Lingis, A. - Nieko bendra neturinčiųjų bendrija

Versta is:

ALPHONSO LINGIS,The Comunity of Those

Who Have Nothing in Common,

Bloomington and Indianapolis:Indiana University Press, 1994

baltoslankos

At PHONSO LINGIS

Nieko bendra

nc t u r in c iuj u bendrija

Knygos Lei d i m q [in a n s a uoA~viros Lietuvos [o n d as

Spec. redaktorius Marijus ]onaitisRedagavo ]olanta ZabarskaiteApipavidahno Vida Kuraite

© Alphonso Lmgts, 1994© Vertirnas iltetuviu kalba, Meta Zukaite, 1997

Rinko ir rnaketavo BA L TOS LA NKOS

Printed in LithuaniaISBN 9986·81348-4

ISSN 1392-1673

- - - ----------

Turinys

KITA BENDRIJA

13

ISIBROVtLIS

25VEIDAI, STABAI, FETISAI

45PASAULIO MURMESYS

69PIRMAPRADt AKISTATA

99POVANTIS KONAS, POVANTI ISTARA

121

MIRTIES BENDRIJA

137

)\

Bendruomene paprastai suvokiama sudaryta is tam tikroskaiciaus mdividu, kurie turi ka nors bendra - bendrakalba, bendra koncepcine sqrangq - ir ka nors bendraikuria: nacija, pol], institucija, Emiau mastyti apie tuos,kurie vi.sa palieka - apie tuos, kurie mirsta. Mirtis kiek-vienam ateina atskirai; kiekvienas mirsta vienas, sake Hei-deggeris. Budamas ligontnese turejau apsciai valandu gal-voti apie tai, jog gyviesiems privalu lydeti mirstanciuo-sius. Tai pasakytina ne tik apie gydytojus ir slauges, kuriedaro viska, ka gali, bet ir apie zmog4, kuris ryztasi butisu mirstanciuoju ligi galo ir nepasitraukia net tada, kainebeimanomas [oks gydymas, - kuris sirdies gtlumo]e zi-no turis pasilikti. Tai sunkiausias dalykas pasaulyje, betjis arba ji zino, jog privalo elgtis butent taip. Ne vien todel,kad mirsta tevas ar mylimasis, tas su kuo nugyventas gy-venimas; zmogus nepasitrauks ir tuomet, kai gretimojelovoje ar gretimame kambaryje gules kazkas niekad nepa-zinotas, kazkas, mirstantis vienas.

Ar tai tik kritinis asmenines morales momentas? Vislabiau [sitikinu, kad visuomene, paliekanti mirstanciuo-sius mirti vienus - ltgonmese ar grioviuose, - is esmeskerta savo saknis.

Argi nunai daugybe zmontu nepradeda vis aiskiausuvokti, kad juos vis delto lie cia mirstantys zmones, su

9

kuriais neturi nieko bendra - [okios rasines gtrntnystes,bendros kalbos, religijos, ekonominiu interesu. Tik miglo-tai nujauciame, kad musu karta galiausiai vertinama pagallikimo valiai paliktus Kambodzos vargsus, somaliecius arvisuornenes atstumtuosius musu paciu miestu gatvese,

GriZdamas nuo siu minciu emiau suprasti, jog kai akis iak] susiduriame su kitu, mums svarbus [o arba [os kito-niskumas, - stat kas mus jaudina ir meta iSSl1ki.Ese "lsi-brovelis" apibrezia si kitoniskuma. Ese ; Veidai, stabai,fetisai" aiskinama, kad tikrosios vertybes nera tai, ka tun-me bendra, 0 tai, kas kiekviena tndividualizuoja ir daro itarba jq kitokius. Rasinyje "Pasaulio murmesys" imuosiparodyti, kad kalba nera tiesiog zmoni4 susitartas kodas,paverciantis musu patirtis lygtavertemis ir tinkamomismainams, bet zmoniq kalba suvoktina kylanti is gamtosgaudimo - murmesio, kur] skleidzia gyvl1nai ir galiausiaivisi esantys ir reaguojantys daiktai. Savo kodu bangomismes susizinome ne tik su zmonemts koduotojais, bet ir sugamtos giesme, skundu, su kakofoni]a. Skyrius "Pirma-prade akistata" nagrineja situacija, kai nesvarbu, kas sa-koma; reiksrrnngas tera faktas, jog as cia esu ir kalbu. Ese"Pl1vantis kunas, puvanti iStara" kalbama apie kancia,kurta teikia ypatinga kalbine situacija: auka verciama sa-kyti, kad viskas, ka jis arba ji kalbe]o ir kuo tikejo, yramelas, kad jis arba ji nesugeba butt teisus, Ir pagaliau sky-riuje "Mirties bendrija" aptariama bendryste, jungiantimus su mirstanciuoju.

10

--------- - - - - ---~---------

Kita b e n d r i ] a

Filosofinis mastymas, kitaip nei Ikisokratmes Craikijos,Indijos, Persijos ir Kinijos ismintis, nuo pat pradziu buvosusijes su bendruomenes kurimu. Racionali paztrumo for-ma sukuria bendraj], integraliai vientisa diskursa, taip patnaujos rusies, is principo neribota bendruomene.

Racionalusis mokslas savo stebejimu turiniu nesiskirianuo Indijos, Kinijos, maju, inku sesltuju civilizacju empi-rinio pazinimo, nuo pazinimo, budmgo klajokliams, nere-tai iSgyvendavusiems istisus srmtmecius negailestingomissalygomis. Claude' as Levi-Straussas Laukiniame mqstymeparode, jog Amazones zemumos amerikieciat buvo susi-kure grieztq empirine savo aplinkos reprezentacija. Tikraszinias jie skrupulingai skyre nuo gandu bei apytikriu spe-[imu, Savo aplinkos naturaliu substanciju ir gyvq daikturusis, savybes bei naudojimo praktiko]e budus jie identifl-kuodavo daznai kur kas issamiau negu nudienos bota-nikos, zoologijos ir farmacijos mokslo duomenys. Pagalgrieztq stebejimo ir vertfikacijos empiriskuma [u susida-romi vaizdiruai prilygo musiskiams: si reikalavlma ribo-davo tik sritis, prieinama [u pazinimui, ir techniskai neto-buli tyrimo bei eksperimentavimo [rankiai. Jq sukauptoszinios vidine organizavimo modeliu darna bei nuosek-lumu taip pat nenusileido dabartinei botanikai, zoologijai,geologijai, meteorologijai ir astronomijai.

13

NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA

Tai, ka Vakarai vadina mokslu, yra ne stebejimu san-kaupos, bet aiskinamosios sistemas. Racionaliaja valia,gimdanCiq moksla bei filosofija, Edmundas Husserlis api-breze kaip valia pateikti pagrindq. Pagrindimas yra mas-tymo produktas, a ractonaluj] paztruma sudaro ne visumaindivido [spudztu, gautu veikiant Isores jegoms, bet konst-ruktyvus darbas. Vadina~ajame Vakaru moksle masty-mas siekia suteikti pagnnda kiekvienai uzfiksuoto ir suru-siuoto stebejimo'atkarpelei. Pagrindimas - tai bendresniopobudzio formuluote, kuria remiantis butu galima dedu-kuoti tokio stebejimo rezultatus. Tai mes vadiname empi-riniu desniu. Toliau mastymas siekia rasti ir to pagrindopagnnda. Tai mes vadiname teorija, is [os galima dedu-kuoti empirinius desnius. Mastyrnas linkes kiekvienojemokslinio tyrimo srityje sukurti teoriju teorija, standartin]modeli, kuris galetu pagrtsn aukstosios 'energijos daleliufizika, kvantines mechanikos, radioaktyvumo ir elektro-magnetizmo teorija, Racionalusis mokslas, rase-WernerisHeisenbergas, yra uzsibrezes "isigudrinti parasytt vienavienintele fundamentaliq Iygt], kuria butu grindztamosvisu elementarluju daleliu savybes, a drauge ir materijos,kokios tik esama, elgesys". Fllosofija stengiasi pagrtsti pro-to operacijas, pletoja teorijas apie racionaliojo mqstymo irtikroves santyk], iesko motyvu, skatinanciu juo tikett.

Valia pateikti pagrinda apibudina tam tikra diskursopraktika. IGraikijos prekybos uostus atvyke svetimi'aliaiklause graiku: "Kadel jus darote taip?" Visose visuome-nese, kur zmoruu grupes puosele]a savo skirtingumq, atsa-kymas budavo ir tebera: "Todet kad musu tevai mus taipmake, todel, kad musu dievai mums taip liepe." Kai grai-kai ryzosi pateikti pagrinda, priimtlna svetimsaltams, ne-turintiems graiku tevu ir dievu, pagrinda, priimtinq betkuriam skaidriam protui, - tada praside]o nauji dalykai.

14

KITA BENDRIJA

Tokie kalbos aktai yra lyg pazadas, Duodantysis naujaatsakyma [stpareigoja del savojo teiginio, jis [sipareigojapateikti priezast] ir tos priezasties priezast]: jis prisiima at-sakomybe. Atsakantysis [siparetgoja atsakyti uz tail ka sa-ko, kiekvienam, metusiam iSsuki. Bet kur] nepaztstamanjis priima kaip savo teiseja.

Racionalioji praktika istobulina toki diskursa, kuris yravienas ir bendras bet kuriam skaidriam protui. Kiekvie-nas, sakydamas ka nors nuo saves ir prisiimdamas atsako-mybe, pasijunta savo teiginiu impltkuojas tail ka sako kiti.Visa racionalio]o diskurso sistema yra implikuota teiginiuo-set kuriuos pateikia bet kuris tyrmetojas, bet kas, megman-tis racionaliai mastyti. Kiekvienas kalba kaip bendrojo

_ diskurso atstovas. [zvalgos ir istaros tampa universalausproto anoniminio diskurso dalimi.

Taigi si diskurso praktika nukreipta tis principo neribo-ta zmoruu bendruomene.] bendruomene, kurioje kiekvie-nas, susidures su kitu, girdi imperatyva suformuluoti visusavo saveiku patirtis ir iZvalgas universaliomis savoko-mis, tokiomis formomis, kurios sutaptu su Informacija, ga-lincia priklausyti kiekvienam.

Diskursas, kuris i svetimsalio klausima: "Kodel jus da-rote taip?" atsako: "Todet kad musu tevai mus taip make,todel, kad musu dievai mums taip liepe", - isryskina mumsdaugybes kalbanciuju skirtmguma, Negana to, jis nera vi-dujai toks vientisas kaip racionalusis diskursas. Teiginiuo-set sugerusiuose isores poveiki, esama daugelio [vamu pro-teviu ar dievybiu priesaku, besikartojanciu kalbo]e kaipgausybes autochtonu slaptazodziai. Kolektyviniams dar-barns, memorialams - veiklai pagal proteviu ar dievybiupriesakus - visu pirma angazuojami tie, kurie kilme ar gt-mimo vieta yra su proteviais susije, taciau sie darbai sykiuisryskina ir palikuoruu ar isrtnktostos gimines atskiruma,

15

,NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA

Kuriant racionaluj] diskursa, transformuojamas veiks-mas. Veiksmai, kyla is nebyliq paskatu ir zmogaus tros-kimu, virsta veiksmais, motyvuojamais pagrindo, kuriskaip motyvas nera paties zmogaus ir yra reikalingas kitupritarimo. Tokio pagrindo ieskojimai gali pasitelkti kituzmoniu, turinciq bendru motyvu. pastanga, sitaip virs-dami kolektyviniais veiksmais. Kiekvienas ar kiekvienaInvestuo]a savo jegas ir aistra t sumanymus, kurie H arbajq iStirpdo bei nuasmeruna - sumanymai islieka [au be joarba jos, esti toliau igyvendinami arba suyra. Pazvelg~jvisuomenes uzmojus - musu ar kttq, - mes aiskiname juosmotyvais, nepriklausan6ais niekam ir kartu priklausan-Ciais kiekvienam.

Mes, racionalistai, tikraj] buvima bendruomeneje suvo-kiame kaip surnanvtq ir lgyvendinamu darbu tikruma: irbendruomene mes priimame kaip kuriru. Musu diskursoracionalumas - tai pateikiamLir sukuriami motyvai; prota-vima mes laikome sumanymu ir tgyvendinimu - darbu.Musu »garrunamas" racionalusis diskursas isikilnija kolek-tyviniats sumanymais. Kurti vtsuomens reikstq bendra-darbiauti pramonejo, organizuojancioje darbo pasidalijimq,ir dalyvauti rinkoje. Tai reikstu dalyvauti tobulinant polt-tine struktura, istatymus, steigiant vadovaujancius postus.Tai butu bendradarbiavimas su kitais statant visuome-nines [mones ir pleciant rysiu tinklus.

\Visur, kur susiduriame su kurtniats - kolektyviniais su-

manymais, - regime mastyrna, atsptndtnti musisk] (tai yramastyma, kuri padarome savu atsakydami uz H, darydamiH racionalu). Ant kolektyvinrq Siaures Amerikos statmiuir paminklu mes regime iSkaltus musu, siaures amerikte-citt, motyvus ir siekinius: gamyklose, oro uostuose ir greit-keliuose matome, kad pasirinkta tai, kas motyvuota musqreikmrq bei potroskrq, mes matome savo planus.lstatymtt

16

KITA BENDRIJA

sistemoje ir visuomenes institucijose atpazistame susifor-muota patirti, savuosius sprendimus, apsvarstytas ir pri-imtas bendras nuomones. Musu racionalus kolektyviniaisumanymai is principo neturi nieko svetimo, nepazista-mo, neikandamo musu supratimui; randame tiktai save.Instltucijos, visuomeniniai kuriniai ir bendruomeniniaisamburiai mums neatrodo, kaip balieciams, esa svetimudvasiu antkryciai, demonisku bei dievisku jegtt apraiskosar sanderiai, sudaryti su ugnikalruu, upiu ir dangaus je-gomis. Anapus zenklu, prtskiriamu dievybems, mes iZvel-giame motyvus, paremtus zmogaus psichologinemts reik-memis bei paskatomis.

Mastyme, kuris budtngas amazones indenams ar klajok-.Hams masajams, besibastantiems po Tarpekliu sleni RytuAfriko]e, kur pirmyksciat zmones klajojo keturis milijonusmetu ir nepaliko ne menkiausio statinio, - sitt genciumas-tyme mes tegalime atpazinti tolimus [spndzius, ispaustusatsiaurios aplinkos daugybei individualiu protu, mums [ausvetimu, Keliai, akvedukai, uostai, sventyklos ir pamlnk-lai mums liudija esant bendruomene dabar ar ja kazkadaegzistavus. Sukonstruodami pagrinda, motyvavus] sta-tyba, Didziojoje kinu sienoje, inku keliuose, iSkirstuose perAndus, Egipte ir Centrineje Ameriko]e pastatytose pirami-dese, Ankoro irigacijos sistemoje mes atpazistame pulsuo-[ant mastyma, kurio atspindys yra musu paciu mastymas.Musu ekonomika, politologija, ekologijos mokslas, psi-chologija ir psichoanalize pateikia pagrmda, galejust visatai motyvuoti, - tik pateikia H, apeidama priesakus, priski-riamus proteviams ar dievams, paliepusiems siq kolekty-vine kuryba. Kuriniai liaujasi buti statiniais, [kunijusiaispalikuoruu ar isrinktosios gtmmes atskiruma. Aiskinda-~iesi motyvus, slypinCius uz priesaku, ~uriuos tie zmo-nes mane esant duotus proteviu ar dievybiu, paliepusiu

"OIi~Jf4l9 .. ---:__-~.".";.r1~


statyti kolektyvinius statinius, mes pasijuntame uzciuopemotyvus, skatinusius juos iSsaugoti ar rekonstruoti. Sitaipmes irasome - nors ir po mirties - kin us, actekus ir khme-rus i visuotinio zmogtskumo byla.

Apie musu bendruomene liudija mus supantys gyvunai,augalija ir mineralai. Mes iZengiame i j'l, perprasdami savomaterialiaja aplinka, atkurdami motyvus, kuriais vado-vaujantis ji buvo sukurta.

[uk aplinka, kurioje gyvena mnsu bendruomene, yra jospacios kuriama aplinka. Daikta mums naudmga daro ne[o prigimtis, ne savybes, siejancios it su naturalia terpe, bettai, kas atsiskleidzia, kai daiktas priimamas i musu susi-daryta Instrumentine sistema, Racionalioji praktika mussupancia praktine erdve pavercia bendra kolektyviniu su-manymu igyvendinimo sritimi. Mediena pirma supjaus-toma staciakampemis lentomis ir tik taip pasidaro nau-ding a; patys medziai pirmiausia hibridizuojami, retinamiir genejarru, 0 tik tada panaudojami kaip mediena. Mumsgalvos skausma malsina ne pati gluosnio zieve, bet is-traukta ir iSgryninta [os esencija, susintetinta aspirino tab-letemis. Dabar esama istisu plantaciju, kuriose biologmesinzinerijos iSvestos augalu rnsys auga ne zemeje, 0 van-denyje, ant putplascio pluduru, maitinamos cheminiaismisiniais. Yra rezervatu, kur genq mzinerija isvedinejanaujas patentuotu augalu ir gyvunu rusts. Musu moks-lines laboratorijos, uzuot tyrusios naturalius esinius, tiria[ose pagarrunta grynq vandeni, grynq siera ir grynq urana,kuriu gamtoje nesurasi. Ir pati elementu Ientele dabar jaunebera nesuskaidomos fizines gamtos inventorius; atomusgalima transformuoti skaidant ir lydant. Bendruomene,kurianti pagrindus ir [u kuriama, susikuria savo egzista-vimo priemones ir medziaga savajam pazinimui.

18

KITA BENDRIJA

Mes esame zmogaus sukurti kaip biologine rusts: budin-gieji musu biologiniai pozymiai: nepaprastai sustorejusismegenu zieve, joje isplitusi nvkscio funkcijai skirta sritis,nervu sistemos sudetingumas, stati laikysena ir neplau-kuotumas - visa tai neissivyste naruraliai, mums atsiski-riant nuo primatu. bet formavosi kaip paciu iSrastas sim-boliu sistemu rezultatas, tobulejo per griZtam'lji rys] sukultura. - gerejant irankiams, medziokles ir rinkimo or-ganizavimui, atsirandant seimoms, [valdant ugru, 0 ypacdel geresnes ortentacijos. bendravimo, savikontroles vislabiau klraujantis simboliniq zenklu sistemomis - kalba,ritualais, menu. Simboliniq zenklu sistemos nuzymt [asvartofancios daugybes skirtingumq; mnsu specifiniai bio-

_ loginiai pozymiai si skirtingumq matertaltzuoja kaip pa-likuoniu gimines atskirum'l. Nuoseklus simboliniu zenklqracionalizavimas transformuoja biologinius ypatumus,musu rusi paversdamas rusimi, sudaryta is Indivtdu, at-stovaujanciq universaliai bendruomenei.

Racionalusis diskursas ir racionalioji praktika paverciagamt'l bendniomenes kuriniu. 0 mnsu prigimt~ - m~s~kurirtiu. Mes, civilizuofi zmones, sukure savo aplinka, JOJelzvelgiame ta forma, pavidalq ir rusi, kuria pirrnyksteigamtai suteike zmoniq kolektyvmes intencijos bei pas-tangos, sukurtos racionaliojo diskurso bei racionaliosiQspraktikos. Mes esame zmogaus sukurta rusis, rusis susi-kurianti savo prtgrmti pacios kuriamoje aplmkoje. neran-danti savyje nieko, kas [ai butu svetima, neiZvelgiama irnesuprantama. Moderniosios kulturos individas, [sttvlr-tinantis su savo negincijamomis teisemis ir iSkeliantis savekaip savuju tstatymq leideja, ima kurtis savaime uzdarosprigimties mdtvtdualybe. Zmoniq bendruomeneje jis regikurini, savaime uzdara ir reprczerircolantl [o mastyma

19

NIEKO SENORA NETURINCIVJV BENOr"JA

Suvokes, kad jo mastymas atstovauja istisa racionaliosiosminties sistema, individas ir kitame zmoguje matys tiksavo paties racionaliosios prigtmties reprezentacua.

Iki racionaliosios bendruomenes buvo susidurta su kitu,su [sibrovalnr. Susiduriama tada, kai vienas zmogusatsiveria kito reikmems ir pnesprtesai. Uz racionalio-sios bendruomenes, jos bendro diskurso, kur] kiek-vienas skaidrus protas tik atstovauja, ir jos uzmojq, kurieabsorbuoja ir nuasmenina kiekvieno zmogaus pastangasir aistras, - uz viso to yra kita bendrija, ji reikalauja, kadzmogus, kuris turi savo bendruomemno tapatyb~, kuriskuriasi savo prigimti, atsivertu neturinCiam nieko bendra,atsivertu svetimajarn,

SiOji kita bendrija nera tiesiog absorbuojama i raciona-li'lj'l bendruomene, ji tolydzio pasirodo akiratyje. Raciona-liajai bendruomenei ji neduoda rarnybes, nelyginant koksantrininkas ar seselis.

Sioji kiia bendriia randasi ne is darbo, 0 is darbo ir veiklospertrukni, Ji susidaro ne turint ar sukuriant ka bendra, betatsigreztanr i ta, su kuriuo neturima nieko bendra - iacteka, klajoklj, partizana, priesa, Kita bendrija randasitada, kai ~ito veide atpazistamas imperatyvas. Imperaty-vas, metantis iSSiiki ne tik bendrajam diskursui ir ben-druomenei, kuri ji ar j'l atstumo, bet apskritai viskam, kasbutu bendra ar drauge kuriama.·Imperatyvui atsiveriama ne tik savo racionaliu-protu

MtlS4 racionalus protas negali atsirasti, nepaliepdamasmusu juslems suvokiamais ir tvarkingais budais rinktiaplinkos duomerus, netsakydamas musu motorinems ga-lioms suvokiamais ir tvarkingais budais matuoti praktineserdves [egas, kltutis ir priezastinius rysius, neisakydamasrnusu bendruomeniniam [autrumui suvokiamais ir tvar-

20

KITA BENORIJA

kingais budais registruoti visuomene]e veikiancius isa-kymo bei paklusimo santykius. Atsiveriama savo akiunuogumu, savo rankomis, kitados uzimtomis daiktais, 0

dabar besittesianciomis i kita atvirais delnais, ir savo be- 'ginkliu balsu, sunerimusiu del svetimo balso.

Atsiveriama kitam - svetimajam, skurdziui, teisejui -ne tik su savo iZvalgom ir idejom, kad [os butu uzgincytos,bet atveriamas ir akiu nuogumas, balsas ir tylejimai, savostuscios rankos. Juk kitas, svetimasis, atsigrezia i mus netik [sittkinimats ir sprendimais, bet ir trapumu, pazet-dziamurnu, mirtiskumu. [is ar ji atgrezia imus savo veida,staba ar fetisa, jis ar ji atgrezia imus veida, sukurta isanglfes jungtruu, is dulkiu, kurios dulke pavirs, verda,sukurta is zemes ir oro, is silumos ir kraujo, sukurta issviesos ir seselio. [is ar ji atgrezia imus kuna: kuri rauks-lem ir randais pazyme]o kancia ir mirtiskumas. Bendrijarandasi, kai atsiveriama tam, kuris yra nuogas, kuris yraskurdzius, atstumtasis, mirstantysis. 1bendrija iZengiamene teigdami save ir savo jegas, bet atsiverdami prarasctat,nuostoliui, aukai. Bendrija randasi isposlinkio, kai atsive-riama kitarn, [egoms ir galioms, esancioms uz taves, at-siveriama mirciai ir tiems, kurie mirsta.

Racionalioji bendruomene, kuri susiformuoja per infer-macijos mainus, keiciasi abstrakciais esiniais, idealizuotureferentu idealizuotais zenklais. Komunikacija yra zini5satsijojimas is nereiksmingu, vienas kita goztanctu signal4-is triuksmo. Dialogo dalyvius vienija kova su triuksmu:idealus komunikacijos miestas butu maksimaliai Isvalytasnuo triuksmo. Taciau esama ir paciat zmta! budingo .triuksmo, - tai j'l perteikianCio balso neskaidrumas. Yradar ir fono triuksmas, keliamas pasaulio, kur] nutildytipavyktu tik nutildztus sykiu ir musu balsus. [sivaizduo-dami zrnogaus balsa evoliucines biologtjos perspektyvoje,

21

NIEKO BENORA NETURINCIVJV BENORIJA

mes iSmokstame girdeti pasaulio murmes], kuri zmoruubalsai pratesia ir vercia vienas kita it atliepti.

Susizinodami vienas kitam siunciamais zenklats, abs-trakciais bendruomenes, susivienijusios pries pasauliogausm'l, esiniais, mes taip pat uzmezgame rys] su nezmo-niu pasaulio daiktais, zvilgsruu aprepdami ju formas irmedziaga. Ir taip pat uzrnezgame tarpusavio rys], perim-darni kito forma, transsubstancijuodami savo paciu mate- \rialuji buv], •

Bendruomene, kuri sukuria kazka bendra, kuri nustatotiesa ir kuri [tvirtina technine dirbtiniu atvaizdu visata, -neistleidzia laukiniu, mistiku, psichotiku, nepriima [u is-taru nei kunu. Ji nepriima [u i savo erdve - kentetoju,Racionaliosios bendruomenes darbo [karstyje randasi rue-ko bendra neturinciuju bendrija, bendrija tu, kuriuosvienija [u nebutis, mirtis, Nmirtiskumas. Bet argi mirtis,kuri kiekviena isskiria ir atskiria, yra bendra? Ar galetumej'l tapatinti su nebutim?

22

Is brave IS

Kantas atskyre ir nuskaidrino imperatyva, retkalaujantipateikti pagrinda, - imperatyva, kuriam paklusta raciona-lusis subjektas. Sis imperatyvas nera tiesiog tvarka, stebi-ma aplinkoje, tam tikros visuomenes praktikoje. Raciona-lusis subjektas paklusta tokiam imperatyvut, kuris, kaip

- uzsibreze parodyti Kantas, tiesiogiai ipareigoja zmogausprota, Racionalioji bendruomene igyja pavidala, paklususiimperatyvui, kuri kiekvienas mastantis subjektas atrandasavyje.

Racionaliaja bendruomene Kantas suvoke kaip autono-misku subjektu respublika, kurioje kiekvienas paklustatvarkai, valdanciai kitus, sykiu paklusdamas tvarkai, ku-rictjis nusistato sau. Taciau pastgtline, kaip Kanto analize]eracionalusis subjektas susiduria su kitu, mes matome, jogI ji kito figura, racionaliai suvokta, skyla i dvipusijuslineskancios bei mirtiskumo vaizdjn]. ~hame dvilypiame kitov 'ide mes isvystame uzgtmstant dvejopa rys] su kitu ird vejopa bendruomene,

M'lstymas, koncepcinis mastymas, yra toks vyksmas, kaim ~4 suvokiamoms [usliskumo schemoms, musu mani-pultuojamoms masems, [egoms ir priesintmuisi, kitu'l,vilgSniams, balsui ir gestams kuriami nuoseklus ir ais-I lis koncepciniai terminai. Racionalusis mastymas - tai

25

I I

III

I


formulavimo vyksmas, kai formuluojami gamtos stebeji-mai ir desniai, veiksmai, operacijos ir technines taisykles,0, turint galvoje susidurimus su kitais, forrnuluojamavisuomenes tvarka. Kintancias musu aplinkos [usliskurnoschemas mastymas reprezentuoja nuosekliomis ir aiskio-mis empirinemis savokomis, 0 aplinka visapusiskai ats-pindi gamtos desniai. MUSllaplinkos jegas ir priesinimasimastymas reprezentuoja prakttruu tikslu siekimo me to-dais. Mastantijlsupanciu zrnoruu zvtlgsnius. balsus irgestus mastymas reprezentuoja ekonominemis, teisinemisir politinemis visuomenines tvarkos taisyklemis,

Vos tik atsirades, mastymas pasijunta imperatyvo valio-je, Noredamas ka nors atpazinti is mus supancio slenkan-cill vaizdiniu reginio, zmogus turi susidaryti teisingas Sq-vokas. Kad atpazintumei sill vaizdiniu kombinacijas, turiteisingai samprotauti. Imperatyvas, [paretgotantis mastyma,yra faktas. Tatai pirmiausia; empirinius faktus palaikysfaktais tik toks mastymas, kuris tikrai suvoks [uos tetstngai.

Mastyrnas gali susidaryti priestaringas savokas ir sampro-tauti nenuosekliai. Mastymas nesti pasiryzes suvoktitiksliai ir samprotauti teisingai, tik [auciasi [pareigotas taidaryti. Mastymas - [usliniu ispudziu pavertimo savoko-mis ir savoku derinimo veikla - neatsiranda kaip musuprigimties paskata ar kaip laisva iniciatyva. Mastymas pa-klusta imperatyvui; jis pasijunta gaunqs [sakyma mastyti.Mintis yra paklusimas.

Mes kaupiame ispudzius, atverdami savo juslinius pavir-sius aplink mus esantiems daiktams, [udedami kietaispavirsiais ir susidurdami su mus supanCiomis kliutimis,manevruodami bei manipuliuodami ill [egomts ir savei-kaudami su kitais [aucianciais ir nepriklausomai judan-

26

ISIBROVE:LlS

ctais subjektais. Kad suvoktum slenkancius vaizdiniuskaip vientisus vienetus ir atpazintum pasikartojancius vie-netu derinius, turi gebeti [sakyti savo jutimo 'organamstvarkingai kaupti juslinius suvokimus, turi gebeti valdytisavo laikysena, rankas ir kojas, pagaliau turi gebeti valdyti[udesius, kuriais tavo kunas atsiveria kitiems ir ijuos atsi-grezia. Mastymas, kuris [auciasi liepiamas mastyti, su-pranta esas liepiamas diktuoti. Mastymas privalo [sakytisavo [uslinems motorinems galioms rinkti [spudzius, ku-riuos jis gali paversti atitinkamomis savokomis ir susieti[tfktnamomis priezastimis. Mastymas privalo kurti repre-zentacijas, kurios funkcionuotu kaip [sakymai, progra-muojantys kuno [uslinguma, [o [udejima tarp daiktu, [o_laikysena kitu atzvtlgtu.

Priezastingumo mes nepatiriame [uslemis, - tatai Kan-tas pereme is Hume' 0; mes nepatiriame savo vatzdmiupnezasttngumo, kad [ais kontroliuotume savo valia, savonerv~ sistema bei raumenis. Bet, kad tie vaizdiniai visatai galetll kontroliuoti, mums tenka mastyti, - tai mastymaslegiantis imperatyvas.o juk mes [auciame, kad vaizdiniai tai gali. MUSll [uti-

, rniniu pavirsiu imluma lydi [ausmas, kad mus ne tik infor-muoja musu aplinkos formos, bet ir veikia aplinkos [egos:sts jausrnas - tai tasai malonumas ar tasai skausmas, perkuriuos mes [as suvokiame. Be to, ketinimus, kuriais musumastymas iskyla virsum [spudziu, kad [uos identifikuotuir susietu, lydi [ausmas, jog it valdo svarus imperatyvas.jausma, jog net pats spontaniskiausias mastymas, kurian-lis savokas ir [as susiejantis, esti prislegtas imperatyvonastos, Kantas tapatina su pagarbos [ausmu,

Pagarbos [ausmas, sako Kantas, turi siek tiek bendra sup linkiu, siek tiek su baime, - tai tartum skausminga bat-me. Tai nera suvarzymo [ausmas, musu [usliniu galtu

27


patiriamas veikiant svetimam materialiam objektui, ku-ris [stspaudzia i musu substancija ir jq suzetdzta. Tai[ausmas, kad uzbegarna uz akiu naturaliam musu jusliniugalill polinkiui i aplinkinius malonurna zadancius daik-tus ir vengiama daiktu, galinciu sukelti skausma. Nes[sakyrnas, liepiantis musu mastymui diktuoti, liepia[uslinerns galioms atsiverti ne maloniems ar zeidzianttemspoveikiams, kuriuos sukelia aplinkos daiktai, bet jlljllobjektyvioms savybems, [usliskumo schemoms, kiek [osgali buti objektyviai identifikuojamos ir racionaliai kore-liuojamos. Musu [uslinei valiai, kuri nera nujautrinama,tik sutrikdyta ir tarsi suparalyziuota, tatai teikia kancia,frustracijos pojut]. Si kancia patvirtina ta linkme, kuriamusu [uslinguma kreipia mastymas, pnslegtas impera-tyvo nastos.

Mastyrnas yra liepiamas diktuoti, verciamas isakineti savopaties [uslinems motorinems galioms. [is privalo taiptvarkytt savo juslines motorines galias, kad [os gebetukaupti aplinkos duomenis racionaliais ir tvarkingais bu-dais, kad [os gebetu racionaliais ir tvarkingais budais ma-tuoti praktines erdves jegas, kliutis ir priezastinius rysiusir kad galetu racionaliai ir tvarkingai registruoti [sakymoir paklusimo santykius, reguliuojancius visuomenes tvar-ka, Juk zmogus junta [vairias savo kuno dalis ir [usliniuspavirstus reaguojant ivisokiausia spaudima. krypstant ivisokius viliojancius malonius kontaktus. Tad privalu taipsutelkti savo [uslines motorines galias, kad galetumei ap-galvotai zengti i gamtq, i praktine erdve, i visuomenestvarka,

Kad tai atliktu, zmogus turi realia, visada po rankaesancia savivoka papildyti Isankstine saves reprezentacija,tuo savivaizdziu, kur] susikurs veikdamas gamtoje, prak-

28

ISIBROVELIS

tine]e erdveje ir visuomeneje. Savivaizdzius Kantas vadina"tipais". Tai praktiniai vaizdiniai; jie nera apie save toki,koks esi, tai isankstines diagramos, apibreztancios ta sub-[ekta, kur] privalai is saves padaryti.

[usliniu motoriniu galtu, sutelktu iveiksma, vaizdiniaisusidaromi pagal analogija su atpazistamorrus, desniu re-guliuojamomis visumomis. Sios visumos - tai gamta,praktine erdve ir visuomene. Zmogus turi susidaryti sa-vivaizdj kaip daugtalypi darini is elementu, kuriuos -tarytum gamtq - tvarko visuotiniai ir butini desniai. TUr1susidaryti vaizdini apie savo kuno dalis bei organus, issi-desciusius - nelyginant praktine erdve - kaip mastymuitarnaujanti priemoruu sistema. TUr1 susidaryti vaizdiniapie savo galias kaip apie daugybe veiksniu, kurie, nely-ginant mikrovisuomene. siejamr [sakyrno ir paklusimosantykiais.

Tokie vaizdiniai neatsiranda stebint save emptriskat. Jienera sukuriami tyrinejant organizma bei jusline prtgimtiintegruojanCius empirinius desnius, nervu sistema bei rau-menis valdancius mechaninius desnius arba savo, kaipvtsuomenisko gyvl1no, prtgimti kontroliuojancius socio-biologinius desnius. Vis geriau suprasdamas visuotines pri-. gimties psichocheminius desnius, zmogus neigis vaizdi-nio apie save kaip prtgimti, gebancia tirti gamtos prigtmti,Mechaninio ir technologinio pazinimo pazanga nesukursvaizdinio apie save kaip apie rinkiru priemoruu, leidzian-Ci4 manipuliuoti praktine erdve. Etnobiologijos pazanganeigaltns zmogaus viena grazia diena iSvysti save kaipmfkrovisuomene, sudaryta is galill sukurti visuomenesekonomines, teisines bei politines santvarkos reprezenta-cija. Todel praktiniai savivaizdziai, atsirandantys ka norsveikiant, kuriami is vida us, jll schemas nubrezia masty-rnas, paklustantis savajam imperatyvui. Tai savivajzdziai,

29


kuriuos tenka susikurti, kad galetum mintyse regeti save,veikianti gamtoje, praktineje erdveje bei visuorneneje irpaklustant] imperatyvui. Tai savaimingi vaizdiniai, lei-dZiantys mastymui suvokti save kaip diktuojanti, tad irgebant] paklusti. [ie isstumia savivaizd], susidaryta em-piriskai stebint savo prtgimt], praktiskai stebint savo kunodaliu bei organq naudingurna ir socialiniu pozturtu ste-bint savo poelgius visuomeneje.

Tai praktiniai vaizdiniai, imperatyviniai vaizdiniai. Kaiveikiama savo juslineje aplinkoje, savas organizmas nesu-vokiamas it [autri mase, spazmiskai reaguojanti i juslinessubstancijas, zadancias malonuma ar teikiancias skausma,bet isivaizduojama, jog zmogaus juslinius pavirsius nu-kreipia ir fokusuoja psichofiziologines taisykles, atitin-kancios [o prtgtmt]. Manevruodamas praktineje erdveje,besidrtekiancio]e aplinkui, zmogus nesuvokia savo kunodaliu masiu, reaguojanciu i fizines jegas.su kuriomis [ossusiduria, tik [sivaizduoja tas mases nelyginant instru-mentus, tarnaujancius jo paties tikslams. [udedamas er-dve]e, kurioje susivokia ir veikia kiti, savo kuno daliu ne-suvoki kaip reaguojanciu vien t fizines jegas, 0 [sivaizduoji[as atsiliepiancias t komandas; vaizduojiesi paklustantiskitu isakymams, nes tavo kuno dalys ir galunes paklustatavo paties isakymams.

Individas, kuris uzsibrezia savo jvatrias juslines ir moto-rines galias, protarpiais reaguojancias i aplink H besi-randanciu ir pranykstanciu jusliniu pavidalu viliones,paversti prigimtimi, desniu reguliuojama visuma; uzsi-brezia paversti [as rinkiniu galtu, paklnstanctu [o protuikaip priem ones - tikslui; paversti mikrovisuomene, kuriavaldo jsakymo ir paklusimo santykiai, - jei kuris individasimasi tai padaryti veikdamas, praktiniame gyvenime,

30

ISIBROVE:LIS

savo tikslingais sumanymais ir darbu, - jis pavercia savesukurtu daiktu ta prasme, kuria sukurtas daiktas yra me-no kurtnys. Tai yra baigtinis produktas, uzbaigtas, savai-me apreztas ribu, 0 [os yra [o iSbaigtumas, pakankamumassau ir tobulumas.

Aplinkoje mes susiduriame su kitais. Pro mus praeina mu-su mirtingieji broliai ir seserys. [ie [gy]a pavidala tarp mu-su aplinkos [uslmiu pavirsiu. [ie atstgrezia tmus kaip kiti.[ie reikalauja buti pripazinti kaip kitokie nei musu paciu[usliu tvyksintys [spudziai. Pripazinti kita, sako Kantas, -tai pripazintt imperatyva, kuris kaip desnis veikia kitame.Pripazinti kita reiskia H gerbti.

Cia galime padaryti perskyra tarp to, ka pavadintumegilumine kito percepcija, ir pavirsinio jautrumo kitam.Gilumine kite percepcija as vadinu jutimini suvokima, kaispalvingt ir apciuopiami kito pavirsiai regimi kaip fizio-Iogmes ir biologines gelmes: regiu siuos pavirsius [udant,[sttempiant ir atsipalaiduojant, is anksto nuspeju po [aiskrutanciu raumenu pusiausvyra: regiu sfuos pavirstuskvepuojant bei prakaituojant ir nuspeju po [ais vykstanciaIiauku veikla, apytakos sroves, specifiru metabolizma,Percepci]a taip pat informuoja apie [tampa, paskatas irnevalingus impulsus, kurie suraukia si'l kakta, sugniau-zia situ os kumscius, prikausto si zvtlgsru, Toji percepcijaskverbiasi toliau, ji persmelkia siq pavtrstu gaublamasubstancija, pasiekdama anapus slypmcto pasaulio gel-mes, - ji tarsi isvysta kelia, kur] yra nukeliaves kitas, kliu-tis, kurias jis yra [veikes, saules kaitra, nuo kurios jis sle-piasi. Percepcija smelkte persmelkia i mus atgreztus pa-virsius, skverbdamasi t organizmo ir pasaulio gelmes.

Si percepcija yra reikalinga mastymo, kuris taip isto-bulintu biologines ir fiziologines savokas bei desruus, kad

31

III

NIEKO BENDRA NETURINCIl)Jl) BENDRIJA

perprastu sekretus ir judesius, pastebimus kito pavirsiuo-se, ir taip ispletotu psichologines savokas bei desnius, kadsuvoktu is ~imikos ir pozos nujauciamas paskatas beitroskimus, Si percepcija yra reikalinga psichoftztologtntusavoku ir desniu, kurie atspindi kito paskatas bei tros-kimus ir parodo, kaip tie desniai susisieja su biologiniaisir fiziologiniais procesais [o [autriame, savo jegomis judan-Ciame organizme. Ji reikalinga mastymo, kuris istobulinsfizines-chemines savokas bei desruus, skirtus suvokti me-dziagll pasaul], plytinti ana pus kito, nusvies kelia, kuriuomastymas eina eina, atskleis jegas, kurios isnyra priesais,skatindamos arba trukdydamos [o veiksmus. [i retkalmgamikrobiologijos ir orgarunes chemijos, [u savokos bei des-niai si organizmq padarys suprantama kaip materialiosiosgamtos dal].

MUSll suvokiami kito judesiai ir pozos ne tik parodobuv] erdveje ar jo kitima, uzkoduota fiziruq bei fiziolo-gtruu desntu; jie taip pat rodo ir kulturini koda. Kitas stovikariSkai pasitempes, juda [aponiskai sklesdamas, turkiskailinksi pritardamas arba neigdamas, guzCioja peciais ir pa-pucia lupas prancuzu mimikos kalba, sedi ant purttoruskuViktorijos kedziq ar ant slaunu indiska poza. Kitas sypsosibiurokratiska ar sekretoriska sypsena, [avos gyventojupapratimu saiposi is nelaimingu atsitikimu, dalijasi Ka-ledu dztugesiu ar Songrano linksmybe, islamiskai pikti-nasi, iSgyvena skandinaviska vienisuma. Kai prabyla,kitas prabyla tautos kalba, klases intonacija, socialines pa-deties retorika, subkulturos idiomomis, amziaus grupeszodynu. Suvokdamas jq - kita, - matai uz [os pozos irjudesiu slypmcius tarnybos reikalavimus, etiketo kodek-sus, tautos istorija, Uz jo - kito - [ausmu regt hierarchijustruktura, esamos kulturos bendravimo ritual us, ideolo-gijll sankirtas. Anapus jos kalbos vaizduojiesi konkrecios

32

ISIBROV~LlS

kulturines arenos ir istorijos seman tines, sintaksines, gra-matines bei fonetines strukturas. Kito giluminei percep-cijai reikalingas mastyrnas, reprezentuojantis auklejimo,svletimo, profesinio lavinimo ir etiketo, gestu ir mimikoskalbos, lingvistikos, galop etnobiologtjos bei gyvunll psi-chologijos savokas bei desruus.

Tokio mastymo formos yra reikalingos, idant priartetukitas - priartetu prie pavtrsiaus, susiformuojancio aplinkmaterialia substancija, kuri igyja pavidala konkreciamestrukturu ir jegll lauke. Kitu formas ir [udesius samonevaizduojasi paklustancius psichologiniams, fiziologi-niams bei fiziniams desniams, taip pat kalbos, gestu beimirrukos ir kulturiruams kodams. Suprasti kita - tai su-prasti siuos desnius bei kodus kaip savojo supratimo im-peratyva,

Taciau kitas taip pat yra ir kitoks. Pripazinti kita katp ki-tok] - vadinasi, pajusti imperatyva, slegiant] [o arba [osmastyma. Tai yra pajusti [o Imperatyvine jegq - jegq, kurisaisto taip pat ir mane.

Pripazinti kitq - tai pamatyti [o arba jos paden bei [ude-sius [sakytus to vaizdinio, kuri susidaro apie save [o arbajos mastymas, paklusdamas savajam imperatyvui. Tai yrapamatyti [o - kito - padet] ne kaip nulemta traukos desniu,o jo [udesi - ne kaip fiziniu postumiu padariru, bet sukurtareprezentacijos, kuria mastymas perduoda valiai. Tai yraisvysti jos - kitos - POZq ne kaip [sakyta jOs kulturiruokodo, bet kaip [sakyta to, ka ji laiko savaja uzduotimi. Taiyra pamatytt jo sugrnauzta kumst] ar placia sypsena nekaip biologmiu paskatu ar nevalingu psichologtruu impul-su reiskimasi, bet kaip mastymo reprezentacijas to, kas pa-geidaujama ar imperatyvu. Tai yra suvokti [os formu-luotes bei tsratskas ne kaip profesinio rengimo ar etniniu

3.-498 33


kodu pavyzdzrus, bet kylancias is [os pacio vaizdinio apietai, kas privalu ir kas dera.

As nematau priezastinio rysio, kuriuo kito reprezen-tacija susijusi su kito nervu sistema bei raumenimis; is-ties, nematau ir tos reprezentacijos, kuria kito samone]epalieka kitas. [paretgojantts [sakymas susidaryti to, kasprivalu, reprezentacija, [sakymas tai reprezentacijai val-dytt savo juslines-motorines galias - tai nera ir hipoteze,kuria mana protas pasijunta turjs susidaryti, kad leistu,.man suprasti kito POZ'l,veiksmus bei zodztus. Nes tai,kaip as suvokiu [os - kitos - organinius procesus ir ana-pus ju plytincia fizine bei kulturme erdve, turi buttsuprasta is psichologtruu, fiziologiniq ir psichochemtruudesruu konteksto. Mano mastyma uzgulusio imperatyvoesu [pareigotas kiekviena jos POZqar [udesi aiskinti visuo-tiniais desruais, reguliuojanCiais organizmus ir fiziniuskunus, kiekviena jos gesta bei zod] aiskinti psicholtn-gvistikos desniais bei kulturiruais kodais. Mano masty-ma slegtancio imperatyvo esu [paretgotas matyti it arbaj'l kaip tikrus, tai yra kaip neatskiriama tikroves dal],valdoma visuotiniu desruu, kurie mane supanti pavtrst-niu pavidalu regini daro gamta. Turiu daryti prielaida,esa kiekvienas ill zmgsrus isal], nenumatytas poelgis aristariamas zodts yra paaisktnamas empiriniais desniais,taip pat kaip, pasak Kanto, as privalau manyti, esa kiek-vienas akivaizdus planetos nuokrypis paaisktnamasastronomijos desniais.

Ta kitok] jo arba [os regejima, ta [ausma, jog [o arba jospavirsiai valdomi kito desnio - desnio, kur] reprezentuojasavajarn imperatyvui paklustantts protas, - paskatina ne-tarpiskai pajusti [ame ar [o]eveiktant] imperatyva, Pajusti,kas uzgula [o arba [os mastyma kaip imperatyvas, 0 nekaip naturalus savaiminis rysys, - tolygu pajusti tai kaip

34

ISIBROVtLlS

imperatyvia [ega man. Pasijuntu isttktas imperatyvo, [sa-kancio kitam. Pajuntu [o svor] kaip [ega, prtslegianciamana paties prota, Suvokiu es'lSpriverstas matyti [o ar [ospavirsius kaip valdomus, atvertus man ir man [sakancius,lai yra stojusius mana akistaton.

Potyris, jog imperatyvas, veikiantis [ame ar [oje, [pa-reigoja taip pat ir mane, yra netarpiSkas; tai ne hipoteze,priimama meginant suprasti [o arba [os padeti bei [ude-sius, kaip kylancius is organizmo bei psichikos gelmiu irLIZ [o arba jos plytinclos gamtos bei kulturos gilumos.lmperatyvo kitame potyris is pat pradziu tok] htpotetirusupratima atmeta. Potyris, kad [o arba [os pavirsiai - taipavirsius, gaubiantis tvarka, kuri stoja pries mane - sispotyris neleidzia suvokti, kad [o arba [os pavirsiai gaubiargarune bei naturalia gelme.Stai kodel gali taip atsitikti, kad sulig paskutiniu zvilgs-

niu ikita - akimirksnio zvilgsniu iIusnynu vaika gatve]e,mana automobiliui pravaziuojant pro sal], sulig akimirks-nto dulsvu zybsniu elgetos akyse, kai zengiu irestorana, -as pasijuntu suciuptas su visais savo ketinimais, pasijuntususilaukes issukio. Kai paskui susidelioju to, kas man iskilo,rcprezentacija, kai matyta pavirsiu [kurdtnu po [uo slypm-')(jojebtologiruu ir pstchlniu paskatu gelme]e - gyvuliskogodumo, refleksu, kuriuos pazadina nepazistami praeiviai,g lmeje,- kai panardinu it iuz jo esancios kulturos gtluma,kur viespatauja ciabuviq sutartiniai kodai, susidare darpries pasirodant uzsienio turistams, kur varganas imigran-to nusimanymas apie etiketo taisykles, apie mana kalbosgramatikos desnius paaiSkina[ovartojamu zodziq siurkSci'l) 'get, - tada kito imperatyvo potyris tirpsta. Mano sociolo-Hille,politine, antropologme ir btologine nuovoka vel [tvir-I Ina samone]e vien manaji imperatyvq; paatskindamas pa-I .tsinu savaj] supratima ir savuosius ketinimus.

35


Imperatyvas, kur] juntu valdant kito buv] erdveje, pri-slegia mane taip pat netarpiskai, kaip ir tas imperatyvas,kuri junta mana paties protas; as it pajuntu taip pat pagar-biai, kaip mana protas pajunta desnio imperatyva, it pat][pareigojantt. Bet tai yra kiias imperatyvas, uzgincijantis ta,kuriam visuomet paklusdavo mana protas.

Kas parodo man svetima imperatyva kito pavirsiuje, -kito, kur] matau gamtos tvarkoje, praktines erdves ir vi-suomenes tvarkoje? Tai [ausmas, jog sis pavirsius yra kan-cios pavirsius. Kokiu mastu as [auciu kito padetis bei [ude-sius, kurie nera skirti prisitaikyti prie [o arba [os fizinesaplinkos bei poslinkiu, nekyla is supanciu jegu santalkos,bet spraudziasi pro astrias realybes briaunas, atsimusda-mi ir susizeisdami ijas, - tokiu mastu pajuntu jo impera-tyva, 0 ne ta, kurio liepiamas as formuluoju gamtos des-nius. Tokiu mastu, kokiu as [auciu kito manevrus, - nekaip judejima instrumento, veikiancio ir veikiamo supan-ciojo instrumentinio komplekso, - bet kaip pastangaszmogaus, norincio pakeisti jegtl krypti praktineje erdveje,pastangas zmogaus, nuvarginto ir issekinto jam besiprie-sinanciu daiktu jegu, - tokiu mastu as pajuntu kito impe-ratyva siekti tvarkos, skirtingos nei Iaktine padetis. Jeipajuntu, jog kito gestai ir kreipimaisi klumpa, dvejoja,uzsigauna del to, kas sakoma, 0 ne tiesiog formuluoja pro-fesijos, visuomenines padeties, amztaus grupes, etiketo,informacijos bei zinitl apykaitos reikalaujamas strukturas,tada pajuntu [o imperatyva, kitoki nei tas, kuriuo vado-vaudamasis as suprantu visuomenes desnius ir kodus. At-sigrezes imane dienos aky, jis rodo rauksles ir zaizdas, 0

ji, irdamasi praktineje erdveje, iSsiduoda nuvargusi iriSsekusi; judedami visuomenes arenoje, jis arba ji savo pa-zeidziamuma atveria skriaudai ir pazemirumui.

36

ISIBROVtLIS

Si kancia nera [utimiskai suvokiama. Rega nustato spal-va ir nuo [os skiriant] atstuma: rega apibrezia rsorespavidalu konturus. Percepci]a, tasai matymas kiaurai, pra-stskverbiantis ir suvokiantis gilumq, kancios nefiksuoja.Svetima kancia nesidriekia per regejimo atstuma, 0 uz-gauna mana [autruma netarpiskai. Jq pajunta mana akys,sukamos salin, mana zvilgsrus susrdrumscia ir is pagarbosnudelbiamas. Jq pajunta mana delnas, kuris tiesiasi suimtikito ranka kaip rnanipuliuojama galfln~, bet kurio pirstaintsigniauzia, pajute mane palietusi kito [autruma, Ta kan-iq pajunta mana balsas, kuris diktuoja savaja tvarka irprabyla [sakineti, taciau suklumpa, sudvejoja ir praranda, iSkumq, susidures su tuo, kad kitas nereaguoja ir tyli.

Kad kito pavirsiai yra pazeidziami ir kenciantys, manaisraiskinga, ieskanti, mantpuliuojanti ranka su nerimu pa-Junta is glamonejancio judesio. Juk glamonejanti rankanctyrineja, nerenka informacijos, ji nera jutimo organas. [iticsiasi per pavirsiu, kur informatyviosios formos minks-l \ia ir smenga [ai slenkant iprieki, kur jos pasitikti iskylapavirsiun [ai svetimos malonumo ir skausmo sroves. Gla-monejanti ranka nesuvokia ir nemanipuliuoja; ji nera ins-trumentas. [i tiesiasi per pavirsiu, uztveriant] kelia linksubstancijos, bet sykiu visur kur pasiduodanti; ji keliaujah<llflnemis, kurios pamirso savo naudingumq ir savo ke-Unimus. Clamonejanti ranka neperduoda jokios zinios. [itolydzio slenka priekin, be tikslo, nenuilsdama, nezinoda-ma, ka nori pasakyti, kur ji keliauja, ir kodel cia atsidure.II tiksle, ji yra pasyvi, 0 sujaudinta ji pati nebejuda; jq [u-Iina kito pasyvumas, kito kentejimas, malonumo ir skaus-

111 kankynes.Kito kancia atpazista mana ranku, mana balso ir akiu

1.1LItrumas, - jie pasijunta trikdomi [au nebe mana i:n-p .ratyvo. bet to, kad kitas apleistas ir pazcidziamas. Sis

37


[autrumas skleidziasi noredamas [ausmu patirti kita, 0

ne perimti savo zinion ir gydyti [o substancija. Sio [au-trumo judejimas atpazjsta kito pavtrsius kaip verda. kuriskreipiasi t mane ir kelia man reikalavimus. [is pripazjsta,jog imperatyvas, diktuojantis kitam, [sako ir man. Kito kan-ciq atpazista rankos krustelejimas, mikluma paverciantistaktu ir svelnumu: jq krupteldamos atpazjsta akys, del to[os pameta taikinius ir nudelbia zvilgsni is pagarbos atos-tumio: jq atRaztsta balso virptelejimas, sudrumsciantis ais-kuma ir atimantis jam jegq, sumaisantis savokas bei prie-zastis, pasikesinantis tit murmesiais ir tyla.

Pries mane iSkylantys kito pavirstai, kanctos pavirstai,apeliuoja t mane ir kelia man reikalavimus. Del ju maneprislegia svetimas imperatyvas. Imperatyvo svor] juntapavirsiai, kuriais kitas ar kita t mane atsigrezta nuvarg~ irpazetdziarni, ir tai uzgauna mane ir sujaukia mana ke-tinimus.

Sis svoris juntamas tokiu mastu, kokiu kito pavirsiaiapelruoja tmane kaip atsiveriantys ir pazeidziami, prasan-tys mana pagalbos. Kitas ar kita atsigreze zvelgta imane,atverdami savo akiu nuogybe, nepridengta ir neapsau-gota, Daiktams - tustiems kambariams, plikoms sienoms -nuogumo teikia [uose apsigyvenes kunas: apsinuogman-Ciam kunui nuogumo teikia nepridengtas veidas. Tik taarba tas, kurie atsigrezia, gali apnuoginti savo kuna: taarba tas, kurie nusisuka vykdyti savo uzduociu, savo kn-na aprengia: tampa juru naru, iStvermingu ilgu nuotoliubeglku, apsigaubia melodingais baleto sydais. Atsigrez-damas t mane akiu nuogumu, kitas arba kita atidengiasavo veida,

Kitas atsigrezia t mane savo rankos mostu. [o arba [osrankos judestai, kuriais t mane kreipiamasi, t nieka nejsi-

38

ISIBROVELIS

kimba, nieko nesugruauzia, nebrezia [okio pavidalo, ran-kos tiesiasi t mane tusciomis.

Kitas atsigrezia t mane savo zodziats. Zodztat, kurieiSsibarsto be [okio pedsako, kurie nera nei ranka, nei [ran-kis, ir kuriu jegai galiu pasipriesinti nieko nedarydamas, -tiesiog darydamas toliau tai, ka dariau, kad ir kas tai bu-tu, - tai yra [o arba [os budas ateiti beginkliui ir nugmkluo-[anciam.

Savo akiu zvilgsniu, rankos mostu ir sveikinanciu zo-dziu kita atstgrezta ir i mane kreipiasi - saukiasi manasvetingumo, mana paramos ir mana atsako bei atsako-rnybes. Savo akiu pazetdziamumu, tusciomis rankomis,zodziais, atverianciais it kaltinimams ir pazeminimams,

_ kitas atsiveria man kaip kancios pavirsius, kuris istmkamane ir yra mana imperatyvas.

Kitas gali i mane kreiptis, nes gali man [sakyti: jis galimanes sauktis, nes gali man kelti reikalavimus. Atsilieptikitai, netgi atsakyti i[os pasveikinima, - tai [au pripazinti[os teises imane. Kaskart, kai sutinku [o zvilgsru ar atsakauI[os zodzius, as pripazistu, jog imperatyvas, liepiantis jam. rba [ai prisiartinti, diktuoja ir man. As negaliu atsakyti tJ s ~vilgsni, istiesti rankos ar atsiliepti []o zodzius, neatsl-vcrdamas [o arba [os teismui ir iSSiikiui.

Kitas ateina kaip [sibrovelts ir kaip autoritetas i tagamtos tvarka, kuria mana mastymas reprezentavo,paklusdarnas savajam imperatyvui; jis [stverzia ita prak-une erdve, kuria as reprezentavau kaip arsenala priemo-n iLl tikslui siekti; jis ateina ir ivisuomene, kurios ekono-minius, politinius bei kalbos desnius ir statuso bei etiketokodeksus mana mastymas reprezentavo, paklusdamas sa-vajam imperatyvui. [is arba ji prisiartina kaip pavirsiustto imperatyvo. Tai meta iSsukt mana aplinkai, manapraktiniu pnemoruu arsenalui ir mana visuomeninei

39

NIEKO BENDRA NETURINCII)JI) BENDRIJA

pakylai. Kitos prisiartinimas reikalauja suprasti: suprastivercia mana [autrumas, Istiktas [os kancios,

Kai atvykai t pasien], sargybinis prie vartu pranese, kadpareigunai nebedirba - pietu pertrauka. Pavaziavai auto-mobili ipavesi ir nuejai ten, kur pakele]e po medziais glau-desi kelios palmiu lapais dengtos pastoges, mat norejairasti ko nors uzkasti. Buvo kiausiniu, kukuruziniu pa-plociu ir pakaitintu keptu pupeltu. Kol moteris jas taise,prisedai ant suolo. Vaikinas slepiamuju spalvu darbiniaisdrabuziais paklause, ar negaletu zvilgteleti t tavo laikrast],kuri buvai nusipirkes anapus, San Chose. Moteris atnesetavo uzkand]. Valgei, paskui atsivertei keliu zemelap] irapmetei nuotolius. Paprasei moteriske kayos. Daugiaunieko prie uzkardos nebuvo. Kelias tirpo degtnancio]esauleje, 0 cia, pavesyje, muses tingiai zyze ties puvanctomsrukslem, perkarusiais sunim, kurie lekuodami tysojopiktzolese, Tu pazvelgei t kareivi, skaitanti tavo laikrasti,Jam skaitant, Iupos krutejo, deliodamos zodzius, nelygpradinuko. Bejausmiame [o veide negalejai iZiUreti[okiosreakcijos t tai, ka jis skaite, [okio [vykiu vertinimo ar in-terpretacijos, - [vykiu, apie kuriuos jis zinojo is draugu,neramiomis naktimis mieganctu pelkese bei miskuose irgriZtanCiqsuzeistu, arba negriztancn; visai. J0 veido odanebuvo judri, trukciojanti, kaip zurnaljstu ir vedamujurasytoju, bet nelyg gyvulio, - nugairinta vaikystes, zino-ma, praleistos besiplukiant kayos, medvilnes arba cukrausplantacijose, uzgrudmta menesius ar net metus einant sar-gyba saltoje niunu misku miglo]e arba pelketose Moskitukranto zemumose. [o veidas ir rankos buvo siurkstlis irranduoti nuo karstos saules ir zvarbiu nakties veju, dygiqatvasynu ir snaiperiu kulku, - kulku, uz kurias sumoketaVasingtone ar Saudo Arabijoje, kurios atplukdytos is Ma-

40

ISIBROVtLIS

[arruo ir Izraelio, Lenkijos ir Kinijos, [is devejo slepiamujuspalvu kombinezona ir marskinius, kokius visur devi par-Iizanai, sudrekusius nuo prakaito ir aplipusius dulkemis,I\.vejo ne kariskais batais, bet savais, siurksCiaodziu dar-btninku apavu, to krasto apavu, kuri galetu aveti kiek-vienas. Vaikinas sedejo greta taves ir nicnieko tau nesake,Tlktai savo bejausmiu veidu, savo plikomis rankomis, sa-vo drabuziais, apavu jis buvo tau atsiveres. [is mate tavo.irnerikoniska automobil], atokiai laukiant] medziu pave-syje, - tu buvai vienas is tu, kuriu turtai ir imperine politi-1 c per seserius samdiniu karo metus kulkomis ir minomis~iasunaikino 40 027 [o tautos zmones, is jq2038 moteris,Ie 96 vaikus, 52 gydytojus. 176mokytojus. Taip buvo ra-AOJllatavo Iaikrastyje, kur] jis dabar skaite.

Pertrauka baigesi, pasienio pareigunai sugrizo, ir tu lei-tlnisi vaztuott toliau. Ta nakt], Managvos viesbutyje, velnustmastet apie vaikina, stovinti tenai, pasienio poste, kurijolu keleta kartu buvo uzpuole kontros. GriZ~snamo, tu vis(l:1rskaitei, praslinkus iStisiemsmenesiams, megtnai spe-lIoli t prieki ir interpretuoti skaicius - dolerrq, kulku, ku-Ill! - bei principus, kuriuos formulavai noredamas tuos,[.,niciussusieti, apskaiciuoti praktines direktyvas ir pada-I Ii jas suprantamas rasytojams bei [tiktnamas kitiems. Irvisa tai tam, kad nusistatytumei tarp saves ir jo kitoki ats-tumq. Tavo protas atsekdavo, stebedavo ir zvalgydavoIlI'rspektyvqlinijas, kurios eidavo skersai kariaujanciu re-1',lon iniu grupiu, atskirtu kalnu masyvq ar pelkiu Nikarag-vo]" Iinijas,kurios kirsdavo sienas bei policijos kordonus,/1 IrianCiusturtinguju tvirtoves ir lusnynus, besiplukianciu-jt IIurctu naudai, linijas, kurios kirsdavo barikadas, skirian-I LIsSomozos feodaline diktatura ir sandinistu lotyruskaji,()t'ializmq;tu atkurtnejai zemelaptus, kuriuose nuzymetiIIII'!tautiniu korporaciju interesai, ir zemelapius, kuriuos

41


geopolittnes strategijos kurejai tssiskletdzia ant stalu savokanceltarijose: tu traukei perspektyvu linijas is praeities,jos breze senoves indenu atrninties konturus ir zyme]o ar-chajiskas vyrisko Isdtdumo jegas drebtiniuose CentrinesArnerikos kairneliuose. Tavo protas renka visus siuosskaicius, datas ir vietas, verdarnas [uos ant sktrtingu asiusiose ekologinese, sociologinese, ekonominese, geopo-Iitinese ir kulturinese erdvese: tavo galvoje atgirnsta tak-sonornijos ir grarnatikos principai ir isvados: tavo protas,vadovaudarnasis savo ad hoc sudarytais kodeksais, gene-ruoja interpretacijas, formuluotems suteikiancias [sakmiosjegos, teisiancias, sankcionuojancias ir ieskancias kalciu,

Iseities taskai, pozicijos, kurias tavo protas nustate isto perspektyvu ltniju nuotolio, - visa tai buvo suformu-luota atsiliepiant t pasieruecio, taip ir neprabilusio, su-kelta drurnst]; j'l sukele ne [o panasus t taviski gebejirnasprotauti, slypintis uz tu lupu, kurios delioja zodzius istavo laikrascio, nelyginant Iupos pradinuko, skaitanclosvetirnos salies pasaka: ne [o kunas, pries tave nepozuo-jantis ir nedernonstruojantis [okiu nuostatu; bet [o veidas,nusiurkstintas veju krumoksniu pelkynuose ir ntunuosemiskuose, [o rankos, taip sudarkytos zemes, kad tik tiksugraibo atversti laikrascio lapa, [o siurksciaodis apavassykiu su [o laukais ir kalnais, - stat kas tave istiko,

42

Veidai, stabai, f e t i s a i

Modernioji epistemologija uzsimojo grieztai atskirti tik-1'l1j[ daikto vaizda nuo [o perspektyvos deformaciju, nuo~kreipto ar apversto vaizdo, nuo uztemdyto ar neryskausvnrzdo, gaunamo del prasto apsvietimo, uzstojancios ter-

_ I '5 ar nuotolio, - uzsimojo atriboti tikraj] vaizda nuo iliu-'/.lnio. Tada imtasi atriboti duotaji bei Cia ir dabar suvokia-l1)<ji vaizda nuo [o zymiu, uzsilikusiu atmintyje is pra-I'llies bei nuo nuspejamo daikto vaizdo ateityje. ImtasiIzoliuoti Cia ir dabar esama duotybe nuo santykiu tarp pra-('Ilies, dabarties ir erdves vatzdu, kuriuos sintetindamasuukuria juslumas, identifikuojantts ta pat! elementa serijavnizdu, besltesianciu tam tikra laika. Si epistemologijaIII'kia is daugybes daikto vaizdu, uzimanciu konkretu lai-I 11 ir erdve, atsijoti tai, kas yra nulemta daiktu tikroves,IlU to, kas atsiranda del [siterpiancios aplinkos ir kas kylaI)roto deka. [i uzsimoja suinventorinti grynuosius duo-III .nis ir nustatyti, kurie tinklaineje isispaude vaizdai yrausirade is paties daikto.Siuolaikine epistemologija pareiskia, jog sts sumany-

II', s praktiskai neigyvendinamas. Daiktas yra suvokiamasIII tada, kai [ame susiduria musu padetis erdveje ir jus-llntat pavirsial. Redukuotas tiesiog t savo vieta buvimo CiaII' dnbar akimirka, daiktas nera nei matomas, nei girdimas;luorinis daiktas yra realus pasirodymas laiko bango]e ir

45

II NIEKO BENDRA NETURINCII.)JI.) BENDRIJA

tasos lauke, ataidedamas ir siusdamas savo sauklius pra-eitin bei ateitin ir projektuodamas t mus savo pavidalakaip organizuojancta diagrama musu [uslinems motori-nems galioms. Redukuodami daiktus t faktines duotybes,neiSgauname jll tikrumo; empirinio stebejimo "gryniejifaktai" yra tarp saves bestkertanciu moksliniu, logtkosteoriju ir technologines inzinerijos rezultatu abstraktai.

Tactau daiktai ne tik projektuoja savo vaizda [vairtomisperspektyvomis skirtingoje aplinkoje ir musu juslumo pa-virsiuose: jie taip pat meta seselius, sudaro priedangas irsvytincius sydus: [u pavtrsiai susidvejina, sudarydami fa-sadus. [ie generuoja smekliskus atspindzius, lauzia uzuo-minu ir vilioruu spindulius ir palieka pedsakus.

Pavirsine grynojo vizualumo erdve, harmoniju ir diso-nansu spektras, gosltu apybraizu ir gundancill ertmiu la-birintas, obsesiskos esybes ir smeklos - sie luztantys daik-tu spinduliai nera asmeniski kuriniai, sukurpti is daiktuesmiu fragmentu ar padriku mirazu, kuriuos prastai sufo-kusuotos akys siuncia sklesti virsum praktinio pasauliokevalo, pasaulio, sudaryto is substancialiu ir apcluopiamudaiktu, Konstrukciniu trukumu linijos suspenduoja daik-tu praktine archttektura. Sie luztantys datktu spinduliainera asmeniski kuriniai kazkokioje erdveje, kurios egzis-tavima patvirtina tik nuogirdos, nelyginant toje nema-tomoje ir neapciuopiamoje erdveje, kurioje mokslirunkubendrija tobulina suvokiamo pasaulio reprezentacija - er-dveje, kuria mes netikime ir kurioje negalime gyventi, erdve-je, esancioje mumyse.

Karp tik del to, kad daiktai [usliniams lygmenims beihorizon tams atgrezta zatzaruojancius fasadus, jie gene-ruoja suvokiama pavidala. Tai, kas yra, negali buti apt-brezta kaip esminis vaizdas, gautas epistemologiniu me-todu, gaIts egzistuoti be savo perspektyvimu vaizdu, j1.l

46

VEIDAI, STABAI, FETISAI

sudvejintu atspindziu, kaukiu ir mirazu, Daiktu esmes ne-ra esminiai vaizdai: [usliniu daiktu esmei priklauso tai,kad jie atsiveria tik profiliais ir kad ju charakteristikos pie-iilil savo paciu karikatnra. Daiktas yra generuodamas savovruzdlnius, atspindzius, seseltus ir auras. 0 Sill negalimantskirti nuo esminio vaizdo, neva salygojancio, nes jie irP, daro matoma tai, kas laikoma esminiu vaizdu. Daiktupnvirsiai nera tikresni uz ju fasadus; tikrove, generuojantiimckla, yra jos generuojama. Teleskopu gaunamas vaiz-,I-1S, smeklos, viliones, seseliu, pranasingu zenklu, aureo-IIq ir atspindziu kuriami pavidalai daro daiktus matomus,'.11 ir yra jll tgyjamas matomumas. Nuo daiktu sklindantysIIdai bei murmesiai, is j1.lemanuojantys kvapai, goslios

_upybraizos ir ertmes, apybraizos ir ertmes bangu bei lie-I.IIIS, kuris glamoneja, samanotu misku bei sutemu aro-II 1.1tu, kurie glosto tavo pavirsius ir skverbiasi t tave, ir nak-I ~, kuria daiktai meta aplink savo svytincias proverzas.>-

w) tai priklauso [u tikrovei ir daro matomus bei realius.I aiktai nera vien strukturos uzdarais konturais, priei-

n.rm s manipuliavimui ir savo nuoseklumu mus varzan-I ,)H. Jie vilioja mus ir mums grasina, palaiko ir pastoja111I1n'1 kelia, maitina ir atbukina mus, nukreipia ir nu-I .unlna, [ie pakeri mus savo jaudinancia substanci]a, taipI lid S;)vO svytinciais pavirsiais bei zaizaruojanciats fasa-I "lIn, savo aureolerrus, spinduliavimu ir saskambiais,

I " "ami t sviesa, tapdami matomi ir apciuopiami mes1111 1I riame ta baisu sesel], kuris mus aplenkia ir tsigeria t"1111,' mums po kojomis. Profesoriu, pirmaja diena zen-

1\1 11111 auditorijon, [au yra aplenkusi legenda arba mitasIi II " H, legenda, kuria studentai dabar mato [sikunijant11"111 ' pries akis. [ie praktiSkai prisitaiko prie [o balso auks-, Ii' 1'1 rie jo [udesiu erdves: profesorius zino, jog studentai

47

ziuri ipersonaza, ir, [eidamas ikambar], pritaiko prie josavo asmeni, Si'l kauke profesorius panaudos kaip fetisa,kad [baugintu studentus. 0 studentai stengiasi isiskverbtipo sita kauke, ir [u zvtlgsrus aptinka karikatnros spalvasbei apybratzas, Jei iZvelgiame savo pazistamus karika-turisto piesiniuose, taip esti del to, kad matome [au nebeanatomiskat, 0 karikaturiskai. Percepci]a, prasiskverbiantianapus kaukes, atranda kita, pamekliska kauke: studentaianapus pedagogo iZiUri pedanta, Zvilgsnis atsimusdamassokineja per veido generuojaml1 antrininku eile. Kai pro-fesorius tyrineja savo veida veidrodyje, [o akys istringatarp profesoriskosios kaukes ir pedanto karikaturos. Kaiauditortjoje jis susikuprines palinksta prie savo popieriuir nuslopina bekylanti ziovuli, jis ne siaip sau susitraukiainuovargio [udinama anatomija, - ta minute jis panieki-namai arba ironiskai sklaido savasias kaukes.

Kai patalpo]e, kur susirinke zmones, pasirodo veidas,nesamas ir rodomas tarytum stabas vir sum uniformuotoir uzkoduoto kuno, veidas, ispaisytas juodais ir skaisciairaudonais dazais bei padabintas gelem ir negyvl1 pauks-ctu plunksnomis, 1H krypstantys zvtlgsruat nudelbiamiarba nuslysta per ji i sali. Butu sunku paatskinti praktinioimperatyvo normalizavima, sunku [rodytt, jog tasai vei-das, apciuopiamiausiai akivaizdus savo aiskiai ir skaidriaimatomom spalvomis ir tvirta s'lranga, ir yra esme, kuriojeabsorbuotos nepraktines [o formos, nelyginant teleskopugaunami tikro daikto vaizdai. Veidas yra veidas, nes jisnera gumme medziaga, nutveriama ir ctuoptama, arbakaukole, imama 1rankas atsargiai, nelyg brangi porcelianovaza; jis yra veidas, nes valdo nudelbtas akis, pagarbiaiprie [o prisiltectancias: jis yra veidas, nes pateikia uzko-duota socialines dramos kauke. Burna ir skruostai, virs-dami stabu, nera ziaunos - ar veikiau ziaunos ir zandi-


48

VEIDAI. STABAI, FETISAI

kauliai - tai susidvejinusios burnos ir skruostu karikatura.Argi stabmeldiskas zvrlgsrus, garbtnas ir tsniekinas verda,nera norma, 0 anatominis ir praktiskas apziurinejimas >-

ne nukrypimas nuo [os? Veidas - tai vieta, kur organizmastsiveria ir yra pazeidztamas: i lengvuCius kristalelius:l regnoje akies membranoje neziurima juvelyro skvarbiuzvilgsniu, vedanciu tikslu jo besttaikanciu ranku [udesi;zvilgsnis susvelneja pries kito akis, kovine parengtis at-~L ukiama: pazeidziamumas ir atsiverimas [sakmiai kvie-«Ia svelnurna.

ito veidas yra organizmo pavirsius - pavirsius, kuriameunatorniskai tiriantis zvilgsnis gali atsekti raumenu

_ ~llIsitraukimus, nervu spazmus ir krau]o apytaka organiz-1110 viduje. Kito veidas - tai israiskingas pavirsius - pa-vtrstus, kuriame galima perskaityti zenklus, zymincius uzIn sancius daiktus ir tikslus. Kito veidas - tai pavirsius,I uriame issideste rodikliai, liudijantys nuotaikas ir dvasi-II'S busenas, smalsuma, dvejone, skeptictzma, nuoboduli,I Ito veidas yra pavtrsius, kuriame [usti nuorodos ir di-1\,1 tyvos, man [sakancios: kai i tave atsigrezia kit as, pa-y Irsiun iskyla imperatyvas. Kito veidas - tai peizazas, ku-1'10 apybraizos nejudrios, bet raiskios: sunki, uzgrtuvustkill ta, kumpa arba vaikiska nosis, storos, mesingos lupos,I lnstingas ar nejautrus smakras; prikaustytu savo tamsiu'I,vil sniu ar plazdanciom dregnom nuo asaru blakstienomI Lasarba kita ismoksta manevruoti sto peizazo konturais,I I I tsgautu norima efekta,

Ii to veidas taip pat susidvejina 1staba ir 1fetisa, PakeltiIvo veida pries pasauli - vadinasi, [udeti tarp kitu bei tarp

II III tu kaip stabui, skleidzianciam virsum [u savo sviesa11<'1 silumq; iskelti savo veida vir sum kitu ir kaip pries-Ilrll'S'l [iems, - vadinasi, [slkunyti kaip fetisui.

'1 ~ou 49

Nepriklausomas ir vienisas stabas savaime svyti irspinduliuoja aplink save keista sviesa bei siluma, [is ne-siuncta signalu nei ztruu: stabas teikia stiprybes, duodaneprasomas, duoda nieko mainais nereikalaudamas.

Fetisas - tai karikatura: ne esmiskos tikroves, bet stabokarikatura. Savo nudelbto bei nepermatomo saltumo [egajis skleidzia aplink save siurpulius ir [uoda sviesa, Fetisasnaudojamas norint gauti kazka reikalinga ar getdztama:fetisas rodomas, kad tarnautu zmogaus baimems ar go-duliui. Stabas yra taurus; fetisas - zemas.

Savokos "stabas" bei .fetisas" dazruau taikomos daik-tams, padarytiems is taurios arba niekingos medziagos,kuriai suteikiamas veidas, sukurtas pagal zmogaus veida,Veidas, artejantis kaip stabas, pries kur] nudelbiamaszvtlgsms, virsta kauke ir karikatura: is akmens arba auksopadarytas stabas persimaino i atsargiai stebinti veida, Ptr-miausia zmogaus veidas susidvejina i staba ir fetisa, todelir [o atvaizdas, perkeltas i daikta, susidvejina i staba irfetisa.

VEIDAI. STABAI. FETISAI

yra pnemone nustatyti [o vieta kitu veidu ir kitu daiktuntzvilgiU. Suvokejas turi tureti vertinamuju terminu siste-ma - gera-bloga, naudinga-nenaudinga, gresminga-dr'l-smama ir U., - ir ta sistema pasitelkdamas, jis lygina irpriesina visus daiktus - taip pat ir kito veida.

Bet argi ir paties veidas nesidvejina i staba ir fetisa?Kuriami vertinamieji terminai ne tik Iiudija, kad stabas at-strado, ar apie H pranesa, bet ir suintensyvina si proces'l.I'redikatiniq terminu priskyrimas sau, siekiant iSsiskirti isltu ar su kitais susipriesinti, ne siatp rodo ar informuoja,

h ,t suintensyvina ir fetisizacij'l. Vertinamieji terminai, ku-riG is veidas stebuklinga svtesa ir aistra nusviecia aplink('S ncius daiktus ir veidus arba apgaubia [uos siurpulingais

_ 1'1 'selia is, yra pirmieji terminai, sukuriami gimstant stabuiII' fetisizuojantis, ju padedamas veidas igyja pavidala.

Pazvelkime i vertinamuju termmu genez~ - i is takas tutermtnu, kurte reiskia tdealizacija arba, kitaip tariant, sta-II ) bei fetiso gimim'l.

I':pistemologija pastebi kulturoje egzistuojancius [vairiusV -rtinamuju terminu rtnkinius. [inetrunka pridurti "ver-

, I bitt Sistemas", nes pasizinrejus i Individus, siuos termi-1111.' taikancius aplinkiniams daiktams bei zmonems, atro-,10, jog vertinant nustatomos hterarchijos ir [vedamos gra-II \ 'Ijos. Regis, vertybiu sistemos yra dvmares sistemos,III\ t kiekvienas vertinamasis terminas turi savo priesybe:)'t"rn-bloga, teisinga-neteisinga, do!ybinga-ydinga, grazu-IIJ.wru ir naudinga-nenaudinga. Sie terminai atrodo esaIIldaryti karp labiausiai krastutines opozicijos, teigramoI n 'igiamo specifikacijos. Tikriausiai kaip tik si absoliuti

1'1 iozicija ir daro [uos vidujai sistemiSkus; vieno jq reiksme)'"dI a trodyti esanti paprastas kito neigtmas. Giminystes-vro-moters bei tevo-vaiko - asys nera opoziciskos:

51


Veidas, raiskos ir vertinimo vieta, yra taip pat ir saves[kainojimo - virtimo stabu - vieta, 0 sukarikaturindamasvirtima stabu, veidas taip pat tampa fetisu,

Musu prisimintoji modernioji eptstemologija sako, kadkito veidas pasirodo kaip suvokiamas duomuo - tai pa-prasti spalvos lopineliat. [zinrima [o verte yra suvoke]opriskiriamas predikatas. Santykis tarp butybes ir [os ver-tes, taip pat ir santykis tarp suvokiamos veido sarangos irstabo bei fetiso, ikuriuos tas veidas susidvejina, laikomaspredikatiniu santykiu ir nagrmejamas akstologines predi-kacijos gramatikoje. Modernioji epistemologija nelaiko,kad si verte budinga suvokiamajam veidui: taciau si verte

50

.J


daugybes skurstanciu zmonill egzistavimas ribotu istekliuerdveje nera vidujai opozictskas, toks nera ir daugelioZUVll ar babuinu koegzistavimas. Mums atrodo, jog var-tojami vertinamieji terminai yra vtdujai opoziciskossistemos ir vertinamiems daiktams bei veiklos rustms jie[diegra opozicijas. Kitu bandos gyvunll, netgi vilku,ziurkiu ir plesriuju zverill, kolektyvine prigimtis neleidziatarpusavio varzymuisi del gerybiu, del teritorijos arprestizo virsti zudynerrus. Taciau zmoniu gimmeje bandosgyvunai kariauja ir kankina savos gimtnes atstovus delvertybiu: vertybiu opozicijos vercia matyti savo varzovakaip sunaikintina prtesa.

Bet vertinamieji terminai ne tiesiog skiria bei klasifikuo-ja. Specifiskai jie veikia ne apibudindami - nuzymedarruapybraizas (kurdami reprezentacija neigimu, apibrezdamipagal priespriesa su kitais atvaizdais). [ie yra jegos. [egos,veikiancios i [egas, 0 ne pasireisktancios atoveikiu i ribas.Teigiamas vertinimas sustiprina. Kai sakome: IIKoks tugrazus!", tai zmogaus neveikia kaip paprastas [o, koks jis[au yra, esamu savybiu pnpazintmas, darsyk patvirtinan-tis tai, ka jis jau zino; sis pasakymas pazadina ir paskatinazmogaus [egas. Ji neatlyginamai nusisypsos spinduliuo-[ancia sypsena, ir rausvumas dar labiau pagrazins josveida; ji judes ir kalbes dar graztau j'l gaubianctos zodziovaivorykstes nutvieksto]e erdveje. Kai sakome: IIKoks tuslykstunas!", zmogus ima nertis is kailio nutaisinedamasdar slykstesnes minas ir atkerta ka nors ypac pasibjau-retina. Esama zmoruu, kurie niekad nesako arba retai kadateprataria IIKoks tu grazus!", - ne todel, kad, kitaip neimes visi, jie niekuomet nernatytu kiekvienos padavejos,kiekvieno autobuso vairuoto]o, kiekvienos studentes,kiekvieno praeivto kaip patrauklaus arba nepatrauklaus;ir ne todel, kad butu gerai [sideje t galva [ezaus patarima:

52

VEIDAI. STABAI. FETISAI

11 Neteiskite, kad nebutumete teistami": jie pernelyg geraisuvokia, ka is tikruju darai tai sakydamas. Pernelyg geraisupranta, kad [eigu sakai tatai savo zmonai, - tai gudrauji, r megini atsipirkti, kai sakai tatai vyrui, tapatini save suIsvieCill iskrypeliu, kai sakai tai studentei, - suteikipreteksta iskelti tau byla del seksualinio priekabiavimo.

Hume' as [vede nauja ideju skirstymo buda; juslines ide-[as bei abstrakcias rdejas jis rlkiavo Iaipsniskai pagal stip-ruma ar silpnuma. Bet savo naujaja hierarchija jis pajunge:-;najai, stiprius [uslernis patiriamus ispudzius vertinda-mas kaip tikroviskesnius uz tuos blyskius abstrakciusv izdinius, kurie esti sill [spudzit; padariniai, -lygiai kaipI cscartes'as vien tam skirste tdejas pagal jll aiskuma beiIiksluma, kad aiskuma bei tiksluma laikytu tu idejq tei-HI ngumo rodikliu. Nietzsche akstologiru diskursa vistskaintribojo nuo apofantinio diskurso. Crazns zodziat grazina,tnurus zodziai taurina, sttprns zodziai stiprina, sveiki zo-(I;.iai teikia gyvybingumo; bjaurus zodziai bjauroja, vergisktI'.odziai zemina [uos sakantij], bet taip pat ir tuos, kuriems/illkomi, silpni zodziat sekina ir bukina, 0 slykstus zodziai -t I leidzia uzkrata. [ie ne tik nusviecia formas juos supran-Ill1ciojo galvoje; nelyg nugirstas [uokas, kuris pagreitinanlrdies plaklma, ar asaros, kurios [audina, jie teikia energi-'os ar ismusa is veziu ta kuna, kuriame jie nuaidi. Kaip tikIodel, kad mes matome, kaip musu maloninantys ar smei-1':1< ntys zodziai nudazo ir vercia [sitempti to, i kuri mes krei-I)IL mes, kuno substancija, net [ei [o arba [os protas [uos at-III ta,- del to mes ir tikime, jog laimindami ir prakeikdami mesI 'iciame [vykiu eiga, nors musu iSpazistamas mechaniz-111, S [au kadu kadai atskyre paci'l gamta nuo musu balso keru,

Aksiologinis diskursas nera viena kalba, subordinuotaIIpofantiniam diskursui ar jam Iygiaverte: tai - ptrmineI ilba. Vertinamieji terminai yra ne tik patys svarbiausi

53


Vertinimai dovanoja jeg'l daiktu jegoms. [egas, tvinks-t.mctas zmoguje, gyvenimas priespriesina kitoms jegoms,Ir kartu [as skatina. Stiprus potyriai, tie, kuriais gyvenimoIIga pasitinka ateinanciuosius priesais, nera pasyvus ma-lonumo ar skausmo [spaudai, palikti praeinanciu daiktu,~;1Ipriais potyriais aktyvus [uslumas sveikina tai, kas atei-II;)su [uoku ir asaromis, laimmimu ir prakeiksmais. Pra-kelksmai bei asaros ir patys yra [egos. Juokas bei asarosIlludina gamtovaizdzius ir neleidzia nurimti, Iairrunimailu-i prakeiksmai keicia pasaulio vag'l. Juokas nepriklauso11110asaru ir ateina anksciau uz [as: laiminimas esti anks-h-snts uz prakeiksma, Rankose, sukurtose laiminti, esama\lnugrau jegos negu rankose, kurios nepalenkiamai kabi-unst i daiktus, genamos nepritekliaus ir godulio. Tik veliauul ina atostumis, sulig kuriuo gyvenimas pasijunta esas;.Ilpnas ir pasipiktines gali ryztis atimti bei savintis. Gy-vonimo laiminimas apgaubia visata, sudaryta is fragmentu,IIllsliLt ir klaikiu atsitiktinumu: jis sklendzia virsum jll-II" nova, skleidzianti sviesa, sulydancia fragmentus t vienalsuma, padedancia [minti misles, 0 atsitiktinumus pa-

,"~kinanci'l kaip pasireiskianti visuotiru ir butina desn], -, lnlrninimas vir sum apyausrru ir miglu isskleidzia savo

.itvorykste, idant fragmentiSka visata vesetu ir dar labiauI ntdytusi, misliu visata toliau pletotu savo slepinius, 0

III itiktine visata amzinai virstu netvarumu ir laikinumu.

'I' i', kurie dalija vertybiu [egas, yra tie, kurie [u turtingi,I nrie pirmiausia apdovano]o [omis patys save. Vertina-1111ji terminai, sios naujosios [egos, kyla is tu, kurie sveiki,I II rte tryksta perteklinga sveikata: aistringuju, nepriklau-It irn uju, ereliu, acteku, Pirminiai, teigiami ir aktyvus ver-1III1Imiejiterrninai savo reiksme tgauna ne per nestogtnes1\uosa kos informatyvius kalbos aktus, bet per tuos kalbos

55


kalbos zodztat, jie yra zvaigzdes, apie kurias sukasi kitikalbos zvatgzdynai. Kalba is esmes nera identifikavimopriemone, ji - konsekravimo priemone, Kudikis [traukia-mas kalbon ne todel, kad jam svarbu pasakyti "Noriu uo-gienes, 0 ne sviesto", - tam [is issiverstu be zodziu, - kalbospasaulin it [traukta jegos, slypincios zodziuos myliu irmielas uaikulis, gerai ir taip. Butent vertinamaisiais zodziaiskiti suintensyvina jam pasauli: gera valgyti, bloga kist tburnyte, g~ra silta vonyte, negera ugnele, grazus kaciukas,piktas suo, pavoju kupina gatve. Patys tauriausi kalboszodziai esti ir patys archajiskiaust: Homeras visame savoepe tepamini tris spalvas, ir tai aiSkintina ne tuo, kad jisbuvo aklas, nes ne vienoje Indijos, Kinijos, Viduriniu Rytuar Jukatano epineje literaturoje ju neminima daugiau. Betkazin ar mes labai papildeme budvardziu bei epitetu ga-ma, kuria Homeras varto]o savo didvyriams aukStinti.

Apimtas piktos valios, kuri apie tai, kas iSaukstinta kaipkilniausia gyvenimo forma, sprendzia is zerruausio, Nietz-sche tauriausia kalbos forma - vertybiu kalba - regi kaipatavistines vabzdziu cirskesto liekanas. Be abe]o, kolek-tyviai gyvenanCill vabzdziu - skruzdeliu ir biciu - kalbayra reprezentuojamojo pobudzio. paremta daiktu tvarkosatitikimu, ji yra tiesos reiskeja. Taciau kalba prasideda nuobalso organll evoliucijos tarp tu vabzdziu, kurie negyvenakolonijomis, kuriu skleidziami balsai esti vien tiktaigundymo giesme. Jll balso organai - zvynuotos pedes,trinama krutine bei virpinami sparnai - skleidzia period is-ka, nepaliaujamai besikartojancia, vibruojancia giesm~,[os pasikartojantys kodai nera reprezantuojamieji, nekuriareprezentaciju bei idealybes, 0 vis is nau]o vardija ir tvir-tina grozio, sveikatos ir perteklingo gyvybingumo [egas.Jll skleidztarru balsai lieja neatlyginama perteklinga ener-gij'l ir yra atiduodami be atlygio, nelyg saules giesme.

II

54

NIEKO SENORA NETURINCIVJV BENDRIJA

aktus, kuriems budmga saukiamojt forma. Jie veikia netam, kad identifikuotu, konstatuotu tapatybe, bet tam, kadsuintensyvintu. Pakirsti is miegu sklidinas energijos, kuriagali svaistytt, svetkini medziu virsunemis sokancia ausra,sveikini [os vizijas bei mirazus, ir aborigenas tavyje su-sunka: "Kaip gera buti gyvam!" Gerumas, kur] [vardfjame,yra gerumas, [auciamas kaip energijos, skirtos iSsvaistyti,perteklius, kaip [ausmas, pats save veikiantis ir intensy-vinantis,sulig kiekvienu sokio zingsneliu, kur] zengiameausros choreografijos pas de deux. Sakome tai, nes tai[auciame. Ir sakydami mes ne siaip apie tai pranesame:[auciames gerai, 0 nuo to pasijuntame dar geriau. Vidujesukyla gerumas ir keicia musu atsiveriant] pavtrsiu. Zen-giame t vonia: zvtlgsrus ima zaisti begaliniais musu nuogokuno aidais, mirganciais visuose veidrodziuose nelygpaukstis kecalas, sumurmame: "Koks as grazus!" Ka reis-kia "Koks as grazus!", tegalime suprasti kaip menininko[ausma, pattriama regint zmogaus raumenis, formas irkuniskuma, kaip nuolat pasrrenkanti, [remirtant] ir slo-vinanti menininko zvilgsnt, kuris pagauna ir iSsaugo efe-merlska gamtos [vyk]: mtrgancia ir neatlygmama veidro-dziuose regeto rytmetinio sa ves mirazo gracija, verta metumetus kontempliuoti. Tai sakydami, pasijuntame dar gra-zesru, Isvystame grozi, kuriuo musu snabzdesys priverCiasugausti mtrgultuojanti musu varganos fizionomijos, m11-su juodnugario odos atvaizda, Ryta praleide sporto saleje,kilnodami svorius, kol visiskai iSvargsta raumenys, liuok-telim laipteliais laukan, dZiaugsmingai s11kciodami: "Koksas sveikas!" Ka is tiesu reiskia .Koks as sveikas!", tegalimesuprasti tik pajute ta [ega, kurta zmogui sukelia sitas snks-nis. Si sveikata nera negatyvi savoka, apibreziama nei-giant josios pnesybe, pavyzdziut, kai kapitalistas is dak-taro pranesimo suzino kolei kas neturis nei opaliges, nei


nlrdies nepakankamumo, nei cholesteroliu uzstkimsusiuI raujagysliu, - taigi esas sveikas. Sio]i sveikata - tai jega,I urta galima neatlyginamai tssvatstyti kilnojant sunku-mus, boksuojantis su [sivaizduojamu priesirunku bet gai-111 [antis elnia miskuose ar zebra po savana.

Vokatyviniai kalbos aktai, kuriu metu randasi vertina-1111 ji terminai, yra nutrukstantys jegos sukuriat, padvl-)'l"binantys spirale skriejanti gyvybingumq, is kurio jieI la. Jie nera despotiski [statymus leidziancio subjektyvu-Ill() dekretai, primetantys sava tvarka ir organizuojantysIii'U tralia bei abejinga medziaga. Isverstapilvis akademi-I·us verslininko kostiumiu per iSkilmingus fakulteto semes-11'0 pabaigos pnespiecius gali pakelti taure ir energingai

_ 1111rciksti: "As, vienas is saujeles dangiSkosios biurokratijostunkcionieriu, - koks kalos k'agathos as esu!", - bet [o 111-Ilose tai neskamba; tusciavtduris balsas dusliai nuaidl ap-III nkusiu vidurtu, prikimstu surio tumult; ir pigausuldisko vyno, vingiais.Pozityvierns vertinamiesiems terminams ill reiksmes

1/ b. tgtumo teikia ne dvinares sistemos apibrezimai. Ge-i umas, perteklingumas ir neatlyginamas dosnumas, butiIlI'ilnokstanti [egu gausa nera distinktyvios kategorijos,I IIrill reiksme paremta opozici]a priesingai kategorijai.

Pirminiai teigiami vertinamieji terminai nera Iygina-IlI(JJO pobudzio: jie veikia ne tam, kad atskirtu stebimusrluomenis nuo jll pnesybiu, ir ne tam, kad pranestu apienutykini laipsnio pokyt], lyginama su atmintyje iSsaugotaIlid stesne bukle. Kai issiverzta suksnts "Koks as grazus!",1111'S nepastebime skirtumo tarp veidrodziuos mirguliuo-11111 to atvaizdo ir to, ka byloja minties fotografija, [amzt-1I11t'li spuoguota paaugli, kuriuo kitados buvome; mes11\'1 LI rime omeny, kad musu "autoritetas" ne toks isvirtes1111 p 53% kitu nekilnojamo turto agentu bei akademiku,

5756


nors smakro karnpas ir neprilygsta "Marlboro" vyrukosmakrui. Kai issprusta "Koks as sveikasl", tasyk pati- ~riame ne ta pat], ka stebedami ir lygindami issek usius irsunykusius ziurki4 lenktyniu dalyvius gatve]e, tuosalgu vergus, nerimastingomis akimis zvilgciojanCius tIaikrodzius: mes nepastebime, kad siandien ne taip, kaipvakar, netgi desimt kartu prisitraukus prie skersinio,nediege nugaros raumenu. Susukdami .Kaip gera butigyvamlt, nelyginame savo didelio, tvirto kuno su apgai-Ietinu vaizdiniu - pilkos mases gumuleliu, - kuriuo bu-vome, kai viena nakt] tetusiuf suplyso pigus prezerva-tyvas. Vertinamieji terminai nediskriminuoja skirtumuatminties saugomame lauke. Jie nera poveikiai, priklau-santys nuo atminties galios, 0 kurybos aktai, gaminantysgalta uzrnirsti. Moteris is Puerto Riko, Harleme zen-gianti is gtmnasttkos sales ir savo stamantriomis slau-nimis besispraudztanti Penktaja Aveniu tarp glebiuLong Ailendo debtutanciu, neprisimena vaikystes di-zenteriju ir kerpliges, nei virtu spageti pietums; ji zino,jog visad buvo sveika, jog buvo sveika pradeta, kai [oskekse motina viena nakt] atvere savo slaunis, priimdamakaztn kok] doku darbminka. Jaunuolis laosietis, tsvydessavo tamsia marmuze, zerinciq it kometa vetdrodineseBankoko diskotekos sienose, nuozmiai marsiruojantispries godzias ir karsciuojancias turtingu baltuju turistuakis, nelyginant koksai princas pries savo vergus, - sis[aunuolis nebeprisimena [bauglnto berniukscio, kurioniekas net nesiteikdavo pastebeti plantacijos purvyne;dabar jis ztno visuomet buves toks pat nuostabus kaippanteros, nakcia nustleidziancios nuo kalnu paklaidziotipo dvaro laukus.

Pozityvus ir aktyvus vertinamieji terminai neatsirandais kalbiniu zaidimu, kurie yra socializuoto gyvenimo for-


58

1I10S,komunikacijos sistemos. Pasirodantys inkantacijulvdirni, stabai esti nebylus kitiems. 5ie terminai nefunk-, tonuo]a opoziciju sistemoje, Juk apdovanotieji tauriomisIhljnutomis is tikruju neturi blogio [ausmo, is tikruju nesu-1'1'01nta ltguistuju, sustguzusiuju. tulzinguju ir ciniku. [iev('lgia ipastaruosius zvtlgsniu, kuris per daug giliai ne-I" aslskverbta ir kuris [auciasi susiterses gailesctu. Blogas -lit -ms reiskla - nemalonus, nevykes, Jq zodziai - tai ne karo'1111lai ar lozungai, raginantys i kova pries kitus: [u vi-l,tll~kumui, sveikatai, groziui ir dziaugsmui nekelia pa-II,n LISistisos bejegiu armijos, ir jie tapo dziaugsmingt ne

luv .ntortndami kitu skundus bei aimanas. [ie vengia kituII L' neztnojimo buna jiems neteisingi.

IH'r01 vienos dvinares sistemos, kurioje teigiami verti-uumteji terminai nustatomi ir apibreztami remiantis jqIIl'Iginiais; menkinamieji terminai kyla is reakcijos, estiuul rlniai ir konsekruoja ne perteklingastas, 0 liguistas gy-\'I'llimo jegas.

V rgiski esti tie, kurie supranta blog], ir [u morale su-11,'1In ant blogio savokos pamatu. [iems svarbiausia yra si"'III inga ir piktavale savoka. Mat blogis vergisktestems1II'I\'iskia nieko kito - tik paveiksla tu, kuriems budingt1I1'Iwiklausomi instinktai, kuriuos i4 paciu bejegyste laiko1"lvojingais, - paveiksla, suaizyta ir subjaurota i4 pacn;Ildzlngumo. Blogas jiems yra tas, kuris stiprus, taigi linkesI nnu rta; grazus, taigi tusciagarbis: sveikas, taigi pasilei-dl,'H; kilnus, taigi linkes valdyti.

1\1 gto karinga savoka nera paprasta priesybe, gauta net-1',1iIIIt tauriaja gene savoka, Blogio smekla - stiprus ir per-11'1tojantis vaizdinys, 0 ne siaip tusciavidurts neigimas; taiI'"tllngas silpnumo, tai yra jegq, kurios atsitrauke is kon-1\1 mtacijos ir tulzingat tvenkiasi, kurinys. Vergiskuju

,I

59

I~.i•••••i ~I --


akys [smeigtos i kitus, i nepriklausomuosius, kuriuosjie yra geriau parpr ate nei pazista patys save; jie gebais anksto minties aky nuptesn visa [uose uzsimezgusioprasmatnios ir baisingos geles ziedo paveikala. [u regosmeistryste iZiUri [ezabele, nors mato ketveriu metu vaika,kuris motinos lnpdaztu dazosi lupas, girdi, kaip burelyneklauzadl\ geto mokykloj pasaiptai, pasauli ardanciaikrizena karteziSkasis genijus, 0 meginanCio susistabdytipakeleiving'l masina meksikiecio stiprios rankos jiemsatrodo kaip prievartautojo ir galvazudzio.

Cerio ideja vergiSkiesiems yra blankus jl\ pacit; blogio[ausmo padarinys. Savo instinktais bei dziaugsmais ji~nepazista gerio, - 0 tik savo veidais, kurtu iSg'lstingos belplesrios grimasos atkartoja tauriuju zodzius. [u lup~m~ssveikata reiskia uzsisklendim'l nuo limpamu pasaulio 11-gl\, grozts - slepiancia, miniai tinkama uniforma, gensreiskia produktyvum'l, 0 laime - pasitenkinim'l skirtajadalia. "Tai mes gyve name ger'l gyvenim'l", - sako jie.Taciau sis gerumas ir pats yra karingas zodis, - ne dosniosnepriklausomybes teigimas, 0 reikalavimas, primetamas

kitiems.Jl\jegos, iSsivadavusios is daiktu substancijos. atsitrau-

kia pacios i save ir atgrt;zia pasauliui uzsiverusia isore.Kitiems atsuktoje isore]e atsispindi nepriklausomybesvaizdinys ir yra konsekruojamas tulzinga ir plesria jegakaip primetamas reikalavimas. [ie atsigrezia i kitus,reprezentuodami vertybes, atgrt;zia kitiems savo fetiSus,jl\ veidai susidvejina, pagimdydami fetisa,

60

Mes vartojome tokius zodzius kaip sqvoka, ideja: gerio,sveikatos, sttprybes. vitahskumo. blogio ir pasitenkinimosqvoka ar ideja. Taciau vertinamieji terminai is tikruju ne-zymi savoku ir runrungu formu, ar matricu, breztanciu


.smiu diagramas. Jie nera tokie terminai, kurie savo var-tosena bei apibreztma igyja is sisterniskos opozicijos struk-lOros, - terminai, kuriais individai nusistato ir perteikiakitiems savo konceptualiai suvoktas tapatybes, priesin-darni [as, Zemas blogio [ausmas neigyjamas paprasCiausiai.rt liekant gramatine neigimo operacija su taurios ir tau-rlnanctos gerio savokos turiniu; smekla, kuria [is prisau-k la, randasi tam, kad patvirtintu ir pasventmtu tulzin-~',:lgyvenimo atostum], - gyvenimo, kuris minta pats sa-vlmi ir save intensyvina. Tai ne komunikacijos priemone:"II karo sukis, lydintis puolima, vedama proto, tai yra)',lIdrumo, klastos, apgaules ir pasaluntskumo. [is nepri-11.1USO kornunikacijai, - jis uztersia ir sklinda per bend-I nlnkus.

Ki kvienas vertinamasis terminas konsekruoja pertek-IllIgq jegq, kuria gyvas organizmas tssivaduoja is ji inte-)',I'lIvuSil\ aplinkos jegl\ ir is reprodukcijos imperatyvo -11111' ratyvo, pajungiancio jijo giminei. Ne ta sveikata, kuri1,,11virtinama, kai daktaras paprasciausiai skiria tam tikrusIy 1'1rnus, siekdamas aptikti ligos bei orgarunes ir psichines,1"1', meracijos pozymius.>- bet sveikata, pajuntama pakyle-,III fin 1ybes [ausmu, yra perteklius, pazjstarnas svaistymu,I III' lI0 jis nuolat papildomas. Tai is esmes [vairtaru-II", I), zistama ir nepazistama, satyru ir partizanu, sveikata;Ii Ill', pibudina zmogaus funkciju pazeistumo, Tai paza-II, H ,one pranestmas, tai sokandos zvaigzdes trajektorija, -

1 I;zdes, gimusios is selstancio pertekltngujegu chaoso., '''V() groz] vertinanti gyvybe - pirmines formos kompul-y 11.' menininko potraukis, pasak Nietzsches, dirbanti suI" III iustu bei reciausiu moliu ir aliejumi, savo kunu ir krau-III I!\rneta uz borto savo naturalias formas bei formas,I'" III.;no deka tapusias antraja prigimtimi, atmeta [as delII" IIIOrnl\ sapnl\ ir sekiu, Jeigu ji dabar uzfiksuotu savo

61


grozio pajauta igytomis ar pasigautomis forrnomis, pa-versdama [as mumijornis, [os taptu fetiSo grimasomis.Gyvybe. vertinanti tikroviskurna, kiekviena negailes-tinga kova laimeta savo [sttikinima atveria visoms pasi-tatkancioms priespnesoms. Cyvybe, vertinanti atsakomy-be, kiekviena duota atsaka supranta kaip nepakankamaiatsakmga sprendima, kuriam ir toliau turi buti keliamireikala vimai.

Vertinarnuosius terminus nustatantys vokatyviniai kal-bos aktai yra savairne nutrukstantys ir konsekruoja eikvo-jimo, prarasties momentus. Vertybes - tai terminai, vardankuriu svaistomi menesiais, metais, amziais kaupti ir sau-goti turtai bei pajegos, lobiai bei saugos sistemos, statiniaibei institucijos. Sie terminai randasi ne is kompulsyvauspolinkio realistiskai prisitaikyti prie tikroves, bet is kom-pulsyvaus polinkio nusikratyti savo jegomis ir tsgalemis.is egzaltacijos, su kuria kosmoso tustumos begalybejeliepsnoja saules tobula pilnatve.

Tad vertinamieji terminai nezyrru jokios erdve ir laikatranscenduojanciu formu tvarkos. [ie nejveda i empiriniu[vykiu srauta be pradzios ir pabaigos tvaraus konstantospastovumo bei [amztrumo veiksnio. [Ie nera idealizuo-[amosios idejos: jie veikia ne tam, kad save Idealizuotu,kad uzfiksuotu savo pastovia, nekintama forma - idealiajaesamybe. Stai kodel mes pasitelkiame termina "stabo kn-rimas": stabas egzistuoja vaizdais, nefiksuojanciais ben-dro diskurso tvarkos, bet svyttnciats sava sviesa, spindu-liuojancia aplinkui ir teikiancia jegos, kuri duoda nepra-soma, duoda, nereikalaudama nieko mainais.

Vertinamieji terminai suprantami ne proto veiksmais,operuojanctais informacijos sistemomis bei vis tiksliau irtiksliau brezianciais vie no termino reiksme, kad tikslintukitu reiksmes: jie plinta per uzkrata ir patys Hplatina. Karo

62


sokis, kuriuo sveikieji, galingieji, Isdidiejt ir dztaugs-rningieji pavadinami blogio darytojais, neperteika jo-I ios informacijos; tai infekuoja kalba ir limpa it virusas.al prezidentas Ronaldas Reaganas pakrikStijo prezidenta

I anieli Ortega Saavedra "kiaurakiSeniu diktatoriumi di-zatneriu akiniais", jis paskleide tuizingq kastruojanda se-1110neapykanta jaunam revoliucioruerrut, uzkresdamas jamlhjonus zmoniu ir itvtrtindamas ju nuozmu neismane-Iiskumq. Kai nardymo treneris, isneres [avos [uroje prielnukiancios valties, sukomanduoja: "TyIos!", gelmes trau-I II ntuziastingu jauduliu perbega narams per nugaras,IIILIbesivelkantiems naro kostiumus ir besisegantiems dir-I,IIS su-svertals.

Katp [many damt deskriptyviau, tiesiog klinikiniu stt-I urni, pasakojate scena Bankoko kabarete, kai septynio-I I rnetis laosietis padavejas staiga Iiuoktelejo ant stalo ir1111.'Imete livreja ant lekscn; bet tauriu, 0 jo kunas kilno-11111,visiskai pasidaves instinkto valiai, pritvinkusi erek-1 j,l trukcio]o tiesiai pnesats akis zilaplaukiams safyruII I' Iiams ir stlkats isstpusctusioms madu dizairiererns, _11I1)l1let,klausytojut lukuriuojant jusu vertinimo, pasa-1(1)lmq staiga baigiate zodzru "Nuostabu!" arba "Oho!"" ,~Oksnis neklasiftkuoja pasakojamo]o [vykio, teisda-III I~;ji pagal socialinius ir norminius kodeksus; siuo<IIIsnlu pasakoma, jog tai, kas ka tik papasakota, - tai,III Ilg slol niekas nebuvo dares nei regej~s, - pranoksta'I III.' kodeksus ir normas, kuriais remdamiesi vertinameI i) matome. Suksnio tonas klausytojui perteikia si ta,lillIl,lou ir kitaip nei pasakojimas, kuri stengetes padarytiI 1111Iotograftskesn] ir labiau klinikin]. Perteikiama kaz-111111 eatvertama, neispazistama, infantilu ir perversiska, _I"' If ncvalingas, skrodziantts pavydas, staiga sukiles11"11iudus gailestis, - gailestis savo septynioliktiesiems

63


me tams, piktnaudzlavimo vaiku metams; [usu septynio-liktiesiems metams, kai jusu erekcijos budavo gedingos,lydimos kaltes [ausmo, slepiamos slapimu ir sl1du smir- ~.danciuose uzrakinamuose tualetuose; [nsu septynio-liktiesiems metams, kai [usu zengim'l i biologine, lytinebranda zymejo kastracijos antspaudas. Ir jusu klausytojasarba klausytoja, klausesis jusu pasakojimo kaip niekuometnegirdeto, neregeto ar neisivaizduoto dalyko, klausytojas,kurio sokiruotas protas karstltgiskai blaskesi tarp so-cialiniu, etiniu, normiruu vertinimu bei smerkimu, staiga ~uzkaito nuo to uzkreciamo [ausmo, kuriuo [nsu zodis ji uz- Idege. Kazkas tapo suprasta: kazkas buvo bendrtrunkusuprasta. Kazkas buvo istarta, kas kita paverte [usu ben-drininku.

Kito pavirsiai, kuriuos galima tyrineti kaip funkctonuo-[ancio organizmo raumenu, liauku ir nervu sistemossimptomu pletra, - ste pavirsiai susidvejina, tapdamiveidu. Kito veidas - tai pirmoji raiskos vieta. [o apybraizaskreipiancios ir jo judesius formuojancios [uslines motori-nes [egos kalba, yra intencionalios, zymi daiktus ir aplin-kos siekinius.

Tuo pat metu [uslines jegos, kurios atveria akis ir POZ'l,apnuogina pavirsius peizazui ir kurios sukyla perteklingugyvybingumu, vercia akis svyteti, ausis [siklausytt i toli-mas melodijas, 0 veida nuspalvina aistra, - sios [uslines[egos kalba. Veidas kuria savo antrininka, padaryta is silu-mos ir sviesos, antrininka, kuris kalba, - ne siuncia zini'l,skirta kitiems, bet kalba gyvinanctus ir taurinancius, patvir-tinancius ir pasventinancius zodztus, skiriamus sau - zo-dzius, tariamus ne del [u reprezentuojamostos formos, betdel kondensuojancios, intensyvinancios [egos, - kalbamantras. Raiskusis veidas susidvejina ir virsta stabu.

64

VEIDAI, STABAI, FETI~AI

Atgreziantij] savo verda i pasaul] stabu paverCia ne in-ncionalios - pazintines ar komunikacines - jegos, 0 jus-

Iingosios jegos, jkvepiancios gyvybe kito isorei. Ma t to]idalis juslingumo, budingo musu [autrumui, nera tiesiog:J fektyvus efektai, kuriais isores stimulai, fiksuojami kaipInformacijos vienetai, paveikia musu jusline Isore, uzlie-dami j'l malonumo ar skausmo bangomis. Malonumo ar~I ausmo potyriai zymi tik reakcinius pasyvaus [autrumonf ktus. Juslingumas musu organizme veikia kaip aktyviI\"ga; jam intensyvejant, greziames ir dosniai atveriamel:l vo kuna daiktams, kurie nebu tini musu organizmo reik-111 ms ir goduliui patenkinti; mes nukreipiame akis i tolu-IllOje atsiveriancius reginius bei mirazus ir i pacias toll-mlausias zvaigzdes, [siklausome [miesto duzgesi ir [nieko

- ncsakantj rrusko vabzdziu bei slamancios lapijos murmesi;111VS glamonejame drapanu silka ir rnirusiu, bet vis dar.pnlvomis tebereztanciu ak] drugeliu dulkeles, ir apnuo-I',III nme savo kuna okeanu did ybei ir dangiskajam elektros1111 Irq siaubui. Stipriu bei aktyviu sveiko juslingumo [eguIlt'Z idzla absurdas, [os skrieja i H su [uoko jegomis; ju11\'~.;u gniuzdo beprotiskos pasaulio ziaurybes, bet [os skrie-I" Jll linkui su raudu ir prakeiksmu [egorrus. Stiprios iruktyvios sveiko juslingumo [egos kalba, kalba zodztus,I 111'1 pasventina arba prakeikia.

. 'li priosios ir aktyviosios juslirigumo [egos iSraiSkingo1'1d pavirsiuose sudvejina H stabo juoku bei asaromis. Ir

lull c savo dzi11gaujanCius ir taurinanctus, pasventinan-I IlIizodzius. Istarti neteleologiniu, nuolat besikartojanciu,,111.11 liu, intensyvlnanciu jegu, sie zodziai neinformuoja,!II' gl cda. [ie nezymi to, kas matoma kiekvienam, bet at-\ I'ri,l vaizda virsum [uos tarianciojo. DZiaugsmo ir raudosIHI;'iai, nelyginantys sto vaizdo su kitais, neatiduodantysIII I ItLl reikalavimams bei resursams, yra nepriklausomi

11111 65


zodziai - mantros, kuriu padedamas stabas kristalizuojasiir skleidzia sviesos blyksnius.

Silpnas, pasyvus juslingumas taip pat turi jegq, tulzinguir karingu jegq, 0 ne tik pasyviu malonumo bei skausmoafektu. Kartelio ir reakcijos juslingumas zulina savo zatz-das bei randus iki blizgejimo: [is kuria gero gyvenimoreprezentacija, kad galetu santazuoti kitus, - daro is savesfetisa. Jis siekia sulaikyti slngstancias gyvenimo jegasnustatytomis formomis, pastoviomis ir nekintamomis. [oidealtzuojantys zodztai yra pranesimai, kuriantys fetisa, -reikalavimai, nukreipti ikitus. Kas [uos supranta, supran-ta ir [ujegas, - tai yra jie plinta, gudrumu susirasdami ben-drininku tarp ziauraus kitu juslingumo, 0 ne suvokiamidiskrirrunuojancio bei tdenttftkuojancio kitu proto.

Butent kitu veiduose mes aptinkame [u vertybes. Tai, ka[u juslingumas vercia stabu ar fetisu, mes regime ne is [uIsraiskos perteiktamu reiksmiu, bet is [kunijamos figuros,kuriai pavidala suteike ne pasaulio spaudimas, 0 dziaugs-minga arba tulzinga vidine jega,

Kai pasirodo ir pries mus stoja kas nors, uzkoduotasbendrais civilizacijos kodais, jo arba [os veidas mums sako:"Stai as!" [ie sto]a pries mus ne kaip dar viena partiku-liarybe, visuomenes kategornu pavyzdys.I mus atsigreziatai, ko netalpina reiksme, kurla galetume suteikti atsigre-zusiai isoret, perteklius, virsijantis ir pranokstantis formasir jq uzkoduota reiksme. Atsigrezimas yra saukiamastsaktas, nutraukiantis keitimasi pranesimais, susirinktais iskitu ir perduodamais toliau.

Tasai As, stab as, kuris pasirodo sakydamas: "Stai as!",nera perprantamas, apibrezus termino "as" reiksme, priestai nustacius, kaip koduojami jis, ji ir jie, esantys aplinkui.

66

VEIDAI. STABAI, FETI~AI

Netiketai pajuntama, jog priesais - vienisas gyvis: erelis,sakalas, satyras, sfinksas, atskirtasis, sventasis, stabas. At-I azlnti tai, kas pasirodo, reiskia ne darsyk paztnti, isko-dL10tidar viena kategorijos pavyzdj: tatai reiskia atliepti1'1. vieninteli pasirodyma. Suksnis ,,0, tai tu!", kuriuo atsi-II piama, - tai saukiamasis sakinys, nutraukiantis pra-II simu mainus ir reaguojantis juslingumo proverziu beipasveikirurnu, tegu tai bus [uokas ar rauda, laiminimas arprakeiksmas, Tai vokatyvinis kalbos aktas, perteikiantis'J.iniqsavo tonu.

Tarp vieno ir kito juslingumo bendrininko kazkasHmeksteli. Kazkas suprasta; bendrininku slaptaiodis atpa-Zlntas. Pasakyta kazkas, kas padare jus bendrininku to,J,uris priklauso savajai padermei: paukscio, kecalo, lau-klnio, aborigeno, partizano, klajoklio, mongolo, acteko,Ilflnkso.

67

Pasaulio murmesys

INFORMACIJA IR TRIUKSMAS

Mes komunikuojame, kalbedami akis iaki ir telefonu, taippa t iras~, parase arba isspausdine zodzius. Per juos per-

_ tr-ikiame informacija kalbos kodais. Taip pat perteikiameInformacija ir kuno [udesiu kalba - gestais, pozomis, veido.' raiska, [vairtai kvepuodami, atsidusedami ir liesdamivi mas kita, Komunikacija ir Ciavartoja santrumpas, zenk-IllS bei konvencijas.

Noredami paversti breziamas lirujas rastu, turime prist-11111 yti prie susitarimo, nustatancio, jog tam tikri bruks-It'lejimai atitinka kok] nors zod] ar savoka. Netgi tie isIII ISLl, kurie gali pasigirti, kad ill rankos labai miklios, jieI',nai pasirenge, yra puikios sveikatos ir atidus, - netgi tiel"l~ydami ar spausdindami padaro klaidu, Korektoriurlnugel] kartu skaitytuose kritiniuose klasikos leidimuosevlsuomet dar pasitaiko korekturos klaidu. Sneka neis-vcngta uzsiktrtimu, netaisyklingos tarties, dialektiruu111 cntu ar disfonijos. Mastnrastis ir spauda yra sugalvotiI irn, kad padetu iSvengti kakografijos, taciau kiekvienojeI,nygoje pastebime taip neryskiai atspaustu ratdziu bei'l,()cizill, kad jie buna veikiau nuspejami nei matorni, GarsoI',,~ai ir radijo bei televizijos transliacija yra israsti tam,I ,I I padetu isvengti kakofonijos, bet gali pasitaikyti

69


elektros iskrovu, rysio pertrukiu bei trukdziu: visuometvyksta histereze, delsiama transliuoti del elektromag-netinio lauko poslinkiu: pagaliau visuomet esama triuks-mo fono.

[sijungti ikomunikacija reiskia atsisijoti ziniq is foniniotriuksmo ir is triuksmo, kuris tai ziniai savaime budingas.Komunikacija - tai kova su trukdymu ir sumaistimi. Taikova su nerelevantiskais ir nevienareiksmiais signalais,kuriuos reikia nustumti atgal ifona: su pasnekovu siun-ciamu signalu kakofonija, su dialektiniais akcentais, blogatartimi, neisgirstama artikuliacija, uzsikirtinejimais, ko-suliu, suksniais, pradetais ir nukandamais zodziais, gra-matiskat klaidingomis formuluotemis, ir su rasybos ka-kografija.

KOMUNIKACIJA IR PRIESPRIESA

[stabu tai, kad pazinimo pie tote apibudinama karo SqVO-komis, pavyzdziut, mediiokle, sturmas, siraiegija, kava iruikariaoimas. Argi pazinimas pleciamas ne kornunikactjair ne [os labui? Kai apsisarvave ir apsiginklave individaisusitinka ir zengia zingsni, kad pradetu bendrauti, -istiesta vienas kitam apnucgtnta ranka ir prabyla, - tasykprievarta tarp [u pasibaigia. Diskursas jet nutraukia, 0

zodztai nutildo gmklu zvangesi, Komunikacija po betkokiu priesiskumu rand a ir [tvtrtina kazka bendra.

Taciau pati komunikacija nuo klasikines antikos su-prantama kaip agonas, kaip pasnekovu priespriesa.Komunikacija vyksta per diskursa, tai yra klausimo ir at-sakymo, teiginio ir pnestaravtmo dialektika, del kuriospasnekovai atsiduria opozicijoje.

Komunikacija suprantama kaip prievartos tasa, tactauvykdoma kitomis priemonemis. Dialektine komunikacijos

70

PASAULIO MURMESYS

I adencija, kai pateikiamas tvirtinantis teiginys ir it uz-ginCijantis, laikoma intervalu, per kur] virstama kitokiuIlcgu kitas, 0 sts regimas kalbantis tam, kad [tvirtintunnkomo dalyko teisinguma, Kalbeti, kad [tvirtinturnt nkomo dalyko teisinguma, - vadinasi, kalbeti, kad nutil-dytum kita, 0 [uk [au Sokratas paneige galimybe [tvirttntiI avo tetsinguma, Komunikacija - tai pastanga nutildyti,-II1I tild yti ne kita, pasnekova, bet pasalieti: barbara, triuks-lilt) prozopopeja.

Michaelis Serres' as irodineja 1, jog is tikruju bet kokiaI ornurukacija naudoja jega, siekdama priesintts ir nutil-\I li kita, taciau tai nera klausimo ir atsakymo, teiginio irII ~,ginCijimo dialektika, nes cia pasnekovai nustatineja vie-

- II IS ktto pozicijas ir tarpusavio skirtumus.'I 'at, ka sako vienas, gali oponuoti - kvestionuoti, neigti,

111'1 'starauti - tam, ka sako kitas, bet formuluodami vienasI llnm atsakancius priesingus teiginius, pasnekovai neisi-Ivlrli na isskirianciose pozicijose. Mat kalbetojas ir klausy-1"lns dialogo metu tam tikru ritmu keiciasi vaidmenimis,, rltlnis tampa recipientu, 0 recipientas - saltiniu: kitaslnmpa to paties variantu.? Diskusija - tai ne kova; konfron-1111'1)'-1. ji pakeicia mainais.

'1'. Ciau kai du individai atsisako prievartos ir ima ko-uumikuoti, jie pradeda nekomunikacija ir prievarta pasa-111'\~lll atzvilgiu. Visiskai galimas dalykas - is tikruju taipI nd ir buna, - kad koks nors pasalietis ar pasalieciai yraIII n t resuoti sutrukdyti komunikacija, Kiekvienas in-II v Id IIpokalbis yra ardomojo pobndzio, - jis griauna kokiaIIIII'H [sigalejusia tvarka, tsigalejusiq vertybiu sistema ar

I. Michael Serres, "Platonic Dialogue", verte Marilyn Sides, illHermes,llillil'\ Josue V. Harari ir David F. Bell, Baltimore: The Johns Hopkins1IIIIv -rsity Press, 1983.Ilhld.,p.67.

71


pazeidzia kieno nors teisetus interesus. ViS4 musu po-kalbiu nuolat klausosi koks nors priesas, vyresnysis brolis,stai kodel mes kalbames tyliai, uzvere duris. IS to, ka tuarba as sakome vienas kitam, nieko nepasakytume, jei tmus nukreiptos televizijos kameros tiesiogiai transliuotut eter],

Esama pasalteciu, suinteresuotu, kad komunikuojantbutu perteiktas vienas, 0 ne kiias dalykas; jie trukdo [rodi-nedami, pateikdami norima dalyka vtliojanciais ir pagau-liais budais arba uzptldydami [uo laika ir erdve. Esamapasalieciu, suinteresuotu sutrukdyti mums komunikuotiapskritai. [ie tai dare, uzpildydamt laika bei erdve nere-levantiskais ir priestaringais pranesimais, triuksmu.

Anksciau t gatve atgreztos pastatu sienos budavo ak-linos, be langu: [ei kas ateidavo pasikalbeti, turedavopaskambinti varpeliu ir pasisakyti varda, Nunai pasta-tu sienos gatvese - tai skydai, ant kurtu neono svieso-mis iSrasyti pranesimai - nerelevantiski ir priestartngtpranesimai, kurie nera priimami ir t [uos neatsakoma,bet kurie drumsciasi ir liejast t akinanCius, apgaulingusvaizdus, skatinancius siuolaiktnio gyvenimo vartoto-jiSkq beprotybe. Giliausion kaimo gludumon vedantyskeliai ir takeliai apvedztoti vielomis, vos atlaikancio-mis pragariska birzos itampa: kosmoso erd ve]e nuopalydovu atsokantys spinduliai smelkiasi kiaurai visassienas.

Sienos, kuriomis turime atsitverti mes patys, - tai nema-terialios sienos, tai idiolektas, kurio terminai bei posakiainesurasyti zodynuose ir retorikos vadoveliuose. Ne tik[simylejeliu snekos, bet ir kiekvienas vis is naujo mezga-mas pokalbis ilgainiui tampa nebesuprantamas pasalie-Ciams. Kiekvienas pokalbis turi slaptumo, kurio sienomsplonejant, mes vis dazniau reiskiame vien bendras nuo-

72

PASAULIO MURMESYS

mones, keiciames konvenciju formulernis ir nieko neipa-reigojanciais vertinimais. Heideggeris visiskai neatkreipei tai demesio: dideli ir mazi hitleriai, gll1dintys kiekvienamkoridoriuj, kiekvieno] auditorijoj ir kiekviename bare, kurinama atsipalaiduot ir pamirst apie reikalus, - stai kaskuria das Gerede - "snekq".

Esama taip pat ir sajungtrunku - pasaliectu, suinteresuo-lLl paskatinti komunikacija tarp musu. Verslo komparujanori, kad padalinio nariai tarpusavyje bendrautu: iskilusgincams, policija nori, kad mes, pries [uos kviesdamiesi,susizinotume tarpusavy]e. Net autoritarines vyriausybesnori,' kad pilteciai pasidalintu bent [au savo bugstavimaisb i rezignacija.

Kai mums nepavyksta komunikuoti, mes kvieciames ipagalba pasaliecius. Mes uzsirasome klausytis kursu, nesII rime is profesoriu isrnokti nustatyto diskurso formu111 Istriskumo ir suzinott nudienos debatu padet], kad ge-l! \tume sekmingai perteikti savo iZvalgas. Mes kreipiamesl mokslo bendrija, pasitelkiame jos [sigalejus] zodyna beirctorikos formas, megindarru susizinott su kolegomisIII kslininkais is [aponijos ar su Afrikos zemes ukio dar-hlrrinkais. Nustates, kad egzistuo]a [o protas ir mintys,i .scartes' as kreipiasi t didtji pasaliett, iDieva, ir tik paskuimasi klausimo, ar egzistuoja kitu protai ir kaip su [aisl',n ilrna komunikuoti.

~;()kratas, kuris filosofija paverte savoku skaidrintoja, ne-prtvalancia perteikti doktrinos, kaip ir filosofai analitikai,kutp ir nesenu laiku filosofai pragmatikai, padare jq ko-mu nikacijos lengvinto]a. Sokratas, buves kareivis, tapesvlsuomenei tarnaujanciu filosofu, kovojo pries tauskalusIr pries barbarus, kurie yra tikrieji ties os priesai.

73

NIEKO BENORA NETURINCIl)Jl) BENORIJA

Taciau Michelis Serres'as Sokrato pastanga interpre-tuoja taip: pasalintt triuksma racionalioje bendruomenejereiskia paversti it kova pries pasaulio gaudest, 0 kova priespasalteti - kova pries empirika,

SIGNIFIKATAS, SIGNIFIKANTAS, REFERENTAS

Komunikuoti - vadinasi, suprasti, jog skleidziamas sig-nalas kalbetojui ir klausytojui reiskia ta pati, Ir taip patsutarti, jog skleidziamasis signalas reiskia ta pat], ka iranksciau paskleistasis. Sutarttntu signiftkantu reiksmeskirtingu laiku ir skirtingose vietose atpazjstama kaiptapati; Husserlis isratski; reiksme apibudina kaip idealia.Reiskmes egzistuoja ne ana pus laiko ir erdves, 0 del ne-ribotos galimybes kartotis ir del neribotos galimybes buttzymimoms bet kur ir bet kuriuo metu siunciamu sigru-fikantu,v Kalboje zodts nepasitaiko pirma ar paskuttn] karta.Zodis turi reiksme tik jeigu gali butt pakartotas. Pasene irpasyvus zodziai vis delto retsykiais minimi - minimilingvistu ir literatures tyrinetoju - ir gali buti kalbonsugraztnti: ju nera visiskai atsisakyta. Kai zodis nukala-mas pirmasyk, kad galetu [eiti t kalbos vartosena, privalopasirodyti [au priklauses tos kalbos strukturoms, para dig-moms ir formulavimo taisyklems.

Ne tik signifikacija, bet ir signifikantas yra idealus. Ta-riant garsq signalizuoja ne is tikruju girdimas [o ypatingasskambesys, bet susiformaves girdimasis signalas, laikomasidealiai tapaciu kitu, anksciau istartu ir dar tarsimu garsllskambesiui. Clrdeti garsus kaip zodzius, girdett triuksmesignalus, - vadinasi, abstrahuotis nuo [u konkreciu realiza-ciN - soprano ar boso, silpno ar galingo skambesio, tylumo,garsumo ar tempo - ir klausytis tiktai diferencinio bruozo,

74

- - - - ---------

PASAULIO MURMESYS

pagal susitarima darancto garsq aiskia konkrecios kalbosfonetines sistemos fonema. Kaip signifikantas zodts yraabstrakcija ir idealizacijos produktas.

Kad atpazintum tai, kas parasyta, reikalingi epigrafi-kos tgudziai, leidziantys atskirti blogai uzrasytus raidziubei zodzill bruozus. Per geometrijos pamoka abstrahuo-[amasi nuo fakto, kad mokytojos lentoje nupiestas bre-7.inys tik apytiksliai gali buti pavadintas IyglakrasctuIrikampiu ar apskritimu. Kai ji skriestuvu brezia apskri-Iima, nekreipiame demesio t tai, kad tuo metu piestukoI ampas pakrypsta, 0 linija viename sone iseina storesnencgu kitame. Skaitytojas sistemingai ignoruoja ne tikI latdmgas linijas, bet ir konkretybes, neisvengtamas ma-[crtaltzuojant raides. [is nekreipia demesio t tai, ar [osIIzrasytos melynu, ar [uodu rasalu, surinktos Courier 10"I' Courier 12 srtftu, Skaitymas yra ypatingas budas ma-I ti, jis "isgarina" popieriaus ar kompiuterio ekranor ubstrata, atspalvi bei faktura ir regi rasta kaip vingu-rluojanti zaltvykslill kelia erdveje, nesusijusioje su ma-\l'rialiqja daiktu tvarka.

Komunikuoti - tai buti patyrusiam ta dematerializuo-,I,nciq regq, kuri piesini regi kaip rasta, ir ta demateriali-'I,1Iojancia klausa, kuri garsll srautus girdi kaip zodzius beif razes. Tai reiskia nustumti kaip trruksma tariamu zodzu;I onkretu tembra, aukstuma, garsll bei intonacijos kiekybeI,' nustumti - kaip baltaji triuksma - regtmu piesiniu tamI I ra spalva, rasysena bei snfta, Zodine, taip pat ir gestuIII-I mimikos kalbos signalais paremta komunikacija pri-lInuso nuo to, kaip ugdomi igudziai eliminuoti signa III

lint triuksma ir dematerializuoti regq bei klausa.Kad galetum komunikuoti su kitu, pirmiausia reikia ter-

uilnu, kuriais komunikuojama su vienas kita keicianciaisIIiVOS patirties momentais. [au vien tureti termina, kur]

75


tardamas dabar, laikai tuo paciu, istartu pries minute, -tai tureti gars4 derini, balsine israiska, dematerializuotakaip signifikanta zod]. Kai zodziais perteikiame ka norskitam, - is kur zinome, jog komunikacija pavyko? Mesgirdime kita kalbant apie perteikta patirt], atsiliepiant i[a,siejant jq su kitomis patirtimis tais terminais, kuriuos irpatys butume pavartoje. Tam, kad atpaztntume kito zo-dzius kaip tuos, kuriuos patys esam vartoje ar galetume-me vartoti, mes juos departikuliarizuojame, atmesdamiempirines ypatybes: aukstuma, tembra, ritma, [temptumair stipruma - ju skarnbesi, Zodis atsiejamas nuo savo foni-nio triuksmo bei nuo .vidinio triuksmo, atsiradusio tariant.Maksimaliai pasalinus triuksma. komunikacija tarp pas-nekovu butu tokia sekminga, kad jie patys butu visiskaivienas kitu pakeiciami.

MUS4 komunikuojamos reiksrnes - budai, kuriais mes nu-rodome daiktus ir situacijas, - yra abstraktus esiniai: past-kartojancios formoso Signifikantai, kuriais mes komuni-kuojame, irgi abstraktus, universalus: jie idealus. Bet irreferentai taip pat yra abstraktus ir idealizuoti esiniai.

Jeigu mes kalbame kam nors apie kalnus, tatai darome,nes tasai kalnu gamtovaizdis mums bylo]o: [ei kalbameapie raudonas, 0 ne rudas duris, tat del to, kad durys siun-te signalus vibracijomis, palietusiomis musu akis. [ei mu-S4 zodzta], musu vienas kitam adresuojami signalai, turireferentus, taip esti del to, kad daiktai siuncia mums sig-nalus, ar bent [au skleidzia [uos apskritai.

Aplinkoje knibzdete knibzda signalu, be perstogessklindanciu is visu daiktu konftguraciju ir visuju pavirsiu.Matyti raudona spalva, pagauti duru ar kito reginio sig-nalus, - vadinasi, milziruska nerelevantisku ir pnestarin-g4 stgnalu kieki priskirti prie foninio triuksmo.

76

PASAULIO MURMESYS

Taciau raudona spalva pavadinti zodziu, kuri [au anks-~iau esi vartojes raudoniems daiktams nurodyti ir kuri var-los pasnekovas, tu duru nematantis ar matantis [as savaip, -vadinasi, perfiltruoti gausyb~ signalu, skleidziamu butent."iLlduru sios velyvos popietes sauleje ar seseliuose ir pri-II'l1am4 kaip tik tuo metu cia stovincio zmogaus. Tai, ka mesp irteiktame zodziu ir savoka "raudona", yra tas si4 duru\'I mentas, kuris gali pasitaikytl ir kituose daiktuose, zymi-m uose butent tuo zodziu. Priimti referentu signalus, kad [uosr,nletumei komunikuoti, - tai ne tas pa ts, kas apCiuopti juos,pnjusti ju grudetuma, minkstuma bei [tampa, kuriais kiek-vi mas daiktas atkakliai ir su niekuo nesidalydamas uzplldoIlzima~q vieta, Tatai reiskia regeti duru raudoru, girios gu-III1rna ar lapu konturus kaip sustandartintus rastus, [spans--Ills l neizengiama daiktu tank]. Tik sitoks sulyginantis iruvntpazistantis suvokimas gali buti komunikuojamas, tei-)" n erres' as. .Kiekvlenas su vokiamas objektas, - skundzia-d [ts, - gali buti atpazistamas be pabaigos: turetu egzistuoti111.'1 iras zodis kiekvienam apskritimui, kiekvienam simbo-11\1 l, kiekvienam medziui ir kiekvienam balandziui; atskiras/,I)dis vakardienai.isiandienai ir rytdienai; pagaliau ir ats-I II';)Szodis, nelygu, ar suvokejas esi tu, ar as, nelygu, ar vie-

/ lidS is mudvieju yra supykes, pavydo grauziamas ir taip to-11,1LIad infinitum. "3Komunikuoti - tai nurasyti kaip triuksma,It ISq signalu srauta, kuriuos siuncia kiekvieno daikto konk-1\ -tumas, perspektyvos salygoti, isskirtinjai ypatumai.

Il.urahuotis nuo pasaulio triuksmo reiskia buti racionalis-III, J, u pirmo]i komunikacijos pastanga pradeda ta numate-I .rltnima, kur] toliau tes mintis. Pastanga perteikti forma,III'pl'iklausom'l nuo [os empirinlu realizaciju, vainikuojarna111'1. .lnant universaluma, moksliskuma, matematiskuma,

I. Ibid., p. 70.

77


MIESTAS, MAKSIMALAI ISVALYTAS

NUO TRIUKSMO

Mes atsigreziame vienas ikita, kad siustume signalus, ku-rie gali buti primami, atpazjstami ir pakartojami, 0 aplinkmus driekiasi duzgtantis, zvimbiantis, murmantis, tras-kantis ir gaudziantis pasaulis. Mo.S4 pasnekovas priimainformacija nesiklausydamas musu gars4 aukstumo, sti-prumo, prozodijos ir svogzdesio, bet kreipdamas demesitik i atpazistama, pakartojama forma, 0 ypattnga musubalso bei" sakinio skambes] skirdamas prie pranesimovidinio triuksmo. Ir imusu pranesimo nurodoma daikta,situacija ar [vyk] [iszvelgia kaip ipasikartojantt bei abs-traktu esin], ne kaip i ypatinga virpant] tank], nugrimz-dus] pasaulio klampumon ir skleidzianti savo bo.dingussignalus, trukdymus bei triuksma. Komurukacija sukuriapraktika abstrahuotis nuo daiktu emptrines dirvos. Pasa-linti triuksma, - vadinasi, sekrrungai priimti zini'l. J'l per-teikti - tai vel pasiusti abstrakcta forma. Abstrakcija islai-koma komunikacijos priemones.

Bendruomene, gimstanti komunikuojant, yra pasneko-V4 sajunga, - pasnekovu, kurie visi yra siapus, kurie vienskitam nera Kitas, bet visi - To Paties variantai, draugen vie-nijarni bendro siekio atremti terslanclo triuksmo potvyru,

Sokratiskoji pastanga uzmegzti rysi su pasalieciats is tik-ruju yra pastanga [kurti idealia universalios komunikaci-jos respublika - miesta, maksimaliai isvalyta nuo triuks-,m04, 0 ne racionaliai patvirtinti, kad egzistuoja Atenurespublika. Meginama pradeti mokslini bei matematin]diskursa ir nutlldyti pasaulio gausma.Is abstrakciu mate-matiniu esiniu konstruojant objektyvia gamtos reprezen-

4. Ibid., p. 68.

78

PASAULIO MURMESYS

tacija sukuriama kvazitobulos komunikacijos bendruo-mene, perregima rusoistine bendruomene, kurioje tai, kasformuluojama kiekvieno galvoje, yra taip pat formuluo-[ama ir kitu galvose. Musu Iaikais tokia bendruomene tu-retu atsirasti, nes visa informacija koduojama skaitme-n iniu pavidalu ir per palydovus transliuojama ikosminesirdves tylumas.Bet ar is tikruju universalus, abstraktus, objektyvus

rnokslinis diskursas yra nepartikuliarizuotas ir kiek-vieno diskursas? Negali buti atsitiktina, jog filosofuoti-Ie i kurti sava filosofija, tokia filosofija, kuri tau tsnykusIr subyretu. "Jei filosofija yra autobiograftska ta prasme,1 uria mokslas toks nera ... ", - sakiau as, kai viena moksloIllosofe mane nutrauke, uzgincydama si'l perskyra, "Pai-ka tvirtinti, - [etgu Einsteinas nebutu isrades butent to-

- 1los reliatyvumo teorijos, tai kas nors kitas butu tai pada-I\'S, - priestaravo ji. - Dabar jau visi supranta, kad tieIIuornenys, su kuriais jis dirbo, ir tos teorijos, kurias jisJi1(\ginointegruoti, gale]o bou suformuluotos ir integruotosIJ( 'hale sktrtingu isivaizduojarnu ir kol kas dar nejsivaiz-IIuojamu budu. Jeigu Einsteinas nebntu laiku pasprukesI nacistines Vokietijos, visiskai pagnstat galime manyti,II)); mes taip ir neturetume butent tokios reliatyvumo\t'orijos." Terminas "elektra" skirttnga dalyka reiskia11-1 vizoriu remontininkui ir inzinieriui elektrikui dir-h.inctam su miestu jegaintu generatoriais ar su labora-Imlni4 bangu saltnimo ekranu iranga (CAT-scan), sio,()dlio reiksme kitokia ir meteorologui, ir kietu kunu111',11ui, ir astronomui. Ji vis kitokia kiekvleno]e labora-1I)I'IJoje;kiekvienas mokslininkas, dirbdamas su skirtin-1',,11.. modeliais bei paradigmomis, nuzymi skirtingas11VO terminu trajektoruas. Naujas koncepcijas g=neruoja

r 1\' v ien naujos hipotezes bei vis nauji eksperimentai; kai

79


vienas mokslininkas skaito kito mokslininko darba,skaitanciajam terminai gali judeti skirtingom nei auto-riui savokiniu operaciju trajektorijorn.

Tad ar Serres' 0 piesiamas idealas - perduoti zmias mak-simaliai tiksliai, visiskai iSvalytos nuo triuksmo visuome-nines erdves industrijoje, - nera tik dar vienas prekyvietesstab as - komunikacijos teorijos (israstos tam, kad tarnautumusu rrnlitartniam-Industriniam kompleksui) stabas?

Serres' 0 a~gumentacija vercia it su triuksmu tapatinti visaempiriskurna. ,,Izoliuoti Idealia forma, - vadinasi, pa-daryti jq nepriklausoma nuo empirinio pasaulio ir nuotriuksmo. Triuksmas yra ernpirine pranesimo dalis, lygiaikaip empirinis pasaulis yra formos triuksmas, "5 "Tasai.trecias brolis', kuriuo reikia nusikratyti, - daro isvada Ser-res'as, - yra empirikas su savo empiriniu pasauliu. [...]Kad butu [manornas dialogas, turi uzmerkti akis ir uzsi-kimsti ausis pries sirenu gtesme bei grozi. Vienu mostumes pasalinarne klausa ir trruksma, regq ir nevykus] pie-sin]; vienu vieninteliu mostu mes suvokiame forma ir su-prantame vienas kita.""

Racionalistai - matematikai, mokslininkai ir stebuklin-gieji graikai - eliminuoja signalus, siunciamus empiriruuparttkuliarybiu ir perteikineja tik abstrakcias ideal~b:.s;empirikai susirenka visus trukdymus, kuriuos skleidziaempiriniu realiju partikuliarybes, ir varto]a skirtingus zo-dzius kiekvienam apskritimui bei kiekvienam balandziui,apskritimams bei balandziams, kuriuos savaip mato kiti,apskritimams bei balandziams, suvokiamiems mesedziupasnekovu akimis, pavydo ar godulio temdomomis. [ie -tai plktieji trukdymo genijai, kaktomusa besibrukantys i

5. Ibid., p. 70.6. Ibid., p. 70.

80

PASAULIO MURMESYS

kiekviena pastanga komunikuoti neabejotinos inforrna-cijos vteneta kitam. ,,Juo labiau [emptrikat] teisus, tuo ma-ziau mes juos girdime; galop jie kelia vien triuksma."?

Empirikai - tai pasauli valdantys demonai. Bet negalt[sisavinti vis daugiau siq efemerisku tikriniu vardu pa-saulio signa lams [vardyti: tenka su jais kovoti. Vleninteleiseitis - kartu su Leibnitzu tarti pries Locke' q, jog "em-pirizmas visad butu teisus, jei neegzistuotq matematika'".Bendruomene, uzmezganti komunikacija, tikrumo irody-rnu turi laikyti tai, jog ji egzistuoja. Vienintele iseitis -.nenorett klausytis Protagoro ir Kaliklio, - nes jie yraI' isus", IITatai nera argumentas ad hominem; - raso Ser-I" s'as, - tai vieruntele [manoma logiska gynyba'". Ben-Iruomene, kurios noreti yra musu prievole, nesiekia klau-sytis nezmogtsku daiktu glosolaliju - pasaulio duzgesio,~irskesio, murmesio, traskejimo ir gaudimo, - klausytismikciojanciu balsu, virpesiu bei svogzdtmo, bet privalo1roksti tobulai suderintos klausos, kad gtrdetu kosmosocdrveje palydovu transliuojama matematika,

Kaip nepaprastai apvainikuoja senoves sokratme dialogoItlosofija dabar jq uzbaigianti nudiene komunikacijos teo-rlja! Kova, kad butu sukurtas perregimas intensyvumas,ra grumtynes pries pasaulio signalu retransliatorius.I omunikacija priklauso nuo nekomurukacijos (ir yra [osmtroji puse), tai yra priklauso nuo noro nekomunikuoti irgrumtyniq, kad butu nutildyti empiriniai demonai. Ra-.lonalumui ir logikai belieka vienintele logiska gynyba -I. i aktyvi ir kovinga valia nesiklausyti Protagoro irI D liklio, - nes jie yra teisus!

7. lbid., p. 70, past. 11.B. Ibid., p. 70, past. 12.l. Ibid., p. 70, past. 12.

11.·/\ 8 81


SUSIOORIMAS SU KITU

Komunikacija Serres' as vaizduojasi kaip keitimasi israis-komis, turinciomis ta pacta informacine verte tiek gave-[ui, tiek siuntejui, israiskomis, kuriu verte sumazeja ikiapyvartines vertes, Tokios tsraiskos, kurios atpazintu tai,kas ski ria viena apskritima nuo kito, viena simbol], med]ar baland] nuo kito, viena vakardiena, standtena ar ryt-diena nuo kitos arba tavo pikta ar pavydo aptemd ytasuvokima riuo manojo, - tokios formuluotes neturi komu-nikacines vertes. Toliau Serres' as vaizduojasi pasnekovuskaip siuntejus ir gavejus, kurie pasikeiCia funkcijomis. To-kiu mastu, kokiu priimtasis signalas buvo issiustasts, irkomunikuotas pranesimas, buvo abstraktus bei neparti-kuliarizuotas , kiekvienas pokalbio partneris virsta tapa-ciu kitam: klausytojas tampa kalbetoju, sakanciu tai, kagrrde]o, 0 gavejas - to, ka prieme, saltlniu.

Serres' as [rodtneja, esa dialogo metu abu pasnekovai"jokiu budu nera pnesiskr?", bet To Paiies variantai, nesklausejas ir atsakovas pasikeicia vaidmenimis, - saltirustampa prierneju, 0 priemejas salttniu, ir tatai vyksta "tamtikru ritmu". Bet ar sis ritmas kaip tik ir nesupriesina j4.?Ar tasai laiko tarpsnis, kai signalas issiunciamas ir pri-imamas, nesudaro histerezes, kurios metu pradedamatrukdyti ir klaidingai interpretuoti? Ar Serres'o vaizduo-tes kuriamoje Idealioje respublikoje, - komunikacijosmieste, maksimaliai iSvalytame nuo triuksmo, - siusti irpriimti signalus nereiketu vienu metu? Kuo maziau laikouztrunka komunikaci]a, tuo maziau iseikvojama termodi-namines energijos ir pasitaiko entropijos. Model] [sivaiz-duotume kaip du modemus, simultaniskai perduodancusir priimanCius informacijos vienetus.

10. Ibid., p. 67.

82

PASAULIO MURMESYS

Taciau ka nors teigti nera tas pats, kas paprasCiausiaipasidaryti momentiniu saltiniu, siuncianciu formuluote,del savo abstraktumo tampancia ekvivalentiska bet kam,ka pasnekovas siuncia bei priima ar gali siusti bei priimti;ka nors teigti, - vadinasi, kam nors sinlyti patvirtinti, uz-7i ncyti ar teisti. Pasiulyti save kaip diskurso subjekta - tai, tsiverti prtespnesai ir diskreditacijai. Tapti diskursosubjektu - tai pavesti save kito valiai. Jau vien pasveikintikita reiskia pripazinti jo arba jos teise isave.

Pateikti kam nors klausima nera tas pat, kas paprasciau-slai pasidaryti prieme]u, laukianciu informacijos, kurtagreit~i vel pasiusi: tai yra apeliuoti ikita, prasant paciamncprieinamo. Paklausti ar net pasveikinti kita, - vadinasi,

- npnuoginti savo neismanyma, stoka ir skurda bei prasyttpagalbos tau nesimetrtskaji.

Kreiptis i ka nors nereiskia paprasCiausiai kreiptis iInformacijos saltini: tai reiskia kreiptis i atsiliepsiantij],I uris prisiims atsakomybe uz atsakyma. Laikas, delsia-mas tarp teiginio ir atsako, - tai laikas, per kuri kitas,1101'S ir budamas Cia, priesais tave, atsitraukia iketvirtajimatmeru, - atsitraukia, darsyk patvirtindamas savo kito-niskuma, pakildamas vtrs savivaizdzio: ir kita atsitrau-kta, visuomet isktldama virsum to, kaip ji man atrodo irkaip as jai atrodau, - kad tai uzgincytu arba patvirtintu,

[sitraukti ipokalbi su kitu, - vadinasi, sudeti ginklus iritsisakyti gynybos, atlapoti savo poziciju vartus, atsivertikltam, pasalieciui, ir atsiverti netiketumams, prtespnesaih i kaltinimams. Tai - statyti ant kortos visa, kas atrasta ar.'ukurta. [sitraukti ipokalb] - tai grumtis su triuksmu, suII'U kdziais ir teisetais kazkieno interesais, visad besiklau-/!, nCiais vyresniaisiais broliais ir mazaisiais hitleriais, -I , d atsivertum svetimam, balieciui ir actekui, atsivertumiukoms ir atstumtiesiems, palestinieCiams, kecua ir krou

83


indenams, svajotojams, mistikams, pamiseliams, kan-kiniams ir pauksciams bei varlems. 1pokalbi [sttrauktamatam, kad kitam taptum kitu.

PRANESIMO TRIUKSMAS

Mes esame reikalingi kaip veiksmingos nauju sakiruupnezastys, naujos informacijos, formuluojamos senais zo-dziais, gamintojai. Taciau savo partikuliarybemis, savo-sios persp~ktyvos salygojamais poziurlais ir budingaissugebejtrnais srusti bei priimti pranesimus mes esametriuksmo dalis. Lalka, reikalinga suformuluoti sakinius,uzpildo musu paciu balsu neskaidrumas. Kokia perregi-ma galetu buti komunikacija, jeigu [aperduodantys kana-lai neturetu pasipriesinimo: nebutu melodingo, pompas-tisko, uzsikertancio, tuos sakinius tariancio balso!

Argi komunikacija neapima ir to, kad [derniai sekantpranesima, klausomasi ir vienas kito balso triuksmo, vie-nas kito gyvenimo triuksmo? Kokia tai komunikacija?

Kas ypatinga, materialu, empirtska, tas gali butt be pa-baigos atpazjstama, mana Serres'as. Tatai yra virtine sig-nalu, turinciu savo vardus trukdziu fone, kurio nejma-noma uzrasyti ar atkurti. Taciau kasdien mums pavykstavienas kitam perteikti ne vien abstrakcia tzvalgos formu-luote, bet ir tai, kad nepakartojamai uzbure bepraside-dancios ziemos popiete, kazkieno istartu, dar niekienoanksciau nesakytu zodzi4 zavesys ar dar niekad nepa-tirtos [ausenos keistumas. Kalba yra stulbinanti galia ri-botu zodziu ir gramattntu strukturu skaiciumi sakyti darniekad nesakytus sakinius, kurie [vardytu dar iki tol ne-nutikusius [vykius,

Kiekvienas naujas sakinys, kuriuo pavyksta ka norspasakyti, tai padaro nuosekliai deformuodamas kalboje

84

----~-----

PASAULIO MURMESYS

[au egzistuojancias sakiniu paradigmas, teigia Merleau-Ponty. Kiekvienas naujas sakinys toliau lanksto, pleCiairdeformuoja koda, "Sutikime, - raso Serres'as, - kad [...Jkomunikacija galima tiktai tarp dvieju asmenu, pratusiuprie tu paciu [...J forrnu, ismokytu koduoti ir iskoduotireiksme tuo paciu raktu."!' Betkai amerikietis, isauges sutndenu legendomis, sako anglui, aukletam legendu apieimperinius uzkariautojus dvasia: ,,Jis drasus ...", - sttam~odziui jiedu turi skirtingus raktus. Ir jei jie viens kitasupranta, tai todel, kad improvizuoja pokalbiui reikiamarakta,Argi nera klaidinga manyti, esa komunikuoja tiktai

reiksme, fiksuoto ar besipletojancto kodo skiriama zo-dzi~ms?Komunikuoja ritmas, tonas, periodiskumas, uzsi-I irtinejimai ir nutylejimai. Uzdususio balso skubotumasperteikia [vykiu sukur]: balsa slegianti svinine tyla is-duoda slogu vietos nuoboduli, ,,{rodykite", - reikalaujalogocentristine sistema, kurta garbina meno istorikas.,,[rodyk, kadmane tebemyli...",-sakoJoanna Frueh, per-Iormanso kritlke, - sako tai [vairiorrusintonacijomis, ivai-rill garsumu ir [vairtais crescendo, - polemizuodama su11kademiskai reikalaujanciu balsu ir sukdamasi aplink vy-rlsk]: ,,{rodykite... Irodyk, kad vis dar myli mane ..." ,,{ro-dyk, kad vis dar myli mane ..."Musu burnu skleidztamas triuksmas, uzpildantis laiko

larpsru, per kur] perduodamas pranesimas, komunikuojalarktu triuksma arba leidzia atpazinti [uos tarp empirines1;0usybes.BalsuiStardamikiekvienamums nusvitusia em-pirines detales tzvalgq, - tzvalgqypatingo apskritimo, me-d/.io ar balandzio, t kuriuos zvelgerne vakar, supyke arwauziami pavydo, - ir sttaip [sibraudami t visuotine slap-1 l~odzi4, lozungu ir [sakymu apykaita, issirinkdami tam

11. Ibid., p. 65.

85


tikra pasnekova ir nutraukdami pasakopma arba aiskini-ma tam tikra intonacija, iSpuoliu ar balso moduliacija, per-teklingais elementais, kurie skleidzta mtgla, ar iStiktukais,kurie rauda, bliauna ar atima zada, - taip mes sekmmgatkomunikuojame begalme aspektu bei perspektyvu gau-sybe ir diferenciacija, taip pat galimybe neribotai atpazintiempirines detales. Kiekvienasrmanas, neva mestiktai ke-liame triuksma, is tiesu yra zmogus, nenoris klausytis.

Tasai, kuris supranta, neststengia skirti abstrakcia formais tono, ritmo ir balso moduhaciju,» frazei savaime bo.dingotriuksmo, kakofonijos, lydtncios siunciama praneslma. [isarba ji taip pat klausosi sio vidinio triuksmo, - gergz-dziancio ar degmancio kvepavimo, htperventiltuojanciuarsnaudzianctu plauciu, visokiu burzgesiu bei vidinioaido, - trruksmo, kuriuo pranesimas yra partikuliarizuo-[amas ir materializuojamas, kuriuo nurodoma ir komuni-kuojama empirine realybe to, kas neribotai atpaztstama irsutinkama, einant savuoju gyvenimo keliu.

Drauge su siuo vidiniu triuksmu, apeliuodamas imus irkeldamas reikalavimus, su savo materialumu atsiskiria irstoja pnesais kitas arba kita. Kitas nera vien paslkartojantiapeliavimo imane bei priestaravimo funkcqa: jis arba ji -tai empiriskai atpazistamas pazetdziamumas ir [sibro-vimas. Savo kurtn] Visage Luciano Berio komponavo nezodziats, 0 balso elementais, is kuriu sudaromi zodziai, -atodusiats, alktelejtmais, dvejojimais, svogzdesiats, svil-pesiais, kukciojimais, kikenimais, kniurzejimu, verks-lenimu, riksmais, prunksejimais, murkimu, burbciojimaisir dejonemis, - is kuriu kartais ima ir susidaro zodztai. Jispanardino siuos garsus imilziniska erdve, kurioje duzgta,dunda, dainuo]a, dzingsi, blesta elektroniniai garsai irkurioje masinu griausmas galop paskandina zrnogaus

86

PASAULIO MURMESYS '

balsa, Tais garsais Cathy Berberian atsiskleidzia labiau,nei butu atsiskleidusi savo intencijomis ir sprendimais, -Cia ji apnuogina savo jautruma, imluma, mirtiskuma irsavo kuniskosios egzistencijos tekme bei spektra,

Kaip informacija perteikianciu israisku veiksmingospriezastys, mes esame lengvai pakeiciami vienas kitu. Mu-S4. iSskirtinumas ir savybe buti neribotai atpaztstamiemsrandasi, girdisi is musu suksruu ir sumurmejimu, musu[uoko ir asaru: is gyvenimo triuksmo.

FONO TRIUKSMAS

jetgu neosokratine Michelio Serres' 0 komunikacijos teo-rija nesuprato - nepanoro suprasti - komunikacijos vidi-

- nio triuksmo: pulsavimo ir svyravimo, tembro neskaid-rumo ir balso tankio, gyvenimo triuksmo, kiekvienam arkiekvienai bo.dingo ypatingo triuksmo, - ji taip patn suprato - nepanoro suprasti - ir foninio triuksmo, kuris,'lIpa musu kalbejima,

.arso izoliacijos ir skaitmeninio [raso technologuu pazan-1',:1 zada galimybe visiskai pasalinti foninj trtuksma, Sen-iorines deprivacijos kameras septintajame desimtmetyjeI~rado Johnas C. Lilly, dirbes su delfinais ir meges, kaip irI I kvienas nardytojas, giliq povandenine tyla bei palaima,Lid ir sumanes jq pakartoti sausumoje, Taciau technolo-1',IJa, salinanti triuksma, taip pat eliminuo]a ir komuni-1·.1 ijq. Nebesant [okiu gtrdimuju, regtmuju bei lytejimolonlruu signalu, nebejuntamos ribos tarp vidaus ir isores,I)1\ cities ir dabarties, suvokimo ir vaizdiruu, ir netrukus111)11 inka haliucinacijos. Jeigu, periengus tam tikra foninio11'1 LI ksmo lygi, tampa nebejmanoma priimti apibreztaIgnalq, tai ketinimas it pasiusti neberealizuojamas be tam

87

NIEKO BENDF\A NETURINCIVJV BENDRIJA

tikro is visu pusiu gaubiancio duzgesio, kuris stgnalasustiprintu, [terptu pauziu ir reguliuotu krypt]. Erdveskapsules buvo papildytos [rasytu baltuoju triuksmu -misko slamesiais, miesto gausmu; tie [rasai pardavinejamigyventojams, turintiems nuo garsll izoliuotus butus.

Tai, kad foninis triuksmas yra esminis dalykas komuni-kacijal, mes suvokiame suprate, jog musu kuno komu-nikacijos sistema signalus priima ne pasyviai atverusi isanksto uzprogramuotus [autrius pavirsius isores stimu-lams, bet issirinkdama viena signala is gausybes nerele-vantisku ir priestanngu. Receptorinis organas gali priimtididziule signa III [vairove: percepcija yra aktyvi [ega, fo-kusuojanti suvokima i figurq, Izoliuojanti, atribojanti ja,suteikianti [ai pavidala, 0 tai, kas liko, - redukuojanti inediferencijuotumo bukle. Jeigu kiekviena karta pazvelgematome figurq, issiskirlancia is gretimu objektu, tataivyksta ne del fiziniu stimulu, stunciamu imusu tinklaine:tatai turi prtklausyti nuo musu zvilgsnto aktyvios jegos.[ei priemejui komunikacija reiskia is fono aktyviai isskirtiftgura, tai [os be fono negali ne buti, Zi11rint i uzdaraelipses formos [uodai nudazyta deze, vienodai apsviestabalta sviesa, [uodumo nematyti, taip pat visiskai nematytiir pavirsiu; viskas, kas matoma, - tai svytintis pilkas tan-kis. Bet jeigu ant tos dezes sieneles priklijuojama baltapopieriaus [uostele, sviesa staiga nuskaidreja, aplinkossvytejimas priblesta ir sustkondensuoja i[uoda spalva. Kaipsichologas pasodina subjekta kambaryje taip, kad jismatytu tik vientisa placios, vienodai apsviestos sienospavirsiu, subjektas negali iZiureti, kaip toli nuo [o yra tasiena, is visa nemato [oklo pavirstaus, regi aplink save tikgilia terpe ir negali pasakyti, kokios ji spalvos. JohnasCage' as, syk] isejes is kambario, izoliuoto nuo garsll, pa-reiske, jog nera tokios bukles kaip tyla. Tame kambaryje

88

- --- ---------

PASAULIO MURMESYS

jis girdejes snarant, pulsuojant, svilpciojant, zyziant,skimbciojant ir girgzdant, - tai jo raumenu ir Iiauku veiklarezonavo su nesibaigianCio atmosferos [udejimo virpesiaisir grumejimu.

Jei priimti apibrezta signala yra skirti skambanti lauka ifigurq ir fono duzges], tai it issiusti - paversti to laukogausmu. Komunikacijos teorija fono duzgesi identifikuojakaip daugybe nerelevanttsku arba prtestaringu signalu.Pavadinti it triuksmu - tai laikytis poziurio, budingo indi-vidui, kurio teleologine skirtis yra butt idealios respub-likos pilieCiu, - respublikos, maksimaliai Isvalytos nuogyvenimo triuksmo ir nuo empiriskumo: stebuklingosiosCraikijos ar absoliuciai perregimos rusoistines visuome-nes pilieciu. Mes visiskai kitaip suprasime fonini triuks-rna, jei itarp musu sklindancia balsine raiska pazvelgsimeis evoliucines biologijos perspektyvos.

Viena diena, megtndamas isvairuoti per chaotiska Te-herano gatviu eisma, sulig kiekvienu kryptelejimu susi-laukdamas pypsejimu is automobilru, vaziuojanciu greta,paskui mane ir priesais, tarstelejau atsitiktiniam keleiviui,kuri buvau paemes, kad sitokiu budu [veikes penkis kvar-talus, [auciuosi nelyginant ikelio vidurj isrepliojes drie-zas, pasertas blogais antidepresantais. ,,0, jie nenaudo]asignalo kaip mes, vakarieciai, kad perspetu ar pagrasin-tu, - pasake mana pakeleivis. - jie kaip putpeles -lesaprinokusius kviecius lauke ir krykauja". [ts turejo galvo-je, jog jie kuria garsine aplinka, kurios padedami sim-biotiskai vienas su kitu susilieja. Supra tau it issyk, nesmintyse akimirksniu iskilo tos ilgos naktys, kai vaziavauper Turkija ir Irana, kai pasiekti kita miesta prireikdavone valandos, kaip budavau paskaictaves, bet sestu, nessugaiSindavo beviltiskal apleistas kelias ir patvinusios

89

NIEKO, BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA

upes, ir prisiminiau tanakt pagalvojes. jog vairuoti au-tomobil] - tai absoliuti atsiskyreltsko buvio forma, kuriagalu gale isrado civilizacija. Kai vidury nakties esi vienuivienas viesbucio kambary kur nors svetimoj saly, negalistaugdamas islieti savo vienatves ir apleistumo, nes kasnors uz sienos butinai tave isgtrs, taciau jeigu nakciavaziuoji plentu, gali sau rekti, kiek tinkamas, ir ne vieno-[e is masinu, prasilenkianciu su tavim priestnga krypti-mi, nieks nieko neisgirs. Kai vaztuoju kur toli nakt], butt-nai, nelyg Simonas Stulpininkas ant savo stulpo Egiptodykumose, leidzruosi iradikaliausias dvasines pratybastema Memento mori, apzvelgdamas savo gyvenimo pras-me ar beprasmybe priesais plytinciose kosminese erd-vese. Su pypsinCiais signalais ilgesio ar vienatves klyks-mai prasismelkia pro uzesio luksta, kuriuo apsigaubiajudantis auto mobilis, jie susilteja ir tampa bendri.

Gyvendamas su pauksciais, matai, kaip j4 skleidztamotriuksmo lygis nenusileidzta namo keliamam triuksmui,vejui, kuris pradeda snabzdett ir svilpauti Ianginese,neatsilieka, kai tu pasuki patefono garso reguliatortu.Cyvunu balsine raiska provokuoja grumantys ir skrebe-nantys negyvi daiktai; zuvys leidzia garsus drauge susrovemis, 0 pauksciai ctrskta su vejy]e girgzdanctu mis-ku. Gyventi, - vadinasi, aidu atliepti vibruojancius daik-tus. Materialiems daiktams buti, - vadinasi, rezonuoti.Daiktuose esama garso, kaip daiktuose esama sflumos irsalcto, ir daiktai rezonuoja, kaip jie spinduliuoja savosiluma ar savo salt], Putpeles ir albatrosai, varnos irkolibriai, kojotai ir ruoniai, zuvys ir didieji banginiai,krokodilai infragarsu, 0 vabzdziai maldininkai - ultragar-su testa ir aidu atkartoja saku girgzdejimq, lapu snarejima,upeliu ciurleruma, pelkiu duju snypstima, veju sukuria-vima, uolienu slankiojima ir zemes plokstumu trint],

90

PASAULIO MURMESYS

Sis trtuksmas analitiskat netsskaidomas, kaip pagei-dautu komunikacijos teorija, i daugybe signalu, infor-macijos vienetu, kurie yra nerelevantiski ar priestaraujavieni kitiems: kurie, pasak Serres' 0, tampa abejotini.Triuksmas figuruoja kaip skambesys bei balsine raiska,kurie, nelyginant musu girdimas svirpliq sparneliu skre-bejimas, nepranesa jokios zinios.12 Olivier Messiaen' assavo kuriny]e Chronochromie nesukomponavo imuzika,ritma, harmonija ir melodija daugybes dziunglu; pauks-Ci4 skleidztamu stgnalu, jo turetu didziule]e pauksciubalsu iras4 kolekcijoje; klausydamiesi Chronochromie,mes girdime metalu garsus - cimbolus, varpelius, ploks-tes, vamzdzius ir dildes, medzio garsus - raudonmed],azuola ir bambuka, odas - sty gas ir bugnus, pluostus -sluoteles, be to, dar virve, gumq bei skyscius, girdimevisa tai transformuojantis ipaselusiai dziugaujanti ga-lybes plunksnuotu ir skraidanctu padaru kleges]. Irmums besiklausant, tasai klegesys vel pakinta, virsda-mas musu paciu garsais.

Ir mes taip pat kornunikuojarne tai, ka komunikuo-jame, drauge su foniniu triuksmu, ir sykiu komuni-kuojame fortin] triuksma. Komurukacija vyksta, kai zemes,vandenynu ir dangaus vibracija surenkama, kondensuo-[arna bei Isskleidztama tavo kuno ertmese, 0 tada pale i-dziama, ir [os aida iSgirsti sugriztant su veju ir jura.

Irian Dzajoje" regedavosi, jog kad ir koks butu velyvasmetas, visuomet atsiras kas nors, kas negali uzrrugtt irsavo nemigos valandas leidzia dainuodamas ir musdamas

12. Svirpliai bendrauja ultragarsiniu dazruu, pernelyg aukstu, kad iigaletu iSgirsti zmogaus ausis. Diane Ackerman, A Natural Histonj of theSenses, New York: Random House, 1990, p. 195.* Vakaru Iriano sritis, uzimantt Naujosios Cvinejos salos vakaru dal].

(Vert. past.)

91


bugna. "Gal jie ruosiasi kokiai ceremonijai ar sventei?", -paklausiau misionieriaus, kuris buvo mane priglaudes, su[uo dabar laukeme kalediniu vidurnakcio misiu. "Ne, -atsake jis. - Taip buna kiekviena nakti. Tiesa sakant, jiebijo nakties. [ie kaip vaikai", - pridure, ir siuose zodziuosenugirdau jo metu nuovargt Taciau jqjq balsai man neatro-de sklinda is baimes sukaustytu krutiniu. Man ju mono-toniskai traukiama daina ir traliavimas skarnbejo taip, lygpasigautu ir testu garsus, kuriuos leidzia [u paciu gerklesbei kitos gerkles, garsus, kuriuos skleidzia pelkynai, nak-ties paukscial ir vejai. Le Clezio ilgai gyveno su indenaisCrape, Meksikoje ir Panamoje: gyventi tarp ju - tai gyven-ti ju muzikos dienas ir naktis: muzikos, grteziamos bam-buko stiebais, skyletais vamzdeliais, bugnais, kriauklemis,tarskynemts, taip pat ir balsu - [temptu falcetu, kai gerklevirsta fleita ar svllpyne. Le Clezio girdejo ta muzika uztanttropiruam miskui - sunims skalijant, bezdzionems kly-kaujant, aguCiams, vanagams, jaguarams rekaujant irvarlems kvarkiant, gausme, kuris tropiniuose miskuosenaktimis nepaliau]a. Jam atrode, kad kiekvienas muzi-kologas, sintezatoriu pilnose Paryziaus ir Frankfurtolaboratorijose Isstudijaves indenu muzikos [rasus, bn-tinai ims sieti ypatingus jos garsq aukstumus, gamas,ritmus ir frazavimus su kulturos vertybemis bei konven-cijomis ir megins Cia izil1reti rY13isu ju mitais bei tragiSkakulturos istori]a. Taciau indenu muzika - tai suksntu irrecitatyvu muzika, neturinti melodiju ar harmonijos,muzika, sukurta ne sokiams ir ne tam, kad patiktu: taiyra muzika, kuria [ie regi, girdi ir [aucia nakties anes-tezija, "Melodinga muzika pirmiausia yra [sitiklrumas,

\

kad laikas takus, kad [vykiai kartojasi ir kad esama to,ka mes vadiname .prasme." Taciau "indenui muzikaneturi prasmes. [i neturi trukmes. Neturi nei pradzios,

92

PASAULIO MURMESYS

net pabaigos, net kulminacijos"." Zodziai - tai kalejimai,kuriuose zmogaus pavidalu kalinama alsuojanti gyvybe;muzikoj be melodijos ir be prasmes indenas girdi gyvu-nijos, augalijos, mineralu ir demonu pasaulius. [os reikiaklausytis tenai, Lankadones tropiniu misku naktyje, su-prantant, jog 13i"muzika" nera estetinis produktas, kitaiptariant kurmys, kuriamas vienos zmogiskostos subjek-tyvybes, megtnancios perteikti pranesimus ar tokias ima-nentines busenas kaip nuotaikos, jausmai, vertybes kitaizmogtskajai subjektyvybei. [i yra misko snaresiu, smelynusnabzdejimo ir dangaus kunu duzgimo tasa.

Atskirta nuo gyvosios ir negyvosios gamtos balsu, gru-mejimo, girgzdesiq ir uzciojimq, muzika tampa vien zmo-ruu komunikavimo priemone. Jq gali papildytt zodztai,lssakantys individu vienisuma, nugalimq zmogiskosmeiles, Taciau 13ikomunikacija mieste, ideahai isvalytamnuo triuksmo, sukurta gana neseniai. Vienas draugas savomoderniausia aparatura man neseniai pagrojo vienintel]visa balieciu kecako kompaktini diska. Klausydamasisbuvau apstulbintas ir uzburtas skaitmeniniu budu [rasytuir apvalytu garsq tyrumo, skaidrumo ir grozto, Bet po keliurninuciu pagalvojau, koks tas [rasas abstraktus; klauseisivien kecako toninio zemelapio, lyg skaitytum koncertopartitura arfai, negirdedamas tindiliuojanciu crescendo irnematydamas elegantiskos bei aristokratiskos arfininkesf1guros, sedincios senosios Prahos barokine]e koncertusale]e. [ei vaziuojanciam su manimi automobiliu duoda-vau klausyti balieciu ar Javos muzikos [rasu, niekadan sulaukdavau nieko kito, tik susierzinimo, ir atsiprasi-n damas aiskindavaust esas pakeretas tos muzikos visuI., lydinciu aplinkybtu deka: grrdedavau [a, kai pabaiges

I . J.M.G. Le Clezio, Hat, Geneva: Skira, 1971, p. 51-52.

93

NIEKO BENDRA NETURINCllJJlJ BENDRIJA

dienos darba is leto traukdavau per tamsias ir dregnasdziungles: kai valanda dvi lukuriuodavau tarp liezu-vaujanciu balieciu, ne kiek nesijaudinanctu del to, kadmuzikantai [au dvi valandas veluo]a atvykti; kai ausis pri-prasdavo prie varliu kvarkimo ir nakties vabzdziu zy-zimo; kai sesdavausi ant zemes t besiplecianti sedanciuzmoniu rata ir kai sventikas uzdegdavo fakelus, zadi-nancius baisingas sventyklos teritorija sergstinciu de-monu figuras. 0 smilkalai isjudindavo zydmctuose me-dziuose ir vynuogienojuose snaudziancias dvasias, irzvilgantys, nuogi, ant zemes glaudziai susedusiu zmonittkunai imdavo linguoti, sklindant transui, senam it jura;tada ju gyvultski riksmai staiga pasveikindavo pasirodan-cius dievus, kurie [siltedavo t zmoniu tarpa: sokantysdievai, apsidare puikiats silkats ir batika, vainikuoti liau-nastiebiais ziedais ir rukstanciomis smilkalu lazdelerrus,nuo brangakmeniu zarstq rubinu ir safyru ziezirbas. Skait-meninis [rasas, apvalytas ne tik nuo garsq atkuriancios[rangos triuksmu, bet ir nuo foninio atlikimo triuksmo,man rodes, tobulai neatkuria kecako sokio garsu: jis atga-mina muzika, Vakaru civilizacija, XVIII amziuje sukurusirinkos ekonomika, 0 ir ekonorrune veikla: sukurusi abs-trakcia universalia libido esme: sukurusi zrnones kaipmoteris ir vyrus; sukurusi laisva objektyvu gamtos, isto-rijos ir kulturos verbalizavima: sukurusi kultura is afrikie-citt fetisi; bei kurianti tapyba is thangku, tu kosrniniu dia-gramtt ir priemoruu susikaupti meditacijai, randamuTibeto gompose, sukurusi mena - mena menui - is ritualubei pilietiniu ceremoniju, - si civilizacija dabar stai sukuremuzika is balieciu kecako. 0 patys balieciai neturi savokalboje zodzto, reiskiancto "menas", ir nesiklauso muzi-kos; nakt] sventyklos teritorijoje jie supa savo klykianciusvaikus, juos maitina, plepa su kaimynais, iseina ir atsinesa

94

PASAULIO MURMESYS

uzkasti, groztsi ir negailestingai krttikuoja savo gentatn],sokant] Rama ar Sita, [eina t transa, is jo iseina, transubs-tancijuojasi idievus, demonus, upes, audras ir nakti. Jukis tikruju, kai Bachas komponavo, repetavo ir dirigavokantata, jis ne siaip kure muzika: jis garbino Dieva, pelnesidorybes ir isgarryma, islaike dvylika savo vaiku, varzesisu Telemannu ir Purcellu, kele savo globe]o kunigaikscioprestiza bei gerino savo reikalus, ir padejo surengti vy-kusia sv. Kaledu svente visam miestui.

Muzikos kurimas mnsu laikais, kaip ir kulturos kurimasapskritai, neismatuojamai praturtina musu pavelda ir, pasa-kytu Nietzsche, siq senute zem~ padaro vieta, mielesne gy-venti. Kompaktinio disko muzika buvo sukurta elektroniniubudu eltminuojant visus ribinius ir nesamoningus signalus,sklindancius is nemuztktnes garsines aplinkos: kaimo, tau-tos ir istorijos plepepma: tolima dievu ir demonu snabzdes]if grumejima: lojancius sunis ir giedanCius gaidzfus, kuriuosis snaudulio per anksti prizadino ausra, ju regima svytintfakelams; naktinius vabzdzius bei varles: lapu snarejtma:Iietaus teskeruma, oro sroviu nakties dangu]e nerima ir uo-lienu klodu gtrgzdejima, - pasalinant fonini tnuksma,

Mes taip pat reiskiames balsu ir siunciame pavirsiaissignalus ne vien todel, kad turime perteikti kokia ziniq.Reiksminga kalba, frazes, kuriose galima, pagal Serres' a,atskirti kaliforuja nuo kakofonijos, pranesima nuo trtuks-rno, sudaro tik abstrakciaja kalbos dal]. Analizuodami betkok] teksta, gramatikos ztnovat ir lingvistai didziai nustemba,kad bet kokia sneka turi tiek daug perteklingu elementu:kokia didele dalis to, ka sakome vienas kitam, tera karto-[imaisi, choras, snabzdesiat ir istestas rezonansas. Niekuomes nesiskiriam nuo dangaus pauksciu, kurie atsiliepia ivicnas kito balsa, bet ztno, jog visame siame klegesy tikr tkarciais pasitaiko jiems adresuojama informacija apie

95


kokia nepaprasto skonio sekla, siandien pclbertq i Iekstele,arba apie kok] pavoju.

Tu snaudei savo kambary ir nubudes F)agalvojai, kiekcia tu valandu, Pamanei sau - kaip susivelusi ypata antlovos is prancuziskos karika turos, kuria prisiklijavai gretapagalves tiesiai pries akis, - .s. [e continue. com~e ~a,. [ene serai jamais maitre du monde!" (Jei ir tohau taip tesiu,tai niekad nebusiu pasaulio viespatsl). pameginai bentkiek stipriau pavarineti krauja ir pakrutinti sanarius,nuslinkai virtuven, pakeliui nutrenkdamas keleta daiktu,is peties stumtelejai duris, kad net sugirgzeiejO, ~ vis ~i~k~toks veiksmas toje namuos tvyrancioje kapu tyloje. Uztikaiant sofos sudribusi savo buto drauga, tysanti be gyvybeszymiq nelyg saltakrauje vade per popietes kaitra: "Ei,zmogau, nagi, ka Cia darai, a?" Kurgi infornnacija ? Pasakeitai, kad pazadintum viena kita nakties ga.rsq, siok] tok]ritma, kad iSjudintumei kazka aplinkui.

IS supancio materialumo aido ir jo gaudesy t~!ja pa~~-dala musu sakomos frazes, siunciamos tam, kad tHsugqz-tu, Cyvu ir negyvq daiktu skambesys - ta.i perteklingu-mas, istestt balsiai ir priebalsiai, svogzde~:;iai, dejones irsuksruat. vapejimas, sudarantys musu kalj:)ejimo, prane-simu nesino, basso continuo.

Eksperimentines karinio-pramoninio J;omplekso in-dustrijos stumiama priekin kompiuteriu technologija ne-salygtska pirmenybe teikia tam, kad pranesimas butu per-duotas kaip [manoma sklandesniu, veikt>mingesniu irmaziausiai pastangu reikalingu budu. Korr1piuteriq tech-nologija suformavo ir toliau veikia siuolajkin~ komuni-kacijos teorija." Betgi tiek maza is to, ka mes sakome, turi

14.Paskutinieji Michelio Serres'o veikalai taip daug prisideda prie at-statyto empirizmo autoriteto. Greta kitu Zr.Les cinq SeilS, Pans: Grasset,1985.

96

PASAULIO MURMESYS

kokia nors prasmel Taip maza is viso to apskritai preten-duo]a buti rimtai traktuojama, taip daug yra vien tusciasliezuvto malimas, kuriuo megaujames su tuo paciu siltumalonumu vlduriuos, su kuriuo leidziame sau naugeti irgadinti ora, IS tikruju, jau seniai nurode Nietzsche, blogastonas yra mandagio]e draugqoje destyti rimtus vertinimusbei pletoti silogistiSkai pagristus argumentus. Nemazadalis kalbos, papildandos industrija ir iniciatyvas, kuriosyra programuojamos gamtos desruu ar racionalaus moks-10, ir kurios funkcionuo]a pacios vienos, sitokia nemazadalis kalbos, lydincios visokia sumaisti, nervu krizes irnetgi nelaimes, neturi [okios kitos paskirties kaip tiktaikelti juoka, [uoka, atmiesianti aimanas, kauksma, klyks-ma, [siltejant] t pasaulio kleges]. Kaip ir nemaza to, kasakome apsikabindami, sakome tam, kad isleistume savoatodusius ir savo raudas t lietu ir [uros platybes.

Visi sie meknojimai, suksntat, burblenimai, snabzdesiai,niurzgesiai, ciulbeftmat ir juokas, visas sts trtuksmas, kur]keliame budami drauge, leidzia vaizduotis mus, sutelktomis[egorrus besistengiancius uzgozti vtenaretksm; pasalieciobalsa, - komunikacijos Iengvintoja, [kurujanti maksimalutriuksmo pasalinima, - uztrenkti ji, kad Idealiajame zmo-giskosios komunikacijos mieste girdetume tolima pasau-110 gausmq ir [o demon us.

I ~98 97

Pf r m a p r a d e .a k l s t a t a

Esi iskviestas pas teva ar motina, atgulusiq mirties pata-lan, ir atsid tires su ja akis iak] nezinai, ka pasakyti. 0 kaz-ka pasakyti reikia.

Kitas ar kita prisiartino prie ribos - savo gyvenimo ri-bos, - kai nebegali daugiau nieko padaryti. Taciau jai teksdar stai ka padaryti: numirti. Tatai ji turi padaryti, pada-ryti viena, negaledama pasiremti jokia patirtim, [okiompriernonem ar resursais. Tatai ji vis delto tures padaryti irpadarys - gerai ar blogai, narsiai ar netekusi samones,ryztingai ar sugniuzdyta. [i visuomet zino]o turesianti taipadaryti, daznai apie tai susimastydavo, noredavo mirtivienaip ar kitaip, [uk kiekvtenasyk, kai pasielgdavodrasiai ar bailiai, nujausdavo siq galutine akistata. Aristo-telis, parases pirmaji Vakaruose traktata is racionaliosiosetikos, visu dorybiu sarase drasa paminejo pirmaja, ji netik pirmoji tarp lygiaverciu dorybtu: tai - transcendentmedorybe, visu kitu dorybiu galimumo salyga. Juk niekasnegali, nebudamas drasus, buti teisingas ar didziadvasis,ar draugas, ar tiesiog nuosirdus pasnekovas. 0 kiekvienasdrasus poelgis yra poelgis, atliktas rizikuojant: rizikuojantsavo reputacija, tarnyba, nuosavybe, savo gyvybe.

Ir tu, iskviestas buu su kitu, kuris yra pne ribos - gyve-nimo vertybtu, galiu ribos ir ill istaku, - pasijunti esas priekalbos galitt ribos.

99

NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJAPIRMAPRADE: AKISTATA

Slauges sako: "As taip dziaugiuosi, kad jus atejote!" Matzmo, kad tu gali - privalai - padaryti kazka, ko [os nebegali:pasakytl ka nors mirstanciajam. Ka gali pasakyti? Kad ir kasakytum, viskas dar Iupose skamba absurdiskai ir tusciai.Tau atrodo, jog vargas ne cia, kad tu tiesiog nemoki reikia-mai kalbeti ar niekaip nesugalvoji tinkamo dalyko pasakyti,nes neturi tokiu situaciju patirties, bet ir pati kalba reikiamugaliu neturi. Zodyne ir kombinaciniu gahmybiu arsenalenera galios pasakytt tai, kas turi buti pasakyta. Ir vis deltotu privalai cia buti ir turi kazka pasakyti. Oar niekad taunebuvo taip aisku. Esama ir tu, kurie neina prie mirstan-cio]o patalo, sugntuzdytt klaikaus kalbos bejegiskumo.[terns regisi, jog bud ami bezadziai, drauge su kitu [au yranesami mirties ir tylos karalijon, Bet jeigu sukaupi drasanueiti, jau nebekyla [okiu abejoniu del to, kad privalai ciabuti ir turi kazka pasakyti. Imperatyvu yra tai, kad Cionaibutumei ir kalbetumei: 0 ka pasakysi - gal4 gale vargu arbesvarbu. Galop pasakai bet ka: .Viskas bus gerai, Ma-ma," - nors zinai, jog tai kvailyste ir net iZeidzia jos prota: jizmo, kad mirsta, ir yra uz tave drasesne. ji nepriekaistaujatau del to, ka pasakei; pagaliau tai nebesvarbu, imperatyvubuvo tik tai, kad tu ka nors pasakytum, - bet ka, Kad tavoranka ir balsas pasiektu jq ir palydetu i niekur, kurlink ji[au nesama, kad jq aplankytu tavo balso-siluma ir tonas, [ospacios alsavimui slopstant, ir kad tavo akiu sviesa sutiktu[os zvilgsni, nukreipta ten, kur [au nieko nepamatysi.

Kiekvienam pazjstama situacija, kai atsiveria praraja tarpto, ka sakai, ir to, ka pasakai. Situacija, kurioje sakymas, es-mingas ir imperatyvus, atsiskiria nuo to, kas sakoma, ko jilyg ir nebevaldo, ir kazin ar bereikalauja.

neesminis, kurioje imperatyvu yra tik tai, kad tasai, kaskalbes, - kad ir kas bebutu, - sakytu butent tai.

Tokia situactja esti, kai ne siaip turima, kaip kiekvienojebendruomeneje, bendra atsarga isvadu, elgesio maksimuir [sitikirtimu, perimamu is kitu ir perduodamu toliau.Racionalioji bendruomene kuria bendra diskursa dauggriezctau - ir sykiu yra to diskurso kuriama. IndividuiZvalgos formuluojamos visuotlnemis kategorijomis, tadgali butt atsietos nuo jas pirmakart suformulavusiojo Ciair dabar savado. Oiskursas imasi pateikti pagrindq, tai yrabendresne formuluote, empirini desn] ar praktine maksi-ma, is kuriu butu galima dedukuoti isvadas ir veikimobudus. Kai nustatomi empiriniai desniai ir praktiniaiprincipai, individu iZvalgos paskirstomos visiems. 0 tadauzsimojama pateikti pagrindo pagrtnda - teorija, is kuriosgali butt devdukuojami desniai, ir principa maksimomsdedukuoti. Sios teorijos ir principo funkcija yra tikrinti, arvisi teiginiai, liudijantys tiesiog individualias isvadas bei[sitikinimus, yra pagristt. Bendras diskursas - tai ne pa-prasta informacijos, [sitiktrumu bei maksimu sankaupa,bet racionali sistema, kurioje visa, kas sakoma, idealiuatveju implikuoja racionaliojo diskurso desnius ir teorijas.Kai kalba bet kuris racionalus subjektas, jis kalba kaipbendro diskurso atstovas. Desnis, kur] jis formuluo]a,noredamas suprasti ir praktiskat naudoti, galioja kiel<'vie-nam diskursui, - ne del to, kad butent [o balsas turetu gallaar autoriteta, bet del to, kad s1 teigtn] nustato integraliaivientiso racionalio]o diskurso nuoseklumas, darna ir nesu-griaunamumas.

Kai nueini pas ka nors ir paprasai kalbeti, uzkrauniimperatyva, Iiepiantijuo vadovautis; vadovautis impera-tyvu, valdanciu bendraji diskursa ir daranciu ji racionalu,Eini pas gydytoja, veterinara ar elektrika ir isitikini, kad

Racionaliojoje bendruorneneje normali yra kita situaci-[a, - kai esminga yra tai, kas sakoma, 0 sakymo vyksmas

100 101


jis tikrai kalba kaip racionaliosios kulturos bendrijos dis-kurso atstovas. Tu diskretiskai paklausi H keliu dalyku:"Daktare, ka manot apie tuos japonu sirdies stimuliatoriutyrimus, skaiciau pereita savaite? Daktare, as kaip tikperskaiciau ta straipsn] apie kaciu leukemija ir pagalvojau,paklausiu jusu apie savo perstskaja, Simona, ji, man regis,nesveikuoja, Pone, skaiciau apie tas naujas halogenineslempas; ar manot, kad [os gali kenkti akims, kaip ir seno-sios, fluorescentines?" Ka jus darote - tai tikrinates, arasmuo, su kuriuo konsultuojates, kartais nera ekscentri-kas - elektrikas, nesekantis savo srities naujienu, veteri-naras, turis savo teorija apie virusus, nederancia su nudie-nes biologijos bendrosiomis teorijomis. Tai, kas turi butipasakyta, yra literaturoje, kurta rasite viesosiose biblio-tekose; prasote tik sklandziai pakalbeti, ginti tai, kq ir pa-tys galetumete pasiskaityti.

Sioje situacijoje yra ka pasakyti. IS principo raciona-liosios kulturos bendrasis diskursas turi kazka, kas butinapasakyti, net jeigu dabartinio lygio mokslas ir nezino atsa-kymo i jusu klausima, - nes tulzies latako vezys yra ap-gaubtas susiraizgtusru gyvybtnes svarbos organll ir nega-li buti siandtenos chirurginiais instrumentais pasalintas:nes patikrinti, ar halogenines lempos nezalingos akims,uztruks keleta metu, 0 [os tik pernai pradetos gaminti.

Kai kreipiesi igydytoja, veterinara arba elektrika, kalbikaip bendro]o racionaliojo diskurso atstovas. Onkologuinepasakojama apie neaiskia lemties nuojauta individua-liomis gyvenimo aplinkybemis, [au seniai patmama vienvi dine intuicija. Veterinarui nesnekame kaip sentimen-talus zmogus, kuriam [o kate reikalinga vieto] vaiko.Zinoma, galime, [au iSej~ ikoridorru, rasydami ceki, pra-tarti su kvailoka sypsenele: "Daktare, padarykit ka galitsitam katinui, as Hmyliu kaip savo tikra kudiki". Daktaras

102

Plf,MAPRADt AKISTATA

atlaidziai nusisypsos ir patikins jus padarysiqs viska, katik mokslas gali.

Racionaliosios kulturos bendrojo diskurso atstovo kal-bejimas yra tai, ka mes vadiname rimta kalba. Rimtumoteikia racionaliojo imperatyvo svoris, - imperatyvo, le-miancio tai, kas turi buti pasakyta. Studentai reikalauja issavo destytoju, kad ste be [okiu ekscentriskumu pateiktusavo disciplinos naujausius Iairnejimus: tikimasi, jog tai,kas suzinoma is tiksliuju, humanitartniu mokslu ir tech-nologijos sriciq, implikuos visuotinius racionalios pazi-nimo integracijos principus. Kad tai, kas turi buti pa-sakyta, istaria konkretus kalbetojas budingu balsu, yraneesminis dalykas; ir tai, kad sakoma, yra neesminisdalykas, nes tai, kas pasakytina, egzistuoja viesuji; biblio-teku knygose, 0 jeigu ir ne - tai implikuoja racionaliojodiskurso lemiamosios kategorijos, teorijos ir metodai.

Mes taip pat leidziames t diskurso ekscentriskumus -gydytojas pasiteirauja, kaip mums einasi zaisti golfa:veterinaras atlaidziai nusisypso is musu neurotisko sen-timentalumo. Tatai, be jokios abejones, ieina t kalbejimobendruomeneje teikiama malonuma: ekscentriski tropai,I uriu pridaigstoma t savo profesine retorika, keistos meta-foros ir "pritempti" budvardziai, kuriuos lip dome var-tojamiesiems daiktavardziams, seksualines metaforos,kurias leidziame sau tarti, - visos keistenybes, audzianciosviesqH ego. 1visa tai nezinrime itin rimtai ir nemanome,Jog tai imperatyvu.

[stvaizduotoji ribine situacija - kai vienas bendruomenesnarys traukiasi is musu tarpo, kai kazkas pasiekia savogyvenimo gala, - tai tokia situacija, kai mes, eina prie jobuti, mes, iuri eiti prie [o buti, pasijuntame priej~ kalbosrtba, Tai ne tas momentas, kai kalba tylomis tampa

103


nebereikalinga, bet tas, kai jau nebera esminga tai, kas turibut pasakyta, 0 sakymas ir sakantysis - nesvarbu: prie-singat, dabar suvoki turis cia buti ir turjs kalbeti, Turikazka pasakyti - kazka, ko nebegali pasakyti kalba, konerasi bendrojo diskurso resursuose, pasakyti kazka, kaspagaliau yra neesminga. Imperatyvus yra pats sakymas:tavo ranka, iStiesta iseinanciojo link, tavo akiu sviesa,sutinkanti kita zvilgsru, nukreipta ten, kur [au nieko nepa-

<matysi, ir tavo balso siluma, pasiekianti jq, kai ji jau pas-kutini karta atsidusta. Si situacija zymi ne tik kalbospabatga - tai paskutinis momentas, kai visa, ka mes tu-rejome vienas kitam pasakyti, tylomis pasibaigia, mirstantvienam is musu, ir be zado kukciojant atejusiajam kalbeti,Tai sykiu yra ir pradzia, komunikacijos pradzta.

Kai sudarome ta uzdara bendrija - mylimuju bendrija,daznai mus lydi [spndis, jog musu meilei zodztu nereikia.Kai zmones jstmyli, jie, regis, turi srtiek daug vienas kitampasakyti, telefonas buna uzimtas tol, kol pavargsta ragel]laikanti ranka ir ausys nebepajegta klausytis. Jauti, jog priestavo valia traukia Isstpasakott nereiksmingiausias dienossmulkmenas, - taip ir savotiskai ismegtnama: jeigu ji tikraiIsklausys visa tai, ko niekas darbe nenori klausytis, tai ji tik-rai turi buti man neabejinga; sykiu tai ir gundymo retorika,troskimas kiekviena savo dienos minute paversti nuotykiuar megavimusi. Bet kai zmonems meile tampa reali, [a [siti-kinama, jiedu klausosi muzikos, zWri televizoriu ar kikenais nieku, Jei apie ka dar kalbama rimtai - tai ji pasakojasi sa-vo prafesinius rupescius ir ambicijas, 0 jis sneka apie namuremonto reikalus bei apie tai, kaip jis netrukus taps zymiumokslininku ar verslininku, mokslo ar komercijos atstovu.Sie rimti pokalbiai, sakytumei, vyksta anapus [u meilesribu: is tikruju [uk niekas nemano, jog is visa reikia aptartisu mylimuoju savo laboratorijos ar kontoros problemas.

104

PIRMAPRADE AKISTATA

Ir tiktai [u meilei blestant, jie pradeda jaustis kiek kitaip."Tu privalai kazka pasakyti! Apie mudu! Nenoriu negirdeti daugiau apie ta tavo bosa ar apie tai, kokiais sky-dais dengti nama' Mes turim kalbetis apie mudu!" Ir is tiesuturi kazka pasakyti. Tu. 0 juk ne nenutuoki, ka galetumeitarti. Net [ei esi [au anksciau visa tai isgyven~s, kai miremelle, kuria andai pazinai. Calu gale imi sneketi bet ka, -sneki kvailystes. Juk nesvarbu - turi kazka pasakyti.

Ir tasyk imi suvokti, jog tatai [au vyko, kai [udu paju-dejot viens kito link. Auditorijoje budavo nesvarbu, arper seminara pasisakydavai tu, ar kitas studentas. Svar-bu budavo, kad butu aptartas klausimas. Seminara funk-cija buvo ta, kad profesorius suformuluotu problema,remdamasis politines filosofijos diskusijomis del teisiu.o studentai turejo priestarauti, formuluoti alternatyvaskeliamoms tezems. Kartais zinojai, ka reikia pasakyti, betleisdavai tai daryti kitam studentui, nes seminaras neravieta, kur galetum uzsitmti saviraiska ar stengtis taptiprofesoriaus numyletiniu. Tada tarp taves ir greta sedin-Cios studentes erne megztis kitoks santykis, - pasijutotebevirsta [stmylejeliats. Nuo tol, kai tik atsidurdavote kar-tu, reikejo kazka pasakyti. Kazin ar svarbu, ka snekesi:esminis dalykas bud avo tai, kad kalbetumei tu, kad tavobalso stluma lydetu jq toje nezinomo]e aistros zonoje uzauditorijos sienu, kurioje ji dabar klydine]o, kad tavobalso skambesys rezonuotu jos snudurtuojancio]e ger-kleje ir tavo akiu sviesa pasltlktu josios akis, nesusitel-kusias i paskaitos uzduot] ir tikslus, zvelgianctas i erotinetamsa.

Vadinasi, i komunikacija galima [eiti dviem budais: vienasill - kai zmogus nuasmenina savo vizijas ir izvalgas,formuluoja [as bendro]o racionalio]o diskurso terminais ir

105


kalba kaip to, kas turi butt pasakyta, atstovas, tgaliotasgynejas, lygiavertis kitierns ir jais pakeiciamas. Einant ikomunikaclja kitu keliu suvokiama, jog esminga yra tai,kad tai tu, butent tu, kazka pasakytum.

Paskutine stlta rudens diena; motinai reikia eiti su va i-ku ! parka, Ji uzmirsta visus Iaiskus, kuriuos turi para-syti, ir konferencija, kuria turi parengfi siam savaitga-Iiui: uzrnirsta visus savo draugus. Ji visiskai tsigilinusi tsavo uzduot]. Ji [sitaisiusi prie tvenkiruo, velyvo rudenssauleje fontane tviska vaivorykste. [i rodo ta vaivorvkstetvenkinyje. [os akys plaCiai atmerktos ir zert, 0 meilioselupu ~inijose plazda dziugesys. [i turi nukreipti ten [oakis, Siandien. [o akytes dar per jaunos tzi11reti vaivo-rykst~ danguje. Kitais metais [au bus per velu: jis busdadelyje, 0 jo akys - atbukintos elektroruruu vaivoryks-Ciq televizoriaus ekrane; jam reikes zi11reti t knygeles supaveiksliukats, iltustruojanciats abeceles raides. [i turisufokusuoti jo zvilgsnt ir ismokyti pamatyti vaivorykste,[i turi iSmokyti to zodzto: vaivorykste. Vaivorykste fon-tane. jis turi suzinoti ir zod], ir pat! stebukla, ji vtsiskaisusitelkusi, suvokdama uzduoties kebluma ir skubuma.Susirtrptnust ir triumfuodama stebi, kaip [o akys prist-pildo nuostabos, sudreksta nuo juoko, ir jose ji pamatovaivorykste.

Kas prabyla stose situacijose - baigties ir inauguracijossituacijose? Ne ego kaip racionalusis mastymas, atstovau-[as visuotiruam protui, turinciam apriorines kategorijasir Iormas, kad racionaliai organizuotq juslinius ispu-dzius. Kalba asmens - jo arba [os, zemes gyventojo. -materialumas; kazkas, kas kvepuoja, atsidusta ir prabylamiesto gaudesy ir gamtos murmesy; kazkas, kieno kraujasildo saules ir nakties aistru kaitra. Kazkas, kieno kunasis zemes - dulke, dulke pavirsianti, - kas sto]a pries kita,

106

PIRMAPRAOE AKISTATA

ir zeme, sukildama jame ar [oje, it paremia; kazkas, kienoveidas sudarytas is svtesos ir seseliu, 0 akys - is sviesosir asaru.

Kalbame apie svetimuosius musu salyje, turedami gal-voje zmones, kuriu kalba skiriasi nuo musu, kurie ne-zmo, kokiais vardais mes vadiname daiktus bei resursus,kurie nesupranta musu [statymu, musu elgsenos princi-Pll bei etiketo, ir kurie del to nedalyvauja kuriant kuriru -musu bendra civtlizactja. Kalbame taip pat ir apie tuos,kurie dirbdami st darba buvo paversti svetimaisiais;Marxo diagnozuotas susvetimejimas - tai nusavinti zmo-gaus darbo vaisiai, darbo, t kur] sudetes savosios ypaty-bes .: savasis protas, valzduote, kvalifikacija ir raume-nu jega.

Bet esama ir kitokio susvetimejimo, - tai susvetime-jimas su ptrmaprademis sttchijomts. Mes keliaujame po[vairtas vietas ne tik del ten vykstanCio diskurso: kad tenburiasi moksline draugt]a ar rasytoju kolonija, - bet delsaules, placiai atsiverianciu dangaus erdviu, del tropiniumusonu ar del zaizaruojancto sauso oro, del dykumos irdel vandenyno. Kartais, nuvyke tuoj pat pasijuntame esanamie ir ryztames pasilikti, net [ei nei darbo tenai turime,nei pazjstame ka ir netgi nemokame tenykstes kalbos.Taciau dazniausiai mums tenka kreiptis ikitus, kad pa-detu pasijust kaip namie. Mes sauktames kitu pagalbos,kad padetu pasijusti namie dykumo], tropikuose, lietausmerkiamuose miskuose, tundroje ir vandenyne. Taip patir vatkyste]e, ir nepazistamoje tamsioje erotikos karali-[oje, ir besiartinant mirties seseliut.

Si komunikacija yra ankstesne ir skirtinga negu musu kaipracionaliosios bendruomenes komunikacija, ji pastarajasudvejina. Tokia komunikacija lieka imperatyvi, kai kitas,

107

NIEKO BENDRA NETURINCII)JI) BENDRIJA

su kuriuo mes turejome bendra kalba arba jos neturejome,mus palieka. Sios visiems pazjstamos komunikacijos darneisnarste kalbos filosofijos.

Klasikine epistemologija megino suinventorinti protooperacijas, kurios identifikuota, atskiria ir sieja daiktus, 0

musu kalbos filosofai uzsimoja parodyti, kad sios opera-cijos yra atliekamos. Komunikaci]a, musu lndividualq per-cepctjos lauka integruojanti su kitu percepcijos laukais,suprantama kaip budas, kuriuo musu protas ispleciamasana pus ribu, kur daiktus gali pasiekti musu pactu jutimoorganai, t pasaul] objektu, Identifikuojamu visiems.

Klasikine epistemologija laikesi nuomones, jog jautru-mas fiksuoja neorganizuota spalvu, sviesu, seseli4, tonuir slegto srauta, 0 nudiene suvokimo fenomenologija[rode, jog percepcija nuo pat pradziu yra daiktu, struk-turu, konturu, keliu ir peizazu juslinis suvokimas. Per-cepcijos fenomenologija juslinio suvokimo strukturas irdinamika atskiria tiek nuo nervmiu impulsu fiziologijos,tiek nuo velesniu pazinttntu operaciju, Oar nesutapatinusdaikto su zodziu ir savoka, jis pries musu akis ir ty-rinejancias rankas [au tgyja pavidala kaip tam tikra visybear visybtu kompleksas. Jus atidarote dezute, kurta [urnskazkas atsiunte, ir pamatote daikta, bet ne nenutuokiate,kas tai yra ir kaip vadinama. Jus ne tik patiriate poveiki tatskirus [usu akiu tinklaines kugelius bei stiebelius irspaudima pirstu galiukuose. Jus suvokiate daikta, turint] .savo dyd] ir forma, stebite [o pusiausvyra, simetrija, spal-vas, kietuma ir faktura.

Kiekvienas [uslemis suvokiama reljefa turintis daiktas,[vardytas ar neivardytas, daro grtztam'lji poveik] veles-niems suvokimo deriniams. Antropologas Colinas Turn-bullas pasako]a syk] nusivezes biciul] pigmeja i atvirasavana, ir ten jis is tolo pamates drambl], kuris atrode esas

108

PIRMAPRADE AKISTATA

moskito dydzio. Akys, ismokusios tziUreti tropinio miskogludumoje, kur is visu pusiu akirati rib~ja m~d~i4 ka~ie-nai, 0 dangus nuolat suskaidytas medziu vainiku s~ha~-to, - sios akys negalejo mazytes figureles pamatyti kaiptoli esancio didziulio dramblio.

Taciau objektu sistema, kuria mes identifikuojame savokalbos aktais ir siejame su racionaliuoju diskursu, taip patdaro grtztam'lji poveik] musu percepcijai. MUS4 regejima[au nukreipe kiti - nukreipe zodziats. ~u~: pa~a~yta,kaip ziUreti, ir duoti vardai tu dalyku, kun41esko.h. ~~o-gus, ismokes meteorologijos kalba, dangu regl kIta~p;zmogus, ismokes Amazones medziotojq ir ri~kej4 ge~h~sdaiktu vardus, tropiru miska mato ne taip, kaip vakarietisbotanikas bei biologas.

- Per pastaruosius desimtmecius percepcijos fenomeno-logtja daug domejosi siuo grtztamojo rysio feno~enu. tarp[uslinio suvokimo ir kalbos aktu, identifik~ojanCl4 .daIktuskonkrecios kalbos klasifikacija ir gramahka. Paulis Feye-rabendas [rodineja, jog ne tik mokslu kalbos bei to patiesmokslo [vairiu epochu kalbos yra nebendramates, neisver-ciamos viena t kita, bet ir Viduramziu, Indijos bei Amazo-nes misku zmoniu suvokimas nebendramatis. ThomasKuhnas teigia, kad kiekviena nau]a mokslo revoliucija at-nesa ne nauja koncepcine atskaitos sistema stebeti tai pa-ciai gamtos ir dangaus tvarkai; tai Gestalt poslinkis, suligkuriuo zvilgsniui atsiveria nauja zeme ir naujas dangus.

Sie tyrinejimai svyruoja tarp objektyvios racionaliosiosbendruomenes kalbos ir percepcijos, nukreiptos t daiktus.Dabartine [uslinio suvokimo fenomenologija laikosi nuo-mones, jog, kai ziUrime, musu zvtlgsrus, pasak Heideg~e-rio, yra visuomet suinteresuotas ir susirupines: mes kaz~oieskome, tikimes- kokio nors tikslo, [rankio, spastu ar kliu-vinio. Kalbos filosofi]a teigia, jog naturalioji, ikimoksline

109


musu kalba funkcionuoja tam, kad mes vienas kitamidentifikuotumeme daiktus, instrumentus, kelius, kryptisar proceduras, Kalbos filosoftja [sivaizduoja, kad ikomu-nikacija galima pakliuti tik integruojant daiktu, prieinamumusu jutimo organams, rata i visiems Identiffkuojamuobjektu pasaul].

Bet jeigu is tikrujq mes gyvename ir veikiame ne pagal~bj~ktYViq pasaulio reprezentacijq, 0 suvokiamame peiza-ze, l~ objektyvtoji pasaulio reprezentacija yra tik sios aplin-kos zemelapis, tai si suvokiama aplinka nera tiesiog gau-sybe paskiru daiktu, paskleistu regos lauke. Patys daiktai,kuriuos suvokdarru galime skirti ir identifikuoti, esti issi-deste svlesos nutviekstoje aiksteje, siltoje erdveje ir tokiojeatmosferoje, kurioje mes galime judeti, 0 kartu ir percep-ciskai tyrineti juslemis, jie esti isstdeste ant zemes, kurinesidriekia kaip dar vienas objektas, bet yra atramos di-mensija. Siuos nedaiktus, kuriuose formuojasi daiktai,Emmanuelis Levinas tematizavo kaip pirmaprado terpe(the elemental). Suvokimo fenomenologijai reikalinga [au-trumo fenomenologija, ne nusituokimas apie fiziologinius~r~an~s ir psichofiziologinius kanalus, kurie gaudo po-JUCIUS, Informacqos vienetus, bet gebejtmas pnpaztnn, kadjautrumas pazista juslingumo elementa, kuriuo percepcijanusistato kai kurias kryptis bei kai kunu daiktu padetis.

Su svlesa, zeme, oru ir siluma mes santykiaujame nevien tik individualiu jautrumu ir juslingumu. Vienaskitam mes komunikuojame sviesa, kuria musu akys pazts-ta, zerne, teikiancia atrama musu padetims erdveje, ir orabei silumq, su kuriais mes kalbame. Mes stojame vienaspries kita kaip zemes, sviesos, oro ir silumos kondensa-cijos ir pirmine komunikacija orientuojame vienas kitaplrmapradojs terpe]e. Mes kreipiames ikitus, kad padetumums pasijusti namie svetimoje pirmapradeja terpeje, i

110

PIRMAPRADE: AKISTATA

kuria uzklystame: pluduriuojancioje ir bevardeje kudikys-tes sviesoje bei silumoje, tamsiose erotikos gelmese irmirties karalysteje, kur racionalusis diskursas nebeturi kopasakyti. Kalbos filosofijai, nustatinejanciai, kaip pasako-mi suvokiamieji daiktai ir kaip sakydami komunikuojame,reikalinga sakymo fenomenologija, - sakymo, vykstanciotada, kai vienas arba viena stoja pries kita kuniskaja subs-tancija su savo veido sviesa, stluma.

Pitagoro skaiciu pasaulis, Platono formu pasaulis ir mo-dernioji moksline formuliu visata yra nelyginant kokiezemelapiai, uzdedami ant priemoruu ir kliuciu, isdestytumiesto gatvese, virsum kulturos statiniu meniu ir virsumpeizazo, repiancio nejudancius daiktus, klajojancius gyvu-nus, vesincia augalija ir mineralus, slugsanctus zeme]e.Taciau erdve, kurioje susiduriame su daiktais, nera pa-kibusi geometriruu matmenu tinkle ar kur nors tustumoje.ji plyti sviesoje, silumoje ir atmosferoje, ir aiksteje, tvirtailaikomoje pirmaprades zemes atramos. SViesos negalimaapziurett kaip daikto is ivairiu pusiu ir is sktrtingu pers-pektyvu: ji neturi sonu, ir prie [os neprisiartinama taip,kaip prie pavirsiu, kuriuos ji nusviecia. Mes suvokiameesa svieso]e. Tai ne substancija, palaikanti ir pazistama persavybes; tai - svytejimas, neapibudinas [okio daikto, lais-vai plevenantis budvardis. Siluma nera tal, ka mes peratstuma suvokiame [uslemts ir ka suprantame; mes jqatrandame [on pasinerdami. Zeme mums, isskyrus kos-mo~autus ir astronomu vaizduote, nera planeta, tai yraapvali substancija, kuria galima pamatyti is tam tikro nuo-tolio, kai nebejauciama [os atrama. Mums, zemes vaikams,ji yra gryna atrama, niekieno nelaikoma, bet visus daiktuspalaikanti savo vietose. Mes pazistarne jq is vidaus, kaipmusu stovesenos asies stabiluma. Naktis - tai ne [uoda

111


uztvara, uzdengtanti musu tinklaines pavtrsiu, kad nega-leturne regen: musu zvilgsnis klajoja po nakt], ir ji yrabegalme: naktis [siverzia, ji yra isoreje ir viduje. Pirma-prade terpe nesidriekia, kaip daiktu peizazas, horizontais,atvertanciais suvokimui tolybe ir ateiti; jos esatis pilna, jiyra cia, nepaliaujamai artedama, be ateities, kuria suvok-tume ar projektuotume, ji yra Cia, neatlyginamai pertek-linga. Pirrnaprade terpe neatmenama: mus supanti sviesavirpedama sulydo visus [os buvusiu formu pedsakus, 0

zeme palaikancia atrama juntame kaip stabilurna ir [udru-ma musu padetims, kurios neatmena praeities atramu.

Daiktai randami pirmapradeje terpe]e. Substancijos,turincios jll savybes, apreziancius konturus, gali buti su-voktos, atsietos, turimos. Save identiftkuojame ir savotapatybe islaikome tarp daiktu, Pirmaprade terpe, neat-verianti tikslu horizontu, nenukeltaujanti i atsargu klodus,kuriuos galetumei prisiminti, nesiduoda savinamasi. Ne-gall pasidaryti kazkuo atskiru, negali saves [tvirtinti savin-damasis sviesa, paversdamas privacia nuosavybe atmos-fera ir atimdamas jq is kitu, monopolizuodamas siluma,pasiimdamas atrama is daiktu, paskltdusiu ant zemes.Sviesa, [siskverbtantt i akis, nuasmenina, ir tavo akis nu-sviecia sviesos anonimiskumas: matai, nes kuno akysmato. Misko snaresiai ir miesto gausmas [siverzia i ausis,ir tavo ausys girdi, nes klausa girdi. Zeme, pakylanti imu-su padeti erdve]e, nuasmenina; tu stovi kaip medziai stovi,vaikstai kaip vaiksto zemiska gyvybe ir ilsiesi kaip ji ilsisi,kaip ilsisi uolos ir smells.

Pirmaprade terpe nera gausybe pasktru daiktu, iseiles suvokiamu savo vietose, zvelgtant ivairiapusis-kai, ir tarpusavyje lygmamu: ji nera juntama identifi-kuojant tam tikra pavirsiaus ptesin]. Pirmaprade terpejuntama grynu gelmes pojuciu, - ne intencionaliai kreipiant

112

PIRMAPRAOE: AKISTATA

zvilgsru bei ranka, taikant juos i tam tikra tiksla, - betinvoliucijos judesiu. Judesys, pajuntantis ptrmapradeterpe, nera stokojantis ar geidziantis judesys, judesystustumos, kuri siekia atstu esancio turinio; tai judesys,kuriuo pasineriama pilnyben. Pirmaprades terpes poju-tis yra [os paveiktas, pripildytas ir pamaitintas, - tai kaipjuslinga darna, - darna, kuria zymi zodts diiaugimasis.Sviesa maude akis, vos tik [os atsimerkia, ir kreipia regqi pavtrsius ir apybraizas daiktu, kuriuos nusviecia. [ineiStiesia prtesais zvilgsni spalvos sirmos: [os paciosspalva iStirpsta, palikdama savu svytejimu zatzaruotispalvas daiktu, [os nusvieciamu. Taciau ji nera neutrali,nera 'grynas skaidrumas; dziaugdamasis rega, junti [os

_ atspalv], tviskes] ir pulsavima. Akys, reginCios su sviesa,dziaugrasi rega; dienos stlumos glamonejama ir stipri-nama gyvybe dziaugtast stldoma: eigastis, palaikomazemes, dztaugiast vatksctojlmu ir dztugtai be tikslo klai-dzioja palaikancioje zemtskumo karalijoje. PlauCiai,ikvepiantys oro, dztaugd amiesi skonejasi [o tyrumu.Ausys ne tik atidztai seka signalus ir gresmes zenklus:[os dztaugtasi klausydamos misko snaresiu ir miestogausmo. Namai nera vien uzdara pastoge, pilna [vairtureikmenu ir atsargu poreikiams tenkinti; tai ramybes irsilurnos zona, intymumo teritorija, su dZiaugsmu atpa-zistama uzuoglauda nuo neistirtu svetimumo erdviu, Irmes dztaugtames, kad galime dztaugtts namais.

Ne vienu darbu ar viena duona gyvi esame. Gyvenimasnera virtine iniciatyvu, skatinamu stygiaus bei godulio irturinciu tam tikru tikslu. Gyvenimq sudaro ne nuolat pati-riami ir tenkinami poreikiai, kai valgai ir vel isalksti, geriir vel istroksti, arba pamazu prarandamas santurumas, kaiapruktas nerimo nuolat atitolini mirt]. Gyvenimas - taidziaugimasis. Mes gyvename sviesoj, silumo], mus supa

1138.-498

NIEKO SENORA NETURINCII)JV BENORIJA

dregme, spinduliavimas, sferu skambesio gausmas ir rnu-zika, namu ir gtmtines intymumas, ir egzotikos neapre-piamybe.

Juslinga involiucija i pirmaprade terpe uzdega akis,susildo rankas, duoda atrama eigasciat, balsa daro kalbuir dvasinga, 0 veida - aistringa. Involiucija i dziaugtma-si generuoja dosnia ir perteklinga energija, trokstanciaissilaisvinti per egzaltacija. Dziaugtmasts yra laisve:dztaugdamiesi spindincia pavasario diena ir stlta zeme,pamirstame, kuo ruptnames, ko trokstame ir siekiame;pamirstame savo netektis bei atpildus ir atitrukstame nuoto, kas mus uzvalde. Kiekvienas dziaugimasis yra mirtis:tai tokia mirtis, kuria pazistame kitaip, negu jq pazjstaHeideggerio baime - kaip nublokst] is buttes i nieka, irkitaip, negu jq pazjsta skausmas, - kaip [klampinanciasavin, [varancia savin pakeliui i pasyvumq; si mirtis istir-pina nei pradztos, nei pabaigos neturincioje, neaprepia-mo]e pirmaprades terpes pilnybeje.

MUS4 dziaugimasis tampa is tikro musu, atsidures prieskito vetda, IS tikro musu, kad galetume H atiduoti.

Matyti kita kaip kita [aucianti subjekta - tai matyti [o lai-kysenas ir [udesius, kreipiamus t tam tikra Hsupanciu prie-moniu ir kliucii; rata. Matyti kita - tai matyti [os vieta kaipvieta, kurta galeciau uzimti as, 0 jq supancius daiktus-kaip kupinus galtmybiu, laukianciu mana tgudzi4 iruzmoju. Tai yra matyti kita kaip dar viena tok] kaip as,man Iygtaverti ir manimi pakeiciama, Tai manes bel au-kianti mirtis aprezia pries mane plytmciu galimybi4 rata.Matyti kita kaip kazka, kas turi savas uzduotis ir poten-cialybes, yra pajusti kita mirt], apreztancta [o laukianciugalimybi4 lauka,

114

PIRMAPRAOE AKISTATA

Taciau kita atsigrezia t mane, tusciomis, is uz anos mir-ties sienos. [i saukiasi mana ranku igudzi4 bei galtu, Tarupesti, kad as savo igudziais pavaduo]u jo igudzius irapsiimu sau jo uzduotis, Heideggeris vadina neautentisku,autentiskumo nepridedanCiu. Tai, ko praso kitas ar kita, yrane palengvinti nasta, jos uzduotis perkelti kazkam kitam.[i prase. kad mana rankos nubreztu schema operactju,kurias siekia atlikti jos rankos, jis kvieciasi i pagalba manajegas, [ei pristlgtu savuju, Taciau pirmiausia jis arba jisaukiasi zemes paramos, paramos, kuria gali suteikti manastovesena. Michelio Tournier romane Penktadienis Robin-z0.r:tasKruzas raso: "Zinau, jog ir pati zeme po mana kojo-mis yra reikalinga zingsniu, kuriuos zengtu kitos, ne mano,kojos, kad galeciau buti tikras jos tvirtumu". Peteris Ma-thiessenas prase Himalaju zmoni4 padeti jam atsistoti antzemes, kai ikopia kalna, kur jis atvyko tyrinett snieginioleopardo; Gertruda Trun praso Lankadones tropiniu miskuzmoniu, kad padetu atsistoti ant zemes Crape, kur ji atvykofotografuoti tenyksciu plastakiu ir orchideju: George' asAbramsonas prase Afrikos zmoruu padeti jam atsistoti antzemes savanoje, kur jis atvyko sugrazinti t laisve lrutus: CheGuevara prase Bolivijos Andu zmoni4 padett jam atsistotiant zemes tropiniuose miskuose, kur jis atvyko kovoti priesdiktatoriu, Nuovargis, svaigulys ir benamiskumas jo arba[os kune saukiasi zerruskosios atramos jeg4 is tu, kurtu ze-meje tvirtai [stsakruje kunai turi stos zemes bei stos vietoves[ausma ir gali ji duoti. Kiti kreipiasi izemes atrama, juntamais mana laikysenos; jeigu, siulydamas savo igudzius [osuzduotims vykdyti, nepasiulystu [ai sios atramos, ji mieliaupati susiras sau kelia ir reikiamus veiklos budus, bandy-dama ir klysdama.

Kito ranka, istiesta manosios link, iesko ne jos igudzi4, -tai vienas is instrumentu, tinkamu jo arba [os uzduotims

115


vykdyti: spausdamas ranka, kai mudu vienas kita pasvei-kinam ir imames kiekvienas savo uzduociu, ieskome kitorankos silumos - pirmaprades silurnos, kurion panirusigyvybe.

Kitas, kuri matau kaip regejimo zidini, kaip ir as atvirapavirsiams bei apybraizoms, kuri matau kaip zidini kito-kio regejimo, repiancio galimybiq peizaza, apreztant]reljefa aplink Harba jq mirties [uoda siena, - kitas arba kitazvelgla i mime savo nuogomis ir pazetdziamomis akimis.Jo arba [os zvtlgsnis saukiast mana akiu, Bet ne vien tiktam, kad numatyciau i prieki ir atsigrezciau i praeit], taipgaledamas jam arba jat nuzymeti kelia: jis arba ji pirmiau-sia saukiasi sviesos. Vienatveje Robinzonas Kruzas suzinoapie baugtnancia savo akiu nuogybe, [is supranta, jog kituakys buvo perzengusios trumpa jo regimu daiktu akirati,ispletusios musu matytu ar matomu daiktu lauka: sve-timos akys praplecia regimumo zemelapi. [o]o vienatvereiskia, kad tokiu sviesu nebera ir tamsi naktis siaurinaregimumo lauka iki to, ka jis pats is tikruju mato. [ojo akysliaujast funkcionuoti kaip sviesos saltinis, judantis tarpdaiktu, kurie buvo matomi anksciau, negu jis [uos uztiko,ir lieka matomi to, ka jis regi dabar, paribiuose. Spalvos irseseliat verziasi jam i akis, [eina ju vidun lyg neskaid-rumas, kurio nebegalima sulaikyti isoreje. [o rega tampatarytum koks vamzdelis, kuriame staiga [siplieskia regi-mumo atkarpele, nelyginant neperspejus smogtas smugts.Kai cia buvo kitos akys, [os skleide svytincia sviesa anapusmaze [o realaus matomumo lauko ribu.

Kai i mane atstgrezta kieno nors akys, [os iesko kitu sal-tiniu, zeruojanciu sviesoje, kad jie isplestu sviesos lauka,Zinoma, kartais kitas i mane ziUri, noredamas vaizdo, ma-tyto mana akiu: kitas, kur] sutinku, keliaudamas Himala-juose, manes klausia, ar as neregejes tako link didingu vi-

116

Plr.zMAPRADE AKISTATA

ziju, sukurtu akims regeti, Taciau kito zvilgsnis nekrypstai mana akis, kad isvystu pavirsius bei apybraizas peizazo,kur esu [smeiges zvilgsni. Pirmiausia jis iesko mana akysesviesos ryskurno ir spinduliavimo, iesko seseiiq ir tamsos,rUpestingai sergstimos. Jeigu neranda [u, [ei rand a tiktaityrejo zvilgsni, fiksuojanti topografijq, mieliau imsis patsvienas Ieskoti pasaulio spindesio ir prieblandos.

Kitas atsigrezta i mane ir prabyla; jis arba ji kazko klau-sia. [os zodziai, kuriuos suprantu, nes jie yra mana patieskalbos zodziat, prase informacijos ir nurodymu, [ie praseatsako, kuris bus atsakomingas, pateiks pagrindo pagrin-da ir [stparetgos atsakyti uz save. Bet pirmiausia zodziaipasveikina, prasydami [autriai atsakyti. [o zodziai ieskokalbaus dvasingo balso, kurio [sakymus, nuosekluma irkrypti savaime nutraukia dvejones, perteklingi elementaiir tylejimai, iesko balso, kuris kvestionuoja kita, kves-tionuodamas save. Per paaiskinimus ir nurodymus, kuriureikia kitam, jis arba ji iesko savo]o balso mana tylejimuoseir mana klausimuose. Jei mana balsas neatsilieps i stapaieska, [is arba ji atsakymu i savo trikdancius klausimusimsis ieskoti knygose.

Kito veidas - tai pavtrsius, kuriame man atveriamos jo lai-kysenu asys bei kryptys ir jo [udesiu intencijos. Kitos vel-das - tai pavirsius, man parodantis, kaip ji supranta. Kttosveidas - tai kancios pavirsius, kuris man atveria [os [au-truma ir imluma, [os pazeidziamuma ir mirtiskuma. Sispavirsius yra is sviesos ir seseliu, is anglies jungtniu,zemes: jo akys zvilga ir [uda ptrmapradziu dregnumu: [osbalsas sukurtas is oro ir sflumos. Kito veidas yra pir-maprades terpes pavirsius - vieta, kur pirmaprade terpekreipiasi, apeliuoja i tave ir reikalauja pasinerti i dZiaugs-ma ir akys ima svyteti, rankos susyla, laikysena tampa

117


palanki, balsas kalbus ir dvasingas, 0 veidas - aistringas.Kito veidas yra viet a, kur pavirsiun iskyla pirmapradeterpe ir pareikalauja tu pirmapradziu saltiniu, t kuriuospanirusi mana gyvybe gali dziaugtts.

Kito veidas prase ne neautentisko ir autentiskumo ne-pridedancio rupesdo, kai as savo tgudziais pavaduoju jotgudzius, perimu josios uzduotis, apzvelgtu uz H formasir peizaza, formuluoju uz jq atsakymus t [os klausimus.[Is arba ji nesiekia pasitenkinti vien turiniu, kuris uzpildyssty gill ir pasotins goduh, turiniu, kur] as galiu parupintt,budamas savo vietoje ir pasitelkdamas savo galias bettgudzius, - jis nesiekia taip pasitenkinti, kad, kai as Hpa-keisiu ir nuimsiu [o uzduociu nasta, jam pasiliktu vienneorganinio pasaulio svoris bei mirtis. Siekdamas para-mos is mana tiesios stovesenos ant zemes, is mana akiusvytincio gyvumo, ranku sllumos, aistros mana veide irkvepavimo dvasingumo, kitas siekia malonumo, - tomalonumo, kuri teikia dziaugimasts pirmaprade terpe,involiuci]a t jq ir galimybe mirti [oje. Kitas iesko, kas prist-liestu ir palydetu,

118

POvantis k u n a s ,pOvanti i s t a r a

Kiekvienas tarp pasnekovu vykstas diskursas yra kova supasalieciais, su tais, kurie skleidzia trukdymus ir reiskiaabejones, kurie suinteresuoti, kad komunikacija neivyktu.Taciau tokiu mastu, kokiu komunikacija vis delto [vyksta

_ ir teiginiai nustatomi esa teisingi, pasaliecius ji [vertinakaip zmones, kalbanctus nesuprantamus dalykus, kaip su-klaidintus ar sugyvulejusius, ir pasmerkia juos prievartai.

Teisingas gali buti toks teigtnys, kur] galima tjungti tbendraji diskursa. Teiginiai gali buti teisingi ir turetiprasmc;;tik [sitvirtinustos bendruomenes diskurse, ben-druomenes, kuri nustato, kas laikytina stebejimais, kokstikslumas yra [manornas fiksuojant stebejimus, kaip ben-dravimo kalbos zodztai rfbojami ir subtiliai tikslinami[valrioms pazintines veiklos rusims bei skirtingoms prak-tinerns ar techninems vartosenoms ir kas laikytina pagris-tu argumentu. Tiesai butina bendruomene su instituci-[omis, organizuojanciorrus bei finansuojanciomis tyrimus,su moksliniu darbu bei laboratorijomis, turinciomis rink-ti informacija bei stebejimus pagal bendruomenes nu-statytas tikslumo ir pakartojamumo normas; su institu-cijomis, nustatanciomis gramatines bei retorines formas,kuriomis turi buti pateikiami teoriniai ar techniniai ty-rimai ir formuluojamos [u isvados: pagaliau su instituci-[omis,nustatanciomis, kas laikytina pagnstu argumentu ir

121

122


kas lalkytina irodymu logikoje, fizikoje, istorijoje, litera-turos krttikoje ar Biblijos studijose, ekonomikoje, peno-logijo]e, jurisprudencijoje ir karineje strategijoje. Tiesaibutinos institucijos, parenkancios tyrinetojus, mokanciossekmingo mokslinio darbo paradigmu ir parengtanciosjuos pakartoti bei pritaikyti tyrimo procesq kitai medzia-gai, atrinktai pagal institucinius kriterijus; jai reikalingosinstitucijos, ratifikuojancios bei vertinancios savo tyri-netojus ir technikus. Jai reikalingos institucijos, kuriosatrinktu, kokie moksliniai tyrimai turi buti spausdinamiir kaip jie vertinami. Visos sios institucijos renka savo na-rius, [uos ugdo ir yra finansuojamos kitu Instituciju,regultuojanciu valdyma, per kur] [sitvirtinusi bendruo-mene monopolizuoja ir pleto]a savo galiq.

Aristotelis mums paliko Ideja, jog tiesa yra vertinimusavybe, atitikimo ypatybe, esmmga teiginiui kaip jo savas-tis. Taciau tiesos nustatymas - smarkiai virsija jegas vienisomastytojo, tiesiog tikrtnancio kiekvieno atskirai paimtoteiginio budingas savybes. Kiekviena tiesa yra itetsintatiesa, konkrecios institucijos ar instituciju komplekso tiesa.o kiekviena institucija isteigia ar [teisina tam tikra tiesa.

Kiekvienu atveju, kai [kuriama bendruomene, kiekvienuatveju, kai priimama konstitucija, [statymat ir nustatomosvalstybes sienos bei steigiami [a valdantys postai, ben-druomenei [teisinama tiesa.

[teisintas kaip teisingas, diskursas funkcionuoja tiek.indikatyviai - kaip informacija ir isankstine daiktu beisituaciju reprezentacija, - tiek vokatyviai ir imperatyviai -kaip istara, prabylanti i individu esamybe ir pasauklantijq akistaton. [is pasaukia [u kuruska esamybe,

Teisingas yra toks diskursas, kuris paremtas kunopojuciais: jis registruoja tai, ka mate ir girdejo individai,

IPOVANTIS KONAS, POVANTI ISTARA

ka gali laiduoti ju kuno galtos. Taciau ar diskursas ben-druomeneje laikytinas protingu, blaiviu, - nepriklausonuo individu kunu, [o nuoseklumas ir rislumas, raciona-lumas ir verifikuojamumas patikrinamas ne nesidomintkuno sveikata ar blaivumu. Gebejima ijungti teiginius apietai, kas matyta ar girdeta, i [teisintos tiesos visuma valdone biologiniai ar psichofiziologiniai, bet proto, logikos irmokslo desniai - tai yra instituciniai krtterijai.

Individas, institucinio imperatyvo liepiamas [vardytitai, ka mato bei patiria, privalo tatai pasakyti teiginiais,kurie pateikiami kitiems tos bendruomenes nariams uz-gincyti ir verifikuoti. [is privalo savo gyvas iZvalgas beipatirtis perteikti [teismtomis kalbos savokomis, - for-momis, kurios yra visu, ne tik jo. Intymiausi ir gyvybis-kiausi jo impulsai bei iZvalgos sitaip formuluojarnipraranda indtvidualuma; [omintys atgula i zodziq dezes.kurios saugo [as kaip saugo kapai, tad veliau, iSgird~s arperskaites savo paties mintis, jis beranda tuose zodziuosetik tai, ka randa ir kiekvienas kitas; jis neberanda lanksciuir skaisciu savo vidinio gyvenimo ugnellu. Kalbedamas jiskalba kaip zmogus, kurio teiginiuose implikuota [okultu-ros logika, teorijos ir pazirumo metodai; jis kalba kaip[teisintoslos tiesos atstovas, lygiavertis kitiems ir [aispakeiCiamas. Anonimiskame instituciju [tvirtinto mokslobei kulturos diskurse visi efemeriSki jo [autraus kuno po-tyriai yra pratesiami, iSsaugomi - arba prarandami.

Laukiniu visuomeneje kalba kaip isfara atsiskiria nuokalbos kaip [teisintos tiesos formulavimo budo ir isivy-rau]a. Montaigne'io [vardytos garbes zodts atsiskiria nuoinformatyvaus zodzio.' Laukinis yra apnuogintas kunas,

1. Montaigne, "Apie kanibalus", in Montenis, Ese, Vilnius, 1983.

123

,

•...-NIEKO BENDRA NETURINCIl.JJl.J BENDRIJA

pilnas ryzto ir didziavirnosj jega, kurios kupinas jis zengiaitropin] miska arba savana, Kitu kunai regimi tiesiog kaip[u stiprybe ir greitumas, [autrumas ir aiSkiaregyste, narsair istverme - individualios ypatybes, kurios nera stebimosir regtstruojamos tik bendromis kategorijomis, bet patina-mos ir patikrinamos del pnespnesos su jomis. Laukinisarte]a link kitu kunq, ereliu plunksnomis ir sernu iltimispastdabtnusrq kariq kunu, idant leistusi su [ais i narsosbei garbes varzybas. Jtt kunai apginkluoti ne tam, kadginttt [sigalejusta Institucija; ju suksntat neskelbia [teisin-tosios tiesos. Jtt riksmai, skirti kiekvienam kariui atskirai,yra atlikimo zodziai, kuriais laukinis [sipareigoja, zodziat,adresuojarru kito ginklams bei kito mirtinai jegai, zodziai,su kuriais laukinis stato ant kortos savo gyvybe. Trium-fuodamas ar krisdamas kovoje, jis susunka sloves suks-ru, - erelio ar liuto suksni, - arba surinka, paskuttrnsvkreiksdamas maista ir atsisakydamas pasiduoti.

[tetsintas diskursas pasaukia savo informuojamus indivi-dus ir rodo jiems daiktus ir situacijas, kurias formuluoja.Bet [teisintas diskursas gali taip pat ir neisiletstt individu,kuriuos pasaukla, i daiktu bei situaciju apibrezimus,

Filosofas yra tasai, kuris kalba [teisintoje kulturo]e,taciau supranta, jog skeptiska abejone taip veikia tojekulturoje priimtu tetgintu visuma, kad sloji silpneja argri11va. Taktikos tikslais susivienij~s su skeptikais, jispasijunta savo pasaukimo bei orumo liepiamas atsiribotinuo stos teiginiu visumos - ne kokiomis naujomis iZval-gomis, priskirtinomis prie priimtujq, bet atskleisdamasnenuoseklumus bei spragas [teisintu kanonu, nustatanciu,kas laikyttna stebejimais, koks [manomas jtt tikslumas,kokiomis savokomis ir formuluotemts tie stebejimat pa-teiktini ir kas laikytina ivairiaustu pazintiniu disciplinu

124

I

t

POVANTIS KONAS, POVANTI I~TARA

bei praktiniu sriciu argumentu. Filosofui iteistntasis dis-kursas liaujasi funkcionuoti kaip apibreziantis daiktus beisituacijas, kuriuose jis gyvena savo gyvenim'l, ir dabarveikia kaip istara, pasaukianti filosofa ir asmeniskai joreikalinga. Filosofas darbuojasi ne tam, kad isjudinttt tie-sos pagrindus, bet tam, kad [tvirtintu ja dar tvirciau.

Psichotikai, parijai ir mistikai [teisinto]o diskurso liekaneinformuojami, jiems nerodomi daiktai bei situacijos,kurias jis formuluoja, jie nekvieCiami paden [teisintajidiskursa [tvirtinti. Tai problema, [okiu budu nesusijusi su[teisinto]o diskurso teiginiu funkcionavimu; galimas daik-tas, jog galima pasijusti atmetamam visum os teiginiu, ku-riu teisingumas nekelia klausimo, visumos teiginiu, kuriuteisingumu ne kiek neabejoji. Tvirti, [teisinti ir pripazintipatikimais bei teisingais teiginiai sterns individams adre-suoja tik viena iStar'l:"Tu negebi buti teisus!" Parijai,mistikai ir psichotikai patiria sit'l istara per savo kunokancia ir kankinima. Tatai, kas pazenklinama kaip irs-tantis protas sugyvulejustame kune, nera tiesiog butybe,issklriarna is objektu, kuriuos identifikuoja ir pripazista[teisintasis diskursas; ji esti kankinama instituciju, nusta-tanciu tiesa,

Kai agresyvaus smugto sukeltas pyktis neisgieziamasatsakomuoju smugiu, jo [egos kaupiasi ir yra erzinamostol, kol surandamas budas atsikersyti. Pries asmen], jeiguilgq laika buvo kaupiami [tarinejimai ir nuoskaudos, gru-pe gali griebtis ziauriausio smurto. Taciau kazin ar taisatvejais, kai kankinima ima praktikuoti institucijos, jisatsiranda is daugelio [nirsusiu ir kerstingu individu susi-telkusio pykCio. Gal tas vienas monstras gimsta ne kan-kintojui regresuojant iki plesrittjtt zvern; instinktu, bet vei-kiau [ame susitelkus tnstituciju iStobulintiems prievartosmetodams? Aiskeja, kad zinomi prievartautojai veikia ne

125

NIEKO BENDr,A NETURINCIVJV BENDRIJA

socialiai nebesuvaldomu seksualmtu paskatu genarni, betsusikaupus juose tukstantrnetes patriachalines visuorne-nes vaizdiniarns bei praktikorns. Kas islupa savo aukaiakis, nera regresaves iki nesoctaltzuorq bezdziones ins-tinktu; bet pakiles iturku janyctaru ar sventosios Inkvizi-cijos agentu gretas. Kad butt; ga lima ir [manoma kankinti,kaip butina sqlyga reikalingi ne konkretus instinktai, bettarn tikros institucijos.

Kat prasizengeliai traktuojami kaip fanatikai, ardorruettelemental, laukiniai ir beprociat, zrnones, kuriu svarbiau-sias antivisuorneniskas poelgis - snekami nesuprantarnidalykai, butent tais atvejais jie ne siaip jega priverCiarnipaklusti ar atlyginti zala, bet yra kankinarni. Kankinirnaiivedamt ten, kur isigal! totalitartne valdzta, 0 ir tada, kaiegzistuoja tarn tikras iteisintas diskursas.. Michelis Foucault parode, kad Europoje senojo rezimorvesta kankimrnu praktikq grinde prasizengelio kunokontaktas su [teisintaja tiesa, [stktmljusia kaip transcen-dentalizuotas monarchas.? Monarcho kunas ne staip sim-bolizavo visuomenss santvarka, bet inaterialiai ikunt]oval~t~b~ i~buvo dieviSkosios teises tgaliotas kaip prisike-lUSlOJOKnstaus kuno inkarnacija, - Kristaus Karaliaus,kuris yra kelias, tiesa ir gyvenirnas. Kiekvienas nusikal-timas, teisiarnas karaltsko]o teismo, budavo traktuojarnaskaip nusikaltirnas karunai. Daugelio nusizengimq visuo-menes tvarkai karaliaus teisrnas Isvis neapirndavo: uzekonorninius nusikaltirnus bausdavo gildijos ir rniestovaldzia, uz uzpuolimus ir nuzudyrnus atkersydavo ben-~ruornene arba nukentejusioji seima, 0 uz baznytiniq[statymu pazeidimus bausdavo baznytiniai teisrnai. Kai

2. Mi~hel Foucault, Discipline and Punish, verte Alan Sheridan, NewYork: Vmtage, 1979;Ernst Kantorowicz, The King's Two Bodies, Princeton:Prmceton University Press, 1957.

126

POVANTIS KONAS. POVANTI ISTARA

karaliaus pasiuntiniai tjodavo t miesta ieskodamt nusikal-telio, kad atgabentu H stoti pries teisma, su [uo budavoelgiarnasi taip, lyg jis butu iZeid~s pat] karaliaus asmeni,o jei kalbesime tiksliau, pasikesines t karaliaus kuna. Ka-raliaus kunas buvo toji substancija, kuria rnaterializuoda-vosi dangaus [teisintos ir valstybes strukturoje [tvirtintostiesos darna ir nuoseklurnas. Sis rnonarcho kuno suabso-liutinirnas pagrisdavo tal, kad karaliaus priesui neribotaibad avo taikornos srnurto priemones: pilarna gerklen ver-danti alyva, iSluparnos akys, [o kunas kankinarnas ikaitin-ta geleztmi, ketvirciuojamas ir deginarnas ant lauzo. Zabqrysuliais apkrautas stulpas budavo pastatornas atvirojeaiksteje, ir visi karaliaus valdiniai sukvieciami pasizturetireginio, kai nusikaltelis pakibdavo tarp dangaus ir praga-ro liepsnu, ju liezuviams kylant H praryti. Kankinarnaskaraliaus prieso kunas bad avo paverCiarnas substancija,kuri paslovindavo valdovo kuno sventuma.

SVietirno epochos Europa veliau pasius t giljotinq savu-ju monarchu kunus drauge su [uose rnaterializuota tiesa.Absoliucia valdzia visoje planetoje tgis rnokslinis techninisracionalumas, nesietinas su kokia karalyste ar dinastija, 0

savo valdas pleCiantis virsum visu regioniniu diskursu,invokuojanciu sventus ar proteviu autoritetus, kuriu rirn-tumui ir nuoseklurnui jis paskelbs nuosprend]. Jo tiesa[tvirtins technmes, pedagogines, ekonomines bei politinesinstitucijos. Universitetai ir rnokslo tyrirno institutai laikosave tornis institucijornis, kuriose nustatorni bendrostiesos kriterijai: is ttkruju jie pateikia savo projektus beiplanus parlamentarns tvirtinti ir rernti. Parlarnentai laikosave forumais, kur atstovaujanciujq individu tzvalgoslaisvai pletojamos ir iSganinga sinteze integruojamos vie-na ikita: is tikrujq parlarnentai veikia kaip posedziu sales,kur koordinuojami ir [statymu transcendentalizuojarni

127

•...,...


galingiausi4j4 drausmes archipelago institucijq interesai.Parlamentai pakeicia karaliaus kuna, reprezentuojant]kiekvienos institucijos, - ekonomikos, daugiatautes kor-poracijos, teises, pramonss, svietimo, mokslo ir religijos, _darna bei nuosekluma ir kiekviena institucija integruoja tvalstybes bei tarptautine tvarka,

Europos Svietimut pleciant savo mokslines-techninesbei politines institucijas visoje planetoje, kituose zemy-nuose sutmkarnus clabuvius Hegelis, panastai kaip irPlatonas, konceptualizavo kaip barbarus, kalbos neturin-cius gyvi1nus, esancius, pasak pirmo]o, tropineje ir hipno-gogineje pusiau sapnavimobi1senoje. Cyvunat su kito-kiais kunats, jie esa nejautrus nei tam vargui, nei tiems bi-zunams, kuriais juos eme vaisintt racionalioji bendruome-ne, teige Nietzsche. Bet tipiskiaustas ir esmingiausiasterminas, kuriuo [uos pakrikstijo Svietimas, - tai kanibalai.Si savoka isreiske pat] stipriausia dygejimast, kok] tikSvietimas galejo justi laukiniams - tiems vangiems sap-nuotojams, neturintiems nei savojo "as", nei savivokos: j4kunat esa is tikruju ne j4 pactu kunai, bet sudaryti is kitulavonu, 0 ir patys supuv~. Kur tik tzengdavo europieciatuzkariautOjai, ten kaltindavo kanibalizmu, del to kankm-davo ir pavergdavo: Karibuose, acteku, maju ir inkuzemese, viso]e Afrikoje bei Polinezijoje. Europines absoliu-Cios monarchijos kartuvese europieciq kunai pnstpazin-davo parsidave Tamsybrq Valdovui, ir kankinimais per[uos budavo paslovinamas dieviskasis karaliaus kunoteisingumas.lSores pasaulyje, kur Europos galybe skleidesavo Svietimq, kankinami karibai, Amerikos indenai, azi-[ieciai ir pohnezteciat pristpazindavo esa kanibalai, is jubudavo [ega iSgaunamos supuvusrq kunu istaros.

Nunai kankinimai paplite labiau negu bet kada. Kanki-:nimo praktika islikusi ne vien archajiskose ir niekinamose

128

l

'.

,

POVANTIS KONAS, POVANTI ISTARA

autokratijos salelese, bet ypac tarpsta tssivysciusiu saliuvalstybese-klientese', besiskelbianciose, neva jos lojalios tSi-galejusiam moksliniam-techniniam racionalu~ui, ir ~ai~-duojanciose atstovaujamasias demokratijas, Siais laikaiskankinimai vykdomi nebe atviroje aiksteje pries visa ben-druomene ir ne pries televizijos kameras, 0 nuosaliose ir[slaptintose vietose, jie pavedami ypatingosios paskirtieskomandoms atkampiose globalines mokslines-techrunesimperijos provincijose, kur auku balsus, j4 klyksmus irkukciojimus paskandina nakties tamsa ir ukai. Kankinimuaukos [vardijamos nebe kaip sventvagiski karalzudziai, betkaip ardomieji elementai, fanatikai, maniakai ir teroristai.

Kankintojas stengiasi suniokoti aukos kuna ir [rodyti jam,kad pastarasis teroristas, 0 tai, kuo [is tiki, yra iSkraip~~~tiesa ir apgaule. Kankinimo instrumentai ir metodai IStikruju turi galia paversti kuna bejegiu ir gyvulisku ~ s~-naikindami jo vientisuma ir parodydami it kaip bailu irpaluzus]. Patys narsiausi maistininkai butinai nesiojasicianido ampule, kuria galetu prireikus perkasti. Nes kan-kinimas nera tiesiog susiremusios kankinto]o ir belaisviovalios; si procedura apginkluota technologija, kuri galipaversti valia bejegiu [nirsiu nesvankiu kuno daliu ir or-gan4 mase]e. .

IS savo aukos - kai [os kunas niokojamas t skausmo irzaizd4 mase, - kankintojas reikalauja kazka pasakytt: pri-sipazinti. Ka prisipazinti? Ne pripazinti [sigalejusi rezima,politika ar doktrina esant tetsmga, ltei~in~Oji t~.igini4visuma, nustatoma patvirtintais daiktu rr situaciju ste-bejimo budais, patvirtintais terminais bei formul~~temis~kuriais apie [uos pranesama, ir patvirtintais praneslffi4 bel

3. Salvadore, Peru, Kuveite, Kerujoje, Angoloje ...

9.-498 129

galimybi4 argumentavimo budais, yra teisinga del to, kadjos teiginiai aptbrezia daiktus ir situacijas, 0 ne del to, kadteiginius nuolat substancijuoja individai, kuriems jie pa-teikiami. Kankinamojo arba bet kurio individo institucijanesuvokia kaip asmens, turinCio prisideti prie jos tiesos,turincio vaidinti tam tikra vaidmen] iteistnant jos tiesa irtam tikra vaidmen] valdzios strukturoje, kuri ir veikturemdamasi visq nustatyta ties a, ir pati butu [a paremta.[ei ji SUVOJ<t4individa butent taip, tatai butu tolygu [aisuvokti save kaip dar ne visiskai teisinga arba teisinga delto, kad pritaria daugybe zinanci4 ir veikianciu subjektu,[teisintaja mokslin~-technin~ tiesa paliudija visos planetosgamta, kuria pastarojt priverCia paklusti, ir ji nera rei-kalinga kartuvru spektaklio, kaip monarchino santvarka,kad galet4 apie save paskelbti. [i kankina nakcia ir uke,Jeigu institucija [teistnama kaip tiesos ir teisingumoinstancija, tada viskas, ko ji reikalauja, viskas, ko ji galireikalauti is individo, yra tai, kad jis prisipazintu: tai yrakad jis paliudyrq jq ir reprezentuotu jos tiesa savo kunu,patsat prislpazlndamas negebqs buti teisus. Kankinamasisneprasomas paskelbti teisinga tai, ka jis zino esant klai-dinga. Kankintojas reikalauja is [o prisipazinti, kad negebakalbeti suprantamai, kad [o kunas nebegali aiskiai suprastiir blaiviai spresti, kad jis yra ne kas kita, 0 puvimas irtrunesiat. [is ne tik neturis proto, gebanCio prisideti prietos institucijos tiesos verifikavimo, bet ir neturis kuno,galincio iSsaugoti vientisumq. Institucija primygtinai noritsgirsn is to individo istara: kad jis pnstpazista esasglitesiai ir sudas - kad [is jau virtes tuo supuvusiu kunu,kuriuo H pavercia kankinimai.

Kankintojas nera agentas, palaikantis institucija ir prisi-dedantis prie jos tiesos; jis yra asmuo, nematomas vie-suomenei, dirbantis savo darba nuosaliose ir [slaptintose

130

NIEKO SENORA NETURINCIVJV BENORIJAPOVANTIS KONAS, POVANTI ISTARA

vietose ir nakcla, asmuo, kuris zino patsai esas padugneir atmata.

Prisipazinusysis gali buti paverstas pelenais, nes [au yrapats sutikes esas vien puvanti mesa. Arba institucija galiprislpazinusij] naudoti bet kuriam tikslui, pavyzdziui, kan-kinti kitus, Kad ir kas butu daroma jo rankomis, bus pri-dengta institucijos tiesa bei teisingumu, nes jis zino, prisi-pazista pats sau esas ne kas kita kaip puvesiai ir sudas.

Aukos kunas, pasmerktas putt, vis delto yra vieta, kurkazkas prlesinasi. Kai kankinimo auka pasijunta besiprie-sinanti - netgi [varyta idegradavimo bukle - ji supranta,kad priesinasi ne is charakterio ar valios; maistautojainesiojasi cianido ampules kaip tik del to, kad zmo, jogkankintojai gali sugntuzdyti bet kok] charakter] ir palauztibet kokia valia, Tavy]e priesinasi draugai, kurie nera kaiptu supudyti, priesinasi ttiizis ir kancia, kurie nuolat gimstasu kiekviena priespaudos karta, priesinasi kova, kuri nuotaves nepriklause ir su tavimi nesiliaus." Belaisvio, is kuriokankintojas reikalauja prisipazinti, kune priesinasi tamtikra istara, kuria auka tapatina su istara draugu, kovo-[anciu uz reikala, nepriklausanti nuo taves, priesinasi ne-byli istara kancios, nuo kurios nejmanoma apsaugot kitu,ir nebyli istara [u pykCio, kuris nesuteikia vilties.

Kaip [ai adresuojama isfara auka girdi savo draugu irsavo reikalo tyla. Sioji istara prase stai ko: kad jis paaukotusavo kuna zodziui ir kad issikunytu toje kankyneje, kurisupudo kuna, idant vel prisikeltu kaip zodis ir tiesa. Jei [oreikalas laimes, jis [teisins savaja tiesa. Kankinio skausmas,irimas ir lavonas taps simboliu ir slovinga atmintimi, irbus is naujo [rasytas inaujosios tvarkos tiesa.

4. Michel de Certeau, Heterologies, verte Brian Massumi, Minneapolis:University of Minnesota Press, 1986, p. 43.

131


Bet jeigu jo draugai ir reikalas nelaimes? jis zmo, kadgali nelaimett, 0 labai daznai zmo, kad taip ir bus. Garbereikalauja mirti neprisipazinus. Reikalauja, kad jis mirtu,tardamas garbes zod] savo kalintojams ir kankintojams tverda. Garbe reikalauja, kad jis pareikstu savo bendrystesu tais, su kuriais niekas neturi nieko bendra: su mistikais,teroristais ir laukiniais, klaidztojanctais plytinciose dyk--rose ana pus civilizacijos [teisintos ties os.

Tatai nereiskia, jog laukinrq bendruomene iSsaugo kri-tusiojo didvyriskumo atmint], prisimindama jo istara, irkad ana pus kiekvienos institucijos egzistuoja laukiruubendruomene, nes islieka bendras atminimas tu, kurtupralaimeta didvyrtskat.

Tie, kurie yra atsidave tiesos iteisinimut, neabejoja, jogkankiniu, ardomuju elementq, mtstiku, beprociu ir lauki-niu istaros yra skirtamos jiems. Filosofas, is tam tikroatstumo zvelgias t [teisintaja tiesa, girdi sias istaras, taria-mas is kitos distancijos, kaip svetimasis - susvetimeju-sias - skepticizmo formas, adresuojarnas visumai diskur-so, pripazmto teisingu. Psichoanalitikas yra [sitikines, kadvisa paciento sapn4, klatdmgu veiksmu, gestu, psichoso-matiniu simptomq ir kalbos riktu retorika yra adresuo-jarna jam kaip daktarui ir tevui, iteisintosios tiesos institu-cijos atstovui. Savo terapija jis uzsimoja paciento tyla beiauttstin] diskursa perkelti t perteikiamos ir bendros tiesosformuluotes; jo mokslas isplecia itetsmtaja tiesa, tjung-damas t j'l asmeruska beprocio rnita, Pomodernioji psi-choanahze siekia, rase Foucault, padaryti Holderlino,Nervalio, Nietzschss ir Artaud keistenybes musiskiodiskurso dalimi ir kelia tiksla priartinti ta diena, kai"visa, ka nunai mes patiriame kaip ribiruus, keistus arnepakenciamus reiSkinius, vel susijungs su pozityvumo

132

POVANTIS KONAS. POVANTI I~TARA

giedra".5 Religija per mistiko fizines kancias bylojanciatstara isgirs kaip informacija savo ekleziastiniam logosui.Siuolaikinis svietimas siekia, rase Merleau-Ponty, isplestiprasmes samprata, inkorporuodamas beprociu, mistiku,Iaukiniu nesamones ir kankmamu auku klyksmus.

Taciau tas kitas, t kur] savo puvancia istara kreipiasi kan-kinimu auka, psichotikas, mistikas ir teroristas, - tai nevien institucijos zmogus. Istara nera skiriama vienkankinanciai tiesos institucijai: ji nera skiriama vien tik i[okias institucijas nepatenkantiems laukiniams. DanielioPaulio Schreberio Grundsprache, prokalbe, kukciojimai irkeiksmai, [o grimasos, kraipymaisi ir katatonija yra ne tikgausus retorikos, kuria [o kunas kreipiasi i psichtatra,gestai. Jo istara adresuojama ne vien zmoni4 bendruome-nei, bet ir tam, kas nera zmoruu bendruomene: dangauspauksciams, saules spinduliams, seismiskai it deginan-tiems ir [elektrinantiems, vabzdziams, varlems ir zrur-kerns, uoloms ir dangaus tustumai. 6

"Modernistas Ockhamas, vadintas Pradininku, - rasoMichelis de Certeau, - pirmasis iskele mint], veliau [stga-lejusia teologu paziurose: dievtskajai galybei svetima betkuri teologine ar metafizine racionalumo sistema. Vienadiena Dievas gali panoreti iSgelbeti visa tauta, 0 kita die-na - j'l sunaikinti. MUS4 protas neturi [okio pastovaus ry-sio su [o sprendimais"." Per kancia, kuria mistikas pazjstasavo kunu, jis girdi sio Dievo istara, [o paties supuvusi

5. "La folie, l'absence d'oeuvre"; La table ronde, 1964, geguze.6. Zr. Alphonso Lingis, "The Din of the Celestial Birds", in David B.

Allison, Prado de Oliveira, Mark S. Roberts ir Allen S. Weiss, Psychosisand Sexual Identity: Toward a Post-!1I1alytic View of the Schreber Case, Al-bany: State University of New York Press, 1988, p. 130-144.7. Michel de Certeau, Heiereologies, P: 108.

133


istara yra skirta tam Dievui, kuriam esi niekam tikes irkuriam negaletum pasiulyti savo paslaugu.

Viena diena parlamentai gali nuspresn iSgelbeti istisastautas, 0 kita - jas iSnaikinti; neimanoma rasti pastovausrysio tarp mokslinio-techninio pasaulio instttucqq ir kecuaindenq, Amazonas genCill, papuasq, kambodztecrq ir pa-lestinieciu daliai tenkanciq kanciu. Ypatingosios paskir-ties komand q sleptuvese atkampiose globalines moks-lines-techn}nes imperijos provincijose kankirumu aukosnestoja akistaton su institucija, 0 jq balsai, jll klyksmai irkukciojimat nera tos institucijos registruojami. IS savo]okuno prtestrumosi kank inirnu auka girdi kankiriamqdraugu riksmus, girdi tyla kancios, nuo kurios [au nebe-galetu apginti kttu, ir tyla jll [rursio, is kurio [au niekonebegali tiketis. Auka girdi technines kankinimu irangoszvangest nuaidint dangaus tustumo], kurio]e iStirpsta [osklyksmat ir kukCiojimai, girdi zvanges; cementinesesleptuves sienose, t kurias klyksmai suduzta, girdi zvan-gest tylmcios planetos uolienu kloduose, i kuriuos kuk-ciojimai susminga. Ir vis delto puvantt Istara suskambatoje naktyje ir uke. Varliu kvarkimas, tvyrantis virsumpelkiq, dvoktanctu is industrijos vamzdynq Iasanciatsnuodais, ir sirntakojll bei ziurkill krubzdejimas griuve-siuos, - kazin kokia viso to dalele krusteli aukoje ir ataidipastpnesinimo.

134

Mirties b e n d r i j a

Visuomene mes vadiname isiparetgojimo formas, kuriasuzantspauduoja paspaudziamos rankos, tai zymi susita-rima tarp musu, jungtis keiCiantis pranesimais, resursaisir paslaugomis. Vykstant mainams, gali susikurti bendra-sis mokslo bei kulturos diskursas, galimi kolektyviniaidarb ai, kuriuos dirbdami mes dalyvaujame komunika-cijoje - turime ir kuriame kazka bendra.

Rankos paspaudimu, kuris jungia ir po to, kai sutartissudaryta ir jai pritarta, komunikuojama daugiau: pri-pazistarna giminyste. MUS4 kalba, daiktus ir asmenisidentifikuojann rnsiniais terminais ir formuluojanti indi-vidams bendrus imperatyvus, yra musu kunu kalba, -kunu, kuriu giminyst~ pripazistame. Giminyste darsykpademonstruoja rusts. jq ktmiskat pakartoja indtvidureprodukcija. Bendri zodziat, kuriais mes zymime kiek-vienam is musu skyrium pazjstamus resursus ir kiek-vienam skyrium suprantarna projekta, yra pagrindziarrumusu kunuose materializuotos rusies bendrumu. Pripa-ztstant giminyst~, patvirtinamas abipusis [siparetgojtmasturetl bendra kalba ir isipareigojimas dalyvauti [vairruformu mainuose. Tasai, kuris savo veiksmais priestarau-[a gimines reikalavimams, pasireiSkiantiems per kitusindividus ir savaj] organizmq, yra tsstgtmelts. Rankos pa-spaudimo sutartimi kiekvtenas ar kiekviena pasmerkia

137


tsstgimeli, gludtnt] savo kuno individualume ir jo gei-duliuose.

Ctminyste pnpazjstama ne surandant "seimos panasu-mu": pripazinti giminyst~ reiskia pripazinti pareiga. Su-nus paklydelis, grtztantis pas savo seimq ir zinantis busiaspriimtas, parodo, jog tada, kai sulauzomas bet koks pasi-tikejimas, bet koks [sipareigojimas, kai nutraukiama ko-murukacija civilizuota kalba, nepaliaujamai formuluojan-cia normas, - tad a rusineje musu kunu strukturoje Isliekapriklausymas seimai kaip pagrindas imperatyvui, isakan-ciam lerruama pripaztruma. Tavo tauta - tai tavo pader-mes atstovai ir kartu galimi santuokos partneriai, sukuriais nnanomas padermes pratesimas, tai zrnones, ku-rie, [ei numirtum, rupintusi tavo palikuonimis kaip savais.Prtklausyti tam paciam klanui, tai paCiai tautai ar netgibuti siaures amerikieciu ar baltosios rases atstovu reiskiaprtpazinti pareiga. Tatai yra zinoma keliautojui: jisnenusigres (ar nenustgres abejtngai) nuo pagalbos be-sisauklancio zmogaus, su kuriuo gali netureti nei bendrumteresu, nei bendru pomegtu, taciau kuris, kaip ir jis pats,yra meksikietis Pensilvanijoje, Siaures amerikietis PeruAnduose ar baltasis Sahele.

Sajunga, kurioje keiciamasi pranesimais, resursais irpaslaugomis, kai kiekvienas stoja pries kitus su savo tzval-'ga ir galiomis, pripazjsta giminyst~, ir sis pripazinimaspradeda veikti tada, kai, sutariant del mainu, kiekvienasstiprina kita, stiprindamas pats save. Kai individai [ungia-si, tuos, kurie lieka ana pus jll sutarciu, identlfikuoja kaipbarbarus ir isstgtmeltus: efektyvus bendras zmogiskumasvis placiau prtpazistamas, kai del pranestmu, resursu irpaslaugu mainu su pasalieciais susitariama ir abipusiai[stparetgojama.

138

MIRTIES BENDRIJA

Esama sio to daugiau - ne tik efektyvus giminystes pri-pazinimas visuomenes formomis, - tai brolyste individu,neturtnciu ir nekurianciu nieko bendra, individu, kuriemsbelieka vien ill mirttskumas. Si brolyste realizuojarna neper tzvalgll, nurodymu ir resursu mainus, bet per indivi-du gyvybes mainus. Vienas tampa kito broliu, kai be iSIy-gll atsistoja ton vieton, kur kitam zioji mirtis.

Kad tzvelgtume siq mirties bendrijq ana pus gtminystes,turetume atsidurti ar vaizduotes [egomis nusikelti iSi).ti-acija, kuo labiausiai nuo [os nutolusia, - atsidurti .saIyje,.su kuria musu paciu salts kariau]a, tarp svetimsaliu, sie-[amu religijos, kuria mes negalime tiketi ir kurl mus atme-ta, tarp zmoniu, su kuriais nesudarinejame [okiu gamybi-niu ar prekybtniu sanderiu, kurie mums nieko neskolingi,kurie nesu pranta ne zodzio ismnsu kalbos, kurie amziumimums tolimi (nes [pareigo]a netgi tai, kad priklausome talpaciai amziaus gru pet) - ir nuo kuriu su vokiame esa vis is-kai priklausomi, nuo kuriu priklauso musu gyvybe,

Viena nakti, Istisas savaites pragulejes sirgdamas vie-noje trobele]e Mahabalipurame, Pietu Indijoje, pabudau isdienu dienas trukusios karstines sastingio ir patyriau, jogmana rankas atemes paralyzius [au glemztasi ir krutine.ISsvirduliavau i bezvaigzde slogtos musonines naktiestamsa. Pakrante]e, gaudydamas ora, pajutau kazka su-ciumpant mana ranka, Jis buvo nuogas, tik su iSdilusiustrenu raisctu, tegalejau suprasti tik tiek, kad jis is Nepalo.Kaip jis pateko Cionai, i tolimus Indijos zemyno pietus -nepalyginamai toliau negu as, apsiginklaves kreditinekortele ir galejes atsidanginti cia reaktyviniu lektuvu perviena diena, - neturejau ne kaip paklausti. Atrode neturjsnieko, mtegas ant smelio, vienui vienas. Man nesupranta-ma kalba ilgai kalbejosi su zveju, kur] pazadino trobeleje,uzsiglaudusio]e dziungliu pakrasty, ir galop [kele mane i

139

Per savo mirtingumq pazistam save.Mes veikiame pasaulyje, kuris plyti kaip galimybiq [vai-

rove; pasaulis, kur] pazistame savo iniciatyvomis, - taimaisto, resursu, reikmenu, keliu, pavoju ir priedangu lau-kas. Pasaulio galimybes mes tzvelgiame musu subs tan-cijoje gludincia galia [sivaizduoti galima padet] ir galiasubstancija su [os[egorrus t ta padet] nukreipti. Veikti - taiiseitt is savojo Ciair dabar ir leistis galimos padeties ateitylinkui. Veikti - tai pradeti kazka, nutraukti tai, kas ka tik[vyko: tai, kas radosi tavy]e, nukreipti t ateiti,

Tikra nera tiesiog suma visa to, ka mes pasisaviname irkieno esamybe issaugome reprezentuodami. Tikrove plytipries mus vien kaip daugybe tzvelgtinq ir suprastinu

140


kanoja su pluduru, kad nudangintu per musonine jurqIigoninen, tMadrasa, esant] uz sesiasdesimt penkiu myliu:ta supratau, nesuprasdamas ne zodzio is [okalbos. Kol jisdarbavosi irklais, mana karsciuojancios akys stebe]o [otylu, be israiskos veida, kur] kartkartemis nutvieksdavotolimi zaibai, ir man tapo visiskai aisku, -jei audra [sisiau-tetu, jis nedvejodamas rtzikuotu gyvybe, kad isgelbetqmane.

ISsilaipinome zvejybos uoste, ten jis isodino mane pir-miausia t riksos vezimeli, paskui t autobusa, vaziuojant] tMadrasa, 0 tada pranyko, netares ne zodzio ir ne nepa-zvelges tmane. Be[okios abejones, jis neture]o kito adreso,tik smelynus: as niekada [o daugiau nepamatysiu. Taciausyk] suprates, niekada nebepamtrsiu, ka reiskia butisusaistytam saitu, kuriu niekados nebegalima nei pamirs-ti, nei nutraukti, - ka reiskia tapti broliu.

Kaip nepadoru pasakoti tokius dalykus anonimiskaineatsakingu rastu, kurio jis negali perskaityti, ir kalba,kurios jis nesupranta!

MIRTIES BENDRIJA

galimybiu. Musu suprantamos galimybes nera tiesiogdiagramos, kurias tvirtai laiko musu mastymas, Daiktufunkcijos ir potencialai yra tikri, nes jie turi butt pasiekiamimusu galiu. kurioms jie nepriklauso ir kurios galbut nepa-jegia jq pasiekti. Tikrove yra atsttiktine: kaip tik tai, kadsiekiamos galimybes bus nejmanomos, [asdaro tikras. Tik-ras pasaulis plytt pries mus kaip galimybiu konfiguracija,pakibusi neimanomybes bedugne]e.

Musu substancija veikia, padedama jq palaikancios Ipadeties atsitiktinumo pajautos ir [ausmo, jog turi gali~lzvelgti ateityje galimas padetis ir t [as nukreipti save irsavo jegas. Kiekvienas [udesys isores daiktu link, daiktu,suvokiarnu kaip galimybiq mazgai, mums rodo tos tikro-yes, kuri atsiveria musu iniciatyvoms, atsitiktinuma irdaiktuose glndincta galima bejegyste. Egzistuoti veiksmu,vadinasi nukreipti save ir savo jegas t galtma bejegyste.Kiekviename zingsnyje, kur] zengtame per peizaza, za-danti suteikti mums atrama pakeliui iregimas galimybes,per [o atvirus lygmenis ir takus, vedancius baigtlnumulinkui, mes pajuntame galimuma, jog peizazo pazadaspasirodys esas klastingos viliones, [o keliai atves izaban-gas, 0 [o apybraizos pavirs pasala. Prie savo mirties mesartinames, zengdami imusu aplinkos isorybe. Mirtis gludikiekviename pasaulio plyselyje, uz [o [ungcit; ir po [o ta-kais veriasi praraja. Kaip tik sio]i neimanomybes praraja.ziojejanti mums zengiant iprieki, neribotai atveria musuprota anapus pasiekiarnu daiktu ir zemes, ant kuriosstovime, musu stovesenai teikia svaigulio ir musu egzis-tencija paver cia veiksmu.

Veikti - tai suteikti forma savo galioms. Minties zvilgs-niu vaizduojiesi savo galioms atsiveriancias galimybes irnukreipi save i[as. Savo substancija atrandi ir savo galiasatgauni jau kitoje padetyje ir kitu esamybes momentu;

141

142


pasiektoji padetis yra tikra pasaulio tikrumu. Galios, sukuriomis palikai buvusia padeti, igyja forma, isliekanctanaujojoje padetyje kaip diagrama igudziamas. Daiktu,kuriuos esi pasisavines, potencialai ir funkcijos laiko tavojegas formose, i kurias gali be pabaigos [as siusti. Veikda-mas atrandi tikrasias pasaulio galimybes ir patiri atgims-tant jegas tikruju daiktu potencialu ir funkciju tankmeje,Rizikuodamas bejegyste, veiksmas materializuoja savo[egas. •.

Taciau patyres, jog atlikai veiksma, taip pat supranti,kad tam tikra dal] savo jegll, pacta [u galiq kazka pradetipalieki inercijai forrnu, kurios materializuojast pasaulyjeir laiko tas [egas. Kazkas prarasta - polekis iniciatyvos,kuri sukilo is vidtnes energijos sankaupos, gebejimasnutraukti rysius su praeitimi ir pakilti nekaltam bei lais-yam, postumts gimimo, gludejusto kiekvieno]e galioje.Kazkuri dalele [egos, kuria nukreipei i galima padeti beiftgura pasaulyje ir kuri dabar yra [sikunijusi pasaulyje, ciair lieka, tau zengiant toliau. Siek tiek tavo iniciatyvospasiliko tame nuomotame kambaryje, kur] pernai isstda-zei ir apsistatei, arba tusciame plotelyje, kur] sukasei irapsodinai medziais bei zydinCiais krumais. Sokio zings-riel] skraidinusio svaigaus lengvumo, sklendziancio jegospolekio [au nebepatirsi megmdamas pakartoti ta zings-nel] - H sqmoningai atlikti. Paprasciausiat kartodamiesimenininkai liaujasi buti menininkais ir virsta linksmin-tojais bei iliustratoriais. Tam tikra tavo mastymo dalelepasiliko knygoje, kuria paraset. ir [ei si prazutu, supras-tumei nebegaljs parasyti tos pacios knygos is naujo, Ikigalo ismastytos mintys [au nieko nebemasto, sake Mer-leau-Ponty: mintis nusviecia tik tada, kai ji dar nera patisau visiskai aiski ir tik tada, kai ji vis dar skrteja nezi-nornyben. Toji nuostaba, kuria pirmqsyk ka nors nutvies-

MIRTIES BENDRIJA

ke mintis, vel nebeblykstels, kai ta mintis bus [tvirtintaI aip tiesa. Dalele tavo aistros ir nuostabos pasiliko [au-nyste]e ir daugiau nebesuliepsnos. Pamatyti savo jegas,sukaustytas formu, kurias igyvendino tavo paties inicia-tyvos, ir pasijusti pnslegtam savo paties iniciatyvu na-stos - tai vidine senejimo patirtis. Tai mirtiskurno patirtis,ne aktyvi patirtis kaip [ega, save nukreipianti i tai, ka jisuvokia esant galima, - galbut i bejegyste, - bet patirtis'--kaip tavo iniciatyvos galtu perejimas i pasyvumq. Tu netik sviedi savo jegas, kad atsimustu i pasaulio testinumusbei mercija: tu iskrauni savo [egas i pasaulio inercija, Netik rizikuoji savo buvimu pasaulyje, - tau kelia gresme ga-limybes, pasirodancios esa zabangai ir pasalos, - bet mirstipasaulyje ir i pasaul]. Iniciatyvos laisve save patiria pernerima: tai ne tik bugstavtmas, nujaucias ta neimanomy-bes tustuma, kurioje pakibusios ateities galimybes, bettaip pat ir nerimas, kuris yra angustia, [kaltrumas anks-tumo]e, [kapese, savo rankomis apsivyniojamose.

Siam vidines negalios jausmui priesiniesi, nusista-tydamas tokia savo operaciju lauko struktura, kad kiek-viena diena Isskleidzia pries tave uzduotis, kurias pajegsi[vykdyti. Imiesi riboti akirat] ir taip apginkluoji savo ope-raciju lauka, kad kiekviena duodama diena velei pateikiatau uzduociu ir reikmenu [vairove, ekvivalencia prae-jusiosios bei ateinanciosios dienu uzduotims ir reikme-nims, taip pat [ais paketciama. Lalka nulie]i dienu virtinesforma, - virtines dienu, kurios be galo kartojasi, lygia-vertes ir tarpusavyje pakeiCiamos. Savo praktine erdvestabilizuoji tokiu budu, kad kiekviena diena esti uzptl-dyta, bet sykiu islaikai galiu rezervo pajauta, Sitaip tuatitolini laika, kai pajusi, jog jegos isseko: ir po trisde-simties metu [autiesi taip pat gebas darbuotis prie kon-vejerio arba kontoroje kaip ir andai, kai buvai vos priimtas

143

i darba dvidesimtmetts jaunuolis. Kontroliuodamas savopraktine aplinka, neleidi [vykti krizems, tai yra [vykiams,kurie pareikalauru iskart visu tavo iSgali4 ir kuriu baigtisb~t4 neaiski. Nukreipi savo prota i akademine ar pramo-nm~. i~stitUCij'l' kur problemos diena die non esti lygia-vertes ir arba niekuomet neiskils tokia problema, kuriai?rirei~t4 V.iS4ta,:,o intelektmrq gali4, kurios akivaizdojeJOsgall pasirodyti nepakankamos. Laisvalaikiu, atliekamunuo tarnybos, sukiesi tarp kitu, [au igijusi4 igudzi4 ben-d~auti ~isuOmeneje; ir vengi tokiu susitikimu bei nuoty-kI4, aple kuriuos sakoma, jog jie nutinka tik karta gy_~enime i.r kuriu - [auti - jau nebeturetum jegu darsykIsg!Venh. Savo jausmus koduoji ir seike]i taip, kad ipazadus ir grasinimus, ceremonijas ir linksmybes, i vietasir reginius, naujienas ir apkalbas atsilieptum pasirem-damas tuo, kas jau buvo patirta ir kas gali buti patirta isnau]o. Issisuktnsji nuo begalinio dZiaugsmo ar tragizmopro~erZi4, kai sirdis pasijunta pribloksta ar paklaikusi,n~gmkluota ir issinesa is si4 patirciu toki randa, kad jaumekad daugiau nebepajegtu patirti sitokio siaubo arasaru, arba dZiaugsmo.

~~tus l~ikai Iygiaverciats sau, kaip ir tu tarpusavyje pa-keiciamais. Suvokti kita ne tiesiog kaip objekta ar klint],bet kaip tvarkingam pasauly veiktant] subjekta, - vadi-nasi, potencialiai atsistoti i kito arba kitos vieta. Vadinasi,suvokti kito esamybe kaip padet], kuria galetum uzlmtitu pats, 0 H arba j'l supancta daiktu tvarka suvokti kaipta~ t~kr'l i:airov~ keliu, resursu, kliucn; bei zabangu,kuriais galetumei manipuliuoti, jei stovetum tenai, kur~~OVijis arba ji. Per si lygiavertiSkum'l ir tarpusavio pakei-ciamuma regi save kituose ir kitus savyje.

Tarp tam tikru budu isdestyt4 uzduociu uzimi savovieta, kuria laisva paliko kazkas kitas: reikiamas opera-

144

NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA MIRTIES BENDRIJA

cijas ir igudzius taip pat susirenki is kitu, Atsisedi savovieton bibliotekoje ir sedi, is nau]o koduodamas smege-nyse Euklido aksiomas bei irodymus, lygiai kaip dare kiti;tampi studentu - dar vienu studentu. Sakai tai, ka sakai,ka sako kiekvienas ir bet kuris kitas, ir sutelki savodtskursyvtasias galias formuluodamas bendra tiesa, kurineisnyksta, kai kas nors nuzengia i savaja galutine tyla.MUS4 [ausmai yra atsargus zingsniai ir lytejimaisi, kuriukrypt] ir forma susirenkame is kitu ir perduodame dar.>kitiems; naujienos, reginiai ar muzika sukelia [ausmus,kuriuos [aute ir bet kuris kitas, kuriuos patiria kiekvie'nasir patirs ateity. Ta virtine dienu, be pabaigos besikarto-janCi4, lygiaverciu ir tarpusavy]e pakeiciamu. ta vtrtinedienu, kuriu forma nuliejai savo gyvenimo laika, regiprasitesiancia kitu gyvenimuose. Sitaip mes susikuriame[ausma, kad ta stlprybe, kuria vis surandame dienos uz-duotims [veikti, yra tik bangos ketera gyvenimo sroveje,atitekancioje is neatmenamos praeities ir tekancio]e be-galinen ateitin. Prarasties [ausma, potyr], jog prarandamainiciatyvos aistra ir nuostaba, iStriname gyvenimo jegos,kas diena is naujo kylancios mumyse, ritmo pojucru.o vis delto sioje velksmu Iauko apibrezty]e, siame ben-

dru tiesu kalejime, [kalinanciame sird], - sioje patirtiesisminty plazda nerimas.

Kai suvokiame, jog tos musu padetys ir figuros, kuriasveikdami projektuojame, bei tos, kurias paliekame mate-rializuotas pasaulio substancijoje, yra anonimlskos, - stattada ima tvenktis tustumos [ausmas, Tos padetys, kuriosemusu veiksmas mobtlizuoja musu paciu galias, - stam-pavimo preso operatoriaus, kompiuteriu programuotojoar [staigos valdytojo padetys, - tai formos, reikalaujamosindustrijos masinu, grandini4, schemos. [egos, kuriuzmogus turi budamas studentas, gamyklos darbininkas,

10.·498 145


kareivis ar [namts, yra jegos, kurtas iH investuoja draus-rnes archipelago socialine inzinertja, ir ne tik zmogausdevima uniforma, bet ir tie [ausmai, tas didztavimasis irinstinktai, kuriems jis paklusta kaip tevas ar motina, kaippalaidunas, kaip vyras ar moteris tera variantai funkcijq,salygojamu bei palaikomu gtmtnos ir Iyties kodeksu. Ta-vo uzimama padetls - tai vieta, ikuria atsistojat, kai jqpaliko laisva kitas, tau lygiavertis ir tavimi pakeiciamas;tai vieta, kurta tu paliksi kitiems. Formos, kurias suteikeisavo jegonts, - tai konfiguracijos, susirinktos is kttu ir darkitiems perleidiiamos. [os neatskleidzia nieko, kas bututavoji savastis; jauti, j.ogkazkuo tapai, pasidarydamas betkuriuo. Viena diena taves ten nebebus, ir to studento,teisininko, korporacijos administratoriaus, paciento, tevoar motinos, vyro ar moters, kuriuo buvai, vatdrneru vai-dins kas nors kitas, Tos padetys, tie atliekami veiksmai beigestai nemirs su tavimi; tai konfiguracijos bangos ketero-je, - bangos, nesamos anoniminio gyvenimo sroves,kurioje gimimas ketcia mirt].

Stai tada tos pasikartojanCios aplinkybss ir dienos ne-tenka aktualumo; pasijunti bejegts ir sutrtkes tarp begalesuiduoci4, virtustu lygiavertemis, keliu, virtusrq vienaskitu pakeiCiamais, ir krypciu, kurias galima apgreztt: pa-saulis grimzta i bereiksmiSkumq ir nesubstancialumq.Apima negera nuojauta, jog neisvengiamai arteja diena, kaitaves cia jau nebebus, ir tasyk sirdies gilumoj krusteli neri-mas, kuris snabida, jog tavo uztmamoj, vietoje nera taves,

Sis nerimas sako, kad mintys, suvokdavusios uzduotis,kurias aplinkui tave isskletsdavo besikartojanCi4 dierrqvirtine, yra ne tavo; ne tavo rankos, manipuliuodavusiosiranktats, ne tavo gestai, duodave signalus kitiems, ir netavo juokas, atsiliepdav~s ikitu juoka. Sis nerimas kenciapasauly dar negtmustos butybes vienatve. [Is gludt slap to-

146

MI RTI ES BEN 0 RIJA

Ii(' uiuoglaudose, kur tnno tavo paties galios: ypatingosI',ii Iios pazinti, [austi ir duoti, kurias ten gi~d~ t~vo ~aties\·sybe,kurios dar nebuvo realizuotos ir non butlv~eallz~o~los. Pazvelgi isavo ranka, pagal jq gali buti atpazmtas, HIIII:-; desimtis Iiniju ant savo pirsto, liniju, kurtu nerastumlilt [okios kitos is keturiu rrulijardu desinluju zmorujosrnnku, ir supranti, kad si tapatybe ir Sit?S rankos darn paliete to, ka [os vienos tegali paliesti. Sirdyje ~ajun~i[kalinta [egos saltin], budinga tik tau vienam, galta, rei-"ktamu dainiu sujungta su neprilygstama tavo smegen4randine, Iukuriuojancia pasaulyje tokios problemos, ku-

riai [okios kitos smegenys neturi reikiamo daznio, pajunt~savo nervu sisternoje ir raumenyse slypint galiq skaptuotistabus ar sokti, arba apkabinti taip, kaip dar joks kunasnemoka skaptuoti, sokti ar apkabinti, ir pajunti savo[autruma turint galla myleti ar [uoktis, arba r~udoti ~a.i~,kaip negeba niekas kitas. Bet sykiu supranti,. Jog ne~l IS~-kures ten, kur sios galios atrastu tai, kas J4 laukia, irsuvoki, jog teks leistis visa to ieskoti po tolimas dykras,plyttncias anapus ribu zemelapto, rodancio uzduotis, ku-rias tau nuzymi besikartojanciu dienu virtine.

Tolimos dykros, t kurias mane nutremia seselis mirties,manes ateinancios. Nerima, vtrpanti ypatingu pulsavimuir karsciu gyvybes, kuri save [aucia, t save kabinasi ir noributt, lydi negera nuojauta apie neisvengiamai artejanti net-manomybes momenta, Keliuose, atsiverianciuose betkam, nerimas nujaucia zabangas, kuriu as neisvengsiu.Pasaulio keliai ir laikas drieksis toliau, iki begalybes ples-dami kitiems galimybtu gamtovatzdzius. NeiSvengiamaineimanomybei selinant prie mana gyvybes, as regiu pa-mazu mane supant] mirties sesel!;horizontuose, kurie yragalimybes bet kuriam, tos, man neskirtos, atiteks kitiems.

147

Per smelkianti nerima pajusti gyvybes karst] ir pulsavi-ma, gyvybes, kuri yra mana vieno, ir [sikibti i [a kaip igaliq, kuri nori buti, - vadinasi, pajusti atrama zemes, visdar tebesancios man po kojornis, ir pajustt jq palaikantgalimybes, skirtas man vienam. Juk nerimas, kur] isskir-tine gyvenimo galia patiria del saves, [manomas tik [si-tikinus, kad pasaulyje, padariusiame jq galimq, gludtgaltmybes, skirtos vien [os jegoms. Rupestis galia, reikia-mu daznil! sujungta su neprilygstama tavo smegeml gran-dine, yra [manomas tik [sitiktnus, jog tos galios laukiatokia visatos problema, kuriai [okios kitos smegenys netu-ri reikiamo daznio: rupestis savo]o [autrumo galia mylett,juoktis arba raudoti tatp, kaip niekas kitas nemoka, [mano-mas tik isttiktnus, jog nuosaliose pasaulio gatvelese beialejose yra tokiu, kurie laukia tavo buciniu ir glamontu,jog esama tokiu laukymiu bei dykru, kurios laukia tavo[uoko ir asaru,

Nesibaigrancioje [vairoveje galimybtu, [rnanomu betkam, mirties seselis aprezia tai, kas [manoma vien tik man.Mirties seselis, tykas butent manes, isryskina iSkilumqzemes, kuri vis dar remia mane, ir misles, [oje slypincias,skirtas vien man, paryskina konturus, laukiancius vien tikmana ranku svelnumo, ir nusviecia pakeleivius, kuriemslemti vien mana buciniai ir glamones. Tamsioje seseliosviesoje nerimas atranda atskiaregystes galia, leidzianciajuos a tpazinti.

Si [vairove galtmybiu, galimu aktualizuoti, aktualizuo-[antis mana galioms, mane [sakmiai pakviecia, ragindamapamazu supancia neimanomybes siena. Atsiliepdamas isi imperatyva ir ryztingai zengdamas prie mana vienogalimybill, - galimybill, kurias atskleidzia mirtis, manesateinanti, - mirties neisvengtamybeje as atpazjstu ne fata-Iizma, bet tmperatyva, kreipianti mane i ta buttes figurq,

j'

MIRTIES BENDRIJA

I 1I ria tik man lemta buti. Atpazistu tmperatyva. kretpiantlmane mint] i galimybes, esancias kiekvienam ir visiemsIn Ikarns, idant atskirciau [manomas man vienam. Atsiliep-darnas i besiartinanciOs mirties [ausma, as zengsiu prietj<1limybill, atiduodamas savo jegas toms, kurias ~~saulisntveria tik man, mirsiu atiduodamas jegas pasaulruiIsak-11 tat ragtnamas. jaudrinamas nerimo, bunu atvertas ga-ltoms tokios egzistencijos, kuri yra mano, ir mirciai, kuriyra mano. ISliekanti baime mirti yra baime ne~reti .ra~I ankamai kantrybes. kurios bus pareikalauta, If baimen tureti pakankamai sviesaus proto ir ryzto, kad paj~gtumpaklusti tsakmiai kviecianciam mirties tmperatyvut.

if stai tada pradedi suvokti kiius. Tu [au nebematai saveskituose ar kitu - savyje. Imi matyti kita kitoje vietoje irlaike. Suvokti it ar jq kaip kiiq gausybeje lygiavercill irtarpusavy pakeictamu keliu, resursu. kliuCill i~ za~ang~: -tai matyti save, ribojama savo paties vietos If UZdUOClll·Tai tavosios mirties siena aprezia rata galimybtu, galimlltau, ir atskiria [as nuo tu, kurios skirtos kitiems. Kita mirtisaprezia rata galtmybtu. galimll kitam. Savo mirties tolu-mu, palyginti su tavaja, kitas arba kita ir yra skirtingas.

Kito mtrttskumas mane paliecia. Paliecia ne tiktai tuo,kad [o mtrttskumo [ausmas vercia mane matyti it kai~skirtinga, skirta uzduotims, apreztorns butent [o atei-nancios mtrties. Ir to del, pasak Heideggerio, geriausia,ka galiu padaryti kitam, [ei nesu jam abejingas, tai paliktiit laisva su [o uzduotimis ir mirtimi, kai ryztingai. vykda~savasias. Taciau tas uzduotis, kurios yra mano, 1pasauliprojektuoja butent jo kelione savojon mirtin. Savo patieslikimo pavidala atrandu apvbraizose sumanymu. ku-riuos pasaulyje uzsimo]o igyvendinti kiti, bet prttruko

jiems laiko ar galill·

149


148

L. Il


[ei nejmanomybes latentiskumas sulaiko daiktu subs-tancija ju atsitiktineje realybeje, tai jq pavidalus nuzymi ir[u jegas nuspeja galios suvokti ir suprastL Pasaulis, atras-tas po kojomis, nesidriekia aplink mane it nuodingi garai,kuriuose grabtnejuosi vienas; as gimstu ton vieton, kuriapaliko laisva kitas, ir esu pasiunciamas eiti toliau keliais,kuriais jau zenge kiti. Pasaulis man is pat pradziu yra gali-mybiu, kurias suvoke ir suprato kiti, - galimybiq kitiems,-laukas. Tos.galimybes, kurias atrandu sau, yra man palik-tos kitu, Ne tiktai [u aktualizuotosios ar kurias gali sureiks-minti, bet ir isskirtines, negebetos aktualizuoti, aktuali-zuojant savo jegas. Pasiryzusysis dainuoti savo dainaspasaulyje taip pat rado Isskirtiniu galimybiu (0 savyje -tsskirttruu jegu) buti mylimuoju, tevu ar motina, rasyto]u,nuotykiu ieskotoju, ir [as, iseldamas dainuoti savo dainu,jis turejo palikti kitiems. Mat savosioms dainoms dainuotijam reikejo sukaupti visa [autruma, visas galias sielvar-tauti bei dztugautt ir paaukoti visa savo laika, -lygiai kaiptam, kad myletumei kita isskirtine meile, reikia sutelktivisa savo prota ir atiduoti visa savo sird]. Gandhis, atradessavyje galta buti isskirtine isvaduotojo ir svento]o ftgura,kuria buvo gimes tapti, paliko nerealizuota galia buti di-dziu valstybes veikeju, myltmuoju ir tevu, - 0 juk [ais butijis taip pat supra to esas gim~s. Uzirndamas vieta kitu pa-liktame poste, as regiu [sispaudusia daiktuose tvarka netiktai kaip kitu igudziq schema, kuria galima perkelti ma-no [egoms, bet taip pat kaip apybratzas isskirttniu suma-nymq, kuriems igyvendinti nebeuzteko galiu: galimybes,kurias jie paliko dar kitiems, paliko man, - regiu isskirtl-niu imperatyvu pedsakus, Tu, kurie atside]o savo gyveni-mo isskirtinems galioms, iSejimas ypatingai byloja man.

Gimes kazkteno kito paliktoje vieto]e, [au [sakmiai pa-sauktas mirties, kuri yra mano, suvokdamas man vienam

150

MIRTIES BENDRIJA

ulviras iSskirtines galimybes, as atrandu kitus su jq kito-ntskumu, uztmancius savo vietas ir turincius savo atvirasgalimybes. Kiti, atsidedantys savo ypatingoms galioms,talp pat aptinka galimybes, kuriu jie negali aktualizuoti irkurias palieka man. Paspausdami rankas, kad pripazin-tume musu giminiSkumq, mes keictames pranesimais bei

resursais.

Keisdamiesi su kitais pranesimais bei resursais, mes ko-munikuojame bendrame laike. kuriame kiekvierio indi-vido iZvalgos formuluojamos kaip bendrasis diskursas, 0

su kiekvienu gtmstancias jegas absorbuoja sumanymu ird~rbq anonimiSkumas, - anonimiSkumas sumanymq irdarbu, kurie islieka arba suyra del pasaulio materialumo.Keisdamasis su kitu pranesimais bei resursais, as pajuntuta laika, kur] jam arba [ai atveria jq baigties nuojauta: taiyra laika, kuri kitas arba kita pratesia pasaulyje. uzsiim-dami savo asmeninemis galimybemis ir iSlaikydami [sipa-reigojimus. Taciau i kita nukreiptos mana akys, as it Iieciuir mana zodis per si kontakta nuspe]a [o pazeidziamumCl,nuovargi ir kentejimCl, mtrtiskuma. Laikas, kai kitas estiuzsiemes savo uzduotimis ir kai jis arba ji prie manesprisiartina, taip pat yra kancios ir merdejimo laikas. Ateislaikas, kai kitas daugiau nieko nebegales padaryti, bet jamdar bus like numirti. Tas laikas, kai jis arba ji mirsta, atve-ria juodCljClskyle tokio latko, kuris nera bendro pasauliolaikas. Sis Iaikas [au yra cia, is nuovargio ir kancios, kuriajis arba ji turi patirti vienas.

Bunant drauge su kitu, kuriam tenka kenteti, ir ateinantkenteti drauge su [uo, mirstanCiu, patiriamas laikas, atsijesnuo pasaulinio. Merdejimas uztrunka: tatai t~siasi keistalaika, kuris griauna tavo numatytaji. tesiasl laika be atei-ties, be galtmybtu. laika, kai nebera ka daryti, vien tverti

151

NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA MIRTIES BENDRIJA

III ')j:1I i zengti toliau pats, nebeturi pats saves - saves, tauprll 1<usrusio. Mirsti kaip kazkas kitas, sis merdejimas11l"I":1 tavo. Kenti, slegiamas pasyvumo svorio, pasyvumo,10..11 rls verziasi is vtdaus, kol tavo skausmo prostracija irp,lsyvUmq pranoksta merdejimas, kurio nepaliaujamasvy smas pranoksta save, tasai, kuris kencia, paluzta irpr< (ruksta aimanom ir rauda.

I ilai istiesta ranka palyte]a kitos pazeidziamuma, nuovar-gi ir kentejima, ir pratesia tave hgi ten, kur ji merdi. [ipaklusta nepazjstamam imperatyvui. Sis merdejimas ma-ne ltecia: nesi laisvas pateisinti kito mirt], nesi laisvas savuuiduOCi4 ir civtltzacijos bendrojo darbo imperatyvaispateisinti tai, jog mirstantysts paliekamas sau paciam arpaciai.

Tarp siektniu ir reikmenu mane susiranda kitos akiunuogumas; [o gestai atstgrezia i mane tusciomis: beginklisir nuginkluojantis [os zodziu, praemanciu be [okio ped-sako, nesubstancialumas mane tssirenka. [o zvtlgsnis,gestai ir zodziai - atkaklus ir nesmagus - drumscia manaveiklos srities tvarka ir mane uzgincija. Kita prisiartinaskradziai siena, kuria mana paties mirtis aptvere manskirtasias uzduotis, - prisiartina, kad uzgincytu manesavo mirtiskumu.

Imperatyvi jega, su kuria prisiartina kitas, - ne tos far-mos, kurias [o akys brezia, apzvelgdamos mane sup antipeizaza, formes, kuriomis [o rankos informuoja tustuma,ar zodziat, kuriuos jis arba ji sako, ir kurie mana protuibei mana uzmacioms signaltzuoja apie tolimus arba nesa-mus daiktus. [i gludi atverties pavirsiu]e, kuriuo jis arba jii mane atsigrezia. Jam arba [ai atsigrezus atveriamas ap-nuogintos odos trapumas ir pazeidziamumas. Atveriamasodos lygumas, odos, kuria palieka nepaliesta kiekviena [a

153

laiko esamybe. Tai, kas zmogaus laukia, yra visiskai nepa-siekiama: nesuvokiama, nepaneigiama, nepastpnesinama irneatitolinama. Laukia nezinomybe, tai, ko nejmanomanetgi suvokti kaip neimanomybes, kaip nebuties. Merde-jimo laikas atkerta tavo galias nuo siekiu ir nuo ju paciupabaigos. Mirties neisvengtamybe atkerta nuo taves pra-eit], kuria gali susigrazinti, issaugoti vien sukaupdamassavo jegas galimybems. Tu nezengt i tol], kur laukia pas-kutine valanda; tu pasijunti pakibes tokiame laike, kurisyra pluduriavtmas, kuriame, niekur neidamas, esi suvar-zytas zengti toliau. Mirstama tokioje laiko atkarpoje, kurinepaliaujamai ir neatmenamai ateina is niekur ir nueina iniekur, budama absoliuciai isoriska asmenines ar tarpas-menines istorijos laikui.

Laikas, kai neb era ka veikti, isskyrus kenteti. Laikas, kaitu, atej~s padeti, negali padaryti nieko, vien tik kenteti. ESilaikomas siame laike anapus pasaulio vyksmo, - tave laikoskausmas. Skausmo stiprumas neprivercia taves susi-kaupti ir atsiremti i savo iSgales bei jegas; jis sukelia tavepries save pat], tu negali nei pabegtt, nei pasitraukti issaves.Iklimpes savy, egzistuoji, nepajegdamas pakelti sa-vosios buttes svorio. Mirt], kurios neisvengiamuma skaus-mas nujaucia, jis tapatina ne su nebutirni: skausmas ilgisinebuties, kuri isvaduotu nuo merdejimo, nepazistamesniouz neb uti, sukilusio is vidaus, kad atskirtu tave nuo buttesisoriskumo. [klimpes savy, skausmas neturi jeg4 prasi-verzti pro isortskuma, kur galetum suvokti ana pus buttesatsiveriancia praraja: skausmas, uzvindytas nakties ir su-gruuzdytas to, kas slypi nakty ana pus nakties. Tu panyri ipasyvumq ir numirsti tam, kas prisiartina kitaip negu ne-butts ir kitaip negu kita egzistencija.

Tu kenti kaip kenti tu, kaip kencia kiekvienas, kaip ken-Cia kuniska prigtmtts. Esi laikomas tokiame laike, kuriame

152


nuvilnyjanti ir pranykstanti israiska. Jis atveria akiu nak-t], - nakt], kurioj, kitaip negu visatos nakty, kur vis darsvyti pries milijonus metu uzgesustu zvaigzdziu pedsakai,pasaulio formos nepalieka [okios zymes. Odos, kuria kitassuspaustas, perregimas plonumas tau tsduoda jusluma,[autruma ir paveikiamuma, Pajunti pazeidzramuma irmirtinguma per tuos malonumo virpesius, kurie rimsta,ir per skausmo nerimasti, kuri sudrumscia pavirsius. Pa-junti tai tose raukslese, kuriomis senejimas uzraso spau-dZianciq neisvengtama mirt]. Pajunti tatai is nuovargio irsastingto, t kuriuos grimzta israiskos, [o arba [osman adre-suojamos, Pajunti net, kaip kitas, stojes prtesais tavereikmenu bei resursu lauke, atiduodamas savo jegastarpasmeniam sumanymu marsrutui, grimzta t tverrnes irkancios Iaika,

Atverti kito pavirsiai nestoja pnesais tave vien kaipduomenys, kuriuos turetum interpretuoti, ar vien kaipamorfiska materna, kuriai turetum suteikti pavidala iriprasrnintl. Kuniskumas prasiverzia, naikindamas tuosnuotolius, is kuriu gali buti reprezentuojamas ju buvimas.Kuniski pavirsiai atsiveria, nepateikdami galimybtu tavogalioms. jie sustabdo tavo pakeltas rankas ir atmeta tavotvarka bei tavo projektus. [Ie istinka tave [u reiskiamo ma-lonumo, isduodamu skausmo spazmu ir ju paveikiamu-mo atvertimi. [ie prislegia tave ir atsiduoda tavo svelnu-mui. Savo esamybes netarpiskumu jie esti nepataisomaiisoriski: tai pavirsius tarn tikro [autrumo, imlumo, malo-numo ir tarn tikros kankynes pavirsius, tavo atzvilgiunepataisomai svetimas ir atverlas pazeidziamuma ir sve-tima mirtinguma, kuris isakmiai pakviecta.

MIRTIES BENDRIJA

t siq visiskai svetimo laiko zona, -laiko, kur nieko nesiu-lerna ir nicnieko nezadama. Tavo zvilgsny]e, [demiai se-kanciame, ka sako kitas, ir teikianciam sviesa, tavo rankose,sugniauztose bendru uzduoctu ir [siparetgojimo zenklan,it' tavozodziuose, pajungtuose tolimiausiems daiktams,kurie atliepia kita, - visame tame esama taip pat mirtis-kumo salycio su mtrtiskumu, mirtiskumo drauges.

Paguodos prisilietimas, sujungiantis su kencianciuoju,nera praktine jega, kuri prasiverzia pro kliutis, kad [ku-nytu tam tikra tlksla.Igudusios slauges ir chirurgo rankosoperuo]a kito orgarnzrna nelyg masina, reikaltnga remon-to, ar chemin] jungtru, reikaltnga atnaujinti. [os nuskaus-mina, islma kulka, susiuva perplestus audinius. Kanciaapeliuoja t to, kuris naudojasi chirurginiaiS instrumentaisbei medikamentais, kantrybe ir t jo arba jos guodzianciqranku atjauta. Pacientas kantriai taisosi, tverdamas Iaika,kai tarpusavy galynejasi merdejimas ir sveikimas. Guo-dzianciai prisiliesti - ne vaistas ar apsaugos priemone: taigloba, kuri ne nenutuokia, ka [ai daryti ar kaip issisukti.Prisilietimo [udesys [okiu budu nera projektas: eini ten,kur negali nueiti, kur nieko nesiuloma ir nicnieko neza-dama. Cuodziantis prisilietimas yra drauge, kai vienasmirtingas ir nuo kancios neapsaugotas lydi kita, siamgrimztant t laika, kuris neina niekur, netgi t nebuti. Guo-dziantls prisilietimas tvermes ir kancios laike atveria keliat merdejimo drauge ir atranda brolyste su kita ar kitu,priejusiu paskutiniaja savo vargo riba,

Uzuojauta, kuri krypsta t kita, bugstauja, jog kitas nepa-jegs istverti, ir bi]o, jog kitas, [klimpes t skausma, galbut ne-gebes paklusti jam adresuojamam [sakmiam kvietimui. Ta-vo prisilietima kitas patina kaip is kitur ateinanciajega, kuriiStraukia it is [o skausmo, isave iklimpusio, ir [traukia iken-tejima, nuasmeninant] ir nebesanti]o vieno, jau nebesanti]o.

155

Netekusi galios, tavo ranka pasijunta besitiesianti t siqkentejimo zona ir betiesianti savo [autruma bei svelnuma

154

Eini, nes [autiesi priverstas eiti; eini, kad kitas arba kitamirdami nebutu vieni. Kiekvienas judesys tavo rankos,kuria pastumeja takto bei svelnumo impulsas, pnpazistakito pazeidztamumo tau adresuojarna imperatyvq. Turikenteti uz kitus ir drauge su kitais. Kai kitas [veiktas, irnebejmanomas daugiau [oks gydymas ir jokia paguoda,tada kylas sielvartas supranta, kad turl sielvartauti.


156

c.

NUOTRAUKAS AUTORIUS PATEIKIA IS:

ZUVll turgaus BangladeseVirselis, iiiulinis

]odpuro Radzastane, IndijojeKita bendrija

Anuradapuro Sri Lankojelsibrouelis

Klunghungo, Bali, IndonezijojeVeidai, stabat.feusai

Khajuraho IndijojePasaulio murmesys

Tuol Sleng muziejaus, Pnompenyje, KambodzojePuuaniis kunas, puuanti istara

Kalkutos IndijojeMirties bendrija

Lingis, A. - Nieko bendra neturinčiųjų bendrija

Documents

Transcript of Lingis, A. - Nieko bendra neturinčiųjų bendrija