorė vita lindenberga (1942–2006), kuri, taip ir nesuspėjusi pasenti, vasaros pabaigoje paliko šį pasaulį32.

latvių muzikologams gal kiek apsnūdus, labai energingai konferencijų tradicijų plėtoti ėmėsi latvijos kompozitorių sąjungos pirmininkas (!!!) ugis praulinis. XXXiX konferencijos dalyviams buvo pasiūlyta turininga muzi-kinė-teatrinė programa. gražiajame rygos teatre klausėmės p. čaikovskio „Eugenijaus oniegino“, matėme puikų šiuolaikinį arturo maskato (krzys-ztofo pastoro choreografija) baletą „pavojingi ryšiai“ (pagal kine išgarsintą Choderlos de laclos romaną), klausėmės Janiui ivanovui skirtų koncertų.

konferencija, kaip ir kadaise, vyko latvijos muzikos akademijos (da-bar atnaujintoje) salėje, buvo pakviesta daug užsienio svečių, ypač iš len-kijos. renginys sulaukė didesnio susidomėjimo nei 2003 m. rygoje vykusi XXXvii konferencija33. nors ir tada jaukioje, kamerinėje, latvijos kompo-zitorių sąjungos patalpų-buto (Baznīcas 37) aplinkoje dalijomės mintimis populiaria „tautinės kultūros ir globalizacijos“ tema. profesorius a. am-brazas savo pranešimą apie tautinius klausimus Juliaus Juzeliūno pažiūrose ir kūryboje užbaigė puikia antano mončio citata: „menas neturi sienų, bet turi gimtinę“. vėliau konferenciją spaudoje nušvietusios jos dalyvė Beatos leščinskos-Baublinskienės, ši citata labai gražiai apibendrino konferencijos temos iškeltą problematiką, „nes du dėmenis galima suprasti ir kaip opozi-ciją (kad globalizacija naikina tautinius savitumus arba priešingai – tautinių

31 vytautė markeliūnienė, „Devynios dienos muzikos“, op. cit.32 rengiant šį leidinį atsisveikinome ir su mūsų bendruomenės šviesuole ona narbutiene

(1930. 10. 26–2007. 07. 10)33 vėliau pasirodė rinkinys The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music,

39th Baltic musicology Conference dedicated to the 100th anniversary of the composer Jānis ivanovs (1906–1983). Selected papers, latvijas komponistu savienība, 2007.



savitumų laikymasis užkerta kelią naujovėms ir pasirinkimo laisvei), ir kaip papildančias sąvokas“34.

Pasirinkimo laisvė svarbi galvojant apie Baltijos muzikologų konferencijų ateitį. Jų patirtis labai vertinga, tiesiog neįkainojama – tai mūsų gyvenimo dalis. Besikeičiančiame pasaulyje ji turi skatinti būti atviriems kūrybinėms bendravimo formoms. ar jos keisis, įgaus naujus pavidalus, parodys laikas ir neabejingas mūsų požiūris.

Dar 1995 m. po XXiX konferencijos dabartinė lkS muzikologų sekcijos pirmininkė rūta goštautienė rašė: „Baltijos konferencijos išliko ne dėl savo akademinio uždarumo: esu tikra, kad jų temos būsimiems muzikos istorijos metraštininkams atvers, kas mums rūpėjo ir ką aktualizavome. o rūpesčio objektai ne visada buvo „akademiški“ – svarstytos net ekologinės bei ideolo-ginės muzikos inspiracijos. [...] tradicijas kuria konkretūs žmonės. Baltijos šalių konferencijas puoselėja jau kelios muzikologų kartos. gal būt todėl jos ypatingos.“35

34 Beata leščinska, „nuo tautiškumo iki... Baltijos muzikologų konferencija ‘tautinė kultū-ra ir globalizacija’“, 7 meno dienos, 2003 11 21, p. 2.

35 rūta goštautienė, „Baltijos kraštų muzikologai – vilniuje“, op.cit.

43

I k o n f e r e n c i j avilnius–talinas–ryga1967 m. rugsėjo 22–29 d.

J. vytuolinio, J. gaudrimo ir a. hirvesoo pranešimai.

latvijos, lietuvos ir Estijos kompozitorių kūrinių koncertai.

I I k o n f e r e n c i j avilnius, 1968 m. spalio 3–4 d.

v. landsbergis. Dailės ir muzikos sintezės klausimai m. k. čiurlionio kūrybojeJ. gaudrimas. nacionalinės klasikos įsisavinimo problemosJ. vītoliņš. muzikinio palikimo įsisavinimo klausimaim. goldin. apie latvių ir rytų slavų tautų dainų ryšiusa. klotiņš. t. adorno apie šiuolaikinio muzikos kūrinio socialinę tiesą ryšium su jo formav. paalma. teksto ir muzikos santykių pokyčiai paskutinių metų estų kompozitorių kūrybojeh. tauk. nauji estų nacionalinės muzikos bruožaim. vaitmaa. naujos išraiškos priemonės a. pärto ir k. Sinko kūryboje

lietuvių kompozitorių v. Bacevičiaus, v. Barkausko, a. Bražinsko, v. Jurgučio, D. lapinsko, v. montvilos kūrinių koncertas. muzikiniai filmai „m. k. čiurlionis“, „miške“ (pagal m. k. čiurlionio muziką) ir kt.

I I I k o n f e r e n c i j atalinas, 1969 m. gruodžio 17–19 d.

a. ambrazas. folkloras šiuolaikinėje lietuvių muzikojeJ. Bruveris. apie meninę m. k. čiurlionio kalbąv. krastiņš. masinės komunikacijos priemonės ir šiuolaikinis atlikimo menasa. klotiņš. pabaltijo tautų šiuolaikinės muzikos krypčių vystymosi klausimaiS. Stumbre. folklorinės tendencijos šiuolaikinėje latvių muzikojea. rochlin. Estijos tSr muzikų profesionalų muzikinis skonis (remiantis sociolo-gine apklausa)a. Sõber. apie muzikinio skonio tyrinėjimush. tauk. Estų muzika–1969 (informacinis pranešimas)

konferencijų sąrašas


v. Briede-Bulavinova. latvių muzika–1969 (informacinis pranešimas)o. narbutienė. lietuvių muzika–1969 (informacinis pranešimas)

E. tubino opera „Barbara von tisenhusen“. Estų kompozitorių J. räätso, k. Sinko, E. arro, l. normeto, h. karevos, m. kuulbergo kūrinių koncertas. kino filmai su a. margustės, k. Sinko, a. pärto muzika.

I V k o n f e r e n c i j aryga, 1970 m. spalio 7–9 d.Muzikinio teatro problemos

m. vaitmaa. E. tubino operos „Barbara von tisenhusen“ muzikinė dramaturgijav. venckus. nauja lietuviškoje operojel. viduleja. literatūrinės medžiagos pasirinkimas ir jo dramaturginė interpretacija latvių tarybinėje operojeJ. vyliūtė. lietuvių muzikinis teatras vaikamsv. paalma. asmenybė E. tambergo sceniniuose kūriniuoseD. palionytė. kai kurios lietuvių tarybinio baleto muzikinės dramaturgijos ypatybėst. kuryševa. apie kai kurias latvių tarybinio baleto vystymosi tendencijash. tauk. Estų muzika–1970 v. Briede-Bulavinova. latvių muzika–1970a. tauragis. lietuvių muzika–1970

apie aktualias muzikinio teatro problemas kalbėjo: v. mikštaitė (kaunas), r. gla-zupas (ryga), k. irdas (tartu).

o. Barskovo baletas „inkų auksas“. muzikiniai filmai („Baroko stiliaus partita“ pagal m. zarinio muziką ir kt.)

V k o n f e r e n c i j avilnius, 1971 m. lapkričio 11–13 d.Muzikologijos problemos

J. gaudrimas. kai kurios lietuvių muzikologijos problemosv. landsbergis, a. karaška. pabaltijo respublikų muzikologijos padėtis ir muziko-logų darbo sąlygosv. mušķe. muzikos kritikos problemosJ. Bruveris, o. narbutienė. apie muzikos kritiką lietuvojel. kārkliņš. apie tarybų latvijos muzikologų ugdymo problemasJ. vītoliņš. kai kurie muzikos istorijos kurso organizavimo aspektai ugdant muzi-kologus

45

h. tauk. muzikologų ugdymas tarybų Estijojea. ambrazas. kai kurie muzikologų teorinio parengimo klausimaiJ. čiurlionytė. liaudies dainos vaidmuo šiuolaikinėje muzikinėje kultūrojem. remmel. akustika ir muzikologasp. kuusk. Estų muzika–1971 B. Briede. latvių muzika–1971a. tauragis. lietuvių muzika–1971

kriokšlių kaimo (lietuva, varėnos raj.) etnografinio ansamblio koncertas.

V I k o n f e r e n c i j atalinas, 1972 m. rugsėjo 28–30 d.Jaunųjų kompozitorių kūryba

J. torgāns. latvijos jaunųjų kompozitorių kūrybav. vītoliņš. muzikinio teatro problemos (p. plakidžio ir i. zemzario kūrinių pa-grindu)h. tauk, m. vaitmaa. Estijos jaunųjų kompozitorių kūrybaD. palionytė. lietuvių jaunųjų kompozitorių kūrybos būdingos tendencijoso. narbutienė. algimanto kubiliūno kūrybinis portretasp. kuusk. Estų muzika–1972a. Bomik. latvių muzika–1972J. Bruveris. lietuvių muzika–1972

m. kuulbergo baletas „mont valérien“.

V I I k o n f e r e n c i j aryga, 1973 m. lapkričio 28–30 d.Pabaltijo respublikų muzikos nacionalumas ir internacionalumas

l. krasinskaja. nacionalumas ir internacionalumas muzikojeD. kļaviņš. apie latvių klasikinės chorinės dainos žanro internacionalines ištakasg. pupa. latvių dainų švenčių nacionalumas ir internacionalumasa. hirvesoo. nacionalinė kultūra kaip internacionalinės kultūros bazėJ. Bruveris. kai kurie šiuolaikinės lietuvių muzikos nacionaliniai bruožail. tamulytė. kai kurie dabartinės lietuvių kamerinės instrumentinės muzikos rai-dos šiuolaikiniame etape klausimai p. kuusk. Estų muzika–1973J. torgāns. latvių muzika–1973o. narbutienė. lietuvių muzika–1973



V I I I k o n f e r e n c i j avilnius, 1974 m. lapkričio 29 – gruodžio 1 d.Muzikos propagandos klausimai

m. Slipkus. pagrindinės muzikos propagandos problemosr. Sule. apie muzikos propagandą periodinėje spaudojeo. narbutienė. 1974 m. lietuvių muzikos jubiliejinės datosJ. Sarv. Etnografinio muzikinio palikimo propaganda šiuolaikinėje praktikojel. Burkšaitienė. apie muzikinio folkloro propagandąv. vītoliņš. šiuolaikinės muzikos propagandos problemos radijujea. klotiņš. apie televizijos laidų muzikinio apiforminimo estetikąl. šaltenis. Estradinė muzika ir jos propagandau. lippus. apie kai kuriuos koncertų tipusm. vaitmaa. Estų muzika–1974J. torgāns. latvių muzika–1974D. palionytė. lietuvių muzika–1974

Estų folklorinio ansamblio „leegajus“ (vad. J. Sarv) ir vilniaus universiteto etno-grafinio ansamblio (vad. l. Burkšaitienė) koncertai.

I X k o n f e r e n c i j atalinas, 1975 m. lapkričio 20–22 d.8-o dešimtmečio simfoninė kūryba

i. J. leite. 8-o dešimtmečio latvių tarybinių kompozitorių simfonizmas kaip meni-nio suvokimo objektasm. aderniece. rimto ir lengvo žanrų stiliaus elementų sąveika latvių tarybinių kompozitorių simfoninėje muzikojei. zemzare. apie paskutiniojo penkmečio latvijos jaunųjų kompozitorių kūrybos klasikinių tendencijų estetikąa. rochlin. Bandymas sudaryti intonacinį žodyną D. palionytė. šiuolaikinės lietuvių muzikos simfonizmo klausimai (naujų simfonijų pavyzdžiu)J. Bruveris. m. k. čiurlionio kūryba šiuolaikinio meno panoramojem. remmel, u. lippus. kai kurie vienbalsės muzikos formalios analizės pavyzdžiaio. tuisk. 1970–1974 m. estų tarybinių kompozitorių simfoninė kūrybat. šubin. Estų muzika–1975J. torgāns. latvių muzika–1975m. Slipkus. lietuvių muzika–1975

Simfoninės muzikos koncertas: B. kutavičiaus i simfonija, v. montvilos „šventinė poema“, r. Jermako koncertino „Do-mi-sol“, J. karlsono „per i giovani“, h. Jürisalu ii simfonija, a. margustės „rūna“ nr. 1.

4�

X k o n f e r e n c i j aryga,1976 m. lapkričio 2–4 d.stiliaus klausimai

n. goriuchina (ukraina). Stilius kaip muzikos formos determinantėo. tuisk. h. Ellerio stiliusJ. Bruveris. Stilius ir talentast. kuryševa. Stilius kaip estetinė kategorijai. zemzare. žanrų sąveika – stilius ir turinysp. kuusk. Estų muzika–1976J. torgāns. latvių muzika–1976r. gučas. lietuvių muzika–1976

J. ivanovo, r. kalsono, p. plakidžio, J. karlsono simfoninių kūrinių koncertas. trijų respublikų vargoninės muzikos kūrinių koncertas (atlikėjai B. mieze, B. vasiliaus-kas ir r. uusvälis).

X I k o n f e r e n c i j a 1 vilnius, 1977 m. lapkričio 24–26 d.Patriotinė ir pilietinė tema Pabaltijo kompozitorių kūryboje

J. gaudrimas. Didžiojo Spalio 60-metis ir lietuvių muzikal. kārkliņš. kompozitorius ir dabartis (apie latvių simfoninę kūrybą)i. leite. apie kūrinio muzikinės dramaturgijos funkciją (pastarųjų metų latvių sim-fonijų muzikinė dramaturgija)v. landsbergis. kai kurie žodžio ir muzikos santykio klausimai lietuvių tarybinėse kantatose ir oratorijosev. Juodpusis. patriotinė tematika lietuvių kompozitorių oratorijose ir kantatosel. šaltenis. pilietinė tema lietuvių estradinėje muzikojeo. narbutienė. Ed. Balsio vokalinių-simfoninių kūrinių žanrinės ypatybėsi. grauzdiņa. latvių koncertas vargonams ir žanro specifikos klausimaip. kuusk. mažų formų vokalinių simfoninių kūrinių teminis konkursas Estijojeo. tuisk. apie kompozitoriaus a. pärto kūrybąm. rais. iš estų muzikos istorijosp. kuusk. Estų muzika–1977m. aderniece. latvių muzika–1977z. kelmickaitė. lietuvių muzika–1977

J. Juzeliūno opera „Sukilėliai“.

1 tezėse klaidingai nurodyta iX konferencija.



X I I k o n f e r e n c i j atalinas, 1978 m. lapkričio 23–25 d.estijos, Latvijos ir Lietuvos kompozitorių mokyklos

t. Järg, l. krasinskaja, v. landsbergis. peterburgo mokyklos įtaka Estijos, latvijos, lietuvos nacionalinei kultūraia. klotiņš. apie pabaltijo kompozitorių mokyklų paraleles m. urbaitis. Sonatinių principų panaudojimas o. Balakausko simfonijojeD. kļaviņš. latvijos kompozitorių mokykla ir jos principaia. ambrazas. nacionalinio savitumo problema lietuvių profesinėje muzikojev. rumessen. apie pagrindinius estų klasikinės muzikos raidos etapusv. Briede. latvių operinės mokyklos tradicijosm. rais. apie kai kurias garso ypatybes ir vieną estų muzikos raidos etapąo. tuisk. a. kappo ir h. Ellerio mokyklų įtaka estų simfoninės muzikos raidaim. vaitmaa. Estų muzika–1978B. Briede. latvių muzika–1978r. gučas. lietuvių muzika–1978

pabaltijo respublikų muzikiniai kino ir telefilmai. Estų kompozitorių kamerinės mu-zikos koncertas kadriorgo rūmuose.

X I I I k o n f e r e n c i j aryga, 1979 m. lapkričio 1–3 d.Pabaltijo respublikų muzikinės kultūros raidos dėsningumai

l. krasinskaja. pradinis pabaltijo respublikų muzikinės kultūros formavimosi eta-pas (iki 1917 m.)n. grīnfelds. latvių muzikos vystymosi keliai 1910–1940 m.v. landsbergis. pagrindiniai lietuvių muzikinės kultūros raidos etapai (periodiza-cijos galimybės)v. Juodpusis. kai kurie lietuvos ir latvijos muzikinio folkloro ryšių aspektaiJ. osis. lietuvių muzikinė kultūra rygoje buržuazinės santvarkos metaiso. narbutienė. pagrindiniai lietuvių kompozitorių kūrybos etapai per muzikinius pavyzdžiusm. humal. apie estetines ir stilistines h. Ellerio muzikos ypatybes (remiantis 1918–1940 m. kamerine kūryba)J. Jurisson. XiX a. ir XX a. pirmojo dešimtmečio estų muzikinės kultūros reikš-mingi barail. normet. Estų meninės kultūros formavimasis 1900–1940 m. (pirmoji praneši-mo dalis)

4�

v. rumessen. a. kappo oratorijos „Jobas“ istorinės paralelėsg. pupa. latvių muzika–1979i. mikulevičiūtė. lietuvių muzika–1979o. tuisk. Estų muzika–1979

vilniaus styginių kvarteto koncertas. Estų kamerinės muzikos koncertas. latvių klasikinės muzikos ir jaunųjų kompozitorių kūrinių simfoninis koncertas. konfe-rencijos koncertuose skambėjo v. Bacevičiaus, J. pakalnio, E. ojos, m. Saaro, E. Darzinio, J. zalyčio, p. vasko, p. plakidžio, J. karlsono, m. Brauno, v. švidbergo, m. urbaičio, f. Bajoro kūriniai.

X I V k o n f e r e n c i j avilnius, 1980 m. lapkričio 12–15 d.Pabaltijo tarybinių respublikų muzikinės kultūros ištakos, vystymasis ir padėtis

o. tuisk. Estų tarybinės muzikos keturiasdešimtmetisl. normet. Estų 1900–1940 m. meninės kultūros raidos apžvalga (Xiii konferenci-jos pranešimo pabaiga)a. klotiņš. tarybų latvijos kompozitorių kūrybos krypčių klausimai (1940–1980)D. kļaviņš. pagrindiniai perspektyvinio vaikų muzikinio švietimo uždaviniai la-tvijos tSrt. kuryševa. apie 7–8 dešimtmečio latvių instrumentinės muzikos žanrų evoliuciją ir teatro poveikį J. gaudrimas. lietuvių muzika šiandienJ. Bruveris. lietuvių tarybinės muzikos raidos bruožaiE. Balčytis. apie vaikų muzikinio lavinimo sistemą lietuvos tSr bendrojo lavini-mo mokyklosea. piličiauskas. meninis vaizdas – aktuali muzikinio švietimo problemam. vaitmaa. Estų muzika–1980D. apsītis. latvių muzika–1980a. puišys. lietuvių muzika–1980

Estų kamerinio choro „Ellerhein“ (vad. t. kaljuste) koncertas. trijų respublikų mu-zikinių kino ir telefilmų peržiūra. latvių kompozitorių kūrinių koncertas. lietuvių kompozitorių kamerinių kūrinių koncertas. Smuikininko r. katiliaus koncertas.



X V k o n f e r e n c i j atalinas, 1981 m. spalio 6–9 d.8-o dešimtmečio Pabaltijo muzika

m. humal. apie vietines „naujos muzikos“ proveržio prielaidas pabaltijyjet. šubin. kai kurios pastabos apie 8-o dešimtmečio J. räätso kūrybą disonansinės muzikos saulėlydžio šviesojeu. lippus. v. tormio „Estiškos baladės“ – kompozicinio-techninio aspekto apžvalgaJ. antanavičius. 1970–1980 m. lietuvių tarybinės muzikos stilistikos pokyčiair. gaidamavičiūtė. 8-o dešimtmečio lietuvių kompozitorių kūrybos ritminės kal-bos inovacijos r. Janeliauskas. kai kurie garsinių sistemų aspektai lietuvių kompozitorių kūryboje (1970–1980 m.)D. katkus. apie kai kuriuos minimalizmo reiškinius muzikojeJ. torgāns. koncertinio žanro raida 8-o dešimtmečio latvių muzikoje (neoromanti-nių tendencijų klausimu)v. Bērziņa. kai kurios estų ir latvių tautų nacionalinio judėjimo paralelės XiX a.i. lūsiņa. 8-o dešimtmečio latvijos muzikinės kultūros vystymosi charakteringos tendencijosk. irjas. Estų muzika–1981B. Briede. latvių muzika–1981a. žiūraitytė. lietuvių muzika–1981

Estų kompozitorių kūrinių koncertas riagaverėje. pabaltijo kompozitorių klasikų kūrinių koncertas (rengė muzikos instrumentų muziejus). vilniaus styginių kvarte-to koncertas (v. laurušo, o. narbutaitės, J. Juzeliūno, B. kutavičiaus ir a. rekašiaus kūriniai). latvijos t. kalninio televizijos ir radijo choro (vad. E. račevskis) koncer-tas. trijų respublikų muzikinių kino filmų peržiūra.

X V I k o n f e r e n c i j aryga, 1982 m. spalio 6–9 d.tarybinio teatro muzika

v. paalma. tradicijos ir atsinaujinimas teatre „Estonia“ m. vaitmaa. Jaunųjų estų kompozitorių operų ir baletų muzikinė dramaturgijam. põldmäe. apie spektaklių muzikinį apipavidalinimąv. lindenberga. XX a. operos dramaturgijos bendri ir lokaliniai bruožaio. gaile. i. kalninio operos „aš grojau, šokau“ dramaturgijos ir muzikinės kalbos ypatybėst. kuryševa. Baletas šiuolaikinėje kultūroje ir 8-o dešimtmečio latvijos muzikinis teatras

51

i. zemzare. XX a. muzikinio teatro lengvoji muzika ir psichologinė-buitinė scenaE. gedgaudas. opera atsinaujinimo kelyjea. žiūraitytė. lietuvių baletas. krizė ir žanro raidos keliaii. kalvinskaitė. apie kai kurias muzikos funkcijas lietuvių dramos teatrų spekta-kliuosem. urbaitis. muzikos dramos spektakliams kūrybiniai aspektai (apie kai kurias mu-zikos lietuvių dramos teatrų spektakliams funkcijas)k. irjas. Estų muzika–1982m. šuba. latvių muzika–1982r. gučas. lietuvių muzika–1982

trijų respublikų muzikinių filmų peržiūra. latvių kompozitorių vienaveiksmiai ba-letai. lietuvių kamerinės muzikos koncertas.

X V I I k o n f e r e n c i j a šiauliai, 1983 m. kovo 23–26 d.senovinė muzika ir dabartis

J. trilupaitienė. vokalinė muzika lietuvoje Xvi a.i. nazina (Baltarusija). Xvi a. muzikinis instrumentarijus pagal p. Skorinos leidiniust. Barinova (rusija). n. Dileckis ir vakarų Europos muzikos teorijav. Jurkštas. lietuvos muzikinio teatro raida Xvii–Xviii a.g. pupa. J. g. müthelis rygojea. konotop (ukraina). rusų cerkvinio giedojimo meno reforma ir „eilučių“ parti-tūrų fenomenasm. ir r. põldmäe. apie hernhūtiečių judėjimą pabaltijyjel. vilks. poezijos problema J. herderio pažiūrose ir jų įtaka latvių nacionalinės mu-zikos mokyklos kūrimuisi l. Burkšaitienė. lietuvių liaudies istorinių dainų klausimut. vladiševskaja (rusija). Senosios giedojimo tradicijos lietuvos rusų senbuvių gy-venvietėseS. vēriņa. Svarbiausi latvijos muzikinio gyvenimo reiškiniai Xvii–Xviii a.v. krastiņš. XiX a. pabaltijo muzikinė kultūra E. arro publikacijoset. Siitan. Senovinės muzikos poveikis naujajai muzikaik. irjas. Estų muzika–1983a. klotiņš. latvių muzika–1983ž. ramoškaitė. lietuvių muzika–1983

ansamblių „Cantabile“ (minskas), „hortus musicus“ (talinas) ir „polifonija“ (šiau-liai) koncertai.



X V I I I k o n f e r e n c i j atalinas, 1984 m. spalio 3–9 d.Pabaltijo respublikų aktualios muzikologijos problemos

J. Bruveris. kai kurios mokslatyrinės muzikologijos problemosv. Bērziņa. istorizmo principas muzikos kritikoje ir tyrinėjant muzikinį palikimąg. pupa. muzikologinė praktika: realybė ir troškimaim. humal. apie nacionalinės klasikos vaidmenį muzikiniame gyvenime ir muzi-kologijojet. Järg. pastabos apie talino valstybinės konservatorijos muzikologijos specialybės studentų diplominius darbus 1970–1984 m. D. kļaviņš. metodinės nuostatos ugdant latvijos tSr muzikologusr. gaidamavičiūtė. Jaunimas muzikologijos kelyjev. karcovnik. muzikos kritika ir muzikinė medievistika: tarpusavio poveikis (pagal kai kurias žurnalo „Early music“ publikacijas)i. lūsiņa. muzikologija ir naujausia kūrybah. tauk, m. põldmäe. kai kurios pastabos apie estų muzikos kritiką per dešimtmečiust. vabrit. apie muzikinės kritikos galimybes ir ribas (kai kurie darbo redakcijoje apibendrinimai)o. narbutienė. apie paskutiniųjų metų lietuvių muzikos kritikąm. vaitmaa. Estų muzika–1984r. haradžanian. latvių muzika–1984J. landsbergytė. lietuvių muzika–1984

pabaltijo respublikų muzikinių filmų peržiūra. naujos latvių ir estų muzikos kon-certas. Estų, latvių, lietuvių klasikinės muzikos kamerinis koncertas. naujos lietuvių muzikos koncertas.

X I X k o n f e r e n c i j aryga, 1985 m. spalio 1–5 d.tarybinė muzikinė kūryba ir folkloras (k. Barono 150-osioms gimimo metinėms)

a. klotiņš. folkloro suvokimo tipologija latvių kompozitorių 9-o dešimtmečio kū-ryboje: paveldėta ir nauja i. lūsiņa. apie kai kuriuos giluminius pabaltijo šiuolaikinių kompozitorių naciona-linio folkloro panaudojimo aspektusz. Sneibe. kai kurie folkloro panaudojimo profesinėje muzikos kūryboje aspektaiv. Bendorf. kai kurie latvių liaudies dainų paplitimo keliaii. lenspelniece. Diatonika 8–9 dešimtmečių folkloru grindžiamoje latvių chorinėje dainoje

53

i. grauzdiņa. folkloro motyvai pabaltijo vargonų menev. Sarv. Setu liaudies daina šiuolaikinių estų kompozitorių kūryboje u. lippus. Derminės estų rūnų struktūrosm. humal. E. tubino simfonijų formų ypatumaiv. rumessen. liaudies melodijų panaudojimas klasikinėje estų fortepijoninėje kū-rybojeJ. Bruveris. apie sąvokos „folklorizmas“ ribasž. ramoškaitė. naujas lietuvių kompozitorių požiūris į folklorąv. landsbergis. nacionalinė B. kutavičiaus muzikos dirvaa. lapinskas. folkloras ir šiuolaikinis kompozitorių mąstymasz. kelmickaitė. folkloras liaudies dainų ir šokių ansambliuosem. vaitmaa. Estų muzika–1985a. živitere. latvių muzika–1985v. kunigėlytė. lietuvių muzika–1985

klasikinės Estijos, latvijos ir lietuvos kompozitorių kūrybos koncertas (E. medi-nio, p. Südos, r. tobiaso, m.k. čiurlionio, J. gruodžio, v. Bacevičiaus, J. vytuolo kūriniai). Estijos ir lietuvos kompozitorių kamerinė muzika (l. Sumeros, r. kan-gro, J. räätso, a. põldmäe, m. kuulbergo, f. Bajoro, v. Juozapaičio, o. Balakausko, t. makačino, z. virkšo kūriniai). latvių kompozitorių naujų kamerinių kūrinių koncertas (E. goldšteino, a. kalėjo, m. Einfeldės, S. mencės, E. Straumės, J. karlso-no, i. zemzario, J. abolo, r. Jermako kūryba).

X X k o n f e r e n c i j aklaipėda, 1986 m. rugsėjo 24–27 d.Gamta muzikos akiratyje

S. Stumbre. J. vytuolinis ir pabaltijo muzikologų konferencijosz. gailīte. gamtos estetika latvių romantinėje ir 1970–1985 m. neoromantinėje muzikojei. zemzaris. gamtos vaizdo evoliucija latvių muzikojev. lindenberga. gamtos tema operų kūrybojem. Boiko. Sutartinių pėdsakai latvijojet. Järg. gamtos tema estų chorinėje muzikojem. humal. gamta h. Ellerio kūrybojev. Sarv. Estų liaudies kalendorius ir muzikinis folklorasm. põldmäe. Estų muzikinės spaudos pradžia (1880–1900)B. kuzmickas. Dvasinė kultūra ir gamtos geografinė terpėo. narbutienė. gamtos vaizdai lietuvių šiuolaikinėje instrumentinėje muzikojev. landsbergis. Jūra ir Jūratės legenda lietuvių muzikoje



v. aleknaitė. gamtos semantika m. k. čiurlionio, J. gruodžio, v. Bacevičiaus for-tepijoninėje kūrybojeD. kšanienė. gamtos temos įprasminimas z. virkšo kūrybojea. Bareikytė. priedainio-formulės reikšmė lietuvių kalendorinėse dainose(nebuvo informacinių pranešimų)

Simfoninės muzikos koncertas: m. k. čiurlionio „miške“, v. Bacevičiaus baletas „auštant“ iš operos „vaidilutė“, a. Skultės „Bangos“, h. Ellerio „aušra“, dvi dalys iš siuitos „Baltosios naktys“. klaipėdos kompozitorių kamerinės ir choro muzikos koncertas. vargonų ir fortepijono muzikos koncertas (E. mägi, a. margustės, E. ar-ro, i. zemzario, r. Jermako, a. kalėjo, v. Bacevičiaus, B. kutavičiaus, a. martinai-čio kūriniai).

X X I k o n f e r e n c i j apiarnu (Estija), 1987 m. rugsėjo 16–19 d.Baltijos šalių muzikinės kultūros tarptautiniai aspektai

a. ambrazas. kai kurios h. Ellerio ir J. gruodžio kūrybos paralelėsm. kazakevičienė. v. Bacevičiaus veiklos tarptautinės tendencijosJ. Dvarionas. žanro formavimosi kelyje (apie pabaltijo sonatą smuikui solo)m. urbaitis. XX a. užsienio muzikos atgarsiai šiuolaikinėje lietuvių muzikojem. Boiko. Baltiškas-suomiškas palikimas latvių muzikiniame folklorei. zemzare. kai kurie p. Dambio stiliaus aspektai šiuolaikinės muzikos nacionalumo ir internacionalumo problemų požiūriuJ. torgāns. h. Schmidtas – vokiečių, latvių, estų ir rusų muzikas bei žmogusi. grauzdiņa. pabaltijo respublikų vargonų muzikos internacionaliniai aspektair. haradžanian. fortepijoninio dueto žanro vystymasis Estijoje, latvijoje, lietuvoje (bendrumai ir skirtumai)v. rumessen. r. tobiaso oratorija „Jono laiškas“ ir jo bažnytinės muzikos refor-mos idėjam. humal. apie modernizmą XX a. vidurio pabaltijo muzikoje m. männik. Estų nacionalinės muzikinės kultūros profesionalėjimas veikiant suo-mių muzikinės kultūros įtakai XiX a. pabaigoje ir XX a. pradžiojeu. lippus. kitų tautų muzika v. tormio kūrybojep. kuusk. Estų muzikos (8 ir 9 dešimtmetis) tarptautinė recepcijak. irjas. Estų muzika–1987latvių muzika–19872

r. gaidamavičiūtė. lietuvių muzika–1987

2 čia ir toliau nenurodomi nenustatyti informacinių pranešimų autoriai.

55

pianistų a. vasiliausko (lietuva), v. zilberto (latvija), v. rumesseno (Estija) kon-certas. Solistų r. maciūtės (lietuva), J. Spruogio (latvija), m. palmo (Estija) kon-certas, akomponuojant g. ručytei (lietuva), v. rumessenui (Estija). piarnu kolek-tyvų ir rygos mišraus choro „Dailė” koncertasEstijos, latvijos, lietuvos muzikinių filmų peržiūra.

X X I I k o n f e r e n c i j aryga, 1988 m. spalio 12–15 d.Mes ir muzika

i. randalu. šių dienų pabaltijys ir pabaltijo vokiečiaiv. Sarv. oficialioji etnografija ir folklorasv. landsbergis. muzika – liaudžiai E. gedgaudas. kai kurie kičo muzikoje bruožai ir prielaidosi. šemetaitė. šiuolaikinės muzikos misteriškumo kultūroje klausimaiJ. Bruveris. muzikologijos visuomeninės funkcijos E. papp. muzikinė kultūra kaip visumar. goštautienė. Jaunųjų muzika kaip specifinis kultūros fenomenas (8 ir 9 dešimt-mečių jaunųjų lietuvių kompozitorių savimonės genezė)J. landsbergytė. publicistika muzikologijojen. meinert. roko muzika ir estetinių vertybių skalėa. klotiņš. muzikos tipai ir jų komunikacijos problemosi. zemzare. lengvoji muzika dabarties žanrų kontekstei. Bite. Simfoninė muzika – faktai, svajonės, perspektyvosg. pupa. muzikinis teatras: situacija ir perspektyvosi. lūsiņa. apie ritualinį mąstymą muzikojeB. avramecs. neeuropinių tautų muzikos įtaka pabaltijo respublikų šiuolaikinės muzikos kultūrait. Järg. Estų muzika–1988J. lebedeva. latvių muzika–1988g. kirvelytė. lietuvių muzika–1988

talino styginių kvarteto koncertas (r. tobiaso styginių kvartetas nr. 2, E.S. türo styginių kvartetas). ansamblio „museum musicum“ (vad. g. alfimovas) koncertas (n. valančiūtės, r. mažulio, m. urbaičio, o. narbutaitės kūriniai).



X X I I I k o n f e r e n c i j akaunas, 1989 m. spalio 12–14 d.XX a. 3–4 dešimtmečio muzika

m. humal. h. Elleris ir tartu kompozicijos mokyklam. männik. Estų 4-o dešimtmečio muzikologija ir karlas leichterist. Järg. C. kreekas ir estų muzikaa. pung. Sonatos forma vakarų Europos tarpukario metų muzikojea. klotiņš. 4-o dešimtmečio latvių meno pagrindinės kūrybinės kryptysl. kārkliņš. 4-o dešimtmečio latvių simfoninė kūryba ir keletas koncertinio gyve-nimo klausimųm. Sīpola. 3 ir 4 dešimtmečio latvių muzika fortepijonuiS. vilcāne. keli latvių 3 ir 4 dešimtmečio instrumentinės kamerinės muzikos žanro vystymosi aspektaii. zemzare. latvių kompozitorius Janis medinis (1890–1966) n. Erts. latvių pramoginės muzikos istorija iki 1940-ųjųv. Bērziņa. autoritarinės sistemos apraiškos tarybinės latvijos muzikiniame gyvenimeD. katkus. lietuvių tarpukario muzikos stilistinės savybės m. kazakevičienė. kompozitoriaus v. Bacevičiaus veikla kauneD. petrauskaitė. J. Strolia ir jo nuopelnai lietuvių muzikos kultūraiE. Balčytis. muzikinis auklėjimas lietuvos respublikojeE. gedgaudas. pirmojo dvidešimtmečio lietuvių nacionalinės operos bruožaiJ. Burokaitė. t. h. prestonas – diplomatas ir kompozitoriusr. nomicaitė. v. Jakubėno muzikiniai ryšiai su latvija ir Estijat. Järg. Estų muzika–1989 latvių muzika–1989 lietuvių muzika–1989

lietuvių kompozitorių kamerinė muzika. v. Bacevičiaus, J. gruodžio, v. Jakubėno, D. kairaitytės, v. Bartulio, a. kubiliūno, J. švedo kūriniai. lietuvių kompozitorių simfoninės muzikos koncertas: J. pakalnio „lituanica“, J. nabažo „Daina apie liūde-sį ir džiaugsmą“, v. Bacevičiaus koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 4, J. kačinsko Simfoninė fantazija nr. 2.

5�

X X I V k o n f e r e n c i j aviljandis (Estija), 1990 m. spalio 4–6 d.Mitas, religija, muzika

E. tarasti (Suomija). mitas. muzika. autentiškumasa. klotiņš. kai kurie mitologinės poetikos muzikoje bruožai o. narbutienė. J. naujalio bažnytinė muzikai. grauzdiņa. J. vytuolas ir bažnytinė muzikaf. Bohlin (švedija). grigališkasis giedojimas švedijoje šiandieni. šarkovska. krikščioniškos muzikos kultūros įsisavinimo latvijoje pradžia m. vaitmaa. a. pärto vokalinė kūrybat. Siitan. J. v. mederio „mato pasijos“ – vėlyvojo vokiečių baroko nuojauta Baltijos erdvėje S. vilcāne. keletas t. keninio kūrybos bruožų latvių muzikos panoramojel. normet. mitiškumas neprograminėje muzikojen. mochov (rusija). krikščioniška tema ir „trolių tema“ kaip būdas priešpriešinti šviesą ir tamsą norvegų muzikoje (E. griegas, h. Saeverudas, k. Egge)i. šemetaitė. misterija B. kutavičiaus muzikiniame teatre u. lippus. himnų tyrinėjimai EstijojeE. gedgaudas. krikščioniškųjų tiesų įžvalgos v. Bartulio kūryboje Estų muzika–1990latvių muzika–1990 lietuvių muzika–1990

X X V k o n f e r e n c i j aJūrmala, 1991 m. spalio 3–6 d.Muzikologijos metodinės kryptys: istorija ir dabartinė plėtotė.naujos regioninės ir tarptautinės studijos

l. normet. apie muzikos analizavimą, laikomą mažiau senamadiškuE. tarasti (Suomija). Semiotika ir muzikos analizėJ. Bruveris. apie muzikos estetikos būtinybęa. mauerhofer (austrija). nuostata ir elgsena. muzikinės veiklos analitiniai aspektaia. klotiņš. muzikos sociologija postmodernizmo laikotarpiur. goštautienė. muzikos estetika ir muzikos hermeneutikal. lesle (vokietija). liubeko kompozitorius friedhelm Döhlisu. lippus. tinkamos paradigmos svarba. kai kurios naujos muzikologijos kryptys ir mūsų vietiniai ištekliai v. Sarv. folkloro muzikinė terminija Setu regioneB. traerup (Danija). Dvibalsis dainavimas goros regione (kosovas, Jugoslavija)



l. zobens (Didžioji Britanija). Balkanų tautų ir latvių liaudies muzikos paralelės l. Burkšaitienė. Etnomuzikologijos metodologinės kryptys (istorija ir dabartis)m. Boiko. vokalinė multisonoristika: vienos terminologinės inovacijos bandymasr. astrauskas. tipologijos ir kartografijos metodai – etnogenezės tyrimo priemonėsf. Bohlin (švedija). Etnomuzikologija ir jos ryšys su muzikologija švedijoje t. Siitan. muzikos paleografija ir semitologija – kas tai?J. trilupaitienė. Senoji lietuvos muzika – valstybingumo ir kalbos problemosz. gailīte. rygos ir Jelgavos muzikinis gyvenimas Xviii a. ii pusėje t. vabrit. Busbetzky muzikų šeimos veikla Estijoje, jų ryšiai su švedų ir vokiečių muzikais, istorinis kontekstas n. grinde (norvegija) J. D. Berlinas, baroko kompozitorius norvegijojev. lindenberga. Wagneris rygoje (1837–1839)Estų muzika–1991latvių muzika–1991 lietuvių muzika–1991

Smuikininko u. Sprudžio koncertas.

X X V I k o n f e r e n c i j avilnius, 1992 m. spalio 1–4 d.totalitarizmas ir muzika

a. klotiņš. keli atmestini totalitarinio meno postulataih. gerlach (vokietija). muzika totalitarizmo laikais J. torgāns. keli psichologiniai, artistiniai bei muzikiniai koncertavimo dėsningu-mai ir išraiškos būdaia. žiūraitytė. totalitarizmas ir natūralus būvis v. Bērziņa. latvijos muzikos kultūra komunistinio totalitarizmo laikaisz. kelmickaitė. tautinis kičas totalitarizmo laikaist. vainauskienė. lietuvių vokalo pedagogika ir 1944 metaim. humal. apie C. kreeko kūryboje panaudotų Estijos švedų liaudies himnų variantusk. firkavičiūtė. karaimų muzika daugiakultūrinėje lietuvos visuomenėjeB. traerup (Danija). turkų liaudies dainos ir instrumentinė muzika Danijoje m. pärtlas. E. tubino simfonijų etinė koncepcijaEstų muzika–1992latvių muzika–1992lietuvių muzika–1992

ansamblio „Ex tempore“ (lietuva) koncertas: lietuvių kompozitorių kamerinės muzika. J. haydno opera „le pescatrici“.

5�

X X V I I k o n f e r e n c i j atalinas, 1993 m. gruodžio 1–4 d.edvardas Griegas ir Baltijos šalių nacionalinės muzikos mokyklosHeinrichas schenkeris ir XX a. muzikos teorija

n. grinde (norvegija). griegas – norvegų ir Europos kompozitorius l. normet. griegas – modernių tendencijų pirmeivis f. Dahlström (Suomija). E. griegas ir Suomijav. rumessen. šiaurės bardai – m. Saaras ir E. griegas D. palionytė. griegas ir lietuvam. männik. griego muzika EstijojeE. tarasti (Suomija). griego vieta europietiškame romantizme semiotikos požiūriu n. mochov (rusija). paskutinis kūrinys (griego „keturios psalmės“ op. 74)a. klotiņš. griego „keturios psalmės“ op. 74 ir neoklasicizmo problema nacionali-nių romantinių kompozitorių kūryboje S. kleiberg (norvegija). Sekant griegu (D. m. Johansenas ir nacionalinė norvegų muzikos tradicija pirmaisiais mūsų amžiaus dešimtmečiais) v. muktupāvels. kuoklės XX amžiuje: tradicijos sugrįžimas?n. gailuma. latvių chorinė muzika ir a capella chorinių žanrų simfonizacijos būdai a. ambrasas. h. Schenkerio teorijos paradoksaiJ. Cholopov (rusija). Schenkeris ar riemannas?r. goštautienė. apie post- ir antišenkerizmą Jav po 1970 m.u. lippus. post- ir kontra-šenkerizmas: kai kurios Jav muzikos teorijos šiuolaiki-nės kryptys p. holmberg, S. hedin (švedija). m. Edlundo „Sma fötter“ solinei gitarai: analizė ir diskusija Estų muzika–1992–1993 i. lūsiņa. latvių muzika–1992–1993 o. narbutienė. lietuvių muzika–1992–1993

B. Briteno opera „albertas heringas“. Simfoninės muzikos koncertas (E. griego, J. Svendseno, h. Saeverudo kūriniai). kamerinės muzikos koncertas (r. tobiaso ir E. griego kūriniai). „kalenda maya“ senosios muzikos orkestras (norvegija).



X X V I I I k o n f e r e n c i j aryga, 1994 m. gruodžio 1–3 d.sakralinė muzika

l. fūrmane. J.v. mederio muzikos sakralumas ir pasaulietiškumasJ. trilupaitienė. tarpkonfesiniai ryšiai Xvii a. lietuvos muzikiniame gyvenimeD. Broka. keletas sakralinės muzikos krypčių šiuolaikinių latvių kompozitorių kū-riniuoseJ. vilimas. grigališkasis choralas lietuvoje: trys amžiaiv. Sarv. liaudiški tikėjimai kaip Setu liaudies dainų kontekstasm. humal. C. kreeko kūryboje panaudoti estų liaudies himnų variantail. lesle (vokietija). kryžiaus ženklo sekėjaiJ. Bruveris. apie bažnytinės muzikos stiliųi. kravale. o. vasks. religijos elementai ir muzikos dvasiah. loos (vokietija). l. van Beethoveno „missa Solemnis“ recepcija.D. kalavinskaitė. prieštaros ženklas (f. Bajoro kūryba)J. grinēvičs. Sakralumas ir pasaulietiškumas l. garūtos kantatoje „Dievs, tava zeme deg!“Estų muzika 1993–1994latvių muzika 1993–1994lietuvių muzika 1993–1994

Sakralinės muzikos koncertas (r. kalsono ir i. raminio kūriniai).

X X I X k o n f e r e n c i j avilnius, 1995 m. spalio 19–21 d.Muzikologinis požiūris į XX a. muzikąMuzikologijos mokymo universitetinis lygmuo

B. avramecs. nauja tikrovė – naujos prieitys: pasaulio muzikos kultūra XX a. pa-baigoje l. normet. manierizmas semiotikos aspektui. Jankauskienė. B. kutavičiaus opera „kaulo senis ant geležinio kalno“. Struktūrinė ir naratyvinė analizėD. kļaviņš. universali ritmologija: utopija ar metodologinis klausimasa. remme. E. tambergo operos „Cyrano de Bergerac“ kai kurie bruožai m. humal. Boulezas apie Stravinskį: metodologinis aspektasJ. Baker kotilaine (Jav). Dialogas su diaspora: lietuvių įrašai amerikoje 1925–1938 m.h. loos (vokietija) vokietijos muzikologija tarp filosofijos ir istorijosm. tomaszewski (lenkija). k. pendereckio kūryba – muzika muzikojet. Caregradskaja (rusija). Set analizės metodas šiuolaikinės harmonijos kurse

61

a. Jurkėnaitė. m. urbaičio „resignatio“ ir o. narbutaitės „hoquetus“ seto analizės projekcijojei. grauzdiņa. apie kai kurias neįgyvendintas tradicines muzikinio švietimo galimy-bes arba ankstesnių metodų patikra a. ambrazas. muzikologų teorinio lavinimo principai lietuvos muzikos akademijojeg. Daunoravičienė. muzikologinių disciplinų reforma lietuvos muzikos akademijojen. hrčková (Slovakija). moderniõs slovakų muzikos vystymosi fazės E. tarasti (Suomija). Struktūrinis ir egzistencinis stiliai XX a. menuoser. goštautienė. „muzika, menai, idėjos“: leonardo B. meyerio įžvalgos apie XX a. muzikąt. Caregradskaja (rusija). muzikinio laiko samprata p. Boulezo muzikos teorijoje ir kompozicijojeB. kurpniece. g. ponės kompozicijų muzikinė stilistikav. gruodytė. muzikinė erdvė skirtingų muzikos analizės metodų kontekste p. E. rasmussen (Danija). naujoji serijinė technika ir jos plėtotė dviejose danų kompozitoriaus p. nørgårdo simfonijose m. vaitmaa. Estų muzika–1994–1995l. Jakovicka. latvių muzika–1994–1995D. Budraitytė. lietuvių muzika–1994–1995

vilniaus mušamųjų ansamblio (vad. p. giunteris) koncertas.

X X X k o n f e r e n c i j atalinas, 1996 m. spalio 4–6 d.Muzikologinės minties raida Baltijos šalyse

i. liepiņa. viduramžių muzika rygoje: tyrinėjimo problemos a. klotiņš. muzikinio postmodernizmo ir stiliaus sąryšys: semiotinė perspektyva i. grauzdiņa. „ave maria“ XX amžiaus muzikojef. Bohlin (švedija). Chorinės muzikos festivaliai aplink Baltijos jūrą J. trilupaitienė. grigališko choralo teorija nuo ž. liauksmino iki t. Brazior. astrauskas. lietuvos etnomuzikologija: naujų kelių beieškantu. lippus. muzikologija Estijoje: kai kurie bruožai a. žiūraitytė. muzikologija ir muzikos praktikar. Skudienė. XX a. dokumentas: vilniaus plokštelių įrašų studija 1958–1996 m.l. fūrmane. žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio latvių muziką: a. maskatasEstų muzika–1996latvių muzika–1996lietuvių muzika–1996

a. Juozapėnaitės-Easmaa kompaktinio disko su m. k. čiurlionio kūriniais pri-statymas.



X X X I k o n f e r e n c i j aryga, 1997 m. spalio 9–11 d.Muzikos stilius ir dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių kompozitorių muzika

a. ambrazas. tradicijos ir novatoriškumas J. Juzeliūno šeštojoje („patarlių“) sim-fonijojeg. Daunoravičienė. postmoderni tradicinių kategorijų būtis v. tumasonienė. Stilius, religinės ir liaudies tradicijos a. martinaičio 7 dalių „šv. pranciškaus knygoje“ balsui, chorui, instrumentams (1996)a. žiūraitytė. tradicinių ir šiuolaikinių vertybių darna o. narbutaitės „opus lugubre“o. grāvītis. prof. J. vytuolinio – Baltijos šalių muzikologų konferencijų kūrėjo – as-menybėl. fūrmane. požiūris į 10 dešimtmečio latvių kompozitorių kūrybą: mentalitetas ir kūrybinis užsakymasi. Breģe. latvių kompozitoriai latvijoje ir pasaulyje – susitikimai, sąveika, kontaktaig. pelēcis. fuga latvių kompozitorių kūrybojeJ. Braun (izraelis). 6–8 dešimtmečio Baltijos šalių kompozitorių muzika: suvokimo ir stiliaus aspektai h. loos (vokietija). kultūros regionai – muzikos istorinė koncepcija tarp rytų ir vakarųp. kuret (Slovėnija). Slovėnijos muzikos tradicijos l. lesle (vokietija). vėlyvųjų p. vasko kūrinių orkestrui forma ir stiliusf. Dahlström (Suomija). J. Sibelijus – Suomijos projektail. Sumera. lepo Sumera apie lepo Sumerą Estų muzika–1997m. čeže. latvių muzika–1997o. narbutienė. lietuvių muzika–1997

10dešimtmečio latvių muzika (t. keninio, i. mežaraupo, p. vasko, m. Einfeldės, J. petraškevičiaus, i. rišės, p. plakidžio kūriniai). Simfoninės muzikos koncertas: r. Jermako „mana jaunu dienu zeme“, E. Straumės „in memoriam g. gershwin“.

X X X I I k o n f e r e n c i j avilnius, 1998 m. lapkričio 5–7 d.naujoji raiška III tūkstantmečio išvakarėse – tarp paprastumo ir sudėtingumo

m. Boiko. nuo paprasto prie sudėtingo? keletas pastabų apie latvių ir lietuvių liau-dies muzikos tyrinėjimo metodologijąE. lebedeva. apie laiko kategoriją muzikinės formos kūrimo proceseB. Jaunslaviete. m. Einfeldė ir jos išskirtinė vieta latvių muzikojea. klotiņš. hermeneutinis etinių muzikos aspektų vertinimas

63

B. kurpniece. Jaunosios latvių kompozitorių kartos muzikam. Jaanson. h. Birthwistlo „paslaptingasis teatras“S. kareda. Sudėtingasis tintinnabuli stiliaus paprastumas a. pärto „pasijoje pagal Joną“m. mändla. a. Schönbergo draugija Estijoje (1988–1998)m. katounian (rusija). v. martynovo „naujoji sakralinė erdvė“l. lesle (vokietija). pastebėjimai apie lenkų kompozitoriaus k. meyerio instrumen-tinės muzikos formą ir stiliųm. Bialik (rusija). rusų opera XX a. pabaigoje: kompozitorius ir teatrash. loos (vokietija). Direktyviniai tautiškumo reikalavimai rašant vokiečių muzikos istorijąr. gaidamavičiūtė. minimalizmas lietuvoje – tautinis aspektasr. Janeliauskas. archajinio binarinio skambesio ataidai XX a. muzikojea. žiūraitytė. o. narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ – tarp paprastumo ir sudėtingumoi. Jasinskaitė-Jankauskienė. mistiškasis paprastumas B. kutavičiaus kūrybojeEstų muzika–1998m. čeže. latvių muzika–1998v. tumasonienė. lietuvių muzika–1998

ltv filmas „pasivaikščiojimas su antanu rekašiumi“.

X X X I I I k o n f e r e n c i j atalinas, 1999 m. lapkričio 26–28 d.(be specialios temos)

g. pelēcis. a. pärto „tabula rasa“ struktūriniai algoritmai a. Sivuoja-gunaratnam (Suomija). šnibždėjimo paslaptis: kalbamieji intarpai k. Saariaho instrumentinėje muzikojek. pappel. paradigmų kaita rašant estų muzikos istorijąf. Bohlin (švedija). mintys apie bažnytinio giedojimo tyrinėjimush. loos (vokietija). apie vokiečių vyrų giedojimo sąjungų kultūrinę ir politinę reikšmę Baltijos jūros erdvėjev. Bakutytė. XiX a. lietuvos muzikos kritika ir publicistikaa. Beitāne. vokalinis daugiabalsumas latvių liaudies muzikoje. Dokumentavimas ir tyrimasJ. ross. paradigmų kaita Xviii a. ir XiX a. Estijos muzikojet. leisiö (Suomija). Etnomuzikologija Suomijoje a. žiūraitytė. l. B. meyerio idėjų sklaida lietuvoje: o. narbutaitės kūrybos per-cepcija



r. gaidamavičiūtė. lietuvos muzikos mokslo pokyčiai, atgavus valstybinį suverenumąr. koleda. Ezopinės kalbos apraiškos muzikojeg. makane. muzika ir literatūra. apie r. Schneiderio romaną „miego brolis“

r. kangro operos „širdis“ premjera „Estonia“ teatre. festivalio nYYD kamerinės muzikos koncertas.

X X X I V k o n f e r e n c i j aryga, 2000 m. rugsėjo 20–22 d.simfoninė muzika ir simfoninis orkestras – tradicijos, istorija, plėtotė

m. pärtlas. Simfonija kaip filosofinis diskursas: E. tubino vi simfonija a. žiūraitytė. a. martinaičio ir m. urbaičio simfoninių kūrinių intertekstiniai ryšiair. gaidamavičiūtė. B. kutavičiaus simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam lai-kui“ (1998)D. lomtev (rusija). v. kiktos simfoninė kūryba: klasikinių tradicijų renesansash. loos (vokietija). Simfoninė kūryba vokiškai kalbančiuose kraštuose po Brahm-so ir Brucknerio J. kudiņš. neoklasicizmas ir jo raiška XX a. paskutinio dešimtmečio latvių muzikojeE. zinkievič (ukraina). ukrainietiška simfonija – vaiduoklis ar tikrovė? m. põldmäe. pirmasis simfonijos šimtmetis Estijoje l. fūrmane. Struktūralistinės idėjos naujojoje simfoninėje latvių kompozitorių mu-zikoje g. pelēcis. t. keninio iii simfonija kaip ryškus ir retas kontrapunktinės simfonijos pavyzdys l. vilimienė. Simfoninių orkestrų istorija lietuvoje: užuomazgos, susiformavimas, raida, dabartis v. gurievič (rusija). Įžymūs rusų smuikininkai ir jų vaidmuo formuojantis rusijos europinei orkestrų kultūraii. Breģe. rygos miesto teatro orkestras (1837–1845): dirigentai, muzikai, repertua-ras, orkestro paleidimasB. kurpniece. latvių muzika–2000v. Janatjeva. lietuvių muzika–2000Estų muzika–2000 – pranešimo nebuvo

lietuvos valstybinio, latvijos, Estijos nacionalinių simfoninių orkestrų koncertai.

65

X X X V k o n f e r e n c i j avilnius, 2001 m. spalio 18–21 d. vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniai ryšiai: praeitis–dabartis–ateitis(kartu su vokiečių muzikos kultūros rytų Europoje institutu (imE, Bona)

k.-p. koch (vokietija). Baltijos šalių muzika iki Xviii a. vokiškuose šaltiniuose, žinomuose už prūsijos ribųk. W. niemöller (vokietija). p. Dulichiuso motetai ir Xvi a. simbolių kompozicijos Baltijos jūros regionel. Schiwietz (vokietija). Baltijos šalių muzikos kritikų straipsnių, išspausdintų Sankt peterburgo laikraštyje (1727), tyrinėjimaia. Schwab (vokietija). E. arro (1899–1985) veikalai apie rytų Baltijos tautų muzi-kinę kultūrą ir jų įtaką vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniams ryšiamsv. lindenberga. pabaltijo vokiečiai latviškoje terpėjem. čeže. latvijos operos kritiko tapsmas rygos vokiečių teatre (1863–1914)l. fūrmane. vokiečių dirigentai rygos operos teatre 1919–1944 m. (l. Blecho ins-cenizacijos)i. nikolskaja (rusija). Wagneris rygoje ir rusijojep. kuret (Slovėnija). Slovėnijos ir vokietijos ryšiaim. humal. a. von oettingeno indėlis į harmonijos teorijąa. ambrazas. S. karg-Elerto poveikis kai kurių lietuvių kompozitorių harmonijait. Siitan. Įvairios skirtingų dokumentų prasmės – ankstyviausi choralų rinkiniai iš livonijos ir Estijos (1774–1845)k. pappel. verdi operos viename XiX a. Baltijos šalių vokiečių teatre. atlikimo praktika ir recepcija taline-revalyjeD. kšanienė. mažosios lietuvos muzikinės apraiškos Xviii a. D. palionytė. vokiečių ir lietuvių muzikų ryšiai XiX–XX a. sandūrojeo. narbutienė. lietuvių kompozitoriai vokietijos aukštosiose muzikos mokykloseh. loos (vokietija). Baltijos šalių muzikų ryšiai su leipcigo konservatorija ir jų reikšmėk. lessing (vokietija). v. Jakubėnas – lietuvis Schrekerio mokinys. pastabos apie Schrekerio įtaką Jakubėno kūrybaih. gerlach (vokietija). lietuvių muzikos dešimtmetis Brandenburgo žemėjel. lesle (vokietija). Charizmatinė naujojo dvasingumo figūra: a. pärtas vokiečių spaudos veidrodyjea. žigaitytė-nekrošienė. v. urmanavičiūtė-urmana – kundry vaidmens atlikėja „parsifalyje“ h. g. lock. Estų muzika–2000–2001B. Jaunslaviete. latvių muzika–2000–2001ž. ramoškaitė. lietuvių muzika–2000–2001



Stendiniai pranešimaiJ. trilupaitienė. h. Schützo kūrybos pėdsakai lietuvos archyvuoseJ. landsbergytė. r. m. rilke’s poezija naujausioje lietuvių muzikojer. gaidamavičiūtė. kitõs muzikos atgarsiai v. Bartulio kūrybojer. Janeliauskas. leipzigo kanonas ir m. k. čiurlionio muzikos tautinis savitumasg. rohtla. tartu koncertinis gyvenimas Xviii–XiX amžių sandūroje

kolja lessing (vokietija) surengė f. Schrekerio, v. Jakubėno, f. petyreko, g. von zieritzo ir k. rathauso fortepijoninių kūrinių koncertą.

X X X V I k o n f e r e n c i j atalinas, 2002 m. spalio 11–13 d.Muzikologija pereinamuoju laikotarpiu? kartų sutarimas

m. männik-kirme. k. leichteris ir sunkus Estijos muzikologijos atsiradimas u. lippus. k. leichterio darbai apie XiX a. estų muzikos istorijoje J. Bruveris. muzikologija: diskusijos apie nacionalizmą h. g. lock. E. tubino ir k. leichterio požiūris į nacionalinės muzikos problemąB. Jaunslaviete. muzikinio kūrinio pabaiga kaip XX amžiaus estetinių požiūrių iš-raiška (keletas 8-o ir paskutinio 2000 m. dešimtmečio latvių muzikos pavyzdžių)a. šuriņš. žanrų vaidmuo ir jų taikymo galimybės instrumentinės muzikos kon-cepcijojeo. kautny (vokietija). „verfemte musik“ ir „gesang eines mönchs“. a. pärto recep-cijos stereotipai ir mitaiE. tarasti (Suomija). Wagnerio leitmotyvai ir jų muzikinė aplinka D. politoske (Jav). muzikos lobiai iš Berlyno, iš naujo atrasti krokuvoje f. Bohlin (švedija). v. mederio operos „Die beständige argenia“ atlikimo taline 1680 m. diplomatiniai padariniai z. gailīte. J. v. mederis ir rygos miestiečiai 1699–1719 m.J. žukienė. muzikos specifikos samprata ir jos sklaida lietuvių muzikojeh. loos (vokietija). Schumanno vaidmuo vokiečių muzikologijoje m. humal. z-sąsąjos garsų aukščio klasių setų anatomija J. Engelhardt (Jav, Estija). „pirmoji tarp lygių“: hibridiškumo ribos Jav stačiatikių bažnyčioje B. avramecs. „ar mes pažįstame savo muziką?“ pasiūlymai Baltijos valstybių muzi-kos kultūros kompleksinių studijų programai (nauji tikslai, naujos prieitys)

informacinių pranešimų apie Estijos, latvijos, lietuvos muziką 2002 m. nebuvo.

Estų kompozitorių h. Ellerio, Ed. tubino, m. Saaro, a. karindi, E. ojos, S. Steine-rio, a. pärto, l. Sumeros kamerinių kūrinių koncertas.

6�

X X X V I I k o n f e r e n c i j aryga, 2003 m. spalio 23–25 d.nacionalinė kultūra ir globalizacija

a. žiūraitytė. nacionalinio identiteto transformacija šiuolaikinėje muzikoje. o. nar-butaitės darbaiB. avramecs. pasaulio muzika ir globalizacija: kai kurios problemos ir pamąstymai u. lippus. Baltijos muzikos istorijos tema E. arro laiškuose k. leichteriuir. gaidamavičiūtė. globalizacijos atspindžiai lietuvių muzikojef. Bohlin (švedija). nacionaliniai ir tarptautiniai idealai choriniame dainavime g. rohtla. pirmojo koncerto tartu universiteto auloje (1813) ištakosv. muktupāvels. tradiciniai muzikos instrumentai religinėse apeigose Ch. Stephanus (prancūzija). J. v. mederio „pasija pagal matą“ ir bažnytinė muzi-ka rygojev. nollendorfs. globalizacija ir nacionalinė kultūra: asmeninis ir profesionalus po-žiūriai a. ambrazas. nacionaliniai klausimai J. Juzeliūno pažiūrose ir kūrybojef. Dahlström (Suomija). Sibelijus ir muzikos leidyklos h. g. lock. Estų muzika–2003 i. Jakubone. latvių muzika–2003B. leščinska. lietuvių muzika–2003

rygos kamerinio orkestro koncertas (p. Butano, a. Dzeničio, g. ligeti kūriniai).

X X X V I I I k o n f e r e n c i j avilnius, 2004 m. spalio 21–23 d.Muzikos kūrinys – jo ribos bei interpretacijos

i. zemzare. f. Schubertas – mano amžininkasm. Spitzer (Didžioji Britanija). muzikos suvokimas per metaforasv. lindenberga. interpretacijų galimybės keičiantis visuomeniniams santykiamsD. kalavinskaitė. mišios: šiuolaikinės kanono interpretacijosg. lock. vizualizavimo aspektai ribotos aleatorikos kūriniuose. l. Sumeros v sim-fonija r. gaidamavičiūtė. kompozitoriaus įvaizdžio interpretacijos kūryboje (v. Bartulio pavyzdžiu)a. žiūraitytė. apie o. narbutaitės kūrinių suvokimą. Europa ir amerika atranda lietuvių kompozitoręB. Jaunslaviete. polistilistika p. plakidžio muzikojeh. preda-Schimek (austrija). Stilių mišinys, folkloras ir istorinė analizė. refleksijos apie austrų kompozitorių veiklą rytų Europoje XiX a.



h. krones (austrija). kaip teisingai interpretuoti vienos mokyklos muziką (Schön-bergą, Bergą, Weberną)t. koivisto (Suomija). apie a. Weberno muzikos įtaką bei interpretacijasm. männik-kirme. muzikos kritika kaip muzikos suvokimo istorija: apie estų mu-ziką Suomijoje iki 1940 m.z. gailīte. Įvairios recepcijos – įvairios kompozicijos? (J. vytuolo instrumentinės muzikos recepcija pirmosios respublikos laikais, 1918–1940)p. kuret (Slovėnija). istrijos pusiasalio folkloras – ypatingas Europos reiškinysJ. žukienė. v. Jakubėno kamerinė muzika: kūrybinės paskatos ir realijos J. Bruveris. v. Jakubėnas operos gyvenimeJ. landsbergytė. modernizmo krizės ūpas ir jo alternatyvų paieškos XX a. vidurio lietuvių muzikojeg. lock. Estų muzika–2004B. avramecs. latvių muzika–2004E. gudžinskaitė. lietuvių muzika–2004

Stendiniai pranešimaiY. u. Everett (Jav). parodijos technika l. andriesseno muzikojer. Janeliauskas. kūrybos proceso pobūdis ir kompozicija. m. k. čiurlionis. neat-pažintas ciklasr. nomicaitė. v. Jakubėno muzikos futurologijal. lesle (vokietija). o. narbutaitės muzikos atgarsiai tarptautinėje spaudojer. povilionienė. kūrinys kaip skaitmeninė konstrukcija. Skaitmeninių kvadratų ir zikuratų matmenų projekcijos š. nako kompozicijoje „ziqquratu“ (1998)l. navickaitė. „Beethoveno mito“ formavimasis ir istorija

lietuvių kompozitorių kūriniai styginių kvartetui.

2005 m. konferencija neįvyko.

X X X I X k o n f e r e n c i j aryga, 2006 m. spalio 9–11 d.XX amžius ir asmenybės fenomenas muzikoje

g. pelēcis. keturios J. ivanovo simfoninio stiliaus atmainos latvių muzikos kontekste B. Jaunslaviete. J. ivanovas ir m. Einfeldė: jų muzikos stiliaus panašumai ir skirtumai n. lūse. ugdant pianistinę kalbą: ivanovo penki fortepijono preliudai (1952–1953)i. petliak. J. ivanovas – sentikisk. płoskoń (lenkija). a. pärtas – „paribio“ kompozitorius. tarp stačiatikiškų rytų ir katalikiškų vakarų

6�

a. Draus (lenkija). Europietiškos ir neeuropietiškos kultūros inspiracijos k. Stock-hauseno muzikojem. Silberring-Strzelecka (lenkija). impresionistinis ir simbolistinis k. Szymanows-kio pasaulis – rytų inspiracijos m. Strzelecki (lenkija). W. lutosławskio muzika – prancūzų kultūros inspiracijos v. larčikov (ukraina). kaip šiuolaikinis violončelės žodynas gali paskatinti kompo-zitoriaus asmenybę o. veselina (ukraina). naujoji ukrainiečių muzika XX–XXi a. sandūroje: postmoder-ni situacija versus „naujoji sintezė“ (remiantis violončelės dueto žanro pavyzdžiais) r. Chłopicka (lenkija). k. pendereckis – asmenybė ir muzikaB. mika (lenkija). individualumas ar recepcijos reiškinys? – lenkų kompozitorių W. kilaro ir h. m. góreckio pavyzdžiai h. preda-Schimek (austrija). muzikinė individualybė kaip politinės reprezentaci-jos įrankis: nuo Weberno ligi Bartóko, Enescu ir Janáčekoa. nowak (lenkija). platono idėjų archetipai ir jų recepcija W. lutosławskio esteti-koje ir muzikinėje kūryboje D. Cichy (lenkija). t. Wieleckio kūrybinė individualybė – „muzikiniai gestai“ ir jų vaidmuo formuojant muzikinį laiką a. žiūraitytė. individualumas o. narbutaitės muzikoje; bibliniai ir muzikiniai „mi-tai“ o. narbutaitės muzikos kūryboje v. przech (lenkija). Biografiniai elementai ir filosofinis domesys kaip minimalizmo šaltinis t. Sikorskio kūryboje J. Bruveris. individualybė: nacionalinis kompozitorius B. Baublinskienė. nacionalumo ir modernumo kultas XX a. lietuvių muzikoje ir tradicionalistinės J. karnavičiaus operos h. metzelaar (nyderlandai). h. Bosmans: XX a. olandų muzikos svarbiausioji ponia k. Sluckaja-levine (Jav). fragmentuoti herojai: l. Desiatnikovo opera „rozentalio vaikai“ apie neramią asmeninę sąžinę posocialistinėse visuomenėse B. avramecs. kompozitoriaus-eksperimentatoriaus reiškinys: h. partch, C. nan-carrow, J. Ābols k. Steinbach. Estų muzika–2006i. Jakubone. latvių muzika–2006B. Baublinskienė. lietuvių muzika–2006

Dokumentinis filmas apie J. ivanovą (100-osioms gimimo metinėms).konferencija buvo J. ivanovo 100-osioms gimimo metinėms skirtų renginių dalis.

Sąrašą sudarė J. torgĀnS, a. tauragiS (i–Xv konferencijos), m. humal (Xvi–Xviii konferencijos), J. Burokaitė (XiX–XXXiX konferencijos)


�0 Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos

Konferencijų leidiniai

Прибалтийский музыковедческий сборник, [вып.] 1, ред. А. Таурагис, Виль-нюс: vaga, 1982.

Прибалтийский музыковедческий сборник (sammlung von artikeln über die Musik des Baltikums), [вып.] 2, состав. А. Хирвесоо, Таллин: Ээсти рaaмaт, 1985.

Прибалтийский музыковедческий сборник, [вып.] 3: Вопросы музыкального и сценического творчества в театрах Латвии, Литвы, Эстонии, сост. А. Кло-тинш, Рига: Зинатне, 1987.

Прибалтийский музыковедческий сборник, [вып.] 4, сост. и научный редактор Д. Палёните, Вильнюс: Мuzika, 1992.

Music of the twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers of the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists, ed. by audronė žiūraitytė, karina firkavičiūtė, vilnius: lithuanian Composers’ union, 2001.

Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – zukunft, Bericht über die 35. konferenz der musikwissenschaftler des Baltikums in vil-nius 18.–20. oktober 2001, hrsg. von audronė žiūraitytė und klaus-peter koch, Deutschland: Studio verlag, 2003.

Musical Work: Boundaries and Interpretations, Selected papers of the 38th Baltic musicological Conference dedicated to the centenary of the lithuanian Composer and music critic vladas Jakubėnas (1904–1976), 21–23 october 2004, vilnius, ed. by audronė žiūraitytė, vilnius: lithuanian Composers’ union, 2006.

The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music, Selected papers of the 39th Baltic musicology Conference dedicated to the 100th anniversary of the composer Jānis ivanovs (1906–1983), 9–11 october 2006, riga, ed. by laila ozoliņa, imants mežaraups, riga: musica Baltica, latvijas komponistu savienība, 2007.

�1

„kauno audinių“ ir „rīgas audums“ chorai su dir. n. martinoniu ir t. reiteriu po koncerto 1938 m. vasario mėn.kauno audiniai and rīgas audums choirs with cond. n. martinonis and t. reiter after the concert in february 1938.

vii latvių dainų šventė rygoje, 1931 m. birželio 12–22 d. J. vy-tuolas ir n. martinonis su šventės dalyviais.The 7th latvian Song festival in riga, 12–22 June 1931. J. vītols, n. martinonis and the festival’s participants.

Baltic Musicological Conferences. History and traditions


vii latvių dainos šventės vaizdas.The view of the 7th latvian Song festival.

Baltijos muzikų konfe-rencija kaune 1939 m. birželio 9–11 d. iš kairės antras J. aavik, ketvir-ta – E. martinonienė.The Baltic Conference of musicians in kaunas, in 9–11 June 1939. Second from left – J. aavik; forth from left – E martinonienė.

�3

Baltijos muzikų konferencija taline, 1940 m. birželio 15–17 d. iš kairės – 3-oje eilėje prie antro stalo antras J. motiekaitis, 4-oje eilėje antras J. švedas (su stikline rankoje).The Baltic Conference of musicians in tallinn, 15–17 June 1940. from left: second in third row – J. motiekaitis; second in forth row – J. švedas.

Baltijos muzikų konferencija taline, 1940 m. birželio 15–17 d. iš kairės – 1-oje eilėje antra p. kaveckienė, 2-oje eilėje antras J. Banaitis, 3-oje eilėje antra E.avesson, trečias J. švedas.The Baltic Conference of musicians in tallinn, 15–17 June 1940. from left: second in first row – p. kaveckienė; second in second row – J. Banaitis; second and third in third row – E. avesson and J. švedas.



Revue Baltique, 1940, nr. 1.The first issue of Revue Baltique, 1940.

žinutė apie i Baltijos muzikų konferenciją. Revue Baltique, 1940, nr. 1.a column about the 1st Baltic Conference of musicians. Revue Baltique, no. 1, 1940.

Estijos kompozitorių sąjungos pirmininko B. kõrverio laiškas lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkui Ed. Balsiui ir ltSr valst. filharmonijos direktoriui B. fedaravičiui dėl i Baltijos muzikologų konferencijos organizavimo, 1967 09 07.B. kõrver, chair of the Estonian Com-posers’ union, 7 September 1967. The letter to E. Balsys, chair of the lithuanian Composers’ union, and B. fedaravičius, director general of the State philhar-monic Society of the lSSr, concerning the arrangements for the 1th Baltic musi-cological Conference.

�5

a. tauragio laiškas latvių ir estų ko-legoms apie ii Baltijos muzikologų konferencijos programą, 1968 09 13.a. tauragis, 13 September 1968. The letter to his latvian and Estonian colleagues about the programme of the 2nd Baltic musicological Conference.

pakeliui iš iX Baltijos muzi-kologų konferencijos taline, 1975 m. iš kairės – o. nar-butienė, D. palionytė, m. Slipkus, a. tauragis, a. ambrazas, J. antanavi-čius, J. osis.on the way from the 9th Baltic musicological Con-ference in tallinn, in 1975. from left: o. narbutienė, D. palionytė, m. Slipkus, a. tauragis, a. ambrazas, J. antanavičius, J. osis.



XX Baltijos muzikologų konferencija, klaipėda, 1986 m. iš kairės – a. Boiko, i. zemzaris, z. gailytė, v. lindenberga.The 20th Baltic musicological Conference in klaipėda, in 1986. from left: a. Boiko, i. zemzaris, z. gailīte, v. lindenberga.

XX konferencija, vakaronė Jūrų muziejuje.The 20th conference. afterparty party at the Sea museum in klaipėda.

��

XX konferencija, vakaronė Jūrų muziejuje. iš kairės – J. landsbergytė, a. aleknaitė-abra-mikienė, v. lindenberga, z. gailytė, tolumoje centre – a. ambrazas. The 20th conference. afterparty at the Sea museum in klaipėda. from left: J. landsbergytė, a. aleknaitė-abramikienė, v. lindenberga, z. gailīte, at the back in the centre – a. ambrazas.


��

XXX Baltijos muzikologų konferencija taline, 1996 m. iš kairės – a. tauragis, r. astraus-kas, J. trilupaitienė, a. žiūraitytė, v. markeliūnienė, r. Skudienė, J. Bruveris, o. narbutienė.The 30th Baltic musicological Conference in tallinn, in 1996. from left: a. tauragis, r. astraus-kas, J. trilupaitienė, a. žiūraitytė, v. markeliūnienė, r. Skudienė, J. Bruveris, o. narbutienė.

lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija pasitinka naujuosius 2000 metus. kalė-dų senis – a. ambrazas, Snieguolė – a. žiūraitytė.members of the musicological section of the lithuanian Composers’ union celebrate the new Year’s Eve 2000. a. ambrazas as Santa and a. žiūraitytė as The Snow maiden.

Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos

��

XXXv Baltijos muzikologų konferencija vilniuje, 2001 m. iš kairės – a. Schwab, k.-p. koch, l. Schiwietz, g. Daunoravičienė, h. loos, l. fūrmanė, v. lindenberga, J. Bruveris.The 35th Baltic musicological Conference in vilnius, in 2001. from left: a. Schwab, k.-p. koch, l. Schiwietz, g. Daunoravičienė, h. loos, l. fūrmane, v. lindenberga, J. Bruveris.

XXXv konferencija, m. humal, v. lindenberga.The 35th conference: m. humal, v. lindenberga.



XXXv konferencija, iš kairės – k. W. niemöller, a. žiūraitytė, l. Schiwietz.The 35th conference. from left: k. W. niemöller, a. žiūraitytė, l. Schiwietz.

XXXv konferencija, iš kairės – a. žiūraitytė, v. landsbergis, r. gaidamavičiūtė.The 35th conference. from left: a. žiūraitytė, v. landsbergis, r. gaidamavičiūtė.

�1

XXXv konferencija, iš kairės – l. lesle, h. loos.The 35th conference. from left: l. lesle, h. loos.

XXXvii Baltijos muzikologų konferencija rygoje, 2003 m. iš kairės – a. žiūraitytė, f. Bohlin.The 37th Baltic musicological Conference in riga, 2003. from left: a. žiūraitytė, f. Bohlin.



XXXviii Baltijos muzikologų konferencija vilniuje, 2004 m. iš kairės – i. zemzarė, a. am-brazas, h. preda-Schimek, t. koivisto, m. männik-kirme, v. markeliūnienė, o. narbutienė, J. Bruveris, a. žiūraitytė, E. gedgaudas, sėdi – g. lock. The 38th Baltic musicological Conference in vilnius, in 2004. from left: i. zemzare, a. am-brazas, h. preda-Schimek, t. koivisto, m. männik-kirme, v. markeliūnienė, o. narbutienė, J. Bruveris, a. žiūraitytė, E. gedgaudas, in foreground – g. lock.

nuotraukos, dokumentų kopijos iš lietuvos literatūros ir meno archyvo, a. ambrazo, a. žiūraitytės asmeninių archyvių.The photos and copies of documents courtesy of lithuanian archives of literature and art, a. ambrazas and a. žiūraitytė.

�3

P r e f a c e

The book you are now holding in your hands is a compendium of the ma-terials – programmes, pictures and lists of publications – from thirty nine Baltic musicological conferences, held each year in a different capital city of the three Baltic states (known previously as the three Baltic respublics). it keeps track of our annual meetings, which make a long history of coopera-tion and friendship.

The first conference was held on 26–29 September 1967 in the capitals of all three Baltic republics – in vilnius, riga and tallinn. its programme consisted of the reports by three senior musicologists – lithuanian Juozas gaudrimas, latvian Jēkabs vitoliņš and Estonian avo hirvesoo – and con-certs of chamber and symphonic works by Estonian, latvian and lithua-nian composers, repeated in every respective city.

The occurence of such event was due to several concurring circum-stances. firstly, the Baltic musicologists, who attended the plenary sessions, congresses and seminars for musical critics organised by the Soviet Com-posers’ union, had limited opportunities to participate in discussions and voice their opinions. Secondly, a new generation of musicologists, educated at the local conservatories in riga, tallinn and vilnius, was up and coming, with their first books being published and their candidate (a Soviet equiva-lent for phD) dissertations defended, and establishing their careers as teach-ers, scholars and critics. observing this, their senior colleagues envisaged a necessity in regular meetings and closer cooperation between the nearest neighbours in order to stimulate the advancement of musical science, ad-dress the pressing issues of the day and exchange experience as well as latest news. and thirdly, the recollections of the Baltic musicians’ prewar meetings in kaunas and tallinn were still alive in the private circles and suggested a good model for the first postwar conference.

The first meeting of the Baltic – i.e. Estonian, latvian and lithuanian – musicians took place in kaunas on 9–11 June 1939, as part of the Baltic friendship Congress. an initiator behind this unprecedented undertak-ing was the lithuanian musicians’ Society and its chairman, nikodemas

�4 Baltic Musicological Conferences. History and traditions

martinonis. apart from the customary reports, the extensive and diversi-fied programme of the conference also included open classes and concerts. among the participants, whose speeches attracted public notice and raised discussions, were vladas Jakubėnas (“The Development of lithuanian mu-sic today and in the nearest future”), Juhan aavik (“The activity of Esto-nian Song festivals and Choral union”) and riho päts (“music Education in Estonia”). open classes were offered to the participants at the aušra men’s gymnasium (led by Jonas švedas) and gymnasium no. 6 (led by antanas Jankauskas) in kaunas.

Concerts were given on all three evenings. During the first evening the State radio Symphony orchestra under the batons of Juhan aavik, Jānis mediņš and Balys Dvarionas performed artur lemba’s solemn overture, artur kapp’s variations on a folk Theme and Juhan aavik’s Suite of folk Songs on the Estonian part; Jānis mediņš’s kurzeme (part from Suite no. 3), By the Church and two dances from the ballet Love’s victory on the latvian part; and vladas Jakubėnas’s prelude and Juozas gruodis’s symphonic Pro-logue on the lithuanian part.

The second evening’s showcase presented singers from Estonia (Jenny Siimon and Sergej podekrat) and latvia (Erna traviņa and talis matis, ac-companied by pianist Elsa avesson), the joint choir of kaunas gymnasiums and police guard orchestra, performing their respective folk songs.

on the third evening the conference participants were invited to the State Theatre in kaunas for the performance of mikas petrauskas’s opera eglė, the Queen of Grass snakes.

The conference passed a resolution that was incorporated into the gen-eral resolution of the Baltic friendship Congress. The representatives of all three countries agreed to continue with similar conferences in the future, to collaborate in different areas of the musical practice and to exchange various musical publications.

The second conference took place in tallinn on 15–17 June 1940. There was no mention thereof in the lithuanian press. The only reference is found in the Muzikos Barai magazine (no 4 of that year), saying that a group of leaders of the lithuanian musicians’ Society is to go to tallinn, where vla-das Jakubėnas and Juozas Banaitis are to present their papers. This is supple-mented with the reminiscences by avo hirvesoo, who recollects that pauls šūberts, vladas Jakubėnas and adolf vedro delivered their reports and that

�5

the pieces by composers from the three republics were performed (under Jānis mediņš, Jeronimas kačinskas and Juhan aavik) at that conference.1

on the last day of the conference, when the participants of the confe-rence were getting ready to leave, the Soviet tanks were already manoeu-vring on the territory of Estonia.

The meetings of Baltic musicians were interrupted for a long time...The 1967 conference was the only one to be held in all capital cities of

the Baltic republics. The subsequent conferences were in turn organised in the capital of each time different republic; later other cities were included as well. The musicological section of the composers’ union of the respective republic acted as a counsel for generating ideas, and then organising and ex-ecuting the entire event. Soon the conferences became thematic, addressing the matters relevant to the musicologists of all three Baltic republics. Such topics were selected by the said musicological sections as the task of profes-sional training and the advancement of musical science.

When looking at the reports, programmes and accompanying events of past conferences, we can trace the changes determined by the political situ-ation, relevance of the issues and the intellectual potential within the musi-cological community of the time.

Those thirty nine conferences represent our priceless treasure – a deposi-tory, preserving the researches into the music and culture of our countries, the development of theoretical thought, the analyses of contemporary music works, bigger and lesser discoveries, and much much more. Several genera-tions of Baltic musicologists, including the most prominent personalities, were raised, matured and recognised at these conferences.

it is also vital that the numerous musical works were performed dur-ing these conferences, starting from the classical works and ending with the most recent compositions. Everyone was anticipating the information reports of each republic, covering the last year’s significant events and new music pieces, always accompanied with their recordings.

The Baltic musicological Collection, comprising the reports delivered at the conferences, was published 15 years later. it was a nice start and a good example for the editors of numerous subsequent publications.

1 К ХХ конференции музыковедов Прибалтики [towards 20th Baltic musicological Conference], klaipėda: the Composers’ union of lithuanian SSr , 1986, р. 5.

Preface

�6

and what’s even more important, the connections established at the conferences, as well as personal acquaintances that evolved into a lasting friendships, are among the most extraordinary moments of the conferences, serving as the pledge of their existence.

* * *The programmes of thirty nine Baltic musicological Conferences (1967–2006) make a central part of this collection. in compiling this documenta-tion, we relied on the information about the proceedings at the conferences from the 1st to 15th collected by adeodatas tauragis and Jānis torgāns, as well as on mart humal’s list of the 16th–18th conferences, both published in the “Baltic musicological Collections” series in 1982 and 1985. The pro-grammes of the subsequent conferences are presented as mere listings of conference papers.

Before 1990, the official language at the Baltic musicological Conferences was russian, which in the later years was replaced with german and Eng-lish. When we undertook to collect the complete documentation of thirty nine conferences in lithuanian and English, we kept the original titles of the conference sessions, themes and reports only in cases where they were published in those languages. part of the conference proceedings had been published in special editions. four such issues appeared before the re-es-tablishment of independence in all three Baltic states in 1990, and the same number was published in post-Soviet years. The latter resumed just a few years ago and therefore cover the materials of five last conferences.2 it is a paradox that the least documented part of the conference materials ap-peared to be the most recent: during the past two decades many conference papers remained unpublished, while the programmes and other related ma-terials could only be found scattered in the state and private archives.

Besides the complete documentation of the conference proceedings from 1967 to 2006, this collection also includes the reprinted fragments from the reminiscences by avo hirvesoo, oļğerts grāvītis, Juozas gaudri-mas, vytautas landsbergis, and ona narbutienė, originally published in the 20th anniversary conference issue. Especially for this collection, a group of contributors including Danutė petrauskaitė, audronė žiūraitytė, arnolds

2 See a chapter of this collection “Conferences publications”.


��

klotiņš, mart humal and Jonas Bruveris presented their accounts about the beginnings of the Baltic musicological conferences, in which they discuss the interwar cooperation of Baltic musicians, the development of the con-ferences after the regaining of independence in 1990, as well as reappraise the historical mission and meaning of cooperation between the Baltic musi-cologists spanning now the four decades.

from the very first meetings, the Baltic musicological conferences ex-ceeded the framework of mere professional gatherings. it emerged as a phe-nomenon of significantly broader intercultural partnership and dialogue. The understanding of its mission and meaning has naturally changed in step with the changes in local cultural and political contexts. With this collec-tion, we attempted to document the unique tradition of Baltic musicological cooperation and provide a factual basis for a more comprehensive study of this phenomenon.

e D I t o R s

Preface

��

D a n u t ė P e t R au s k a I t ė

Musical Cooperation Between the Baltic States in1�20–1�40

at the beginning of the 20th century, due to the favorable international cir-cumstances, nine new European states declared their independence. at the time, the Baltics, three ambitious countries, lithuania, latvia and Estonia, occupied a particular position by becoming a link connecting great Western and Eastern states. after establishing their state institutions and recognized internationally, they started political, economic and cultural cooperation. it was initiated by both the academic elite (scholars and artists) and public institutions. in the interwar period, the Baltic stated did not escape the in-fluence of the neighboring states, disagreements and the clashes of interests. however, it was the state policies and sometimes certain diplomats’ attitudes that provoked them. on the contrary, the wider publics of three Baltic states were inclined to participate in intensive dialogues in different life spheres. They encouraged to maintain close relations between various associations (teachers, physicists, lawyers or foresters), emphasized the importance of the exchange of high school and university teachers and students, and organ-ized excursions, exhibitions and language courses. musicians – composers, performers and pedagogues – also played an important role in this process.

The Baltic countries cooperated with each other in the sphere of music in a few ways: they 1) exchanged opera soloists and performances; 2) organi-zed concert tours of choirs; 3) arranged joint radio broadcasts; 4) invited music pedagogues and organized conferences. in all these respects, not only the goals of the governments but also public groups and individual interests were taken into consideration.

The kaunas State opera founded in 1920 was one of the representative lithuanian music institutions. after establishing itself in the lithuanian musical life it began to invite foreign performers. one of the first was the latvian adolfs kaktiņš who in 1924 performed the roles of Demon, me-phistopheles and rigolleto. milda Brechmane-štengele, nikolajs vasiljevs, helena Cinka-Berzinska, mariss vētra, grieta pērkone, and amanda re-

��

bane who performed in aida, Carmen, tosca and eugene onegin followed his path. m. Brechmane-štengele sang in the kaunas State opera in 1933, 1937 and 1938. according to vladas Jakubėnas, she was one of the best per-formers of aida in the world at the time. after her role of Carmen in kau-nas, this lithuanian music critic wrote: “Shut up Biset, Brechmane-štengele sings.”1 The riga ballet artists Edite feifere and harijs plūcis also danced in the swan Lake in 1937. The Estonian olga torokoff-tiedeberg sang in tosca, the soloist of the tallinn opera ida aav-loo performed in Rigoletto and the soloists of the same theater m. taras and o. torokoff-tiedeberg, in Madam Butterfly. famous lithuanian tenors kipras petrauskas and aleksas kutkus would often perform in the riga opera Theater. When the latvian national opera toured in germany in 1928, it invited kipras petrauskas to their company. This choice was influenced by the conductor of this opera Emil Cooper who had visited lithuania repeatedly, had known lithuanian singers well and had invited them to sing in various theaters of the world.

at first the exchange of single artists took place. however, in the sec-ond decade of independence, the trend to exchange whole stage produc-tions emerged. for instance, during their 1937/1938 concert tour, perform-ers of the kaunas State opera took to riga their production of Lohengrin, and in exchange the riga opera brought its Carmen to kaunas. Directors from different Baltic countries also migrated naturally. in 1923, aleksandras rusteikis, former actor of the mChat, rehearsed his roles in several opera productions but soon left for riga where he became one of the founders of the latvian cinema.2 on the other hand, the director from riga Dmitri arbenin stayed in kaunas for a few years.

Choirs of the Baltic countries were first to start a cooperation. already in 1924, the Choir of the Students of the university of latvia led by artūrs Bobkovics gave their first concert in kaunas. lithuanians had a chance to listen to original and harmonized songs by the latvian composers Jānis Cimze, andrejs Jurjans, Jāzeps vītols, Emīls Dārziņš, alfrēds kalniņš, and Emīls melngailis. The lithuanian musician Juozas žilevičius wrote: “During their performance, there arose the feeling of joy and cordiality in the hall; an

1 vladas Jakubėnas, straipsniai ir recenzijos [articles and reviews], ed. by loreta ven-clauskienė, vilnius: lietuvos muzikos akademija, 1994, p. 393.

2 Jonas Bruveris, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras [national opera and Ballet Theatre of lithuania], vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 78.

Danutė Petrauskaitė. Musical Cooperation Between the Baltic states in 1920–1940


invisible and unexplainable affinity between the feelings of the two nations emerged. it seemed that, in this part of the program, applause and cries for encore would never end. Such a crescendo continued from the song I Want to sleep (noriu miego) performed in lithuanian to the last fortissimo – the anthems of both nations sung farewell.”3 This choir visited kaunas in 1934. after it, the choir Dziedonis (led by leonids vigners), the latvian Choir of male Students (led by teodors kalniņš) and latvian Choir of labor palace (led by Jānis norvilis) followed. on the other hand, in 1935, the Choir of vytautas magnus university (led by konradas kaveckas) visited riga, and in 1936 the Central Choir of Young lithuanians (led by klemensas griauzdė) and the kaunas riflemen’s Choir (led by nikodemas martinonis) performed there. The latter also sang in tallinn.

in 1938, several concerts of the “two nations” were organized. The lithuanian choir Daina and the latvian Fortissimo participated in the first concert, and the choirs of kauno audiniai and Rīgas audums, in the second. in 1936 and 1939, the Choir of the Estonian railroader association Raudam performed in kaunas and received a high recognition from the lithuanian choirmasters and music critics. This 100-person choir performed works of both older and younger Estonian composers, namely Juhan aavik, ru-dolf tobias, mart Saar, Cyrillus kreek, and riho päts. however, the latvian and Estonian song festivals made the biggest impact on the development of the choir culture in lithuania. under the oppression of the tsarist rus-sia at the second half of the 19th century and the beginning of the 20th century, lithuania did not have an opportunity to hold song festivals. only after regaining independence, it began to organize them. after visiting riga in 1923, the director of the art Department at the ministry of Education of lithuania Juozas žilevičius initiated, along with others, the Day of Songs which took place in kaunas in 1924. Even later visiting riga or tallinn, lithuanian musicians admired latvian and Estonian song festivals. They emphasized the high level of their singing and concert programs consist-ing of not only harmonized folk songs but also large original compositions. This fact showed that along the folk art, professional music was also sup-ported and disseminated. But lithuanian guests were surprised most by the

3 Juozas žilevičius, “latvių studentų choras” [latvian Student Choir], Muzikos menas, no. 4, 1924, p. 8.

�1

sound of huge choirs in both latvia and Estonia which allowed them to conclude that the lithuanian neighbors had not only separate choirs but the whole singing nations. v. Jakubėnas was particularly fascinated by the 1933 latvian festival that resembled a “symbolized mystery of national unity.”4 he encouraged lithuanians to follow this example of song culture.

The Baltic countries also cooperated in the sphere of chamber and sym-phonic music. usually single performers would visit each other. The sing-ers irma Eier, tooni kroon, Edo karisso, a. tar and ida aav-loo, pian-ists J. kipasto and valentine riives from Estonia, violinists arveds norīts, Jānis kalējs, Eduards vīnerts and voldemars ruševics, pianists v. kviesis, l. graude-krums and J. kepitis, singers a. širmane-majors, a. Jankovskis, E. Saulkalne-gailīte, and Jānis niedra from latvia performed in kaunas. lithuanians went to latvia and Estonia too. These were pianists vytautas Bacevičius, aldona Smilgaitė, Stasys vainiūnas and vladas Jakubėnas, cellist povilas Berkavičius and singers Juozė augaitytė, antanina Dambrauskaitė, pranė radzevičiūtė, Elena kalvaitytė, rostislavas andrejevas, etc.

in the sphere of symphonic music, the radiophones of the Baltic states accomplished the most. Systematic concert exchanges started in 1935 after the conference dedicated to this issue that took place in riga (next year sim-ilar conference was organized in kaunas, later again in riga). During these conferences, it was decided to arrange for joint radio broadcasts, regular exchange of soloists and musical scores. Thus, lithuanians acquired an op-portunity to hear latvian and Estonian composers’ music conducted by te-odors reiters, olaf roots, Evald aav, and Juhan aavik. it was also important to stress that these performers usually gave concerts during the celebrations of the Day of independence of their country. in lithuania, there was also a tradition to organize concerts of chamber or symphonic music to commem-orate the restoration of independence of not only lithuania but also latvia and Estonia. on these occasions, the anthems of the Baltic countries and national music were performed by the musicians of kaunas in the presence of government members and high officials of the country. Sometimes, dur-ing these concerts, lectures were presented and listeners were introduced to the composers and performers of the Baltic states. for instance, in 1935 in

4 vladas Jakubėnas, “latvių dainų šventės įspūdžiai” [impressions from the latvian Song festival], vairas, no. 12, 1933, p. 363.



celebrating the Day of independence of latvia at the kaunas Conservatory, v. Jakubėnas gave the presentation entitled Latvian Culture and We before the concert. it should be mentioned that v. Jakubėnas often published ar-ticles about the latvian and Estonian musical life in the lithuanian press. in 1935 in kaunas the State Theater held a special concert of chamber and symphonic music of the lithuanian composers (mikalojus konstantinas čiurlionis, Juozas naujalis, Juozas gruodis, kazimieras viktoras Banaitis, and vladas Jakubėnas) that was rebroadcast by the radiophones of riga and tallinn. Soon to solidify the unity of the Baltics, a joint Baltic concert was organized and rebroadcast by the radiophones of all three countries. The lithuanian, latvian (Jānis mediņš, Jāzeps vītols, adolfs abele), and Esto-nian music was performed. The tallinn men’s Choir Meestelaulu performed Estonian music. in 1940, the lithuanian Jeronimas kačinskas conducted the orchestras of the riga radiophone and tallinn Symphony. The conduc-tor of the kaunas State opera vytautas marijošius also had an opportunity to tour in riga.

in lithuania, the conservatory was founded much later than in latvia or Estonia. Consequently, some lithuanians went to study in the neighbor-ing countries. for instance, the famous composers vladas Jakubėnas, Juozas karosas and Stasys vainiūnas graduated from the latvian State Conserva-tory in riga. however, when the kaunas music School became stronger and aspired to become a conservatory, latvian and Estonian musicians came to work in it, among them, cellist povilas Berkavičius, teacher of the tartu Conservatory, the riga and mintauja music Schools and concertmaster of the latvian national opera, horn player albert köhelik who had played in the Estonian opera Theater, ruvin-robert Stender, graduate of the riga Conservatory who worked in the philharmonic of liepaja, violinist arv-eds norīts, alumnus of the latvian Conservatory, singer Eugene vitting, the former teacher at the same conservatory. it should be mentioned that a. norīts and p. Berkavičius also played in the string quartet of the kaunas Conservatory, and r. Stender conducted ballet production at the kaunas State opera.

The relations between conservatories were also established in an official way. When the kaunas music School received the status of conservatory in 1933, guests from the conservatories of riga, tallinn and helsinki par-ticipated in this celebration. officials, for instance, representatives of the

�3

ministries of education, visited each other in their efforts to solve the issues of musical pedagogy in the Baltics. to analyze these issues, the lithuanian musicians’ association organized a special conference in 1939. This event became the first conference of musicians of the Baltic countries; it demon-strated that in order to share each other’s experience and solve the issues of musical life it is necessary to meet much more often. Thus, the next confer-ence was planned in tallinn. it took place in 1940 in tallinn. however, it was the last meeting of musicians of the independent Baltic states. The World War ii and subsequent occupations destroyed the cultural cooperation that had continued for several decades. But the accumulated experience and de-sire for freedom prompted musicians of the Baltic states to continue to ex-change information, strive for the restoration of lost statehood and cherish the national identity in both the Soviet space and exile.


�4

Recollections of the Conferences

T w e n t y Y e a r s A f t e r …

av o H I Rv e s o o

The originator of the conferences, if i remember correctly, was our latvian colleague Jēkabs vitoliņš, whom i first met at the folklorists’ Conference in tallinn. he related to me about the musicians’ meetings in riga and kau-nas during the Baltic Weeks in the 30s. (later i recalled the details of the musicological Conference of the fourth Baltic Week held in tallinn in June 1940. p. šūberts, v. Jakubėnas and a. vedro gave presentations; J. mediņś, J. kačinskas and J. aavik conducted a concert featuring symphonic works by composers of the three republics. it was held on June 15, 1940…) Then J. vitoliņš suggested resuming musicological conferences.

and in summer 1967 our latvian colleagues sent us a heartfelt invitation “to discuss the organisation of the conference”. it was preliminary talks that i went to with Jaan kocha, the then executive secretary of the [Estonian] Composers’ union. if i am correct, adeodatas tauragis, our old friend, rep-resented lithuania on that occasion. latvian colleagues received us very warmly, yet with business-like determination for serious work. They were to present the idea and foresee its realisation. g. ramanis moderated the talks and J. vitoliņš formulated the main issues and provided arguments. he suggested the theme for the first conference: “50th anniversary of the Soviet Baltic music”. presenters on music of their own republics included J. vitoliņš, a distinguished artist of the latvian SSr and Doctor of art Criti-cism, J. gaudrimas, an associate professor and candidate of art Criticism, and avo hirvesoo, myself holding no titles.

in fact, i do not remember the exact date, but the conference’s first meet-ing began in vilnius, at the new and beautiful lithuanian Composers’ house, that we then were envious of. The Estonian delegation was huge, probably over thirty participants (together with performers). i do not remember this numerous Estonian participation in later musicological conferences outside

�5

Estonia. lithuanian colleagues held a concert of chamber works by latvian and Estonian composers.

The day or two after we left vilnius (to be exact on September 26th or 27th) began the second round of the conference in tallinn, where the same presentations were given. Concert was also repeated, only this time featur-ing lithuanian and latvian music (at the Composers’ house). i remember exactly, that the evening of September 27th we took train to riga, so that we could be in riga in the morning to participate in the third and final round of the conference. The same three presentations were given once more and the concert of lithuanian and Estonian chamber music was held at the State philharmonic of the latvian SSr. i recall, that the presentations and con-certs generated great interest everywhere. i have a very vivid memory of the autograph hunters in riga, who were offering admiring comments gener-ously and trying to enrich their collections even on the street. in riga we attended the festive closing of the event and the reception at the Supreme Council of the latvian SSr. on September 28th the Estonian and lithua-nian participants of the Baltic musicological Conference took a night train home.

o ļ ğ e Rt s G R āv ī t I s

The idea of the inter-republican Soviet musicological conferences was born in the second half of the 1960s. in spite of my relatively active participa-tion in realisation of this idea, today i cannot tell, who was the author of this incredible project. Whether it was the leading musicologists from vil-nius, riga or tallinn, or, perhaps, it was a mutual venture? i only know, that Jēkabs vitoliņš, the chairman of the musicological section of the Compos-ers’ union of the latvian SSr, was ardently working in the organisational committee of the first and later inter-republican conferences. he not only involved his most experienced colleagues, but also intelligently and pur-posefully collaborated with the chairmen of the Composers’ unions of the neighbouring republics.

So that’s how it began in 1967…



J u o z a s G au D R I M a s

if the first three conferences did not have a “leittheme”, the fourth (1970) conference gave the beginning to finding a common problem of the three republics: e.g. musical theatre, musicology, works of composers of young generation, origins and development of music of the Baltic republics, etc. The conference work was usually enhanced by discussions, which also served as a forum for young musicologists, and concerts featuring works by composers of these republics.

19 Baltic Conferences not only enriched the Soviet musicology in terms of theory, but also promoted the development of international sense. They revealed the broadening of intellectual and artistic horizons of the musi-cologists, documented growth and maturity of new generation of Soviet musicologists and showed the potential of musicological progress.

v y tau ta s L a n D s B e R G I s

i had the luck to participate in almost all Baltic Conferences (perhaps in seventeen?), and not under compulsion, but of my own free will. one can speak of tangible and obvious results such as knowledge of music and di-verse musical and musicological ideas generated in neighbouring republics; new conferences – origination of early music branch; initiation of regular (?) publication of collected works of Baltic musicologists. less obvious, but serious accomplishment was the feeling of professional solidarity, and mu-tual perception of musicologist’s lot in given environment and time. today we are happy not only for our achievements, but also latvian and Estonian. That is different from the way we were in the past. and respectively, we are saddened not only for our own failures and difficulties.

however, even if we look at our recent two decades self-critically and acknowledge myriads of unsolved questions, our life is dominated by mode-rate joy. We existed and were doing something.

��

o n a n a R B u t I e n ė

The life of musicologists of our republics has a strict triple meter – confer-ences. The regular cycle tallinn – riga – vilnius sets the rhythm to both the work of our section and our personal lives. today it is hard to imagine life without the rush of formulating theses (own or somebody else’s) in spring and trips to dear colleagues in riga and tallinn in autumn, during which one can forget oneself in conversation with friends (especially when you have to wait for 10 hours for a flight from vilnius to tallinn and the same amount of time for your trip back, as it happened in 1975).

There are two very important aspects: 1. Conferences oblige us at least once a year to put our work and hassle aside, to sit quietly (sometimes not so quietly) and listen, think, compare, dispute (if not in discussions, then, inescapably, in hotel or train). and only in conferences we can once a three years to get acquainted with the music of our neighbours and news of their cultural life. i believe, that they broaden our horizons considerably. 2. i value personal contacts, which are being born during the conferences and are very dear to us all.

F o r t y Y e a r s A f t e r …

a R n o L D s k L o t I ņ š

it is well known that there still is no consensus whether causal relationships and/or paradox dictates the course of history. When, 40 years ago, the patri-arch of latvian musicology, professor Jēkabs vītoliņš, informed us young mu-sic historians that agreement had been reached between Juozas gaudrimas and karl leichter on the subject of organizing annual conferences of Baltic musicologists, and that the first conference would be held in connection with the 50th anniversary of Red october in 1967, it appeared that all happened of good cause. at that time it seemed as if nearly everything was dedicated to the anniversary of Red october, so much so that in the first conference avo hirvesoo ironically warned of this obsession, noting that in tallinn even such activities such as ditch digging or piling up sand piles had become, for some, events worthy of dedication to significant political commemorations.


�� Baltic Musicological Conferences. History and traditions

But at that time not even those who policed social thought could have imagined that through this conference an official institution of three-way communication among the Baltic countries would be renewed after a 27 year interruption – one similar to or possibly even better than the June 1940 ses-sion in tallinn that was nearly physically interrupted by tank invasion from the East. upon opening the 2nd issue of the 1940 Revue Baltique, a journal of cooperation between Estonia, latvia and lithuania, we learn that from 15th to 17th of June that same year the organization for friendship among Baltic States 6th Congress and the 4th Baltic Week were held in tallinn. Within the framework of these large events was also the above-mentioned international Baltic conference, called by the Estonian union of academic musicians. it was during that conference session that the occupation of the Baltic countries began, and one of the reasons, as we know, was moscow’s stand against growing unity among the Baltic States, one indication of that unity being the co-published journal Revue Baltique, for that all threatened the Soviet union

at our founding conference no one mentioned these events of 1940, few even knew of them. But the formal nod to the founding of soviet rule en-sured that our conferences would not be found guilty of that which the rus-sian soviet rule hated with biblical hatred – namely, the cultivation of Baltic unity. By flirting with the devil we actually invited Beelzebul again into our home, but this time – to our advantage. paradox.

after the first, i.e. 1967 conference a moment of almost puzzlement set in, regarding who will organize the next conference? The first one took place with presenters travelling to all the capitol cities within one week. That was financially possible thanks to the special budget allocated to the anniversary of Red october, but we did wish to continue. When the author of these lines inquired directly in the latvian Composers union where the next confer-ence will be held, composer Ādolfs Skulte replied briefly: “go to vilnius and make sure it happens there!” So, with city map in my hands for the first time and a proxy in my pocket i located the attractive building at 29 mickevičius Street, found receptive ears at the lithuanian Composers union, and the second conference in autumn of 1968 took place there.

from that time on my travels to conferences in vilnius and tallinn fed both sides of my brain almost in turns. The lithuanian cultural atmosphere drew me in and warmed with its similarity to the latvian. Especially impres-

��

sive was the poetisation of a national past which blossomed in the 1970s, the spiritualization of material culture and folk art where simple objects were enveloped by a cloud of poetic giddiness. tallinn, on the other hand, com-manded respect with its sharp, often scathing intellectualism, which had no tolerance for anything vague, led all things to clear waters and tested with irony. Estonia always was catalyst of ideas, shook you up internally.

i travelled from riga to both capitol cities on the night train. But the trip from tallinn to vilnius meant spending the entire day in the wagon. This was fuel for talk that conference presentations were written at the last minute, while en route. a joke, of course, but a serious comment is that to this day i have utmost respect for the first conference presenters, for at the time when musicology here was still in the process of becoming an institu-tion, their presentations, with few exceptions, were prepared especially for these conferences, rather than being fragments of some funded scientific re-search, as is often the case today. among the few exceptions was also my de-but – a lecture on the musical aesthetic of Theodor W. adorno, presented in the conference of 1968, which was an abstract of my dissertation. however, the reading in this conference remains the only publication of this work, for resonances following the 1968 events in Czechoslovakia resulted in a ban of this kind of topic for dissertations.

let us not say that musicologists in the 1970s and 1980s did not enjoy op-portunities to express themselves at conferences in moscow or other centres. Yet there we, for the most part, fulfilled a specific role, whereas Baltic confer-ences that we organized ourselves continuously taught us scientific and or-ganizational self-reliance within a framework of international cooperation.

today we can say that we have, for some time already, mastered the tech-nique and routine of Western international conferences. We can organize all kinds of wide-ranging scientific assemblies and participate elsewhere. is there a place for Baltic conferences, their future? let us not forget – these conferences, devoted to introduction and further examination of our tradi-tional national and new music, have freed precisely those internal stimuli that spring from interaction among partners of equal strength and opportu-nities. Baltic conferences will continue to be as along as we, who are in many respects comparable, have an interest about each other. i suppose that when we will have had our fill of the sweetness that comes with being apart, that this mutual interest will once again expand and grow.


100

J o n a s B Ru v e R I s

Some Historical Remarks

“During these difficult times when violent power comes to dominate in Europe and when power balance between the states determines interna-tional justice, small states must look for mutual support not only in the political but also cultural sphere [...]. Communicating with each other, Baltic musicians can achieve much for the sake of these states. let the last conference of the Baltic musicians be a beautiful beginning of a close, gen-uine and personal communication between three Baltic countries through this uniting art form comprehensible to all.” This is a quote from the article “musical Cooperation in the Baltics” by vladas Jakubėnas, a composer and music critic, published in the magazine Muzikos barai [Domains of music] (1939, no. 5–6).

of course, the conference mentioned by v. Jakubėnas (several concerts were also included in its programme) was not the real beginning of coop-eration between musicians of the Baltic states. at the time, the relations of lithuanian musical culture with other countries had already been well-es-tablished. for instance, among the world stars who gave their concerts in lithuania were Jacques Thibaut, Egon petri, Sergej prokofjev, igor Stravin-sky, Jan kubelik, maurice maréchal, robert Casadesus, toti Dal monte, tito Schipa, georg kulenkampff and conductors hermann Scherchen, franz von hoesslin, napoleone annovazzi, gustave Cloez and robert heger. 55 foreign singers and 15 conductors performed in the State opera during the twenty years of the independent lithuania. in the 1930s, the weeks of italian music, italian and french music and theatrical art were organized. lithua-nian singers toured to the famous roma, paris, milan, prague, Stockholm, athens, Buenos aires theatres; lithuanian pianists also had their concerts abroad. in 1937, lithuania joined the iSCm. in the 1938 festival of this so-ciety in london, a Czech nonet performed Jeronimas kačinskas’s nonet. Young musicians had good opportunities to study and improve their skills at Western musical centres. Doubtless, latvia and Estonia also had similar or even more developed international relations.

101

however, the cultural cooperation between the Baltic states is a special phenomenon in the context of international cooperation. it was determined not only by living close to each other but also by some similar features of the development in political life and national culture during long historical periods as well as the position of these countries in the world. Their search for mutual support “in the political sphere” mentioned by v. Jakubėnas re-sulted in the establishment of the Baltic union (the Baltic Entente) in 1934, and the Conference of musicians in June, 1939, in kaunas, organized by the lithuanian Society of musicians was a part of the unity congress of the Baltic states. The cooperation between lithuanian, latvian and Estonian musicians started from the beginning of the regaining of the independ-ence by the Baltic states. opera theatres (by exchanging their soloists) co-operated most intensively; choirs also travelled often to the neighbouring countries; in 1935, radio stations started their systematic cooperation; the lithuanian press informed about the musical life in latvia and Estonia. The independence days of the Baltic countries were celebrated each year. Con-certs were always an artistic part of these celebrations. While the relations with Western countries were developing gradually, such events stimulated an attention to the culture of the neighbouring countries. however, when v. Jakubėnas called the conference of musicians the beginning of coop-eration he simply meant a new cooperation in the sphere of musicology that had been absent before. The main topic of the conference was musical pedagogy. The presentation by the Estonian professor Juhan aavik about the organization of song festivals attracted much attention and provoked heated discussions.

The second conference took place in 1940 in tallinn. Soon the Soviet occupation, the World War ii and the second Soviet occupation ensued. a large part of the intellectual and artistic elite moved to the West; the guer-rilla war with occupants and mass deportations to Siberia also followed. The whole life was Sovietised; ideological terror permeated society, and the main demand for the art was to glorify the Communist party and its leaders, the “red army-liberator,” “happy Soviet life” and even happier Communist future. By the beginning of the 1960s with the so-called ideological “thaw,” musical culture also acquired more freedom and possibilities. musicology became stronger and more developed. The third conference was organized in September, 1967, in riga. however, it was called the first conference.

Jonas Bruveris. some Historical Remarks

102 Baltic Musicological Conferences. History and traditions

These conferences of Baltic musicologists were, until 1990s, a relatively secret intellectual and artistic “territory” of the three occupied states in the Soviet union separated from the world by the iron wall (Baltic student song festivals Gaudeamus organized since 1956 were a similar phenomenon). Their thematic range almost did not surpass the topics of the development of musical culture of three nations, their national schools, the nationalism in music and certain musical genres (opera, musical theatre in general, sym-phonic music). twice (in 1971 and 1984) the general issues of music theory and methodology were discussed; the problems of popularization of music (in 1974) and style (1976) were comprehensively analyzed. at some confer-ences, more general presentations directly unrelated to the conference topic were given; some presentations delved into the issue raised by the conference topic but not into concrete facts and phenomena of music and musical cul-ture. in several presentations of one conference, direct rhetoric character-istic of the official ideology was inevitably disseminated. it was a conference that took place at the end of october, 1977, in vilnius and that was related to the commemoration of the so-called october revolution. The conference was called “patriotic and Civic keynote in music by the Baltic Composers.” however, at the same time, Julius Juzeliūnas’s opera sukilėliai (insurgents) was performed for the first time: its libretto was based on vincas mykolaitis-putinas’s novel; it narrated the 1863 rebellion against the tsarist rule; the priest and rebels’ leader antanas mackevičius was its main character. The opera had to be opened in the fall of 1957. however, before the very end of its preparations and rehearsals, the Bureau of the Communist party of the State opera and Ballet Theatre noticed “nationalistic tendencies” and “reli-gious motives emphasized,” etc. and urged to close down its opening. al-though some changes were made (for instance, word “Siberia” was replaced with the word “Servitude,” and “god” with the word “fatherland,” etc.), it was not enough. During the Communist meeting of october 28, the stage production of the opera was called an attempt to carry out an “ideologi-cal offensive” and “political sabotage” prepared by the “strong group” of the composer, conductor and director. in this meeting, mykolas Burokevičius, head of the Department of propaganda and agitation of the vilnius Com-mittee of the Communist party, also participated (in 1990–91, he was one of the leaders of the organizations attempting to restore the Soviet occupation; later he was arrested and imprisoned). of course, the opera was not opened;

103

even the Central Committee of the lithuanian Communist party issued a resolution about the “harmful contents of the opera.” however, in 1977, the sukilėliai were staged without any changes. at the competition of the musi-cal theatres of the Soviet union, the opera received an award of the third degree, and its stage production, a diploma… The truth is that after several performances, the sukilėliai silently disappeared from the repertoire.

until 1990 only Baltic musicologists participated in the mentioned con-ferences with the exception of the 1976 conference “The issues of Style” (a musicologist from kiev attended it) and the 1983 conference “Early music and today.” The latter conference focused on the religious and secular mu-sical culture of the 16–18th centuries; 4 guests from ukraine, Belorus and russia participated in it; the conference took place in šiauliai because since 1979 festivals of ancient music have been organized in this city (now this festival is called the Easter festival Resurexit). from 21st conference entitled “international aspects of musical Culture of the Baltics” (pärnu, 1987), the focus shifted to a wider cultural context and the range of topics broadened. at the 23rd conference (kaunas, october, 1989), the music of the interwar Estonia, latvia and lithuania (1920–40) was discussed with no regard to the Soviet ideological control (in march, 1989, the member meeting of the lithuanian Composers’ union decided to sever the organizational ties with the Composers’ union of the uSSr in moscow and declared itself an in-dependent organization; kaunas was chosen as conference’s venue because the city was temporary capital and centre of musical culture in 1920–39 in lithuania; at that time lithuanian capital vilnius was occupied by poland). at the 24th conference “myth, religion, music” (viljandi, 1990), the main presentation was given by professor Eero tarasti. his ideas and patronage of younger musicologists made a strong impact on musicology of the Bal-tic countries. The conferences of 1991, 1995, 1996 and 2002 were devoted to the issues of musicology. musicologists from Sweden, finland, austria, Denmark, germany, norway, the ukraine, poland, Slovakia, Slovenia, rus-sia, the uSa, france, and great Britain usually participate in these con-ferences. in return, Baltic musicologists are invited to foreign conferences. The structure of the conferences has not changed much: it consists of schol-arly presentations, informational presentations about main phenomena and events of musical culture, exhibitions of the newest books, scores and discs, concerts and theatre productions, and shows of music films, etc.

Jonas Bruveris. some Historical Remarks


to discuss phenomena of certain cultural region is no rarity. Since 1997 (at first at Chemnitz technical university, and now at the institute of musi-cology at leipzig university) prof. helmut loos has been organizing confer-ences “history of music of Central and Eastern Europe” (musikgeschichte in mittel- und osteuropa) that opened, for many Baltic musicologists, a gate to a wider horizons. The issues of regional music have been repeatedly analyzed in symposiums of musicology organized by prof. naďa hrčková within the festival of contemporary music Melos-ethos; the topic of the 2003 symposium in ljubljana (its organizer was prof. primož kuret who had also participated in the Baltic conferences) was “The musical identity of Cen-tral Europe” (musikalische identität mitteleuropas). The Baltic countries are certain cultural space formed by the historical circumstances; research of their musical culture in the context of the whole European cultural history, present and future should be considered meaningful; and the aspiration of the Baltics to be a place for the dissemination of musicology is well-founded enough.

105

M a Rt H u M a L

The Idea of the Baltic Musicological Association

1The year of 1988 was the time of break in Estonia, just like in the other Baltic countries. The representatives of creative, intellectual layers were intensely aware of the need for radical changes and took the opportunity to publicly voice their requirements.

Therefore it is not in the least surprising that in June of the same year four musicologists, mart humal, priit kuusk, maris männik ir vaike Sarv, published a programmatic article “is the renewal of Estonian musicology possible?,” where, incidentally, said:

most of the problems, which cause trouble to the Estonian nation even to the present day, were created by the forceful Stalinization of the country. Similar to the majority of informed public of our republic, who support the idea of economic sovereignty of Estonia, in the same way our culture workers should seek the complete cultural independence of the country. our objec-tive is a normal musical culture comparable to the cultures of other nations with which we share a roughly similar history. […] musicology must be the conscience and ideology of the national musical culture. […] in contrast to the “official” internationalism (which, in fact, is cosmopolitan oppression) of the stagnation period, a new quality of internationalism emerged over the last decades from the links built by the annual Baltic conferences, and is founded on mutual interest and respect, and manifests itself, incidentally, by cooperation in the research and proliferation of national heritage. […] We cannot put up with the situation, until now, of isolation from the processes taking place in the world’s musicology and tolerate the inability to build relationships with the international musical organizations, to become their members (at least, collectively) and attend their events. […] Since some po-tential leaders and other more active musicologists stay aside from the Com-posers’ union, its musicological section, as an organizational foundation for our interaction has, in fact, disintegrated. This situation can be mended by the democratization of the Composers’ union, which, until now, retained


the structure copied from the all-union organization with its bureaucratic and authoritarian leadership style.1

The idea of the Baltic musicological association (Bma) represented a further development of these ideas. The authors of the cited article created a Bma-initiating group and on 26 September 1988, it formulated a proposal to found a Bma. The proposal was presented at the 22nd Baltic musicologi-cal Conference held in riga on 12–15 october 1988.

The proposal to found a Baltic musicological association

The tradition of cooperation between the Baltic countries (Estonia, latvia and lithuania) goes back to the previous century. The meaningfulness of such cooperation is established by the typological similarities between our cultures and the limited human resources. organized forms of such coope-ration emerged already at the start of this century: an Estonian-latvian so-ciety operated in the 1930s, in the beginning of the 1940 the bureau of Es-tonian, latvian and lithuanian cooperation published a cultural magazine, Revue Baltique. The later Stalinist-Brezhnevist policy “divide and rule” did not contribute to the cooperation based on equality principle, among the nations of the uSSr. at the time, the wider world grew more interested in the Baltic republics. We, until now, were limited to a bigger or smaller role of an outside observer or a guest. it is absolutely not normal, that there is no scientific centre in the Baltic countries dedicated to the research and prolife-ration of the history and culture of our region.

at present, it is most realistic to create a similar body in these fields that have accumulated an experience of long years. one of such fields is musicology. Though we recognize the merits of the composers’ unions in creating conducive conditions for the cooperation of musicologists, we also state that targeted scientific-research work cannot be the objective pursued by a creative organization. Therefore, we need a separate organization. We propose to found a Baltic musicological association, a voluntary organi-zation dedicated to the research and proliferation of Baltic music in the context of the world music, revealing through that, reveal the depth of the awareness of our nations. The Bma could serve as a role model for special-ized regional organizations, emerging in the future, in their entirety, as the

1 mart humal, priit kuusk, maris männik, vaike Sarv, “kas on võimalik eesti muusi-kateaduse uuenemine?”, sirp ja vasar, 24 June 1988.

10�

foundations of the Baltic institute in the Baltic countries, a world centre of Baltic research […]. 2

The discussion on the proposal took place during the same conference on 15 october. The commentary was presented by Edmundas gedgaudas, vytautas landsbergis, Jonas Bruveris and Juozas antanavičius from lithua-nia, ingrīda zemzare, guntars pupa, arnolds klotiņš and ludvigs kārkliņš from latvia, and others. according to ingrīda zemzare, such an organiza-tion should have a legal entity status. its activity must be based above all on ethical principles. There is a need to create an initiating group in each of the republics. one of the first goals of the association should be the creation of a periodical publication.

Some of the ideas shared were reflected in the press. “Colleagues are of the opinion that the proposal is worth while fulfilling if only the association does not catch the “virus of passive appearance” (Edmundas gedgaudas) and does not become a bureaucratic organization similar to musical Socie-ty. […] arnolds klotiņš aptly compared the relations of the Bma with the Composers’ union and Science academy to that of the popular front with the party and governmental organizations: it is not going to become a sub-stitute to the already existing institutions, but will assume the objectives are either impossible for them to pursue or not interesting. in arnolds klotiņš opinion, the centre of the association could be in tallinn, because Estonian musicologists have a closer international relationship with neighbours. The decision was made to discuss the proposal at the musicological section of each of the Composers’ unions and to jointly formulate the regulations of the Bma.”3

There were also doubts: “There is some fear, lest the new body becomes just a formal one. What is the good of an association, if the conference, organized for twenty times, fails to receive the maximum musicologists’ at-tention and dedication?”4

2 further on, the directions of the Bma activity, membership questions, financial and or-ganizational issues are described.

3 mart humal, “XXii Balti muusikateadlaste konverents”, sirp ja vasar, 28 october 1988.4 imants zemzaris, “mūzika un mēs” [music and We], Literatūra un Māksla, 11 november

1988.

Mart Humal. the Idea of the Baltic Musicological association

10� Baltic Musicological Conferences. History and traditions

2 The 23rd Baltic musicological Conference was held on 12–14 october 1989 in kaunas. During the conference the Estonian delegation distributed a memorandum compiled by the Sweden based Estonian composer and mu-sicologist harry olt containing the proposal by the royal Swedish acad-emy of music on cooperation. The memorandum demonstrated the interest abroad in music of the Baltic countries and the willingness to establish con-tacts with the Baltic musicologists.

Jurgis Dvarionas, Jonas Bruveris and algirdas ambrazas from lithuania, leo normet and priit kuusk from Estonia, ludvigs kārkliņš and arnolds klotiņš from latvia spoke at the discussion on the Bma in the evening of the first conference day.

“The idea of the founding of the Baltic musicological association (Bma) was raised as the key issue. Discussed were organizational aspects, also the purposefulness of the magazine Baltic Musicological Review. a declara-tion was drafted regarding the founding conference of the Bma.”5 it was decided to found small organizational groups and invigorate the activity of information centres. The goal of the Bma is to research and prolifera-te music of the Baltic countries; besides encouraging scientific, research activity, the association should contribute to the promotion, advertising and publishing, exchange of information and participation at the interna-tional events. plans were made to print a magazine of the association (in the English language), to accumulate material for the music encyclopaedia of the Baltic countries and discography, in the future the Bma could grow into a Baltic musical institute. There were doubts whether we are ready for that. however, it is necessary to analyze these questions already today, especially having in mind the 1991 festival of the Baltic countries. hopes were expressed that the Baltic musicological conference developed into an international event.”6

The cited declaration was signed in three copies, lithuanian, latvian and Estonian. it read:

5 Edith kuusk, “Balti muusikateadlased kaunases”, Reede, 11 november 1989.6 rūta goštautienė, “XXiii pabaltijo muzikologų konferencija” [The 23rd Baltic musico-

logical Conference], krantai, no. 12, 1989, p. 70.

10�

a DEClaration BY thE 23rD BaltiC muSiCologiCal ConfErEnCE

The representatives of the musicological sections of the Estonian, latvian and lithuanian Composers’ unions are unanimously determined to coop-erate and to found a public (nongovernmental) organization – a Baltic mu-sicological association.

The objective of the association, pursuant to the principles of the inter-national musicological Society and unESCo, is to coordinate, on the inter-national level, the work of musicologists, to research and promote music for the sake of the exchange of cultural values and the development of national cooperation.

The representatives commit themselves to draft regulations of the Baltic musicological association and to call its founding conference.

kaunas 13 october 1989

priit kuuskChairperson of the musicological Section of the Estonian Composers’ union ludvigs kārkliņšChairperson of the musicological Section of the latvian Composers’ union Jurgis DvarionasChairperson of the musicological’ Section of the lithuanian Composers’ union7

The decision was made at the conference to convene in December in riga after the meeting of the latvian Composers’ union. meanwhile arnolds klotiņš drew draft regulations, these were discussed in riga on 12 December, 1989 and presented to respective musicological sections of the Composers’ unions. (mārtiņš Boiko, vizbulīte Bērziņa and arnolds klotiņš from latvia, Jurgis Dvarionas and viktoras gerulaitis from lietuvos, mart humal and priit kuusk from Estonia participated in the discussion). The next meeting was planned for the early february 1990. But it never took place.

as it was planned, the next Baltic musicological conference held on 4–6 october 1990 at viljandi, Estonia, was an international event. Besides repre-sentatives of the Baltic countries, it was attended by guests from finland and Sweden. The question of the Bma was not raised at the conference either.

7 only the Estonian text of the declaration was presented in the press (“XXiii Balti muusi-kateadlaste konverentsi avaldus”, Reede, 20 october 1989).

Mart Humal. the Idea of the Baltic Musicological association


* * * Why did the events take this turn? it is possible that the idea of the Bma was one of the intentions of the transitional period, which lost their value in the rapid course of events.

While lithuanian and latvian musicologists still continue their activ-ity under the umbrella of the musicological sections within the Composers’ union, in Estonia, the roads of musicologists and composers have parted. an Estonian musicological Society was founded in 1992, as an independent from the Composers’ union organization. it was the organizer of the Baltic musicological Conferences held in tallinn in 1996, 1999 and 2002.

meanwhile, the opinion that this conference in its present shape is al-ready getting obsolete, grows stronger among Estonian musicologists. Since repeated attempts to agree with the neighbours regarding their format and frequency gave no results, Estonia one-sidedly decided not to organize the conference planned for 2005 in Estonia. however, latvian and lithuanian colleagues have preserved the existing format and the event resumed its an-nual frequency from 2006.

111

au D R o n ė Ž I ū R a I t y t ė *

The Musicological Section of the Lithuanian Composers’ Union as the Organiser and Participant of the Baltic Musicological Conferences.References in the Lithuanian Press (1��5–2005)

The regulations of the musicological Section, which we put together with the colleagues at the turn of the past century, establish conferencing as a traditional form of musicologists’ activity.1 Thus, the section sees it as its pri-ority to organize conferences and provide support to participants, to foster musical criticism and ensure a forum for musicological discourse. (The sec-tion contributed to the organization of 10 polish-lithuanian and 39 Baltic musicological conferences and other events dedicated to lithuanian com-posers.) The activity of the section is coordinated by its chairperson and an elected, seven-member (previously, five-member) bureau. from 1995 until 1999, the Bureau members were Jūratė Burokaitė, Edmundas gedgaudas, ona narbutienė, rita nomicaitė and audronė žiūraitytė, from 1999 until 2003, this team featured Jūratė Burokaitė, Edmundas gedgaudas, vytautė markeliūnienė, ona narbutienė, Daiva parulskienė, Jūratė trilupaitienė and audronė žiūraitytė; and in 2003–2005, Edmundas gedgaudas, gražina Daunoravičienė, Beata leščinska (Baublinskienė), Daiva parulskienė, rūta Skudienė, vytautė markeliūnienė and audronė žiūraitytė. from 1995 un-til 2005, our section co-organized and hosted in vilnius the 29th (1995), the 32nd (1998), the 35th (2001) and the 38th (2004) Baltic musicological conferences. The lCu public relations karina firkavičiūtė (until 2002) and živilė tamaševičienė contributed considerably to the organization of these conferences and the preparation of conference papers for publishing.

* Chairwoman of the musicological Section of the lithuanian Composers’ union in 1995–2005.

1 musicological Section is a structural unit of the lithuanian Composers union (lCu). it has no legal entity and includes different members of the lCu, musicologists, musi-cal critics, ethnomusicologists, with the goal of promoting their creative potential and research into lithuanian professional music.


What is going to be the future of the Baltic musicological event? is the tradition going to die with the 40th, the jubilee conference to be hosted in vilnius?

Such doubts about the future of the event were in the air already in 1996, when the 30th conference was held in tallinn. it seemed like the conference dedicated to the development of musicological thought in the Baltic coun-tries was going to finalize an important stage of cooperation. Both the theme of the conference and its festive format seemed to hint at such a conclu-sion. new recordings of mikalojus konstantinas čiurlionis’s piano music by aleksandra Juozapėnaitė-Esmaa, a lithuanian, tallinn based pianist, were presented to the public at the winter garden of the Estonia Theatre, a venue exotic, elegant, and even luxurious. responsible for the organization for the musical performance were the then lithuanian ambassador to Estonia, cul-ture-fostering ms halina kobeckaitė, the Estonian Composers’ union, and the lithuanian community in Estonia. The musician was congratuled by the organizers and Jonas Bruveris, on behalf of lithuanian musicologists.

The finalizing discussions of the 30th conference took place at the sea-side venue Rocca al Mare park. among the participants was also now late leppo Sumera (1950–2000), the then chairperson of the Estonian Compos-ers’ union. The participants treated their palates to Estonian national dishes and discussed the future prospects of the event, its possible modifications and regularity.2

“are we already too tired, too exhausted and unwilling to listen to each other?” karina firkavičiūtė then posed a rhetorical question in her article entitled “vow! We have Well advanced in Years!” She missed young Esto-nian faces3 in the conference room. The tallinn’s conference then demon-strated that the event and its future prospects were more important to the lithuanians and latvians and less significant to the Estonians. for us these conferences remain an awaited opportunity to exchange information and

2 See ona narbutienė, “muzikologų trisdešimtoji” [The Thirtieth of the musicologists], 7 meno dienos, 18 october 1996, p. 2; vytautė markeliūnienė, “30 metų Baltijos šalių muzikologų konferencijoms: nuo ideologijos iki solidarumo” [Thirty Years to the Bal-tic musicological Conferences: from ideology to Solidarity], Lietuvos aidas, 16 octo-ber 1996, p. 15; karina firkavičiūtė, “o, kiek jau mums metų! Baltijos šalių muzikologų trisdešimtasis susitikimas” [vow! We have Well advanced in Years! The 30th meeting of the Baltic musicologists], Muzikos barai, no. 20, 1996, p. 18.

3 karina firkavičiūtė, op. cit.

113

diverse professional experience with our neighbours, and, simply, a chance of amiable interaction. The Estonians are more actively involved in similar events abroad (finland, Sweden and other countries) and analyze very con-crete and specific themes.4

“The last presentation of the conference by the Estonian mart humal abounded in compliments to the lithuanian musicologists’ delegation. The statistical data he provided demonstrated that over the thirty years, lithua-nians emerged as leaders of the Baltic musicological conferences. our country had the biggest participation, a host of presentations were prepared (115 delegates have done 54 presentations). arnolds klotiņš (latvia) was declared the champion of presentations, Jonas Bruveris placed the second, mart humal, the third, ona narbutienė and vytautas landsbergis hold the fifth place,” vytautė markeliūnienė wrote in her article “Thirty Years to the Conferences of the Baltic musicologists: from ideology to Solidarity”.5 The presenter mart humal stressed the role of these conferences in sustai-ning Baltic identity and solidarity, as well as in the exchange of professional achievement.6

“We went [to the 30th conference] not only with the festive mood,” ona narbutienė wrote. “our conversation would switch to the future prospects of the conference. Quite a few changes have taken place over the past years: firstly, the number of invited participants from each republic has been cut down (five instead of the former fifteen), diminishing the impact of the con-ference.7 The working language of the conference has changed. two lan-guages, the English and the german are now used. most of us, however, are fluent only in one of them and cannot understand some of the presentations. Those who know none do not participate at all (not only actively, but even passively). avo hirvesoo, the participant of the first conference, dedicated his presentation to the overview of the road covered. Quite unexpectedly, he switched into russian, explaining that this language had dominated this

4 See audronė žiūraitytė, “XXX Baltijos muzikologų konferencija” [The 30th Baltic musi-cological Conference], Lietuvos Rytas, 11 october 1996, p. 32.

5 See vytautė markeliūnienė, op. cit6 See karina firkavičiūtė, op cit.7 fifteen was the limit; the conferences were attended not only by presenters, but also by

the audience, music critics and students. We used to be participants at our conference, no matter where it took place, but not representatives, as it has become later, when the number has been limited to five. (a. ž.)

audronė Žiūraitytė. the Musicological section of the Lithuanian Composers’ union


conference for a long time, and the musicians of the three countries who gathered in tallinn in 1940 spoke russian, too. no final decision has been made regarding the future of the event. The latvians have invited us to riga the next year: they already started thinking about the theme. i would like to finish by quoting a. hirvesoo, who spoke with a deep feeling about our past conferences: ‘We used to live in an isolated world and each piece of news came very precious. We relied upon each other and lavishly shared these pieces of news. These conferences have given us plenty of things: informa-tion, great friends, and a common mindset. it was not only about musicol-ogy. it was about light…’”8

one of distinguishing features of the Baltic musicological conferences is the very music. The framework of conferences usually involves a great deal of listening to video and audio recordings, concerts and performances, previ-ously, watching of musical films. The traditional form of informational pre-sentation – an overview of the developments in musical life of each country – is probably best appreciated, despite the fact that they take twice the usual time (an hour) and are not always part of the programme. Such a tendency of “music making” of the conference reflects on (review) articles, as these, to a great extent, refer not only to theoretical presentations, but describe music that sounded at parallel concerts, musical performances, often, festivals (the lithuanian Gaida and Estonian nyyd). The three-day event offers a cornuco-pia of impressions. The 31st riga conference of 1997 also lent the musicolo-gists impressions enough to prolong their life. “festivals (for musicologists, conferences – a. ž.) are a way to prolong one’s life,” according to the world famous violinist gidon kremer, raised in riga. g. kremer appeared in the video film by ingrīda zemzare, musicologist and director of the orchestra kremerata Baltica (young musicians of the Baltic countries) screened at the conference, and spoke of 15 orchestra’s festivals organized abroad and fea-turing diverse music. The film was in line with the theme of the conference “music Style and the music of the Baltic Composers in the 1990s.” 9

The concert of chamber music that sounded at the 31st conference evi-denced important changes and new tendencies evolving in latvian music.

8 ona narbutienė, op. cit.9 See audronė žiūraitytė, “Baltijos šalių muzikologai ilgino gyvenimą rygoje” [musicolo-

gists of the Baltic Countries lengthened Their life in riga], Lietuvos Rytas, 24 october, 1997, p. 32.

115

The recent developments in lithuanian music and musical events were in-troduced by ona narbutienė in one of the most comprehensive informa-tional presentations of the conference, received with a lot interest by foreign participants.10 inga Jasinskaitė-Jankauskienė, when writing about the 29th conference has also referred to the great significance of the overview pres-entations as pointed out by the guests of vilnius’ event. in summarizing the event, the musicologist has pointed out its overtly analytical charac-ter. however, (according to her) in the closing discussion mieczysław to-maszewski11 suggested not to restrict future conferences to formal themes of analysis. Though implicitly, the conference, which was dedicated to the 20th century music in the focus of musicology and the problems of teaching musicology, has also admitted, “the stifling confines of analysis and its in-ability to explain music, the dictatorship of authority, and the futility of so-phisticated discourse, which looses real music out of sight,” as it was put by rūta goštautienė.12

a frequent contributor to the Baltic musicological conferences, the german music critic lutz lesle also appreciates new musical experience gained from the event. When in vilnius for the 32nd conference of 1998, he listened with dedication to the concerts of the Gaida festival and of-fered insights that struck as a shock of sorts: “it is a good thing that you were isolated from Europe that was rushing forwards head on. There are plenty of new music festivals in germany, which, besides ingenious music also feature faked pieces. […] The Baltic countries have still preserved the living tradition of folk music and poetics, which reflects on your identity. i believe it is for this reason that i found the acquaintance so interesting with the most European osvaldas Balakauskas, the ingenious, and, probably, most lithuanian Bronius kutavičius, so intimately familiar with mytho-logical world, with the music of vytautas Barkauskas, marked with french gallantry, and the stranger feliksas Bajoras, whose music has kept the nor-dic sound of the Baltic Sea. i believe that this natural scenery, the spirited change of seasons, these long winters and short summers, the depth of the

10 Ibid.11 inga Jasinskaitė-Jankauskienė, “Dvidešimt devintasis muzikologų susitikimas” [The 29th

meeting of musicologists], 7 meno dienos, 3 november, 1995 p. 3.12 rūta goštautienė, “Baltijos kraštų muzikologai – vilniuje” [Baltic musicologists meet in

vilnius], Lietuvos rytas, 27 october 1995, p. 38.



dark waves rest at very core of music. probably that is the way to achieve the harmony of music and man, because this art is supposed to reach not only human mind, but also human heart.”13

“The Gaida festival embraced the 32nd Baltic musicological Confer-ence, and this union brought mutual benefit. it has attracted new profes-sional listeners, who might develop a sustained interest in lithuanian musi-cal culture, while the theme of the conference “new Expression on the verge of the 3rd millennium: Between Simplicity and Complexity” was extended into concerts,” rūta gaidamavičiūtė wrote in a cultural weekly.14

lina navickaitė in her article on the 32nd conference, also points out the fact that the speakers from different countries not only offered origi-nal interpretations of the theme of the conference, but also were presented, on each day, with a panorama of most recent music by lithuanian, latvian and Estonian composers.15 Then the musicologist proceeds to give detailed analyses of the presentations and finally, concludes that “The 32nd Baltic musicological Conference offered interesting insights into problems of the turn of the century and methodological research, though it was short of a livelier discussion, commentary or suggestions.”16 The discussion often hin-dered by insufficient command of the working languages.

The young musicologist rūta keturakytė has been looking for a way out of the situation. “presentations have been delivered in foreign languages – german, English and russian, as appropriate for an international event. Yet a part of the audience, especially students or the musicologists, who learned russian at school, can converse in just one or two of these languages. Why not printing out these presentations ahead of the event and dedicating more time to discussion at the meetings?”17

rita aleknaitė-Bieliauskienė has also raised the issue of communication: “until now, theoretical presentations have been delivered in foreign lan-

13 lutz lesle, quoted by rita aleknaitė-Beliauskienė, “kelias naujos muzikos link” [The road towards new music], Literatūra ir menas, 28 november 1998, p. 11.

14 rūta gaidamavičiūtė, “aštuntoji ‘gaida’ – vertybių atrankos metas” [The Eighth Gaida, time of value Judgments], 7 meno dienos, 20 november 1998, p. 2.

15 lina navickaitė, “Baltijos muzikologų konferenciją prisiminus” [memories of the Baltic musicological Conference], 7 meno dienos , 27 november 1998, p. 2.

16 Ibid. 17 rūta keturakytė, “tarėsi Baltijos muzikologai” [Baltic musicologists meet for Discus-

sion], Lietuvos Rytas, 17 november 1998, p. 2.

11�

guages. […] it is a good lesson to students, future musicologists: it takes to know more than one language to be able to communicate with the world.”18 attempts have been put to solve this important problem by producing ab-stracts of presentations in several languages, always following the rule that a presentation delivered in English gets translated into german, and vice verse, and it is always translated into the language of the hosting country, lithuanian for vilnius’ conferences. Yet this procedure has failed to be ap-plied consistently, as the abstracts were not enough to grasp a complex theo-retical analysis or historical problems presented in a foreign language. in spite of that, vilnius conferences attracted quite numerous listeners, occa-sionally, even one or a few composers (most often, teisutis makačinas), the members of the musicological Section and students have been actively in-volved. “a pleasant surprise was students from Denmark and holland who arrived to listen to presentations, as well as abundant participation of the future lithuanian musicologists,”19 rita aleknaitė-Bieliauskienė wrote.

The participants and guests of the 32nd Conference have been praising excellent organization and stressed the importance of discussions with col-leagues as well as newly established relationships.20 The contacts that emerge during conferences on numerous occasions evolve, from the stage of friend-ly interaction, into formal arrangements. on the initiative of lutz lesle, a society of Baltic countries has been established under the title of ars Baltica, a contract signed between the high music schools of riga and lübeck, and a variety of student exchange, master classes and other programmes launched between germany and latvia.21 Subsequently to the 35th Baltic musico-logical Conference, organized in vilnius in 2001, a contract was signed un-der the erasmus/socrates programme between the lithuanian academy of music and musicological institute of leipzig university (2002, initiated by gražina Daunoravičienė and helmut loos), which invigorated the interac-tion of students and professors of these schools. Such a “deal” was natural and timely, as the 35th Conference was dedicated to the musical links be-tween germany and the Baltic countries in the past, present and the future. vytautė markeliūnaitė wrote of the conference:

18 rita aleknaitė-Beliauskienė, op. cit.19 rūta keturakytė, op. cit.20 lina navickaitė, op. cit.21 See rūta keturakytė, op. cit.; lina navickaitė, op. cit.



“This recent vilnius conference is special in the sense that this time it has been co-organized with the institute to german musical Culture in Eastern Europe (imE, Bonn) [which has expressed a wish to participate in our con-ference – a.ž]. in three days 28 presentations have been made by speakers from germany, latvia, Estonia and lithuania, five of which were posted on the stand, and provided a wide panorama of research and facts, information and insights, some of which were rather unexpected ones. for instance, the german musicologist, pianist and violinist kolja lessing spoke about the work of our (lithuanian) composer vladas Jakubėnas, a student of profes-sor of the Staatliche akademische hochschule für musik in Berlin, com-poser franz Schreker. he made an analysis of the legacy of Jakubėnas from the perspective of the german composer’s influence followed by a concert of piano music, which introduced the audience to the work of f. Schreker and his several other students. The 35th Baltic musicological Conference has made a positive impression through its elated atmosphere and diligent work, and through active involvement of musicological youth, energetic discussions, invigorated by the german guests.”22

one of the german guests was professor klaus Wolfgang niemöller, at the helm of the german musicological Society (Geselschaft für Musikfor-schung) for many years. at the conference, k. W. niemöller analyzed the 16th–century structures of symbols in the in the region of the Baltic Sea. algirdas ambrazas pointed out that, “in the history of these conferences there were periods of rise and decline. This year’s event was sound, serious and well organized. The guests were impressed with the high culture of Bal-tic musicologists and their scientific competence. k. W. niemöller, h. loos and latvian musicologists expressed their appreciation to the organizers for offering a perfect forum for the proliferation of musical thought.”23

The Baltic musicological conference not only sustains a high professional level, but also appears an event of a friendly atmosphere conducive to infor-mal interaction. Such an impression emerges also in reviews:

“The abstract book, prepared thoroughly and on time, the ready-to-lend-a-hand youth from the academy of music, who have contributed not only

22 vytautė markeliūnienė, “Devynios dienos muzikos” [nine Days of music], Dienovidis, no. 11, 2001, p. 24.

23 algirdas ambrazas, quoted by rita aleknaitė-Beliauskienė, “muzikologų rūpesčiai” [musicologists’ Concerns], Literatūra ir menas, 9 november, 2001, p. 12.

11�

by entertaining guests, helping the speakers with examples of recordings and serving coffee, but also by imputing deep questions into the discussion – these are all details, but significant enough to create a serious, academic and cosy, hospitable atmosphere. Concurrently with the conference, a collection of articles Music of the twentieth Century Within the Horizons of Musicology (edited by a. žiūraitytė and k. firkavičiūtė) was published and presented to all the participants. it has revived the forgotten tradition to publish the papers of the conference. The materials of the conference that has just ended are also expected to appear soon in the form of a solid publication, on the initiative of the institute of german music Culture in Eastern Europe.”24

Such publication of conference materials, in most cases developed by their authors into comprehensive scientific articles, is another important outcome of the activity of the musicological Section. four collections of the works of the Baltic musicologists were published in the russian language prior to 1992 (vilnius, 1982, tallinn 1985, riga, 1987, vilnius, 1992). in 2001 the tradition of publishing was revived after the intermission of nine years with a new publication of selected papers from the 29th and 32nd in the English and german languages with the lithuanian summaries.25 The musicologists of the three countries still do not enjoy plenty of opportuni-ties to publish their works abroad. Therefore printing of conference mate-rials in foreign languages appears an important testimony of our activity to the outside world. We have been thrilled to have found a manuscript by the elegant leo normet (1922–1995), musicologist and composer, who in the Soviet times maintained a deliberately Western (European) attitude and manifested hostility towards the then-dominant context. his article was on his eternal theme of Jugendstil, which on this occasion, was analyzed for the last time (“Jugendstil from a Semiotic perspective” [Jugendstil aus semiotischen Gesichtspunkt]). The editors of the collection have updated the statistical information: from 1997, the conference was started to organize concurrently with contemporary music festivals (the Gaida in vilnius, the nyyd in tallinn, and the Muzikas Forums, 1997 and the Festival of Baltic

24 vytautė markeliūnienė, “muzikologijos akiratyje” [in the focus of musicology], 7 meno dienos, 16 november 2001, p. 3.

25 Music of the twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers of the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists, ed. by audronė žiūraitytė, karina firkavičiūtė, vilnius: lithuanian Composers’ union, 2001.



symphony orchestras, 2000 in riga). professor folke Bohlin from Sweden was identified as the most frequent foreign participant of the conferences until the 30th conference, later on, professor helmut loos from germany.

looking back on the past conferences, the Estonian musicologist mart humal (speaking, by the way, all three languages, Estonian, latvian and lithuanian) wrote: “first of all, public role of these conferences is immense in aiding to maintain Baltic identity and solidarity. Secondly, over these dec-ades they have provided us, Baltic musicologists, with a vital medium to introduce to each other our musical mentality. over a span of thirty years, Baltic musicologists were able to function as one organization. Despite im-mense variety of specialties and fields of research, we have been brought together by the attention to music of our countries.”26

The Musical Relationships of Germany and Baltic Countries: the Past – the Present – the Future [Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: ges-chichte – gegenwart – zukunft] another collection of materials from the 35th conference, which took a thorough preparation over quite an extend preparation period, was published in 2004 by the studio-verlag.27 it features 26 articles by german, latvian, Estonian, lithuanian and russian musicolo-gists, whose multidirectional input ranges from the analysis of the 17th and 18th-century music up to contemporary music, contributing to the pano-rama of facts and research data. The book has been published in the german language with abstracts in English and lithuanian. The collection opens up with a foreword by one of the participants, professor klaus Wolfgang niemöller. he highlights the significance of the publications of the edition IMe, over ten volumes of selected materials, monographs, texts-sources and documents. incidentally, the materials of the 35th conference has turned out one of the last titles by the edition IMe, as in 2004 the institute was closed because of economic constraints in germany. The work, which was started by the institute of german music Culture in Eastern Europe, is been carried on, through smaller scale projects, by the university of Bonn.28

26 mart humal, quoted by vytautė markeliūnienė, “Devynios dienos muzikos” [nine Days of music], op. cit.

27 Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – zukunft, Bericht über die 35. konferenz der musikwissenschaftler des Baltikums in vilnius 18.–20. oktober 2001, hrsg. von audronė žiūraitytė und klaus-peter koch, Sinzig: Studio verlag, 2003, 280 p.

28 “information by the music information and publishing Centre”, Muzikos barai, no. 4/5, 2004, p. 34.

121

lithuanian musicologists also received a proposal from Bonn to par-ticipate in one such project. a seven-month project (2005, initiated by professor Erik fischer) by the Department of musicology of the univer-sity of Bonn and the musicological Section of the lithuanian Composers’ union was dedicated to the research of german culture in Eastern Europe (on the theme Musical Collections as a Phenomenon of German Culture [interkulturelles forschungsprojekt Deutsche musikkultur im östlichen Europa: “musiksammlungen, musikbibliotheken und musikbezogene ar-chivbestände als phänomene deutscher musikkultur und deren Wechsel-wirkungen im östlichen Europa”]). The outcome of the series of workshops and an international congress is an outstanding publication of exceptional quality and includes, presented by Jūratė trilupaitienė, Jūratės Burokaitė, Jūratės vyliūtė and aleksandra pister, archival documents and contexts, re-lated in different ways to germany.29

The title of the 35th Conference (“musical relationships of germany and Baltic Countries: the past – the present – the future“) has proved more than a formality, as our cooperation with german musicologists actually is projecting into the future. a conference dedicated to lithuanian musical culture and engineered by helmut loos, professor of the institute of mu-sicology of the university of leipzig, is scheduled on 19–20 may 2008, in leipzig. The published materials of the conference are expected to represent a concise history of lithuanian music. important part of the event is going to be lithuanian composers’ music performed by the Mitteldeutsche Rund-funk orchestra.

The content of the vilnius-hosted 38th conference of 2004 is contained in another solid publication Musical Work: Boundaries and Interpretations.30 The book is dedicated to the 100th anniversary of vladas Jakubėnas. The musicological conferences are occasionally related to the musical dates of national significance, for instance, centenaries of eminent composers, for instance, in 2005, Estonian marked the jubilee of Eduard tubin (1905–

29 Musik-sammlungen – speicher interkultureller Prozesse , 2 teilbände, hrsg. von Erik fi-scher, Stuttgart: franz Steiner verlag, 2007.

30 Musical Work: Boundaries and Interpretations, Selected papers of the 38th Baltic musi-cological Conference dedicated to the centenary of the lithuanian Composer and mu-sic critic vladas Jakubėnas (1904–1976), 21–23 october 2004, vilnius, ed. by audronė žiūraitytė, vilnius: lithuanian Composers’ union, 2006.



1982)31, in 2006, latvia, of Jānis ivanovs (1906–1983). The dedication guides also the arrangement of materials (in the English and german languages, with lithuanian abstracts) of the 38th conference. The first part of the book is dedicated to the musical legacy of v. Jakubėnas. The remaining parts fea-ture the multifaceted discussion on the theme of the conference, including the underdeveloped in lithuania aspect of the perception of music, liste-ner’s interpretation and psychological aspects of perception. The reception of lithuanian music abroad, also the value aspect of musicological and the generating musical text are other themes explored by the conference.

The 38th conference featured speakers from seven countries with 24 pre-sentations (delivered and posted). a detailed booklet was published presen-ting information on all the participants, the musical career of v. Jakubėnas, a programme and abstracts in the lithuanian and English languages. The participation of the musicologists of the three Baltic countries as well as other scientists of influence in the conference has become a tradition and important contribution to the development of musicological thought in lithuania.

The 33rd (1999, tallinn), 34th (2000, riga) and 36th (2002, tallinn) con-ferences have not found reflection in this article nor in lithuanian press, partly because of the carelessness of some of us who have participated in these events.

according to vytautė markeliūnienė, “despite some alarming signals that the Baltic conference tradition may get interrupted, so far a stronger impulse to continue it is prevailing.”32 We experienced it in riga, in the au-tumn of 2006 during our 39th meeting. unfortunately, we missed again the smile of our regular contributor Brigita Briede (1932–2002), who passed away several years ago. it was the first time when the soul of our confer-ences in riga, the lively professor vita lindenberga (1942–2006) did not meet us. She left this world in the end of the summer of 2006 before having gotten old.33

31 to be more precise, in the summer of 2005 the Estonians invited their colleagues to par-ticipate in the events dedicate to the symphonist, it was not titled, what would have been a natural annual sequence, a 39th Baltic conference; in a year’s time, the 39th was held in riga, in 2006.

32 vytautė markeliūnienė, “Devynios dienos muzikos” [nine Days of music], op. cit.33 in preparing this collection we lost ona narbutienė (26 10 1930 – 10 07 2007), a lumina-

ry of our community.

123

Though latvian musicologists seemed to have their energy drained, the chairman of the latvian Composers’ union (!!!), ugis prauliņš commit-ted himself to the responsibility of sustaining the tradition of the confer-ence. The members of the conference were offered a rich musical-theatrical programme. We listened to eugene onegin by tchaikovsky at the beautiful riga opera house and saw a superb contemporary ballet by artūrs maskats (choreography by krzysztof pastor) Dangerous Liaisons (based on the novel of Choderlos de laclos publicized through its screen version) and listened to concerts dedicated to Jānis ivanovs.

The 39th conference, like the previous ones held in riga, took place in the conference room (renovated) of the latvian academy of music and fea-tured numerous foreign guests, mostly from poland. The event received a wider response34 than the 37th conference held in riga in 2003. Despite this lower key, the 37th conference (hosted in the cosy office-flat of the latvian Composers’ union on Baznīcas 37) was no less important and we shared our views on the popular theme “national Culture and globalization.” That time, professor a. ambrazas finished his presentation on the national aspects in the work and outlook of Julius Juzeliūnas with a quotation by antanas mončys (lithuanian sculptor in exilium), claiming that “art has got no boarders, but has got a fatherland.” according to Beata leščinska-Baublinskienė’s review of the event in lithuanian press, this quotation en-capsulates problems raised by conference, “as the two components may be interpreted either as opposites (when globalization is perceived as destruct-ing of national idiosyncrasies, or vice verse, upholding of these national idiosyncrasies precludes novelty and the freedom of choice) – or mutually complementing concepts.”35

The freedom of choice is critical for the future of the Baltic musicological conferences. The experience gained from them is valuable to the extent of being priceless, being a part of life. in the changing world, it has to encour-

34 See conference’s collection The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music, Selected papers of the 39th Baltic musicology Conference dedicated to the 100th an-niversary of the composer Jānis ivanovs (1906–1983), 9–11 october 2006, riga, ed. by laila ozoliņa, imants mežaraups, riga: musica Baltica, latvijas komponistu savienība, 2007.

35 Beata leščinska, “nuo tautiškumo iki... Baltijos muzikologų konferencija ‘tautinė kul-tūra ir globalizacija’” [from the national to… The Baltic musicological Conference ‘na-tional Culture and globalization’], 7 meno dienos, 21 november 2003, p. 2.



age us to open up for the creative forms of cooperation. Should they change and acquire new forms, is the question to be answered by time as well as by our caring attitude.

rūta goštautienė, presently chairing the musicological Section of the lCu, wrote in 1995 after the 29th conference: “The Baltic conferences have survived not through their academic isolation; i am convinced that their themes will reveal, to the future chroniclers of musical history what were the things that have mattered to us. Some of the things we deemed impor-tant were not “academic” at all, we have considered even ecological and ideological musical inspirations. traditions are created by concrete peo-ple. Several generations of musicologists have already contributed to keep the conference of the Baltic countries going. That is, probably, what makes them so special.”36

36 rūta goštautienė, “Baltijos kraštų muzikologai – vilniuje” [musicologists of the Baltic countries – in vilnius], op. cit.

125

1 s t B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c e vilnius-tallinn-riga22–29 September 1967

presentations by J. vītoliņš, J. gaudrimas and a. hirvesoo.

Concerts of works by latvian, lithuanian and Estonian composers.

2 n d B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c e vilnius 3–4 october 1968

v. landsbergis. The issues of Synthesis of painting and music in Works of m. k. čiurlionisJ. gaudrimas. problems of mastering of the national ClassicsJ. vītoliņš. issues of mastering the musical legacym. goldin. on links between the latvian and Eastern Slavic folk Songsa. klotiņš. t. adorno on truth Content of Contemporary musical Work in rela-tion to its formv. paalma. Changes of the relationship between text and music in recent operas by Estonian Composersh. tauk. new traits in Estonian national musicm. vaitmaa. new Expression means in Works by a. pärt and k. Sink

Concert of works by lithuanian composers v. Bacevičius, f. Bajoras, v. Barkauskas, a. Bražinskas, v. Jurgutis, D. lapinskas and v. montvila.musical films M. k. Čiurlionis and In the Forest (based on music by m. k. čiurlio-nis), etc.

3 r d B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn17–19 December 1969

a. ambrazas. folklore in Contemporary lithuanian musicJ. Bruveris. on the artistic language of m. k. čiurlionisv. krastiņš. means of mass Communication and the art of performance todaya. klotiņš. issues of new Directions in Contemporary music of the Baltic republicsS. Stumbre. The folklore tendencies in Contemporary latvian musica. rokhlin. musical taste of the professional musicians in Estonian SSr (Based on Sociological Questionnaire)

the Programmes of the 1st–39th Baltic Musicological Conferences


a. Sõber. on the research of musical tasteh. tauk. Estonian music 1969 (informational presentation)v. Briede-Bulavinova. latvian music 1969 (informational presentation)o. narbutienė. lithuanian music 1969 (informational presentation)

E. tubin’s opera Barbara von tisenhusen. Concert of works by the Estonian com-posers J. rääts, k. Sink, E. arro, l. normet, h. kareva and m. kuulberg. films featuring music by a. marguste, k. Sink and a. pärt.

4 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga7–9 october 1970Problems of Musical Theatre

m. vaitmaa. The musical Dramaturgy of E. tubin’s opera Barbara von tisenhusenv. venckus. novelties in lithuanian operal. viduleja. Selection of the literary Works and Their Dramaturgical interpretation in Soviet latvian operaJ. vyliūtė. lithuanian musical Theatre for Childrenv. paalma. personality in E. Bamberg’s Works for Stage D. palionytė. Certain Distinctive features of musical Dramaturgy in Soviet lithu-anian Ballett. kurysheva. on Certain tendencies in Development of Soviet latvian Balleth. tauk. Estonian music 1970 v. Briede-Bulavinova. latvian music 1970a. tauragis. lithuanian music 1970

The speakers on pertinent problems of musical theatre included v. mikštaitė (kau-nas), r. glāzups (riga) and k. ird (tartu).

o. Barskov’s ballet The Gold of Incas. musical films (Partita in Baroque style based on music by m. zariņš and etc.).

12�

5 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c evilnius11–13 november 1971Problems of Musicology

J. gaudrimas. Certain problems of the lithuanian musicologyv. landsbergis, a. karaška. The State of musicology in the Baltic republics and Working Conditions of the musicologists v. mušķe. problems of musical CriticismJ. Bruveris, o. narbutienė. on musical Criticism in lithuanial. kārkliņš. on objectives of musicological Education in Soviet latviaJ. vītoliņš. Certain issues in Devising the music history Course for Education of musicologists h. tauk. on Education of musicologists in Soviet Estoniaa. ambrazas. Certain issues in Theoretical Education of musicologistsJ. čiurlionytė. The role of folk Song in today’s music Culturem. remmel. acoustics and musicologistp. kuusk. Estonian music 1971 B. Briede. latvian music 1971a. tauragis. lithuanian music 1971

Concert of the Ethnographical Ensemble from kriokliai village (varėna district, lithuanian SSr).

6 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn28–30 September 1972Music by the Composers of young Generation

J. torgāns. music by latvian Composers of Young generation J. vītoliņš. problems of musical Theatre (Based on Works by p. plakidis and i. zemzaris)h. tauk, m. vaitmaa. music by Estonian Composers of Young generation D. palionytė. Distinctive tendencies in Works by lithuanian Composers of Young generation o. narbutienė. artistic portrait of algimantas kubiliūnasp. kuusk. Estonian music 1972a. Bomik. latvian music 1972J. Bruveris. lithuanian music 1972

m. kuulberg’s ballet Mont valérien.



� t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga 28–30 november 1973national and International aspects of the Music of the Baltic Republics

l. krasinskaya. The national and international in musicD. kļaviņš. on international origins of the latvian Classical Choral Songg. pupa. national and international aspects of the latvian Song festivalsa. hirvesoo. national Culture as a Basis for international CultureJ. Bruveris. Certain national Characteristics of Contemporary lithuanian musicl. tamulytė. Certain issues in recent Development of Contemporary lithuanian instrumental Chamber musicp. kuusk. Estonian music 1973J. torgāns. latvian music 1973o. narbutienė. lithuanian music 1973

� t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c evilnius 29 november – 1 December 1974Issues of MusicalPropaganda

m. Slipkus. main problems of musical propagandar. Sule. on musical propaganda in periodicalso. narbutienė. lithuanian music anniversaries in 1974 J. Sarv. propaganda of Ethnographic musical legacy in Contemporary music practicel. Burkšaitienė. on propaganda of musical folklorev. vītoliņš. problems of Contemporary musical propaganda in radio Broadcastsa. klotiņš. on aesthetics of musical format of tv programs l. šaltenis. popular music and its propaganda u. lippus. on Certain Concert typesm. vaitmaa. Estonian music 1974J. torgāns. latvian music 1974D. palionytė. lithuanian music 1974

Concert featuring the Estonian folklore ensemble Leegajus (lead. J. Sarv) and Eth-nographical Ensemble (lead. l. Burkšaitienė) of vilnius university.

12�

� t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn20–22 november 1975symphonic Music of the 1970s

i. leite. Soviet latvian Symphonic music of the 1970s as an object of artistic per-ceptionm. aderniece. The interaction of Elements of academic and popular music in Symphonic Works by Soviet latvian Composersi. zemzare. on aesthetics of the Classical tendencies in the Works of the past five Years by latvian Composers of Young generation a. rokhlin. an attempt to Construct an intonational vocabularyD. palionytė. The issues of Contemporary lithuanian Symphonic music (as illus-trated by the new Symphonies)J. Bruveris. m. k. čiurlionis’s oeuvre in the panorama of Contemporary art m. remmel, u. lippus. Several Examples of the formal analysis of monodyo. tuisk. Soviet Estonian Symphonic music in 1970–74t. Shubin. Estonian music 1975J. torgāns. latvian music 1975m. Slipkus. lithuanian music 1975

Symphonic music concert: B. kutavičius (Symphony no. 2), v. montvila (Festive Poem), r. Jermaks (Concertino Do-mi-sol), J. karlsons (Per i giovani), h. Jürisalu (Symphony no. 2), a. marguste (Rune no. 1).

1 0 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga2–4 november 1976Issues of style

n. goriukhina (the ukraine). Style as a Determinant of musical formo. tuisk. h. Eller’s StyleJ. Bruveris. Style and talentt. kurysheva. Style as an aesthetic Categoryi. zemzare. The interaction of genres – Style and Contentp. kuusk. Estonian music 1976J. torgāns. latvian music 1976r. gučas. lithuanian music 1976

Concert of symphonic works by J. ivanovs, r. kalsons, p. plakidis and J. karlsons. Concert of organ music from the three republics (performers B. mieze, B. vasiliauskas and r. uusväli).



1 1 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c e 1

vilnius 24–26 november 1977Patriotic and Civic keynote in Music by the Baltic Composers

J. gaudrimas. The 60th anniversary of the great october and lithuanian musicl. kārkliņš. Composer and present-Day (on latvian Symphonic music)i. leite. on the function of musical Dramaturgy in a musical Composition (on musical Dramaturgy in recently Written latvian Symphonies)v. landsbergis. a few issues Concerning the relationship Between Word and mu-sic in Soviet lithuanian Cantatas and oratoriosv. Juodpusis. patriotic Theme in lithuanian oratorios and Cantatasl. šaltenis. Civic Theme in lithuanian popular musico. narbutienė. generic Characteristics of E. Balsys’s vocal-Symphonic Worksi. grauzdiņa. latvian Concerto for the organ and the issues of genre Specificationp. kuusk. Thematic Competition of Small Scale vocal-Symphonic Works in Estoniao. tuisk. on a. pärt’s Style m. rais. from Estonian music historyp. kuusk. Estonian music 1977 m. aderniece. latvian music 1977z. kelmickaitė. lithuanian music 1977

J. Juzeliūnas’s opera sukilėliai (insurgents).

1 2 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn23–25 november 1978estonian, Latvian and Lithuanian Compositional schools

t. Järg, l. krasinskaya, v. landsbergis. influence of the petersburg School on Esto-nian, latvian and lithuanian national Culturea. klotiņš. on the parallels of Compositional Schools of the Baltic republics m. urbaitis. application of Devises of Sonata form in the Symphony by o. Bala-kauskas D. kļaviņš. The latvian Compositional School and its principlesa. ambrazas. The problem of national Distinctiveness in music by lithuanian pro-fessional Composersv. rumessen. on main Stages in Development of Estonian academic music

1 in theses the conference is inaccurately indicated as the 9th Conference.

131

v. Briede. traditions of the latvian operatic Schoolm. rais. on Sound Characteristics and one aspect in Development of Estonian music o.tuisk. The role of a. kapp’s and h. Eller’s Schools in the Development of Esto-nian Symphonic musicm. vaitmaa. Estonian music 1978B. Briede. latvian music 1978r. gučas. lithuanian music 1978

musical films from the Baltic republics. Concert of Estonian chamber music at the kadriorg palace.

1 3 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga 1–3 november 1979Regularities in Development of Music Culture of the Baltic Republics

l. krasinskaya. The initial Stage in Development of music Culture of the Baltic republics (Before 1917)n. grīnfelds. Directions in Development of latvian music in 1910–40 v. landsbergis. main Stages in Development of lithuanian music Culture (possibi-lities of periodization)v. Juodpusis. Certain aspects of the links Between lithuanian and latvian musical folklore J. osis. lithuanian music Culture in riga under Capitalist governmento. narbutienė. main Stages in Creative life of lithuanian Composers as Explicated Through musical Examplesm. humal. on aesthetic-Stylistic features of h. Eller’s music (Based on Chamber music from 1918–40)i. J. Jurisson. Salient Domains of Estonian music Culture in the 19th Century and first Decade of the 20th Century l. normet. formation of Estonian art Culture in 1900–40 (first part of the pre-sentation)v. rumessen. historical parallels to the a. kapp’s oratorio Jobg. pupa. latvian music 1979i. mikulevičiūtė. lithuanian music 1979o. tuisk. Estonian music 1979

Concert of the vilnius String Quartet. Concert of Estonian chamber music. Symphonic concert of latvian academic music and works by composers of young generation. Con-certs featured works by v. Bacevičius, J. pakalnis, E. oja, m. Saar, E. Dārziņš, J. zālītis, p. vasks, p. plakidis, J. karlsons, m. Braun, v. Shvidberg, m. urbaitis and f. Bajoras.



1 4 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c evilnius12–15 november 1980origins, Development and Current state of Music Culture of the soviet Baltic Republics

o. tuisk. The 40th anniversary of the Soviet Estonian musicl. normet. formation of Estonian art Culture in 1900–40 (Conclusion of the pre-sentation Begun at the 13th Conference)a. klotiņš. artistic tendencies of Soviet latvian Composers (1940–80)D. kļaviņš. main objectives of long-term musical Education of Children in lat-vian SSrt. kurysheva. on Evolution of genres of latvian instrumental music in the 1960s and 1970s under the impact of the Theatre J. gaudrimas. lithuanian music todayJ. Bruveris. Development of the Soviet lithuanian music E. Balčytis. on the System of musical Education in general Education Schools in lithuanian SSr a. piličiauskas. artistic imagery – a relevant problem in musical Educationm. vaitmaa. Estonian music 1980D. apsītis. latvian music 1980a. puišys. lithuanian music 1980

Concert of the Estonian Chamber Choir ellerhein (lead. t. kaljuste). viewing of musical films produced in the three republics. Chamber music concert of works by latvian composers. Concert featuring chamber works by lithuanian composers. performance by violinist r. katilius.

1 5 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn6–9 october 1981Baltic Music of the 1970s

m. humal. on local prerequisites for “new music” Surge in the Baltic republicst. Shubin. Some remarks on J. rääts’s Works of the 1970s in the light of the Sun-down of Dissonance musicu. lippus. v. tormis’s estonian Ballades. The review of the Compositional-tech-nical aspectJ. antanavičius. Stylistic transformations in the Soviet lithuanian music of the 1970s r. gaidamavičiūtė. innovations of rhythmic language in the Works of the 1970s by lithuanian Composers

133

r. Janeliauskas. Several aspects of Sonoristic Systems in the Works of lithuanian Composers (1970–80)D. katkus. on Certain minimalist phenomena in musicJ. torgāns. Development of the Concertante genre in latvian music of the 1970s (Concerning neoromantic tendencies)v. Bērziņa. a few parallels of Estonian and latvian nationalist movements in the 19th Century i. lūsiņa. Characteristic tendencies in latvian music Culture of the 1970sk. irjas. Estonian music 1981 B. Briede. latvian music 1981a. žiūraitytė. lithuanian music 1981

Chamber works by Estonian composers performed in rägavere. Concert of works by Baltic classics (organised by the museum of music instruments). performance of the vilnius String Quartet (works by v. laurušas, o. narbutaitė, J. Juzeliūnas, B. kutavičius and a. rekašius). Concert of the t. kalniņš Choir of the latvian television and radio (lead. E. račevskis). viewing of musical films produ-ced in three republics.

1 6 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga6–9 october 1982soviet Theatre Music

v. paalma. tradition and renovation in the Theatre estoniam. vaitmaa. musical Dramaturgy in operas and Ballets by Estonian Composers of Young generationm. põldmäe. on musical format of Theatre productionsv. lindenberga. general and local features of Dramaturgy in the 20th-century operao. gaile. idiosyncrasies of Dramaturgy and musical language in i. kalniņš’s opera I Played and Dancedt. kurysheva. Ballet in today’s Culture and latvian musical Theatre of the 1970si. zemzare. light music and psychological-genre Scenes in the 20th-century mu-sical TheatreE. gedgaudas. En route to the renewal of operaa. žiūraitytė. lithuanian Ballet. Crisis and Directions in Development of the genrei. kalvinskaitė. on Several functions of music in lithuanian Theatre productions m. urbaitis. issues of music for Theatre productions (on functions of music for lithuanian Theatre productions)



k. irjas. Estonian music 1982 m. šuba. latvian music 1982 r. gučas. lithuanian music 1982

viewing of musical films produced in the three republics. latvian one-act ballets. Concert of lithuanian chamber music.

1 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c ešiauliai23–26 march 1983early Music and today

J. trilupaitienė. vocal music in the 16th-century lithuaniai. nazina (Belarus). musical instruments used in 16th-century according to p. Skorina’s publicationst. Barinova (russia). n. Diletsky and Western European music Theoryv. Jurkštas. Development of musical Theatre in the grand Duchy of lithuania in 17th–18th Centuries g. pupa. J. g. müthel in rigaa. konotop (the ukraine). reform of the russian orthodox Church Chant and the phenomenon of the “line Scores”m. and r. põldmäe. on the herrnhuts’ movement in the Baltic republicsl. vilks. poetry problem in J. herder’s viewpoint and its influence in formation of the latvian national music Schooll. Burkšaitienė. on lithuanian historical Songst. vladishevskaya (russia). ancient Chant traditions in the russian Communities in lithuania S. vēriņa. most important Events in latvian music life in the 17th Century v. krastiņš. E. arro in his publications on music Culture of the Baltic republics in the 16th–19th Centuries t. Siitan. Early music’s impact on new musicr. gučas. historical organ and Contemporary organ Culturek. irjas. Estonian music 1983 a. klotiņš. latvian music 1983 ž. ramoškaitė. lithuanian music 1983

Concerts of Cantabile (minsk), Hortus musicus (tallinn) and Polifonija (šiauliai).

135

1 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn3–6 october 1984Relevant Problems of Musicology in the Baltic Republics

J. Bruveris. Certain problems in Scholarship of perception of music v. Bērziņa. historical aspect in musical Criticism and research of music legacyg. pupa. musicological practice: reality and aspirationsm. humal. on the role of the national Classics in music life and musicologyt. Järg. remarks about graduation papers of musicology Students at the tallinn State Conservatoire (1970–84)D. kļaviņš. methodical regulations in the musicological Education in latvian SSrr. gaidamavičiūtė. Young generation in the realm of musicologyv. kartsovnik. interrelationship of musical Criticism and medieval music (Based on Selected articles from early Music magazine)i. lūsiņa. musicology and the latest music h. tauk, m. põldmäe. Several remarks about Estonian musical Criticism of past Decadest. vabrit. on potential and limits of musical Criticism (a few generalisations Ba-sed on Editorial Work) o. narbutienė. on lithuanian musical Criticism of recent Yearsm. vaitmaa. Estonian music 1984 r. haradzhanian. latvian music 1984 J. landsbergytė. lithuanian music 1984

viewing of musical films produced in the Baltic republics. Concert of contemporary latvian and Estonian music. Concert of Estonian, latvian and lithuanian chamber classics. Concert of contemporary lithuanian music.

1 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga1–5 october 1985soviet Music and Folklore(dedicated to the 150th birth anniversary of k. Barons)

a. klotiņš. typology of folklore perception in the Works by latvian Composers of the 1980s: inheritance and novelty i. lūsiņa. on Certain fundamental aspects of the use of national folklore by Con-temporary Baltic Composers z. Sneibe. Several aspects of folklore use in the professional music Works



v. Bendorf. Certain Ways of Dissemination of the latvian folk Songs i. lenspelniece. Diatonic harmony in the latvian Choral Songs Based on folklore in the 1970s and 1980s i. grauzdiņa. folklore Themes in the Baltic organ Works v. Sarv. Setu folk Song in the Works by Contemporary Estonian Composers u. lippus. modal Structures of the Estonian runes m. humal. formal features of E. tubin’s Symphonies v. rumessen. The use of folk tunes in the Classical Estonian piano music J. Bruveris. on the Borderlines of Definition of “folklorism” ž. ramoškaitė. new approach to folklore in the Works by lithuanian Composers v. landsbergis. national foundation of B. kutavičius’s music a. lapinskas. folklore and Contemporary Thought in Composition z. kelmickaitė. folklore in the practice of the folk Song and Dance Ensembles m. vaitmaa. Estonian music 1985a. živitere. latvian music 1985v. kunigėlytė. lithuanian music 1985

Concert of Estonian, latvian and lithuanian classics (E. mediņš, p. Süda, r. tobias, m.k. čiurlionis, J. gruodis, v. Bacevičius, J. vītols). Concert of Estonian and lithuanian chamber music (l. Sumera, r. kangro, J. rääts, a. põldmäe, m. kuulberg, f. Bajoras, v. Juozapaitis, o. Balakauskas, t. makačinas, z. virkšas).Concert of new chamber works by latvian composers (E. goldštein, a. kalējs, m. Einfelde, S. mence, E. Straume, J. karlsons, i. zemzaris, J. Ābols, r. Jermaks).

2 0 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eklaipėda24–27 September 1986nature in Music’s Horizon

S. Stumbre. J. vītoliņš and the Baltic musicological Conferencesz. gailīte. aesthetics of nature in latvian romantic and neoromantic music of the 1970–85 i. zemzaris. Evolution of image of nature in latvian musicv. lindenberga. Theme of nature in Composition of operasm. Boiko. vestiges of sutartinė in latviat. Järg. Theme of nature in Estonian Choral musicm. humal. nature in h. Eller’s musicv. Sarv. Estonian folk Calendar and musical folklorem. põldmäe. The Beginnings of Estonian musical press (1880–1900)

13�

B. kuzmickas. Spiritual Culture and geographical medium of natureo. narbutienė. imagery of nature in lithuanian Contemporary instrumental musicv. landsbergis. Sea and the Jūratė legend in lithuanian musicv. aleknaitė. Semantics of nature in piano Works by m. k. čiurlionis, J. gruodis and v. BacevičiusD. kšanienė. actualization of nature in z. virkšas’s music a. Bareikytė. meaning of refrain-formula in lithuanian Calendar Songsinformational presentations were not given

Symphonic music concert: m. k. čiurlionis (In the Forest), v. Bacevičius (ballet at daybreak from opera Priestess), a. Skultė (Waves), h. Eller (Dawn, two movements from the suite The White night). Concert of chamber and choral works by klaipėda composers. organ and piano concert (works by E. mägi, a. marguste, E. arro, i. zemzaris, r. Jermaks, a. kalējs , v. Bacevičius, B. kutavičius and a. martinaitis).

2 1 s t B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c epärnu16–19 September 1987International aspects of Musical Culture of the Baltics

a. ambrazas. Certain parallels in h. Eller’s and J. gruodis’s music m. kazakevičienė. international Character of v. Bacevičius’s WorkJ. Dvarionas. in the process of genre formation (on Sonata for Solo violin in the Baltics)m. urbaitis. resonance of the 20th-century foreign music in Contemporary lithu-anian musicm. Boiko. Baltic-finnish legacy in latvian musical folklorei. zemzare. Certain aspects of p. Dambis’s Style in the light of national and inter-national problems of Contemporary musicJ. torgāns. h. Schmidt – musician and individual in german, latvian, Estonian and russian musici. grauzdiņa. international aspects of organ Culture in the Baltic republicsr. haradzhanian. Development of piano Duo genre in Estonia, latvia and lithu-ania (Similarities and Differences)v. rumessen. r. tobias’ oratorio Jonah’s Mission and his idea of Church music reformm. humal. on modernism of Baltic music in the mid-20th Century m. männik. The growth of professionalism in Estonian music in the light of rising finnish music Culture at the turn of the 20th Century



u. lippus. vestiges of music of other nations in v. tormis’s Worksp. kuusk. international reception of Estonian music (1970s and 1980s)k. irjas. Estonian music 1987latvian music 19872

r. gaidamavičiūtė. lithuanian music 1987

Concert featuring pianists a. vasiliauskas (lithuania), v. zilberts (latvia) and v. rumessen (Estonia). performance of vocalists r. maciūtė (lithuania), J. Sprogis (latvia) and m. palm (Estonia), and pianists gr. ručytė (lithuania) and v. rumessen (Estonia). Concert of pärnu ensembles and riga’s mixed Choir Daile. viewing of Estonian, latvian and lithuanian musical films.

2 2 n d B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga12–15 october 1988We and Music

i. randalu. today’s Baltic States and Baltic germansv. Sarv. official Ethnography and folklorev. landsbergis. music for peopleE. gedgaudas. Certain features and preconditions of kitsch in music i. šemetaitė. issues of Survival of Contemporary musical mysteries in today’s CultureJ. Bruveris. Social function of musicologyE. papp. musical Culture as a Wholer. goštautienė. music by Composers of Young generation as a Specific Culture phenomenon (genesis of Self-awareness of Young lithuanian Composers of the 1970s and 1980s)J. landsbergytė. publicist Writing in musicologyn. meinert. rock music and aesthetical values a. klotiņš. music types and Their Communication problemsi. zemzare. popular music in the Context of Contemporary genresi. Bite. Symphonic music – facts, visions, prospects g. pupa. musical Theatre: Situation and prospectsi. lūsiņa. on ritualistic Thinking process in musicB. avramecs. impact of non-European music on today’s music Culture in the Bal-tic republics t. Järg. Estonian music 1988 J. lebedeva. latvian music 1988 g. kirvelytė. lithuanian music 1988

2 here and later the unidentified presenters are omitted.

13�

Concert of tallinn String Quartet (r. tobias’s String quartet no. 2, E. S. tüür’s String quartet). performance by Museum musicum ensemble (lead. g. alfimov) (works by n. valančiūtė, r. mažulis, m. urbaitis and o. narbutaitė).

2 3 r d B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c ekaunas12–14 october 1989Music of the 1920s-30s

m. humal. h. Eller and tartu Compositional Schoolm. männik. Estonian musicology of the forth Decade and karl leichter t. Järg. C. kreek and Estonian musica. pung. Sonata form in Western European music of the interwar period a. klotiņš. main Directions in latvian art of the 1930sl. kārkliņš. Symphonic music and a few issues Concerning Concert life in latvia in the 1930sm. Sīpola. latvian music for piano of the 1920s and 1930sS. vilcāne. Several aspects of Development of instrumental Chamber music genre in latvia in the 1920s and 1930si. zemzare. latvian Composer Jānis mediņš (1890–1966)n. Erts. The history of latvian Entertainment music prior to 1940v. Bērziņa. manifestation of the authoritarian System in Soviet latvian music lifeD. katkus. Stylistic Characteristics of lithuanian music of the interwar period m. kazakevičienė. Composer v. Bacevičius’s life and Work in kaunas D. petrauskaitė. J. Strolia and his Contributions to lithuanian music CultureE. Balčytis. musical Education in the lithuanian republicE. gedgaudas. features of lithuanian national opera of the first two Decades of the 20th CenturyJ. Burokaitė. t. h. preston – a Diplomat and Composerr. nomicaitė. v. Jakubėnas’s musical relationship with latvia and EstoniaEstonian music 1989latvian music 1989lithuanian music 1989

lithuanian chamber music (v. Bacevičius, J. gruodis, v. Jakubėnas, D. kairaitytė, v. Bartulis, a. kubiliūnas, J. švedas).Concert of lithuanian symphonic music: J. pakalnis’s Lituanica, J. nabažas’s song about sadness and Joy, v. Bacevičius’s Concerto no. 4 for piano and orchestra, J. kačinskas’s Symphonic fantasy no. 2.



2 4 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eviljandi4–6 october 1990Myth, Religion, Music

E. tarasti (finland). myth. music. authenticity a. klotiņš. Some aspects of mythological poetics in musico. narbutienė. J. naujalis’s Church music i. grauzdiņa. J. vītols and Church musicf. Bohlin (Sweden). gregorian Chant in Sweden today i. šarkovska. The Beginning of the adoptation of Christian music Culture in latviam. vaitmaa. a. pärt’s vocal musict. Siitan. J.v. meder’s st Matthew Passion – the german late Baroque presentiment in the Baltic regionS. vilcāne. Several aspects of t. Ķeniņš’ output in latvian music panoramal. normet. mythical aspect in non-programmatic musicn. mokhov (russia). Christian Theme and The Theme of trolls as a mode to Contra-pose light and Darkness in norwegian music (E. grieg, h. Saeverud, k. Egge)i. šemetaitė. The mystery in B. kutavičius’s musical Theatreu. lippus. The Study of hymns in Estonia E. gedgaudas. Christian World outlook in vidmantas Bartulis’s CreationEstonian music 1990latvian music 1990lithuanian music 1990

2 5 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eJūrmala3–6 october 1991Methodical trends in Musicology: History and Recent Development. ethnomusicological Methods. Current Regional and Interregional studies

l. normet. on musical analyses Sounding less DatedE. tarasti (finland). Semiotics and music analysisJ. Bruveris. on necessity of music aestheticsa. mauerhofer (austria). Disposition and Behaviour. analytical aspects of musical activitya. klotiņš. music Sociology in the postmodern ager. goštautienė. music aesthetics and musical hermeneuticsl. lesle (germany). friedhelm Döhl – lübeck Composer u. lippus. The importance of finding an appropriate paradigm. Some new trends

141

in musicology and our local resourcesv. Sarv. folk musical terminology in SetuB. traerup (Denmark). two-part Singing in gora (kosovo, Yugoslavia)l. zobens (uk). parallels Between Balkan and latvian folk musicl. Burkšaitienė. methodological Directions in Ethnomusicology (the history and the present) m. Boiko. vocal multi-Sonoristics: an attempt at one terminological innovationr. astrauskas. methods of typology and Cartography – means of Ethnogenesis researchf. Bohlin (Sweden). Ethnomusicology and its relation to musicology in Swedent. Siitan. music paleography and Semitology – What is it? J. trilupaitienė. ancient lithuanian music – problems of Statehood and languagez. gailīte. music life in riga and Jelgava in the Second half of the 18th Centuryt. vabrit. The activities of the Busbetzky family of musicians in Estonia, their Con-nections with Swedish and german musicians, the historical Backgroundn. grinde (norway). J. D. Berlin, a Baroque Composer in norwayv. lindenberga. Wagner in riga (1837–39)Estonian music 1991latvian music 1991lithuanian music 1991

Concert of violinist u. Sprudis.

2 6 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c evilnius1–4 october 1992totalitarianism and Music

a. klotiņš. Some postulates of totalitarian art to Be Discardedh. gerlach (germany). music in totalitarian times J. torgāns. Several psychological, artistic and musical laws and Ways of Expres-sion in Concert practice a. žiūraitytė. totalitarianism and natural Existencev. Bērziņa. latvian music Culture in time of Communist totalitarianism z. kelmickaitė. national kitsch under totalitarianismt. vainauskienė. lithuanian vocal pedagogy and the Year of 1944 m. humal. about the origin of Estonian Swedes’ folk hymn variants used by C. kreek k. firkavičiūtė. The music of karaims in multicultural Society of lithuania B. traerup (Denmark). turkish folk Songs and instrumental music in Denmark



f. Bohlin (Sweden). multi-Ethnicity and music in Swedenm. pärtlas. The Ethical Concept of E. tubin’s SymphoniesEstonian music 1992latvian music 1992lithuanian music 1992

Concert by the ex tempore ensemble (lithuania): lithuanian chamber music.J. haydn’s opera Le pescatrici.

2 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn1–4 December 1993edvard Grieg and the Baltic national schools of MusicHeinrich schenker and the Music Theory of the 20th Century

n. grinde (norway). grieg as a norwegian and a European Composerl. normet. grieg as trailer-Blazer for modern trendsf. Dahlström (finland). E. grieg and finlandv. rumessen. nordic Bards – m. Saar and E. griegD. palionytė. grieg and lithuaniam. männik. grieg’s music in EstoniaE. tarasti (finland). grieg’s place in the European romanticism in the light of Semioticsn. mokhov (russia). The last feat (on grieg’s Four Psalms, op. 74)a. klotiņš. grieg’s Four Psalms op. 74 and neoclassicism issues regarding national romantic ComposersS. kleiberg (norway). following grieg (D. m. Johansen and the national tradition in norwegian music in the first Decades of our Century)v. muktupāvels. kokles in the 20th Century: a return to tradition? n. gailuma. latvian Choral music and the Ways of Symphonization of a cappella Choral genrea. ambrazas. paradoxes of h. Schenker’s TheoryJ. kholopov (russia). Schenker or riemann?r. goštautienė. on post- and antischenkerism in the uSa after 1970u. lippus. post and Contra Schenkerism: Some recent trends in american music Theoryp. holmberg, S. hedin (Sweden). m. Edlund’s sma fötter for guitar Solo: analysis and DiscussionEstonian music 1992–1993

143

i. lūsiņa. latvian music 1992–1993o. narbutienė. lithuanian music 1992–1993

B. Britten’s opera albert Herring. Symphonic music concert (works by E. grieg, J. Svendsen and h. Saeverud). Chamber music concert (works by r. tobias and E. grieg).Early music orchestra kalenda Maya (norway).

2 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga1–3 December 1994The sacred Music

l. fūrmane. Sacred and Secular in J. v. meder’s musicJ. trilupaitienė. interconnection of Confessions in the musical life of the 17th Cen-tury lithuaniaD. Broka. Several tendencies of Sacred music in Works by Contemporary latvian ComposersJ. vilimas. gregorian Chant in lithuania: The Three livesv. Sarv. folk Beliefs as the Background of Setu folk Songsm. humal. Estonian folk hymn variants used by C. kreekl. lesle (germany). followers of the Sign of CrossJ. Bruveris. on the Style of Church musici. kravale. p. vasks. Elements of religion and the Spirit of musich. loos (germany). The reception of Missa solemnis by l. van BeethovenD. kalavinskaitė. a Sign of Contradiction. (f. Bajoras Works)J. griņēvičs. The Sacred and Secular in the Cantata of l. garūta Lord, Thine earth Is Burning! Estonian music 1993–1994latvian music 1993–1994lithuanian music 1993–1994

Sacred music concert (works by r. kalsons and i. ramiņš).



2 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c evilnius19–21 october 1995Musicological approach to 20th-century Musicteaching of Musicology at the university Level

B. avramecs. new reality – new approaches: World music Culture at the End of the 20th Centuryl. normet. mannerism from a Semiotics perspectivei. Jankauskienė. B. kutavičius’s opera old Man Bones on the Iron Mountain. Struc-tural and narrative analysisD. kļaviņš. universal rhythmology: utopia or methodological Question?a. remme. Some features of the opera Cyrano de Bergerac by E. tambergm. humal. Boulez on Stravinsky: the methodological aspectJ. Baker kotilaine (the uSa). Dialogue with the Diaspora: lithuanian Ethnic recor-dings in america, 1925–38 h. loos (germany). german musicology between philosophy and historym. tomaszewski (poland). k. penderecki’s music in musict. tsaregradskaya (russia). The method of Set-analysis in the Course of Contem-porary harmonya. Jurkėnaitė. m. urbaitis’ Resignatio and o. narbutaitė’s Hoquetus in a projection of Set-analysis i. grauzdiņa. on Certain unrealised traditional possibilities of musical Education or a test of a hitherto Existing method a. ambrazas. The principles of Theoretical Education for musicologists at the li-thuanian academy of musicg. Daunoravičienė. reform of Theoretical Curriculum at the lithuanian academy of musicn. hrčková (Slovakia). The Stages in Development of modern Slovak musicE. tarasti (finland). The Structural and Existential Style in the 20th-century artsr. goštautienė. Music, the arts, and Ideas: leonard B. meyer’s insights into the 20th-century music t. tsaregradskaya (russia). The Concept of musical time in p. Boulez’s music Theo-ry and CompositionB. kurpniece. musical Stylistics of g. pone’s Compositionsv. gruodytė. musical Space in the Context of various methods of musical analysisp. E. rasmussen (Denmark). a new Serial technique and its Development in two Symphonies by the Danish Composer p. nørgårdm. vaitmaa. Estonian music 1994–1995l. Jakovicka. latvian music 1994–1995D. Budraitytė. lithuanian music 1994–1995

Concert by the vilnius percussion Ensemble (lead. p. giunteris).

145

3 0 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn4–6 october 1996The Development of Musicological Thought in Baltics

i. liepiņa. medieval music in riga: research problems a. klotiņš. The relationship between musical postmodernism and Style from the Semiotic perspectivei. grauzdiņa. ave Maria in the 20th-century musicf. Bohlin (Sweden). Choral festivals around the Baltic SeaJ. trilupaitienė. The gregorian Chant Theory from ž. liauksminas to t. Brazysr. astrauskas. lithuanian Ethnomusicology: in Search of new routesu. lippus. musicology in Estonia: Some outlinesa. žiūraitytė. musicology and musical practicer. Skudienė. historical Document of the 20th Century: vilnius recording Studio in 1958–96 l. fūrmane. glimpse at the latvian music of the 1990s: a. maskats Estonian music 1996latvian music 1996lithuanian music 1996

presentation of a. Juozapėnaitė-Easmaa’s CD of m. k. čiurlionis’s works.

3 1 s t B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga9–11 october 1997Music style and the Music of the Baltic Composers in the 1990s

a. ambrazas. tradition and renewal: J. Juzeliūnas’s Symphony no. 6 (symphony of Proverbs)g. Daunoravičienė. postmodern Existence of traditional Categoriesv. tumasonienė. Style, Sacredness and folk traditions in the Seven Stations of a. martinaitis’ st Francis Litany for voice, Choir and instruments (1996) in 7 mo-vementsa. žiūraitytė. The harmony of the traditional and Contemporary values in o. narbutaitė’s opus lugubreo. grāvītis. The personality of prof. J. vītoliņš, the founder of the Baltic musicolo-gical Conferencesl. fūrmane. a glance in the Creative process of the latvian Composers in the 1990s: mentality and Commission



i. Breģe. latvian Composers in latvia and abroad – meetings, Cooperation and linksg. pelēcis. The fugue in the music of latvian ComposersJ. Braun (israel). Baltic music in the 1950s–1970s: aspects of meaning and Style h. loos (germany). The Cultural regions – a Concept for the history of music Between East and West Europap. kuret (Slovenia). The traditions of Slovenian music l. lesle (germany). Comments to Contents, form and Style in the latest Works for the orchestra of p. vasksf. Dahlström (finland). projects around the topic sibelius in finlandl. Sumera. lepo Sumera about lepo SumeraEstonian music 1997m. čeže. latvian music 1997o. narbutienė. lithuanian music 1997

Concert of latvian music of the 1990s (works by t. Ķeniņš’, i. mežaraups, p. vasks, m. Einfelde, J. petraškevičs, i. riše and p. plakidis).Symphonic music concert: r. Jermaks (Mana jaunu dienu zeme) and E. Straume (In memoriam G. Gershwin).

3 2 n d B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c evilnius5–7 november 1998new expression on the verge of 3rd Millennium: Between simplicity and Complexity

m. Boiko. from Simple to Complex? Some remarks on the methodology of latvian and lithuanian folk music research E. lebedeva. on the time Category in musical form-BuildingB. Jaunslaviete. m. Einfelde and her peculiar place in the latvian musica. klotiņš. The ‘hermeneutic’ Evaluation of Ethical aspects of musicB. kurpniece. music by the Young generation of latvian Composers m. Jaanson. h. Birthwistl’s ‘Secret Theatre’S. kareda. The tintinnabuli-Style in st John Passion by a. pärt – as Simplicity and Complexitym. mändla. The Estonian a. Schönberg’s Society (1988–98)m. katounian (russia). v. martynov’s ‘new Sacral Space’l. lesle (germany). observations of form and Style in the instrumental music of the polish Composer k. meyer m. Bialik (russia). The russian opera on the turn at the 21st Century: Composer and Theatre

14�

h. loos (germany). Certain illustrations of nationality – in a form of Directive and request – in Writing the history of german music r. gaidamavičiūtė. The national aspect of minimalism in lithuania r. Janeliauskas. Echoes of the archaic Binary Sound in the 20th-century musica. žiūraitytė. o. narbutaitė’s oratorio Centones meae urbi – Between Simplicity and Complexityi. Jasinskaitė-Jankauskienė. The mythical Simplicity by B. kutavičiusEstonian music 1998m. čeže. latvian music 1998v. tumasonienė. lithuanian music 1998

ltv film stroll with antanas Rekašius.

3 3 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn26–29 november 1999(theme unspecified)

g. pelēcis. formation algorithms in tabula rasa by arvo pärta. Sivuoja-gunaratnam (finland). Secret of Whispers: Speech-acts in k. Saariaho’s instrumental musick. pappel. Change of the paradigm in the Estonian history Writingf. Bohlin (Sweden). reflection on research into Church Singingh. loos (germany). on political and Cultural meaning of german male Singing Societies in the area of the Baltic Seav. Bakutytė. musical Criticism in the 19th Century lithuaniaa. Beitāne. vocal polyphony in latvian folk music. Documentation and researchJ. ross. Change of the paradigm in Estonian music During 18th and 19th Centuriest. leisiö (finland). Ethnomusicology in finlanda. žiūraitytė. The Spread of leonard B. meyer’s ideas in lithuania: perception of works by onutė narbutaitėr. gaidamavičiūtė. Change in lithuanian musicology after the regaining of lithu-anian Statehoodr. koleda. manifestations of aesop’s language in musicg. makane. music and fiction. on robert Schneider’s novel schlafes Bruder

first performance of raimo kangro’s opera Heart (the national opera estonia). nYYD-festival – chamber concert.



3 4 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga20–22 September 2000symphonic Music and symphony orchestras – traditions, History, Development

m. pärtlas. Symphony as a philosophical Discourse: The Sixth Symphony by E. tubina. žiūraitytė. inter-textual relationship in Symphonic Works by a. martinaitis and m. urbaitisr. gaidamavičiūtė. B. kutavičius’s Symphony-oratorio epitaphium temporum pereunti (1998)D. lomtev (russia). v. kikta’s Symphonic Works: renaissance of the Classical tra-ditionsh. loos (germany). Symphonic Works in the german-Speaking Countries after Brahms and BrucknerJ. kudiņš. neoclassicism and its representation in latvian music of the last Decade of the 20th CenturyE. zinkevych (the ukraine). The ukrainian Symphony: phantom or reality?m. põldmäe. The first Century of Symphonies in Estonia l. fūrmane. ideas of Structuralism in the new Symphonic music of latvian Com-posersg. pelēcis. The Symphony no. 3 by t. Ķeniņš as Striking and uncommon instance of a Contrapuntal Symphonyl. vilimienė. history of the Symphony orchestra in lithuania: rudiments, Birth, Evolution, presentv. gurievich (russia). The Eminent russian violinists and Their role in the forma-tion of the European orchestral Culture in russiai. Breģe. riga Theatre orchestra (1837–45): Conductors, musicians, repertoire, Disbandment of the orchestra B. kurpniece. latvian music 2000v. Janatjeva. lithuanian music 2000Estonian music 2000 – no presentation

Concerts by the lithuanian State Symphony orchestra, the latvian national Symp-hony orchestra and the Estonian national Symphony orchestra

14�

3 5 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c evilnius18–21 october 2001Musical Relationships of Germany and Baltic Countries: the Past – the Present – the Future(in Collaboration with the institute to german musical Culture in Eastern Europe (imE, Bonn)

k.-p. koch (germany). Baltic music in german Sources, known Beyond prussia prior to the 18th Centuryk. W. niemöller (germany). p. Dulichius’s motets and Compositions Employing the 16th-century Symbols in the Baltic Sea regionl. Schiwietz (germany). research of the articles by the Baltic Critics published in St petersburg newspaper (1727) a. Schwab (germany). E. arro’s (1899–1985) Writings on music Culture in the Eas-tern Baltic Countries and Their influence on musical relationship Between germa-ny and Baltic Countries v. lindenberga. The Baltic germans in latvian Environment m. čeže. formation of the latvian opera Critic in the riga’s german Theatre (1863–1914) l. fūrmane. german Conductors in the riga opera 1919–44 (l. Blech’s Staging) i. nikolskaya (russia). Wagner in riga and russiap. kuret (Slovenia). relationship between Slovenia and germanym. humal. a. von oettingen’s Contribution to the Theory of harmony a. ambrazas. S. karg-Elert’s influence on harmony of Some lithuanian Composerst. Siitan. various meanings of Diverse Documents – the Earliest Choral Collecti-ons from livonia and Estonia (1774–1845)k. pappel. verdi’s operas in one of the 19th-century german Theatres in the Balti-cs. performance practice and reception in tallinn–revalD. kšanienė. musical manifestations in the 18th-century lithuania minor D. palionytė. relationships between german and lithuanian musicians at the turn of the 20th Centuryo. narbutienė. lithuanian Composers at the music Conservatoires in germanyh. loos (germany). The Baltic musicians’ relationship with the leipzig Conserva-toire and its Significance k. lessing (germany). v. Jakubėnas – the lithuanian Disciple of Schreker. remarks on Schreker’s influence on Jakubėnas as a Composerh. gerlach (germany). The 10th anniversary of lithuanian music in the Branden-burg regionl. lesle (germany). The Charismatic figure of a new Spirituality: a. pärt in ger-man press



a. žigaitytė-nekrošienė. v. urmanavičiūtė-urmana – kundry in Parsifalh. g. lock. Estonian music 2000–2001B. Jaunslaviete. latvian music 2000–2001ž. ramoškaitė. lithuanian music 2000–2001

postersJ. trilupaitienė. vestiges of h. Schütz’s music in lithuanian archivesJ. landsbergytė. r. m. rilke’s poetry in the latest lithuanian music r. gaidamavičiūtė. repercussions of other music in v. Bartulis’s Works r. Janeliauskas. leipzig’s Canon and national authenticity of m. k. čiurlionis’s musicg. rohtla. Concert life in tartu at the turn of the 19th Century

recital by pianist kolja lessing (germany) featuring works by f. Schreker, v. Jaku-bėnas, f. petyrek, g. von zieritz and k. rathaus.

3 6 t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c etallinn11–13 october 2002Musicology in transition? negotiating Generations

m. männik-kirme. k. leichter and painful Birth of Estonian musicologyu. lippus. k. leichter’s Writings about the 19th Century in Estonian music historyJ. Bruveris. musicology: negotiating about nationalism h. g. lock. E. tubin’s and k. leichter’s approach to the problem of national musicB. Jaunslaviete. a Conclusion of a musical Work as a representation of the 20th-cen-tury aesthetical Systems (Several Examples of latvian music of the 1970s–1990s) a. šuriņš. The possibilities of application and the role of genres in the Concept of instrumental musico. kautny (germany). verfemte Musik and Gesang eines Mönchs. Stereotypes and myths in a. pärt’s receptionE. tarasti (finland). Wagner’s leitmotifs and Their musical EnvironmentD. politoske (the uSa). musical treasures from Berlin rediscovered in krakowf. Bohlin (Sweden). The Diplomatic Consequences of tallinn performance of v. meder’s Die beständige argenia in 1680z. gailīte. J. v. meder and residents of riga 1699–1719 J. žukienė. The Concept of music’s Specificity and its reflection in lithuanian music h. loos (germany). Schumann’s role in german musicologym. humal. anatomy of z-related pitch-Class Sets J. Engelhardt (the uSa, Estonia). First among equals: The limits of hybridity in the orthodox Church in america

151

B. avramecs. Do We know our Music? proposals for the Baltic States music Culture Complex Study program (new goals, new approaches)There were no informational presentations about Estonian, latvian and lithuanian music in 2002.

Chamber music concert featuring works by Estonian composers h. Eller, E. tubin, m. Saar, a. karindi, E. oja, S. Steiner, a. pärt and l. Sumera.

3 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga23–25 october 2003national Culture and Globalization

a. žiūraitytė. transformation of national identity in Contemporary music. Works by o. narbutaitėB. avramecs. World music and globalization: Some issues and Considerationsu. lippus. The Theme of Baltic music history in the letters of E. arro to k. leichterr. gaidamavičiūtė. reflections of globalization in lithuanian musicf. Bohlin (Sweden). national and international ideals in Choral Singingg. rohtla. Sources of the first Concert at the aula of tartu university (1813) v. muktupāvels. traditional music instruments in the Sacred StateCh. Stephanus (france). J. v. meder’s st Matthew Passion and Church music in rigav. nollendorfs. globalization and national Culture: a personal and professional view a. ambrazas. national issues in J. Juzeliūnas’s outlook and oeuvre f. Dahlström (finland). Sibelius and music publishing houses g. lock. Estonian music 2003 i. Jakubone. latvian music 2003B. leščinska. lithuanian music 2003

Concert by riga Chamber orchestra (works by p. Butāns, a. Dzenītis and g. ligeti).



3 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c e vilnius21–23 october 2004Musical Work: Boundaries and Interpretations

i. zemzare. f. Schubert is my Contemporarym. Spitzer (uk). Conceptualising music Through metaphorv. lindenberga. interpretation possibilities in a Context of Changing Social rela-tionshipsD. kalavinskaitė. The mass: Contemporary interpretation of the Canong. lock. visualisation aspects in limited aleatory Works. l. Sumera’s Sympho-ny no. 5r. gaidamavičiūtė. interpretations of Composer’s image in music (v. Bartulis as a Case in point)a. žiūraitytė. perception of Works by o. narbutaitė. Europe and the united States Discover the lithuanian ComposerB. Jaunslaviete. polystylistics in p. plakidis’s musich. preda-Schimek (austria). Stylistic fusion, folklore and historical analysis. ref-lections on austrian Composers in the 19th-century Eastern Europe h. krones (austria). how to Correctly interpret music of the Second viennese School (Schönberg, Berg, Webern)t. koivisto (finland). on interpretations and influences of a. Webern’s musicm. männik-kirme. musical Criticism as a history of music reception: about Esto-nian music in finland before 1940z. gailīte. various receptions – various Compositions? (reception of J. vītoliņš’s instrumental music in the Years of the first republic, 1918–40)p. kuret (Slovenia). The istrian folklore – a Special phenomenon in EuropeJ. žukienė. v. Jakubėnas’s Chamber music: Creative Stimulus and realiaJ. Bruveris. v. Jakubėnas in opera lifeJ. landsbergytė. The mood of modernism’s Crisis and Search for its alternatives in lithuanian music of the mid-20th Centuryg. lock. Estonian music 2004B. avramecs. latvian music 2004E. gudžinskaitė. lithuanian music 2004

postersY. u. Everett (the uSa). parodic techniques in the music by l. andriessen r. Janeliauskas. Character of the Compositional process and an individual Work. m. k. čiurlionis: undiscovered Cycler. nomicaitė. futurology of v. Jakubėnas’s musicl. lesle (germany). The music of o. narbutaitė in the mirror of international press

153

r. povilionienė. music Composition as a numerical Construction. The projections of magic number Quadrates and Dimensions of pyramids ziguratai in the Compo-sition ziqquratu (1998) by š. nakasl. navickaitė. Creation and history of the “Beethoven-myth”

Works for string quartet by lithuanian composers.

3 � t h B a l t i c M u s i c o l o g i c a l C o n f e r e n c eriga9–11 october 2006The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music

g. pelēcis. four Species of Jānis ivanovs’s Symphony Style in the field of latvian musicB. Jaunslaviete. J. ivanovs and m. Einfelde: Similarities and Differences in Their music Stylen. lūse. Cultivating a pianistic language: ivanovs’s five piano preludes (1952–53)i. petliak. J. ivanovs – old Believerk. płoskoń (poland). a. pärt – Composer of the “Borderland”. Between orthodox East and Catholic Westa. Draus (poland). The Sphere of inspirations with European and non-European Culture in k. Stockhausen’s musicm. Silberring-Strzelecka (poland). The impressionistic and Symbolist World of k. Szymanowski – in the Sphere of oriental inspirations m. Strzelecki (poland). W. lutosławski’s music – in the Sphere of inspiration with french Culturev. lartchikov (the ukraine). how the Contemporary Cello lexicon Could promote the Composer’s personalityo. veselina (the ukraine). ukrainian new music at the turn of the 21st Century: postmodern Situation versus a “new Synthesis” (by the Example of violoncello Duo genre)r. Chłopicka (poland). k. penderecki – personality and musicB. mika (poland). The phenomenon of the personality or the phenomenon of the reception? – The Examples of polish Composers W. kilar and h. m. góreckih. preda-Schimek (austria). music personalities as instruments of political repre-sentation. from Webern to Bartók, Enescu and Janáček a. nowak (poland). The archetype of platonian ideas and its reception in the aest-hetic Thought and musical Work of W. lutosławski D. Cichy (poland). Creative personality of t. Wielecki – “musical gestures” and Their role in Shaping musical time



a. žiūraitytė. phenomenon of personality in music by o. narbutaitė. Biblical and musical “myths” in oeuvre of o. narbutaitė v. przech (poland). Biographical Elements and philosophical interests as Sources of minimalism in t. Sikorski’s outputJ. Bruveris. a personality: national Composer B. Baublinskienė. obsessions of nationality and modernity in the 20th-century li-thuanian music and traditionalist operas of J. karnavičiush. metzelaar (Denmark). h. Bosmans: a leading lady in 20th-century Dutch music k. Sluckaya-levine (the uSa). The fragmented heroes: l. Desyatnikov’s opera Deti Rozentalya on haunted personal Conscience in post-socialist SocietiesB. avramecs. phenomenon of a Composer – Experimenter: h. partch, C. nanca-rrow, J. Ābols k. Steinbach. Estonian music 2006i. Jakubone. latvian music 2006B. Baublinskienė. lithuanian music 2006

Documentary about J. ivanovs (on occasion of the 100th birth anniversary). Con-ference was organised as part of the events dedicated to J. ivanovs’s 100th birth anniversary.

list compiled by J. torgĀnS, a. tauragiS (1st–15th conferences), m. humal (16th–18th conferences), J. Burokaitė (19th–39th conferences)

155

Conference Publications

Прибалтийский музыковедческий сборник [Baltic musicological Collection], no. 1, ed. by А. Тauragis, vilnius: vaga, 1982.

Прибалтийский музыковедческий сборник (sammlung von artikeln über die Musik des Baltikums) [Baltic musicological Collection], no. 2, ed. by a. hirvesoo, tallinn: Eesti raamat, 1985.

Прибалтийский музыковедческий сборник: Вопросы музыкального и сценичес-кого творчества в театрах Латвии, Литвы, Эстонии, [Baltic musicological Collection: issues of music and Stage in latvian, lithuanian and Estonian Theatre productions], no. 3, ed. by a. klotiņš, riga: zinātne, 1987.

Прибалтийский музыковедческий сборник [Baltic musicological Collection], no. 4, ed. by D. palionytė, vilnius: Мuzika, 1992.

Music of the twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers of the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists, ed. by audronė žiūraitytė, karina firkavičiūtė, vilnius: lithuanian Composers’ union, 2001.

Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – zukunft, Bericht über die 35. konferenz der musikwissenschaftler des Baltikums in vilnius 18.–20. oktober 2001, hrsg. von audronė žiūraitytė und klaus-peter koch, Sinzig: Studio verlag, 2003.

Musical Work: Boundaries and Interpretations, Selected papers of the 38th Baltic musicological Conference dedicated to the centenary of the lithuanian Composer and music critic vladas Jakubėnas (1904–1976), 21–23 october 2004, vilnius, ed. by audronė žiūraitytė, vilnius: lithuanian Composers’ union, 2006.

The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music, Selected papers of the 39th Baltic musicology Conference dedicated to the 100th anniversary of the composer Jānis ivanovs (1906–1983), 9–11 october 2006, riga, ed. by laila ozoliņa, imants mežaraups, riga: musica Baltica, latvijas komponistu savienība, 2007.

is79 Baltijos muzikologų konferencijos. istorija ir tradicijos: i–XXXiX Baltijos muzikologų konferencijų programos, prisiminimai, komentarai / Baltic musicological Conferences. history and traditions: 1st–39th Baltic musicological Conferences. programmes, recol-lections, reflections / sudarė / edited by Jūratė Burokaitė, rūta Stanevičiūtė. – vilnius: lietuvos kompozitorių sąjunga / lithuanian Composers’ union, 2007. – 156 p.

iSBn 978-9986-9069-8-8

unikaliai Baltijos muzikologų konferencijų tradicijai skirtas leidinys lietuvių ir anglų kalbomis. rinkinio centre – 39 Baltijos muzikologų konferencijų (1967–2006 m.) programos. taip pat spaus-dinami Estijos, latvijos ir lietuvos muzikologų, aktyvių Baltijos muzikologų forumų dalyvių atsi-minimai bei straipsniai, pristatantys Baltijos muzikologų konferencijų ištakas – tarpukario Baltijos valstybių muzikų bendravimą, aptariantys konferencijų raidą atkurtos nepriklausomybės metais (po 1990), įvertinantys keturis dešimtmečius trukusio muzikologų bendradarbiavimo kryptį ir prasmę iš naujos istorinės distancijos.

The publication is devoted to an unique tradition of the Baltic musicological conferences. The pro-grammes of thirty nine Baltic musicological Conferences (1967–2006) make a central part of this collection. Besides the complete documentation of the conference proceedings from 1967 to 2006, this collection also includes the reminiscences and the articles by Estonian, latvian and lithuanian musicologists presenting their accounts about the beginnings of the Baltic musicological confe-rences, in which they discuss the interwar cooperation of Baltic musicians, the development of the conferences after the regaining of independence in 1990, as well as reappraise the historical mission and meaning of cooperation between the Baltic musicologists spanning now the four decades.

uDk 78(474)(06)

išleido lietuvos kompozitorių sąjungaa. mickevičiaus g. 29, lt-08117 vilniuswww.lks.ltSpausdino uaB „petro ofsetas“,žalgirio g. 90, lt-09303 vilnius

Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos Baltic ...

Documents

Transcript of Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos Baltic ...