The European environment - State and outlook 2005 PART B core … · 2016. 4. 20. · Amoniakas...

BPagrindiniai rodikliai

B D

AL

IS

Pagrindiniai rodikliai

Padėties apibūdinimas ..........................................................................................................................255Oro tarša ir ozono sluoksnio irimas 01 Rūgštėjimąsukeliančiųteršalųemisija................................................................................256 02 Ozonopirmtakųemisija..........................................................................................................260 03 Pirminiųdaleliųirantriniųdaleliųpirmtakųemisija........................................................264 04 Orokokybėsribiniųverčiųviršijimasmiestuose................................................................268 05 Rūgštėjimo,eutrofikacijosirozonopoveikisekosistemoms.............................................272 06 Ozonosluoksnįardančiųmedžiagųgamybairvartojimas...............................................276Biologinė įvairovė 07 Nykstančiosirsaugomosrūšys............................................................................................280 08 Saugomosteritorijos................................................................................................................284 09 Rūšiųįvairovė...........................................................................................................................288Klimato kaita 10 Rūšiųįvairovė...........................................................................................................................292 11 Prognozuojamašiltnamioefektąsukeliančiųdujųemisijairjosmažinimoplanai.......296 12 PasaulinėirEuroposorotemperatūra..................................................................................300 13 Atmosphericgreenhousegasconcentrations.....................................................................304Žemė 14 Žemėnauda...............................................................................................................................308 15 Užterštųvietoviųtvarkymopažanga...................................................................................312Atliekos 16 Komunaliniųatliekųsusidarymas......................................................................................316 17 Pakuočiųatliekųsusidarymasirperdirbimas.....................................................................320Vanduo 18 Gėlovandensištekliųnaudojimas.........................................................................................324 19 Deguonieskiekįupėsemažinančiosmedžiagos................................................................328 20 Maistmedžiagėsgėlamevandenyje......................................................................................332 21 Maistmedžiagėstarpiniuose,priekrantėsirjūrosvandenyse..........................................336 22 Maudyklųvandenskokybė....................................................................................................340 23 Chlorofilastarpiniuose,priekrančiųirjūrosvandenyse...................................................344 24 Miestonutekamųjųvandenųvalymas..................................................................................348Žemės ūkis 25 Bendrasismaistmedžiagiųbalansas.....................................................................................352 26 Ekologinėsžemdirbystėsūkiai..............................................................................................356Energetika 27 Galutinėsenergijossuvartojimaspagalsektorius.............................................................360 28 Bendrasenergijosintensyvumas..........................................................................................364 29 Bendrasenergijossuvartojimaspagalkurorūšis...............................................................368 30 Atsinaujinančiosenergijossuvartojimas..............................................................................372 31 Elektrosgamybaišatsinaujinančiųšaltinių........................................................................ .376Žuvininkystė 32 Jūriniųžuvųištekliųbūklė....................................................................................................380 33 Akvakultūrosprodukcija........................................................................................................384 34 Žvejyboslaivynopajėgumai..................................................................................................388Transportas 35 Keleiviniotransportopaklausa.............................................................................................392 36Kroviniųtransportopaklausa................................................................................................396 37 Švaresnioiralternatyvauskuronaudojimas.......................................................................400

Europos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvos254 Europos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvos

B DALIS

Europos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvos Europos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvos

Pagrindiniai rodikliai

Europos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvos Europos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvosEuropos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvos 255Europos aplinka | 2005 m. būklė ir perspektyvos

B DALIS

Padėties apibūdinimas

AtaskaitosBdalįsudaro37pagrindiniųEAAnaudojamųaplinkosrodikliųapžvalga.Kiekvienasrodiklisapibūdinamasketuriųpuslapiųsantrauka.Informacijapateikiamaremiantisiki2005m.viduriopateiktaisduomenimis.Kiekvienasrodiklisiliustruojatamtikropagrindiniopolitikosuždavinioįgyvendinimoeigą,kuriyrapaaiškinamairįvertinama.Potopateikiamainformacijaapiepatįrodiklį,pagrindžiamasjopasirinkimas,apibrėžiamigaliminetikslumaiirpolitikoskontekstas.

Aptariamirodikliainetikpatystalpinasvarbiąinformaciją,betkartujietaippatpapildoirAdalyjepateiktąkompleksiškąvertinimąirCdalyjepadarytąanalizępalyginantsituacijąskirtingosešalyse.Minėtosedalysetaippatpateikiamosnuorodosįrodikliusirjųnaudojimometodiką.

Suišsamiomisrodikliųspecifikacijomis,techniniaispaaiškinimais,perspėjančiomisprognozėmisirvertinimugalimasusipažintiEAAtinklalapyje(šiuometuwww.eea.eu.int/coreset).Vertinimasbusatnaujinamasreguliariai,kaitikbusgautinaujiduomenys.

Sudarydamapagrindiniųrodikliųsąrašą,EAAsiekė:

• sukurtiracionalųirpastovųaplinkosaugospolitikosprioritetųįgyvendinimopažangosvertinimomechanizmą,kurisbūtųpagrįstasrodikliais;

• nustatytiduomenųsrautųkokybėsirapimtiesgerinimoprioritetus,kurieužtikrintųinformacijosiratliktosanalizėspalyginamumąbeitikslumą;

• supaprastintidalyvavimąpanašiuoseprocesuosetiekEuropoje,tiekužjosribų.

EAAsukūrėirišvystėpagrindiniųrodikliųsąrašątodėl,kadbuvoporeikisnedideliamskaičiuiįaplinkosauginę

politikąorientuotųpastovių,tačiaunestatiškųrodiklių,kuriepadėtųatsakytiįpasirinktusprioritetiniuspolitikosklausimus.Siekiant,kadšierodikliaibūtųnaudingirengiantaplinkosapsaugosataskaitas,juosreikėtųnagrinėtikartusukitainformacija.

Pagrindiniųrodikliųsąrašasapimašešiasaplinkosaugostemas(orotaršąirozonosluoksnioirimą,klimatokaitą,atliekas,vandenį,biologinęįvairovęirsausumosaplinką)beiketurisūkiosektorius(žemėsūkį,energetiką,transportąiržuvininkystę).

Pagrindiniairodikliaibuvoatrinktiišžymiaididesniorodikliųsąrašopagalkriterijus,kurieplačiaitaikomiEuropojebeiEkonominiobendradarbiavimoirplėtrosorganizacijosšalyse.Ypatingaibuvostengiamasi,kadšierodikliaiatitiktųpolitikosprioritetus,uždaviniusirtikslus,kadjiemssudarytireikalingiduomenysbūtųkokybiški,savalaikiaiirišsamūs,orodikliųapskaičiavimuibūtųtaikomitinkamaipagrįstimetodai.

Pagrindiniairodikliai,oypačjųvertinimoirpagrindiniųteiginiųdalis,visųpirmayraskirtipolitikosformuotojamsESirnacionaliniulygmeniu,nesjiegeriausiaigalipanaudotirezultatusvertindamipolitikosįgyvendinimopažangą.ESirnacionalinėmsinstitucijomsšiinformacijataippatgalibūtinaudingasiekiantsupaprastintiduomenųperdavimąESlygmeniu.

Pateiktusduomenisiranalizėsmetodikąkaipdarbopriemonęgalinaudotiiraplinkosaugosekspertai.Jųprašomakritiškaiįvertintirodiklius,parašytisavokomentarusirtaipprisidėtiprieEAApagrindiniųrodikliųtobulinimoateityje.

Plačiojivisuomenėsupagrindiniaisrodikliaisgalėssusipažintiinternete.Čiapateikiamasupaprastintatekstoversija,otaippatirpriemonėssavarankiškaiduomenųanalizeiirpranešimamsrengti.

Padėties apibūdinimas


B DALIS


Rūgštėjimą sukeliančių teršalų emisija01

Pagrindinis politikos klausimas

KokiospažangospasiektamažinantrūgštėjimąsukeliančiųteršalųemisijąEuropoje?

Pagrindiniai teiginiai

RūgštėjimąsukeliančiųdujųemisijabuvogerokaisumažintadaugelyjeEAAšaliųnarių.Nepaisantekonominioaugimo(BVP),1990–2002metaissenosiosevalstybėsenarėse(ES‑15)emisijasumažėjo43proc.,onaujosiosevalstybėsenarių(ES‑10)–58proc.VisoseEAAšalysenarėse,beMaltos,emisijasumažėjo44proc.

Rodiklio įvertinimas

DaugelyjeEAAšaliųnariųrūgštėjimąsukeliančiųdujųemisijabuvogerokaisumažinta.1990–2002metaisES‑15emisijasumažėjo43proc.daugiausiadėlto,kadsumažėjosierosdioksido,kurissudaro77proc.nuobendrosumažėjimo,išmetimai.Išmetimaibuvosmarkiaisumažintienergetikos,pramonėsirtransportosektoriuose,kurieapskaičiuotąbendrąrūgštėjimąsukeliančiųdujųemisijąatitinkamaisumažino52proc.,16proc.ir13proc.Išmetimųsumažėjimąišesmėsnulėmėkuropakeitimasgamtinėmisdujomis,ekonominisrestruktūrizavimasnaujosioseVokietijosžemėseirkaikurioseelektrinėsepradėtastaikytiišmetamųdujųnusierinimas.Šisemisijossumažinimasreiškia,kadES‑15sėkmingaisiekiabendrojotiksloiki2010metųsumažintiaplinkąrūgštėjimąsukeliančiųmedžiagųišmetimus.

RūgštėjimąsukeliančiųmedžiagųemisijataippatžymiaisumažėjoES‑10iršalysekandidatėse(ŠK‑4).Nuo1990iki2002metųišmetimaiES‑10valstybėsenarėsesumažėjo58proc.daugiausiadėldideliosierosdioksidoemisijossumažinimo,kaipirES‑15šalyse.

Azotooksidųemisijasumažėjodėltaršosmažinimopriemonių,taikomųkeliųtransportosrityjeirdideliuosekurądeginančiuoseįrenginiuose.

Rodiklio apibrėžimas

Rodiklisnaudojamasantropogeniniųrūgštėjimąsukeliančiųmedžiagų,t.y.azotooksidų,amoniakoirsierosdioksidų,kuriųkiekvienavertinamapagaljosrūgštingumopotencialą,išmetamųkiekiųtendencijomsnuo1990metųstebėti.Rodiklistaippatteikiainformacijos

apieemisijospokyčiuspagrindiniuoselabiausiaitaršąlemiančiuoseūkiosektoriuose.

Rodiklio pagrindimas

Rūgštėjimąsukeliančiosmedžiagosdarožaląžmoniųsveikatai,ekosistemoms,pastatamsirmedžiagoms(korozija).Sukiekvienuteršalusiejamaspoveikispriklausonuojorūgštiningumopotencialobeiekosistemųirmedžiagųsavybių.DaugelyjeEuroposekosistemųrūgštėjimąsukeliančiųmedžiagųiškritosvisdarviršijakritinesapkrovas.

Rodiklispadedaįvertintipažangą,kuripadarytaįgyvendinant1979m.Tolimųtarpvalstybiniųoroteršalųpernašųkonvencijos(angl.CLRTAP)GotenburgoprotokoląirESdirektyvądėltamtikrųatmosferosteršalųišmetimonacionaliniųribų(angl.NEC)(2001/81/EB).

Politikos kontekstas

NOX,SO2irNH3emisijostikslinėsribosyranustatytosESdirektyvojedėltamtikrųįatmosferąišmetamųteršalųnacionaliniųlimitų(angl.NEC)irJungtiniųTautųTolimųtarpvalstybiniųoroteršalųpernašųkonvencijos(angl..CLRTAP)Gotenburgoprotokole.IšmetimųmažinimotikslaipagalNECES‑10šalimsbuvonustatyti2003m.StojimoįEuroposSąjungąsutartyje.

NECnumatytišiektiekgriežtesniišmetamųteršalųkiekiomažinimoiki2010metųtikslaineiGotenburgoprotokolotikslaiES‑15šalims.

Rodiklio netikslumas

Kaiišmetimaiyravertinamiperrūgštingumopotencialą,atsirandatamtikrinetikslumai.Laikoma,kadrugštingumopotencialasyravienodasvisojeEuropoje,tačiauvietiniamelygmenyjejisgalibūtivertinamasskirtingai.

EAAnaudojaduomenis,kuriuosjaioficialiaipateikiaESvalstybėsnarėsirkitosEAAšalysnarės,kurioslaikosibendrųjųrekomendacijųdėloroteršalųemisijųapskaičiavimoirduomenųteikimo.

Laikoma,kadNOX,SO2irNH3apskaičiuotųkiekiųEuropojenetikslumaiatitinkamaisvyruojatarp+/–30proc.,10proc.ir50proc.

Pagrindiniai rodikliai | Oro tarša ir ozono sluoksnio irimas


B DALIS

1 pav. Rūgštėjimą sukeliančių teršalųemisijos tendencija (EAA šalyse narėse), 1990– 2002 m.

Pastaba: Be Maltos duomenų.

Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją.

Rūgštėjimą sukeliančių teršalų emisija

0

20

40

60

80

100

120

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

0 200 400 600 8001 0001 2001 4001 6001 800

Indeksas Rūgštingumo ekvivalentas Kt

Pastaba: Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/ EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją.

2 pav. Rūgštėjimą sukeliančių teršalų emisijos tendencija (ES‑15 šalyse), 1990– 2002 m.

NEC direktyvos tikslas 2010 m.


NEC direktyvos tikslinė trajektorija

0

20

40

60

80

100

120

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2010

0

200

400

600

800

1 000

1 200

Indeksas Rūgštingumo ekvivalentas Kt

3 pav. Rūgštėjimą sukeliančių medžiagų emisijos pokytis (ELPA‑3 ir ES‑15) lyginant su DAITNR tikslais 2010 m. (tik ES‑15), 1990– 2002 m.

Pastaba: Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/ EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

1990–2010 DAITNR tikslas1990–2002

% – 80 – 70 – 60 – 50 – 40 – 30 – 20 – 10 0 10 20

IslandijaGraikija

PortugalijaIspanija

NorvegijaAirija

AustrijaŠvedija

PrancūzijaLichtenšteinas

BelgijaLiuksemburgas

Italija Nyderlandai

DanijaES-15

SuomijaJungtinė Karalystė

Vokietija



B DALIS


4 pav. Rūgštėjimą sukeliančių medžiagų emisijos pokytis (ŠK‑4 ir ES‑10) lyginant su NEC direktyvos tikslais 2010 m. (tik ES‑10), 1990– 2002 m.


Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

1990–2010 DAITNR tikslas1990–2002

– 100 – 80 – 60 – 40 – 20 0 20 40 60 80

Turkija

Kipras

Rumunija

Lenkija

Slovėnija

Kroatija

Bulgarija

Vengrija

ES-10

Estija

Lietuva

Slovakija

Latvija

Čekijos Respublika

Malta

%



B DALIS

5 pav. Aplinką rūgštinančių teršalų išmetimų kiekio indėlio pokytis pagal atskirus ūkio sektorius ir teršalus (ES‑15), 2002 m.

Sieros dioksidas

Azoto oksidai (kaip NO2)

Amoniakas

Energetikos pramonė

Pramonė (energija)

Pramonė (procesai)

Kita (energija)

Kelių transportas

Kitas transportas

Žemės ūkis

Atliekos

Kita

– 76,9

– 19,4

– 3,7

– 51,7

– 16,5

– 2,8

– 7,8

– 13,2

– 2,8

– 4,3

– 0,1

– 0,8

%

– 90 – 70 – 50 – 30 – 10 10 30

Pastaba: Schemos rodo, kiek konkretus sektorius ir (arba) teršalas prisidėjo prie bendro emisijų pokyčio 1990– 2002 metais.

Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).



B DALIS


Ozono pirmtakų emisija 02


KokiospažangospasiektamažinantozonopirmtakųemisijąEuropoje?


1990–2002metaispažemioozonosusidarymąnulemiančiųdujų(pažemioozonopirmtakų)emisijossumažėjimą33proc.EAAšalysenarėsedaugiausianulėmėkatalizatoriųįdiegimasnaujuoseautomobiliuose.


1990–2002m.bendraozonopirmtakųemisijaEAAšalysenarėsebuvosumažintos33proc.ES‑15šalyseišmetimaisumažėjo35proc.

ES‑15šalyseemisijanuo1990metųmažėjodaugiausiadėlto,kadautomobiliųkuruibuvopradėtinaudotikatalizatoriai,atsiradodaugiaudyzeliniųautomobilių,opramonėjebuvopradėtitaikytitirpikliųdirektyvosreikalavimai.Buvožymiaisumažintaozonopirmtakųemisijaišenergetikosirtransportosektorių,atitinkamai10proc.ir65proc.Dėkadirektyvos,nustatančiostamtikrųatmosferosteršalųišmetimamsnacionalinesribas,reikalavimų,sumažintaozonopirmtakų(nemetaniniųlakiųjųorganiniųjunginių(NMLOJ)irazotooksidų(NOX))emisijareiškia,kadES‑15sėkmingaisiekiabendrojotiksloiki2010metųsumažintišiųteršalųišmetimus.

2002metaispriepažemioozonosusidarymolabiausiaiįtakojonemetaniniailakiejiorganiniaijunginiai(38proc.bendrosemisijos)irazotooksidai(48proc.bendrosemisijos).Angliesmonoksidoirmetanoišmetimaiatitinkamaisudarė13proc.ir1proc.1990–2002metaisNOXirNMLOJemisijabuvogerokaisumažintairatitinkamaisudarė37proc.ir44proc.bendropirmtakųišmetamokiekiosumažėjimo.

1990–2002metaisES‑10(1)šalysebendraozonopirmtakųemisijabuvosumažinta42proc.2002metaisnemetaniniailakūsorganiniaijunginiai(32proc.bendrosemisijos)irazotooksidai(51proc.bendrosemisijos)buvopagrindiniaiteršalai,nulėmępažemioozonosusidarymąES‑10šalyse.


Rodiklisnaudojamasantropogeniniųozonopirmtakų,t.y.azotooksidų,angliesmonoksido,metanoirnemetaniniųlakiųjųorganiniųjunginių,kuriųkiekvienasvertinamaspagaltroposferinioozonosudarymopotencialą,išmetimųtendencijomsnuo1990metųstebėti.Rodiklistaippatteikiainformacijosapieemisijospokyčiuspagalpagrindiniustaršosšaltiniųsektorius.


Ozonas—taistiprusoksidantas,otroposferinisozonasgalidarytineigiamąpoveikįžmoniųsveikataiirekosistemoms.Santykinęozonopirmtakųpoveikiodalįgalimaįvertintipagaltroposferinioozonopirmtakųsudarymopotencialą(TOSP).


NOXirNMLOJemisijųtikslinėsribosyranustatytosESdirektyvojedėltamtikrųįatmosferąišmetamųteršalųišmetimonacionaliniųlimitų(angl.NEC)irJungtiniųTautųTolimųtarpvalstybiniųoroteršalųpernašųkonvencijos(angl.CLRTAP)Gotenburgoprotokole.EmisijosmažinimotikslaiES‑10šalimspagalNECdirektyvąbuvonustatyti2003m.StojimoįEuroposSąjungąsutartyje.Angliesmonoksido(CO)armetano(CH4)išmetimamsESlygmenyjekonkretūstikslainėranustatyti.

NECdirektyvojenumatytišiektiekgriežtesniemisijųmažinimotikslaineiGotenburgoprotokole.


EAAnaudojaduomenis,kuriuosjaioficialiaipateikiaESvalstybėsnarėsirkitosEAAšalysnarės,kurioslaikosibendrųjųrekomendacijųdėloroteršalųNOX,NMLOJ,CO,irIPCCrekomendacijųdėlšiltnamioefektąsukeliančiųdujųCH4emisijosapskaičiavimoirduomenųteikimo.

(1) Malta duomenų nepateikė.



B DALIS

1 pav. Ozono pirmtakų emisijos (NMLOJ ekvivalento Kt) tendencijos EAA šalyse narėse, 1990– 2002 m.

Pastaba: Be Maltos duomenų. Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti

duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ir UNFCCC.

NMLOJ, CO, CH4 ir NOX kaip ozono pirmtakai

NMLOJ ir NOX kaip ozono pirmtakai

Indeksas NMLOJ ekvivalentai Kt

0

20

40

60

80

100

120

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

05 000

10 00015 00020 00025 00030 00035 00040 00045 000

2 pav. Ozono pirmtakų emisijos (NMLOJ ekvivalento Kt) tendencijos ES‑15 šalyse, 1990– 2002 m.

Pastaba: Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ir UNFCCC.

NEC direktyvos tikslinė trajektorija (tik NMLOJ ir NoX)NMLOJ ir NOX kaip ozono pirmtakai

NEC direktyvos tikslas 2010 m. (tik NMLOJ ir NoX)

Indeksas NMLOJ ekvivalentai Kt

NMLOJ, CO, CH4 ir NOX kaip ozono pirmtakai

0

20

40

60

80

100

120

0

5 000

10 000

15 000

20 000

25 000

30 000

35 000

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2010

3 pav. Ozono pirmtakų emisijos pokytis (ELPA‑3 ir ES‑15) lyginant su DAITNR tikslais 2010 m. (tik ES‑15), 1990– 2002 m.

Pastaba: Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

NEC direktyvos tikslas 2010 m. (tik NMLOJ ir NoX)1990–2002 m. (tik NMLOJ ir NOX)

% – 80 – 70 – 60 – 50 – 40 – 30 – 20 – 10 0 10 20

Portugalija Graikija

Norvegija Ispanija Islandija

Airija Belgija

Austrija Liuksemburgas

Danija Italija

Suomija ES-15

Prancūzija Švedija

Lichtenšteinas Nyderlandai

Jungtinė Karalystė Vokietija

Ozono pirmtakų emisija


B DALIS


4 pav. Ozono pirmtakų emisijos pokytis (ŠK‑4 ir ES‑10) lyginant su DAITNRD tikslais 2010 m. (tik ES‑10), 1990– 2002 m.



– 80 – 60 – 40 – 20 0 20 40 60

NEC direktyvos tikslas 2010 m. (tik NMLOJ ir NoX) 1990–2002 m. (tik NMLOJ ir NOX)

Turkija

Kipras

Slovėnija

Kroatija

Vengrija

Rumunija

Lenkija

ES-10

Latvija

Bulgarija

Čekijos Respublika

Estija

Lietuva

Slovakija

Malta

%

Laikoma,kadNOX,NMLOJ,COirCH4emisijosapskaičiavimųnetikslumaiEuropojeyraatitinkamai+/–30proc.,50proc.,30proc.ir20proc.Vertinimasperozonosusidarymopotencialąįnešatamtikrųnetikslumų.Laikoma,kadpotencialasyravienodasvisojeEuropoje,

tačiauvietoslygmeniunetikslumaiyradidesniirkaikuriegalutinįrezultatąįtakojantysveiksniaiyrasvarbesni.Kaikuriastendencijasgaliiškreiptinevisipateikiamiduomenysirjųpagrinduatliekamaintrapoliacijairekstrapoliacija.



B DALIS

5 pav. Kiek kiekvienas sektorius ir teršalas įtakoja ozono pirmtakų emisijos pokyčius (ES‑15), 1990– 2002 m.



%– 70 – 60 – 50 – 40 – 30 – 20 – 10 0 10 20 30

Anglies monoksidas

NMLOJ

Azoto oksidai

Metanas


Nevaldoma emisija

Pramonė (energija)

Pramonė (procesai)

Kita (energija)

Kita (ne energija)

Transportas

Žemės ūkis

Atliekos

Nepriskirta

– 18,3

– 44,2

– 37,0

– 0,5

– 10,1

– 4,4

– 4,9

– 2,3

– 3,3

– 8,0

– 64,8– 2,1

– 0,2

– 0,1

Ozono pirmtakų emisija


B DALIS


Pirminių dalelių ir antrinių dalelių pirmtakų emisija

03

1 pav. Pirminių ir antrinių smulkiųjų dalelių emisija (ES‑15 šalyse), 1990– 2002 m.


Kokiospažangospasiektamažinantsmulkiųjųdalelių(KD10)irjųpirmtakųemisijąES‑15?


1990–2002metaisbendrasmulkiųjųdaleliųemisijaES‑15šalysebuvosumažinta39proc.Tokįsumažėjimąišesmėsnulėmėnetikantriniųdaleliųpirmtakųemisijossumažinimas,betirenergetikospramonėsišmetamųpirminiųKD10kiekiųsumažinimas.


1990–2002metaissmulkiųjųdaleliųišmetimaiES‑15šalysebuvosumažinti39proc.LabiausiaipriekietųjųdaleliųsusidarymoES‑15šalyse2002metaisįtakojoNOX(55proc.)irSO2(20proc.)išmetimai.1990–2002metaisbendraemisijaišesmėssumažėjoenergetikos,keliųtransportoirpramonėssektoriuose,kaibuvopradėtostaikytiarbapagerintostaršosmažinimopriemonės.Šiųtrijųsektoriųindėlisįbendrąišmetimųkiekiosumažėjimąatitinkamaisudarė46proc.,22proc.ir16proc.


Šisrodiklisnaudojamaspirminiųdalelių,mažesniųkaip10μm(KD10),irantriniųdaleliųpirmtakų,kurievertinamipagalkiekvienonagrinėjamopirmtakodaleliųsudarymopotencialą,išmetimųtendencijomsstebėti.

Rodiklistaippatteikiainformacijosapieišmetimųpokyčiuspagalpagrindiniustaršosšaltiniųsektorius.


Pastaraisiaismetaismoksliniustyrimųbagažąpapildėdaugybėepidemiologiniųtyrimų,kurierodoegzistuojantįryšįtarpilgalaikiobeitrumpalaikiosmulkiųjųdaleliųpoveikioirįvairiųsunkiųsveikatossutrikimų.Smulkiosiosdalelėsyražalingosžmoniųsveikataiirdėljųatsirandagalimybėsusirgtiįvairiausiomiskvėpavimotakųligomis.SmulkiosiosdalelėsyrapirminiųKD10emisijosirantriniųKD10pirmtakųemisijossuma.PirminėsKD10reiškiasmulkiąsiasdaleles(t.y.daleles,kuriųaerodinaminisskersmuoyranedidesniskaip10μm),kuriosišmetamostiesiaiįorą.AntriniųKD10pirmtakai—taiteršalai,kurieišdaliestransformuojamiįdalelesorevykstantfotocheminėmsreakcijoms.Didelėdalismiestų

2002

2000

1998

1996

1994

1992

1990

0

20

40

60

80

100

120

Dalelių (pirminių ir antrinių) emisija

Indeksas tūkst. tonų

0

5 000

10 000

15 000

20 000

25 000

Pastaba: Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją. Jeigu šalys nenurodė pirminių KD10 išmetimų kiekio, jų vertės buvo paimtos iš RAINS modelio (IIASA) (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

gyventojųyraveikiamasmulkiosiomisdalelėmis,kuriųkiekiaiviršijaribinesvertes,nustatytassiekiantapsaugotižmoniųsveikatą.Neseniaibuvonumatytanemažaiaplinkosauginiųpriemonių,kuriomissiekiamakontroliuotidaleliųkoncentracijasirtaipapsaugotižmoniųsveikatą.


PirminiųKD10išmetimųmažinimuiESnėranustatytikonkretūstikslaiES.ŠiuometudaugiausiadėmesioskiriamaantriniųKD10pirmtakųišmetimųkontrolei.Tačiauyrakeliosdirektyvosirprotokolai,kurietaikomipirminiųKD10emisijai,įskaitantKD10orokokybėsnormas,nustatytaspirmojojedukterinėjedirektyvojepriebendrosiosaplinkosorokokybėsdirektyvos,irišmetimųnormastamtikriemsmobiliemsirstacionariemspirminiųKD10irantriniųKD10pirmtakųšaltiniams.



B DALIS

2 pav. Pirminių ir antrinių smulkiųjų dalelių emisijos pokyčiai (ELPA‑3 ir ES‑15), 1990– 2002 m.

Pokytis proc. 1990–2002 m.

%

– 70 – 60 – 50 – 40 – 30 – 20 – 10 0 10 20

Islandija

Portugalija

Graikija

Ispanija

Austrija

Norvegija

Airija

Belgija

Prancūzija

Švedija

Suomija

Italija

Nyderlandai

Lichtenšteinas

Liuksemburgas

Danija

ES-15

Jungtinė Karalystė

Vokietija

Pastaba: Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją. Jeigu šalys nenurodė pirminių KD10 emisijų, jų kiekiai buvo paimti iš RAINS modelio (IIASA) (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

ESdirektyvojedėltamtikrųįatmosferąišmetamųteršalųnacionaliniųlimitų(angl.NEC)irJungtiniųTautųTolimųtarpvalstybiniųoroteršalųpernašųkonvencijos(angl..CLRTAP)GotenburgoprotokoleyranustatytisiektinilimitaidaleliųpirmtakųNOX,SO2irNH3išmetimams.EmisijosmažinimotikslaiES‑10šalimsbuvonustatyti2003m.StojimoįEuroposSąjungąsutartyje,siekiantjuossuderintisuNECdirektyva.Beto,StojimosutartyjeyranumatytiišmetimųmažinimotikslaivisameES‑25regione.


EAAnaudojaduomenis,kuriuosjaioficialiaipateikiaESvalstybėsnarėsirkitosEAAšalysnarės,kurioslaikosibendrųjųrekomendacijųdėloroteršalųemisijosapskaičiavimoirduomenųteikimo.

Laikoma,kadNOX,SO2irNH3emisijosvertinimoEuropojenetikslumaiyraatitinkamaiapie30proc.,10proc.ir50proc.

PirminiųKD10emisijosduomenysdažniausiaibūnamažiautikslūsneiantriniųKD10pirmtakųemisijosduomenys.

Kairemiamasibendraisiaisdaleliųsusidarymomechanizmais,atsirandatamtikrinetikslumai.Laikoma,kadšiemechanizmaiyravienodivisojeEuropoje,tačiaukonkrečiojevietojejuosgalilemtiskirtingiveiksniai.

Pirminių dalelių ir antrinių dalelių pirmtakų emisija


B DALIS


3 pav. Atskirų ūkio sektorių ir teršalų dalis nulėmusi pirminių ir antrinių smulkiųjų dalelių (KD10) emisijos pokytį (ES‑15) 2002 m.

Pastaba: Schema rodo, kiek konkretus ūkio sektorius ir (arba) teršalas įtakojo prie bendro emisijos pokyčio 1990– 2002 metais.

Duomenų šaltinis: 2004 m. oficialiai pateikti duomenys apie apie bendrus nacionalinius ir sektorinius išmetimų kiekius pagal UNECE/EMEP Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją. Jeigu šalys nenurodė pirminių KD10 emisijų, jų kiekiai buvo paimti iš RAINS modelio (IIASA) (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

%

– 80 – 60 – 40 – 20 0 20 40

KD10

NOX

SO2

NH3

Kita (energija)

Pramonė (procesai)

Pramonė (energija)

Nevaldoma emisija


Kita (ne energija)

Kelių transportas

Kitas transportas

Žemės ūkis

Atliekos

Nepriskirta

– 4,0

– 35,0

– 59,2

– 1,8

– 46,3

– 1,0

– 15,7

– 2,8

– 6,9

0,0

– 21,5

– 3,2

– 2,3

– 0,1

0,2



B DALISPirminių dalelių ir antrinių dalelių pirmtakų emisija


B DALIS


Oro kokybės ribinių verčių viršijimas miestuose

04


Kokiospažangospasiektamažinantoroteršalųkoncentracijasmiestuoseikiribiniųverčių(SO2,NO2.irKD10)arbasiektinųverčių(ozono),kaipnustatytabendrojojeorokokybėsdirektyvojeirjosdukterinėsedirektyvose?


Didelėdalismiestųgyventojųyraveikiamitokiųoroteršalųkoncentracijų,kuriosviršijasveikatainepavojingąlygįarbaorokokybėsdirektyvosenustatytassiektinasvertes.SO2koncentracijossparčiaimažėja,tačiaukitųteršalųaiškausmažėjimotendencijųnestebima.

OroužterštumasKD10yravisaiEuropaiaktualiorokokybėsproblema.Miestuoseveikiančiųmatavimostočiųduomenysrodo,kadbeveikvisosešalyseyraviršijamosfoninėskoncentracijosribinėsvertės.

Ozonastaippatyradaugeliuišaliųaktualiproblema,norssveikataipavojingosribosPietų,VidurioirRytųEuropojeyradažniauviršijamosneijosšiaurėsvakarųdalyje.

RibinėsNO2vertėsyraviršijamostankiaiapgyvendintoseteritorijoseEuroposšiaurėsvakaruosebeididelėsemiestoaglomeracijosePietų,VidurioirRytųEuropoje.

RibinėsSO2vertėsyraviršijamostikkelioseRytųEuroposvalstybėse.


KD10dalelėsoreatsirandadėltiesiogiaiišmetamųteršalų(pirminiųKD10)arbaišmetamųdaleliųpirmtakų(azotooksidų,sierosdioksido,amoniakoirorganiniųjunginių),kurieišdaliestransformuojamiįdaleles(antrinesKD)orevykstantcheminėmsreakcijoms.

NorsKD10monitoringasyraribotas,akivaizdu,kaddidelędalįmiestųgyventojų(25–55proc.)veikiatokioskietųjųdaleliųkoncentracijos,kuriosviršijaESribinesvertes,nustatytassiekiantapsaugotižmoniųsveikatą(1pav.).

2pav.parodytadidžiausiųvidutiniųdienosKD10parosvidurkiųverčiųmažėjimotendencijaiki2001metų.

Norspanašu,kadozonopirmtakųišmetimųsumažinimaspadėjosumažintimaksimaliasozonokoncentracijastroposferoje,sveikatainepavojingasiektinaozonokoncentracijosvertėyrasmarkiaiviršijamadidelėje

teritorijoje.2002metaismaždaug30proc.miestųgyventojųbuvoveikiamididesnėskaip120μgO3/m3.koncentracijosilgiaukaip25dienas(3pav.).

Nuolatiniųstebėjimųvykdytų1996–2002metaisduomenysnerodojokiosžymesnėstendencijos,kadmažėtųatvejųkaiyraviršijamasiektinaO3vertė(maksimali8valandųvertėperparą)(4pav.).

Maždaug30proc.miestųgyventojųgyvenadidmiesčiuose,kuriuosemiestofoninėskoncentracijosviršijaazotodioksidometinęribinęvertę,lygią40μg/m3.Tačiautikėtina,kadribinėsvertėstaippatviršijamosmiestuose,kuriuosemiestofoninėkoncentracijanesiekiaribinėsvertės,visųpirmaten,kurvykstaintensyvuseismas.

Pagrindinisįorąišmetamųazotooksidų(NO2)šaltinisyrakeliųtransporte,elektrinėseirpramoniniuosekatiluosenaudojamaskuras,nulemiadaugiaukaip95proc.

1 pav. Oro kokybės KD10 ribinės vertės viršijimas miestuose (EAA šalys narės), 1996– 2002 m.

Pastaba: Iki 1997 metų nebuvo tinkamų monitoringo duomenų. Nuo 1997 iki 2002 metų bendras gyventojų skaičius, kuriam skaičiuojamas poveikio įvertinimas, išaugo nuo 34 iki 106 milijonų, kadangi atsirado daugiau monitoringo stočių, teikiančių duomenis apie oro kokybę. Įvairių metų poveikio kategorijos skirtumus iš dalies galėjo nulemti meteorologiniai skirtumai ir erdvinės aprėpties pokyčiai.

Duomenų šaltinis: AIRBASE (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

Miestų gyventojų sk. proc.

0

25

50

75

100

> 35 dienos 1–7 dienos

8–35 dienos 0 dienų

2002 2000 1998 1996



B DALIS

2 pav. Didžiausia paros KD10 koncentracija (36‑ji didžiausia paros vidurkio vertė) nustatyta miestų stotyse (EAA šalys narės), 1997– 2002 m.

Pastaba: Duomenų šaltinis: AIRBASE (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

µg/m3

0

25

50

75

100

200220012000199919981997

Vidurkis

Ribinė vertė

10 proc. stebimų vietų išmatuota KD10 koncentracija yra žemiau šios linijos

90 proc. stebimų vietų išmatuota KD10 koncentracija yra žemiau šios linijos

Europojeišmetamųteršalų.EmisijąsumažintipadėjogaliojančiųESteisėsaktų(kurądeginančiųįrenginiųirTIPKdirektyvos,Auto‑oilprogramosirNECdirektyva)irCLRTAPprotokolųįgyvendinimas.ŠissumažėjimaskolkasnepaveikėvidutiniųmetiniųNO2koncentracijų,kuriosmatuojamosmiestofoninėseorokokybėsmonitoringostotyse.

Anglyje,naftojeirmineralinėjerūdojeesantisierayrapagrindinisįorąišmetamosierosdioksidošaltinis.Nuopraeitoamžiausseptintojodešimtmečiokuro,kuriosudėtyjeyrasieros,deginimoišesmėsbuvoatsisakytamiestuoseirkitosegyvenamosevietovėse,visųpirmaVakarųEuropoje,opastaruojumetuirdaugelyjeViduriobeiRytųEuroposvalstybių.Didelisutelktiejitaršosšaltiniai(elektrinėsirenergetikosįmonės)išliekapagrindiniusierosdioksidoemisijosšaltiniu.Perpastarąjįdešimtmetįžymiaisumažinusišmetimus,gyventojų,kurieyraveikiamiESribinęvertęviršijančiųSO2koncentracijų,skaičiuslikomažesnisnei1proc.


Rodiklisparodo,kokiaEuroposmiestųgyventojųprocentinėdalispotencialiaiyraveikiamasierosdioksido,KD10,azotodioksidoirozonokoncentracijomis(μg/m3),viršijančiomis

ESribinęarbasiektinąvertę,nustatytąsiekiantapsaugotižmoniųsveikatą.Jeiguyranustatytoskeliosribinėsvertės(žr.politikoskontekstą),rodiklisskaičiuojamaspagalgriežčiausią.

Miestųgyventojųskaičius—taibendrasgyvenančiųmiestuose,kuriuoseyrabentvienamonitoringostotis,žmoniųskaičius.


Epidemiologiniaityrimaiparodė,kadyrastatistiškaipatikimasryšystarptrumpalaikio,oypačilgalaikio,kietųjųdaleliųkoncentracijųaplinkosorepoveikioirdidesniosergamumobei(ankstyvos)mirties.Kietųjųdaleliųlygiai,kuriegaliturėtipoveikiožmoniųsveikatai,dažniausiaiyraišreiškiamikaipįkvepiamųdalelių,kuriųatitinkamasaerodinaminisskersmuoyranedidesniskaip10μm(KD10),masėskoncentracija.Smulkesniųdalelių(KD2,5)poveikissveikataiyradarlabiauakivaizdus.Norssparčiaidaugėjaįrodymų,kadkietosiosdalelėsžalingossveikatai,neįmanomanustatytitokiosslenkstinėsvertės,kuriosnepasiekusnebūtųdaromaspoveikissveikatai.TodėlnėrajokiųPSOrekomenduojamųorokokybėsgairiųdėlkietųjųdalelių,tačiauESyranustačiusiribinęvertę.



B DALIS


3 pav. Ozono siektinų verčių viršijimas miestuose (EAA šalys narės), 1996– 2002 m.

Pastaba: Nuo 1997 iki 2002 metų bendras gyventojų skaičius, kuriam skaičiuojamas poveikio įvertinimas, išaugo nuo 50 iki 110 milijonų, kadangi atsirado daugiau monitoringo stočių, teikiančių duomenis pagal Sprendimo 97/101/EB reikalavimus. Iki 1996 metų surinkti duomenys apie mažiau kaip 50 milijonų gyventojų tinkamai neatspindi padėties Europoje. Įvairių metų poveikio kategorijos skirtumus iš dalies galėjo nulemti meteorologiniai skirtumai ir erdvinės aprėpties pokyčiai.


Miestų gyventojų sk. proc.

0

25

50

75

100

> 50 dienų 1–25 dienos

26–50 dienų 0 dienų

2002 2000 1998 1996

Keletądienųtrunkantisdidelėsozonokoncentracijospoveikisgalipadarytižymiosžalossveikatai,visųpirmasukeltikvėpavimotakųuždegimusirpablogintiplaučiųfunkciją.Vidutiniųozonokoncentracijųpoveikisperilgesnįlaikotarpįmažiemsvaikamsgalipablogintiplaučiųfunkciją.

Trumpalaikisazotodioksidopoveikisgalipažeistikvėpavimotakusirplaučius,pablogintiplaučiųfunkcijąirpadidintialerginįjautrumą.Toksikologiniaityrimairodo,kadilgalaikisazotodioksidopoveikisgalisukeltinegrįžtamusplaučiųstruktūrosirfunkcijospakitimus.

Sierosdioksidasyratoksiškasžmonėmsirjopoveikisvisųpirmapasireiškiakvėpavimosistemai.Jisgalidarytinetiesioginįpoveikįžmoniųsveikatai,kadangigalisuformuotisierosrūgštiesirsulfatųsmulkiąsiasdaleles.


ŠisrodiklisŠvarausoroEuropai(CAFE)programaiteikianaudingosinformacijos.Bendrojojeorokokybėsdirektyvoje(96/62/EB)yranustatytipagrindiniaiorokokybėsvaldymobeisveikataižalingųteršalųvertinimokriterijaiirstrategijos.Keturiosedukterinėsedirektyvoseyranustatytasistema,kuriospagrinduES,siekdamaapsaugotižmoniųsveikatą,nustatėribinesSO2,NO2,KD10,švino,COirbenzenoribinesvertesbeisiektinusozono,sunkiųjųmetalųirpolicikliniųaromatiniųangliavandeniliųlygius.

NacionaliniųišmetimųsiektinilimitaibuvonustatytosCLRTAPGotenburgoprotokoleirESdirektyvojedėltamtikrųįatmosferąišmetamųteršalųnacionaliniųlimitų(NECdirektyva;2001/81/EB).Taipsiekiamatuopatmetuspręstikonkrečiųteršalų,kuriepavojingižmoniųsveikatai,keliamasorokokybėsproblemas,otaippatpažemioozono,rūgštėjimoireutrofikacijosproblemas,kuriosneigiamaiveikiaekosistemas.

Šiemsrodikliamsnustatytitikslaiyrapagrįstiribinėmisvertėmis,nurodytomisTarybosdirektyvoje1999/30/EBdėlsierosdioksido,azotodioksido,kietųjųdaleliųiršvinoribiniųverčiųaplinkosore,oozonui,siekiantapsaugotižmoniųsveikatą,nustatytasiektinavertėirilgalaikiaitikslai,yranurodytiTarybosdirektyvoje2002/3/EB.


Manoma,kadorokokybėsduomenys,kuriuosEuroposKomisijaoficialiaigaunapagalSprendimodėlinformacijosmainųreikalavimus,yrapatikrintinacionalinioduomenųteikėjoiryrapatikimi.Tačiaudažnaistočiųcharakteristikosirpateikiamiduomenys



B DALIS

4 pav. Didžiausia ozono koncentracija (26‑asis didžiausias 8 valandų paros vidurkis), nustatyta miesto foninėse stotyse (EAA šalys), 1996– 2002 m.

µg 03/m3

Vidurkis

Ribinė vertė

10 proc. stebimų vietų koncentracija yra žemiau šios linijos

90 proc. stebimų vietų koncentracija yra žemiau šios linijos

2002 2001 2000 1999 1998 1997 1996 0

50

100

150

200

Pastaba: Duomenų šaltinis: AIRBASE (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

yranepakankamaipagrįsti.Duomenysdažnainėrareprezentatyvūsvisųšaliesmiestuosegyvenančiųžmoniųmastu.Atliekanttikslesnįvertinimą,yranaudojamitosmiestostotiesduomenys,kuriojebuvoužfiksuotasdidžiausiaspoveikis.Atliekantšį„blogiausioatvejo“skaičiavimą,laikoma,kaddidžiausiasribinėsvertėsviršijimodienųskaičius,nustatytasbetkuriojeveikiančiojestotyje(klasifikuojamojekaipmiesto,gatvės,kitaarbanenustatyta),atitinkavisąmiestą.Konkrečiojevietovėjerezultataikiekvienaismetaisskiriasidėlmeteorologiniųskirtumų.

DuomenysapieKD10koncentracijasyranaudojamiištųmonitoringostočių,kurioseyrataikomaspamatinisanalizėsmetodas(gravimetrija),otaippatirkitimetodai.Pateiktosinformacijosnepakankanustatyti,aršalysnaudojančiosnepamatiniusmetodustaikėjųkoregavimąir,jeitaikė,kuriosišjųtaidarė.Dėlnetikslumų,susijusiųsutrūkstamainformacija,sisteminėpaklaidagalisiektiiki30proc.Turimųduomenųkiekismetųbėgyjeyranevienodas,oiki1997metųyranepakankamas.



B DALIS


Rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono poveikis ekosistemoms

05


Kokiospažangospasiektamažinantrūgštėjimo,eutrofikacijosirozonopoveikįekosistemoms?


Nuo1980metųEuroposaplinkosrūgštėjimasbuvoakivaizdžiaisumažintas,tačiaumažėjimotempasšiektieksulėtėjonuo2000metų.Siekiantužtikrinti,kadnustatytitikslaibuspasiektiiki2010metų,būtinanuolatossektiprocesąirimtistolimesniųveiksmų.

Nuo1980metųeutrofikacijašiektieksumažėjo,tačiau,atsižvelgiantįesamaspriemones,toliauiki2010metųjiturėtųtiknežymiaisumažėti.

Daugumažemėsūkiokultūrųyraveikiamostokiaisozonokoncentracijųlygiais,kurieviršijaESilgalaikėjeperspektyvojenustatytusdydžiusžemėsūkiokultūrųapsaugai,odidelędalįpasėliųveikiaozonokoncentracijųlygiai,kurieviršija2010metamsnustatytąsiektinąvertę.


Nuo1980metųžymiaisumažėjoteritorija,kuriomsapkrova rūgštinančiomis medžiagomisyraviršijamažr.1pav.)(1).

Šaliųpateiktiduomenysrodo,kadjau2000metaisvisosešalyse,išskyrusšešias,kritinėsrūgštingumoapkrovosbuvoviršytosmažiaukaip50proc.jųekosistemųteritorijų.Tikimasi,kad2000–2010metaisbeveikvisosšalyspadarysesminępažangąmažinantrūgštingumą.

Ekosistemųeutrofikacijosmažinimasvykstalėčiau(1pav.).Nuo1980metųsituacijaEuropojepasikeitėlabainežymiaiirmanoma,kad2000—2010m.atskirosešalyseeutrofikacijosmažinimasvykslėtai.VisameEuroposžemynešiproblemaišliekamažesnėneiES‑25šalyse.

SiektinaozonovertėyraviršijamadidelėjeEAA‑31teritorijos,kuriojedominuojaariamosžemės,dalyje:2002metaisjibuvoviršijama38proc.nuobendro133milijonųhaplote(2pav.ir1žemėlapis).Ilgalaikėsiektinavertėpasiektamažiaukaip9proc.bendrosariamosžemėsplote,daugiausiaJungtinėjeKaralystėje,AirijojeiršiaurinėjeSkandinavijosdalyje.


Rodiklis(1ir2pav.)atspindiekosistemasarbapasėliųplotus,kuriuoseteršalųiškritosarbaoresusikaupusiosteršalųkoncentracijosviršijavadinamąją„kritinęapkrovą“arbalygį,nustatytąkonkrečiaiekosistemaiarbakultūrai.

„Kritinėapkrovaarbalygisyraapibrėžiamaskaipapskaičiuotasteršaloiškritųkiekisarbajokoncentracijaore,kuriosnepasiekusteršalopoveikisekosistemomsturimomisžiniomisnedarodidelėsžalos“.

Tokiubūdukritinėapkrovaparodo,kokiąnaštąekosistemaarbažemėsūkiokultūrosgaliatlaikytiilgąlaikąnepasireiškiantžalingampoveikiui.

Ekosistemosarbapasėliųplotodalisprocentais,kuriojeviršijamakritinėapkrova,rodogalimoilgalaikiožalingopoveikiodydį.Todėlkritinėsapkrovosviršijimodydisparodobūsimožalingopoveikioreikšmę.

Kritinėrūgštingumoapkrovayraišreiškiamavienohektarorūgštėjimoekvivalentais(H+)permetus(H+.ha‑1.a‑1).

Ozonopoveikis,kritinislygis,ESsiektinavertėirilgalaikistikslasyraišreiškiamibendrudidesniukaip40ppb(apie80μg/m3)ozono(AOT40)koncentracijospoveikiu,išreikštu(mg/m3)h.


Sierosirazotojunginiųiškritosdidinadirvosirpaviršiniovandenstelkiniųrūgštingumą,augalųmaistingųjųmedžiagųišsiplovimąirdarožaląaugalijaibeigyvūnijai.Azotojunginiųiškritosgalisukeltieutrofikaciją,suardytigamtinesekosistemas,didintidumbliųžydėjimąpakrančiųvandenyseirnitratųkoncentracijągruntiniamevandenyje.

Teritorijosgebėjimasakumuliuotirūgštėjimąarbaeutrofikacijądidinančiųteršalųiškritasnepažeidžiantbalanso(„kritinėapkrova“)galibūtisuprantamaskaipribinisbendrasorąteršiančiųjunginiųiškritųkiekis,kurisnegalibūtiviršijamas,jeigunorimaekosistemasapsaugotinuožalos.

(1) Sunku įvertinti kiekybinį sumažėjimą nuo 1990 metų, kadangi šių bazinių metų (1990) rūgštingumo lygį reikia įvertinti iš naujo pagal naujausias kritines apkrovas ir iškritų apskaičiavimo metodiką.



B DALIS

1 pav. ES‑25 ir visoje Europoje pažeistų ekosistemų plotas (vidutinis bendras kritinių apkrovų viršijimas), 1980– 2020 m.

Pastaba: Duomenų, kurie naudojami ribų viršijimui apskaičiuoti, apie iškritas šaltinis: EMEP/MSC‑W.

Duomenų šaltinis: UNECE — Koordinavimo centras poveikiams tirti (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

2 pav. Ozono poveikis pasėliams (poveikis išreikštas kaip AOT40 (mg/m3)h EAA šalyse narėse, 1996– 2002 m. (2)

Pastaba: Siektina ozono koncentracijos vertė augalijos apsaugos tikslams yra lygi 18 (mg/m3)h, o nustatytas ilgalaikis tikslas — 6 (mg/m3)h.

Dalis, žymima „nėra informacijos“, apima tas teritorijas Graikijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje, apie kurias nepateikti kaimo vietovių foninių stočių ozono duomenys arba išsamūs duomenys apie žemės dangą. Neįtraukta Bulgarija, Kipras ir Turkija.


(2) Valandinės ozono koncentracijos ir 40 ppb kiekvieną valandą skirtumų suma, kai koncentracija per atitinkamą augimo sezoną viršija 40 ppb, pvz., miškuose ir pasėliuose.

PažemioozonasyralaikomasvienaaktualiausiųorotaršosproblemųEuropojeišesmėsdėljopoveikiožmoniųsveikatai,gamtinėmsekosistemomsiržemėsūkiokultūroms.Siekiantapsaugotižmoniųsveikatąiraugmeniją,ESnustatytiribiniailygiai,taippatLRTAPKonvencijoješiuotikslunumatytikritiniailygiai,kuriedaugelyješaliųyraganasmarkiaiviršijami.


ŠisrodiklisŠvarausoroEuropai(CAFE)programaiteikianaudingosinformacijos.Komisijaparengėbendrąozonoirrūgštėjimomažinimostrategiją,kuriąįgyvendinantbuvopriimtaozonodukterinėdirektyva(2002/3/EB)irdirektyvadėltamtikrųįatmosferąišmetamųteršalųnacionalinių

Ploto dalis procentais

Eutrofikacija EuropojeEutrofikacija ES-25

Rūgštėjimas Europoje Rūgštėjimas ES-25

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1980 2000 2010 2020

Visos ariamos žemės dalis (proc.)

0

25

50

75

100

> 18 (mg/m3)h

6–12 (mg/m3)h

12–18 (mg/m3)h

0–6 (mg/m3)h

Informacijos nėra

2002 2000 1998 1996



B DALIS


1 žemėlapis Poveikis augmenijai, viršijantis AOT40 tikslines vertes, aplink kaimo vietovių ozono stotis (EAA šalys), 2002 m.

Pastaba: Ataskaitinis laikotarpis: 2002 m. gegužė– liepa (Kriging interpoliacija aplink kaimo vietovių stotis).


limitų(2001/81/EB).Šiuoseteisėsaktuosebuvonustatytosozonolygioirpirmtakųemisijųsiektinosvertės2010metams.IlgalaikiaiESuždaviniaiišesmėsatitinkaUNECECLRTAPprotokoluose,skirtuoserūgštėjimui,eutrofikacijaiirpažemioozonolygiuimažinti,nustatytusilgalaikiusuždaviniusneviršytikritiniųapkrovųirlygių.

Derybosdėlišmetimųmažinimosusitarimųgrindžiamosmodeliavimoskaičiavimais,oišmetimųmažinimoatskaitomybėpagalšiuossusitarimusrodytųaplinkoskokybėsgerinimą,kaipnumatytapolitikosuždaviniuose.

Direktyva dėl tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų nacionalinių limitų 2001/81/EB, 5 straipsnisRūgštėjimas:rajonuose,kuriuoseyraviršijamoskritinėsrūgštėjimoapkrovos,jos1990–2010m.sumažinamos50proc.(kiekvienoje150kmtinklogardelėje).

Pažemioozonopoveikisaugmenijai:iki2010metųpažemioozonoapkrova,viršijantipasėliamsirpusiaunatūraliaiaugančiaiaugmenijainustatytąkritinįlygį(AOT40=3ppm.h),palyginussu1990m.padėtimi,kiekvienojetinklogardelėjesumažinamatrečdaliu.Beto,

-20°-30° -10°

0°

0°

10°

10° 20°

20°

30°

30°

40° 50° 60°

40°

40°

50°

50°

60°

60°

Ozonas — AOT40Kriginginterpoliacija aplinkkaimo vietoviųstotis

(mg/ m 3 )h

Kaimo vietovių stotys (mg/ m 3 )h

< 6

6–12

12–18

18–27

< 6

6–12

12–18

18–27

> 27

> 27



B DALIS

pažemioozonokoncentracijosnegaliviršytiabsoliučios10ppm.hribos,išreikštoskaipkritiniolygioviršijimasbetkuriojetinklogardelėje.

UNECE CLRTAP Gotenburgo protokolas (1999 m.)Protokolenustatytosišmetimųribos,kuriasreikiapasiektiikinustatytotermino,siekiantmažintirūgštėjimą,eutrofikacijąirpažemioozonolygį.Norsprotokolenėranustatytiaplinkoskokybėsuždaviniai,tikimasi,kadpasiekusvisassiektinasemisijossumažinimovertesaplinkosbūklėpagerės.

ES dukterinė ozono direktyva (2002/3/EB)Ozonodirektyvojeyranustatytaaugmenijosapsaugaiskirtasiektinavertė,išreiškiamaAOT40verte(apskaičiuotapagalvienosvalandosvertesnuogegužėsikilieposmėnesio),kurilygi18(mg/m3)h,imantpenkeriųmetųvidurkį.Šisiektinavertėturėtųbūtipasiekta2010metais(2straipsnio9įtrauka).Beto,direktyvojenustatytailgalaikėAOT40siektinavertė,lygi6(mg/m3)h.


Šisrodiklis,kritiniųrūgštėjimoireutrofikacijosapkrovųviršijimas,yraapskaičiuojamasnaudojantpateiktusįorąišmetamųteršalųduomenis.Kadangisumodeliuotiteršalųiškritųvertėsturididesnęerdvinęaprėptį,jienaudojamivietojeišmatuotųiškritųduomenų.Kompiuterinismodeliavimasvykdytastaikantstandartinesprocedūras,panaudojantoficialiaipateiktąinformacijąapiebendrusnacionaliniusteršalųišmetimusbeijųgeografinįpasiskirstymą.Tačiaupasiskirstymaslaikeirerdvėjenėraidealus,kadangidaugelismetiniųnacionaliniųkiekiųirgeografiniopasiskirstymoduomenųnėrapateikiamipagalnustatytusgrafikus.Pastaruojumetukompiuteriniųįverčiųrezoliucijapagerėjovidutiniškaiiki50kmgardelėsdydžio.Vietiniaitaršosšaltiniaiarbageografiniai

ypatumai,esantysmažesniamemastelyje,negalibūtinustatomitiksliai.Meteorologiniusparametrus,kurienaudojamiteršalųkiekiamsmodeliuoti,daugiausiasudaroapskaičiavimai,kurieišdalieskoreguojamipagalstebimassąlygas.

Kritiniųapkrovųįverčiusnurodooficialiejinacionaliniaišaltiniai,tačiauiškylaproblemųdėlgeografinėsaprėptiesirpalyginamumo.Perpaskutinį2004m.ataskaitinįlaikotarpįduomenispateikė16ir38EAAveiklojedalyvaujančiųšalių.Dardevyniosšalysnurodė,kadjųanksčiaupateiktiduomenysnepasikeitė.Duomenispateikusiosšalysnurodėįvairiasekosistemųkategorijas,norsataskaitosenurodytosekosistemosdažniausiaiapėmėmažiaukaip50proc.bendrosšaliesteritorijos.Kitųšaliųatvejuyranaudojaminaujausipateiktiduomenysapiekritinesapkrovas.

MetodinisozonorodiklionetikslumasatsirandadėlAOT40kartografavimo,remiantisfoniniųstočiųtaškiniųmatavimųinterpoliacija.Manoma,kadnežymiųduomenųneatitikimųgaliatsirastidėlskirtingųAOT40verčiųapibrėžimų(susikaupimasnuo8.00iki20.00val.CETpagaldirektyvosdėlozonoreikalavimusarbasusikaupimasšviesiuojuparosmetu,kaipapibrėžtaNECdirektyvoje).

Laikoma,kadorokokybėsduomenis,kuriuosEuroposKomisijaoficialiaigaunapagalSprendimodėlinformacijosmainųreikalavimus,oEMEP—pagalUNECECLRTAP,yrapatikimiirnacionalinioduomenųteikėjopatvirtinti.Dažnaidokumentuosestočiųcharakteristikosirpateikiamiduomenysnepakankamaidokumentuoti,oerdvinėirlaikoaprėptysnetikslios.Kasmetiniaimonitoringotinklopokyčiaituriįtakosvisaistebimaiteritorijai.Rodiklioreikšmėssvyruojakiekvienaismetais,kadangijisvisųpirmapriklausonuoepizodiniųsąlygų,savoruožtupriklausančiųnuokonkrečiosmeteorologinėssituacijos,kuriskirtingaismetaisbūnanevienoda.



B DALIS



Arozonosluoksnįardančiųmedžiagųnaudojimasmažinamaspagalsuderintągrafiką?


BendraozonosluoksnįardančiųmedžiagųgamybairvartojimasEAA‑31šalysebuvogerokaisumažintiiki1996metų,irnuotolaikostabilizavosi.


Nuopraeitoamžiausdevintojodešimtmečioozonosluoksnįardančiųmedžiagų(OAM)gamybairvartojimas

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamyba ir vartojimas

06

1 pav. Ozoną ardančių medžiagų gamyba (EAA‑31), 1989– 2000 m.

Mln. OAP kg

Iš viso metilbromido Iš viso HCFC Iš viso halonų Iš viso CFC, CTC, MCF

0

100

200

300

400

500

600

1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 1991 1990 1989

smarkiaisumažėjo(1ir2pav.).Taitiesioginistarptautinėspolitikos(Monrealioprotokolo,jopakeitimųirpataisų)palaipsniuinutrauktišiųmedžiagųgamybąirvartojimąrezultatas.EAA‑31šalysepagalOAMgamybąirvartojimąpirmaujaES‑15šalys,kuriųdalissudaro80–100proc.bendrosOAMgamybosirvartojimo.BendrasOAMgamybosirvartojimomažinimasatitinkatarptautiniussusitarimusirsuderintągrafiką.


Šisrodiklisnaudojamasmetineiozonosluoksnįardančiųmedžiagų(OAM)gamybaiirvartojimuiEuropojestebėti.OAM—taiilgaamžėscheminėsmedžiagos,kuriųmolekulėsturichloroir(arba)bromoatomus,ardančiusstratosferinįozonosluoksnį.

Pastaba: Duomenų šaltinis: UNEP (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).



B DALIS

Monrealio protokolas EAA šalys narės

Taikoma 5 str. 1 dalis Kipras, Malta, Rumunija ir Turkija

5 str. 1 dalis netaikoma Visos kitos EAA šalys narės

1 lentelė. Šalys, kurioms taikoma ir netaikoma Monrealio protokolo 5 straipsnio 1 dalis

2 pav. Ozoną ardančių medžiagų naudojimas (EAA‑31), 1989– 2000 m.

Mln. OAP kg

Metilbromidas HCFC Halonai CFC, anglies tetrachloridas, metilchloroformas

0

50

100

150

200

250

300

350

400

1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 1991 1990 1989

Išsivysčiusiomsšalimsgamintiarbavartotihalonusuždraustanuo1994metų,oCFC,angliestetrachloridąirmetilchloroformą—nuo1995metų.VisdarleidžiamagamintiribotuskiekiusOAMnustatytiemsbūtiniausiomsreikmėms(pvz.,dozuojamiesiemsinhaliatoriams)beibesivystančiomsšalimsjųpagrindinėmsvidausreikmėmstenkinti.

RodiklispateikiamasOAMmilijonaiskg,įvertintųpagalozonoardymopotencialą(OAP).


Siekiantapsaugotistratosferinįozonosluoksnįnuoirimo,nuopraeitoamžiausdevintojodešimtmečiobuvotaikomosozonosluoksnįardančiųmedžiagų(OAM)gamybąirvartojimąribojančiosarbapalaipsniuijuosnutraukiančiospolitikospriemonės.Šisrodiklispadedastebėtipažangąribojantarbapalaipsniuinutraukiantgamybąirvartojimą.

Pastaba: Duomenų šaltinis: UNEP (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).


Pastaba: 2004 m. gegužės 1 d. Kipras (išskyrus šiaurinę salos dalį) ir Malta įstojo į Europos Sąjungą. Nors jos veikia pagal Monrealio protokolo 5 straipsnio 1 dalį, šios valstybės, kaip visos ES valstybės, privalo vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 29 d. reglamentą Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Šiame Reglamente numatytas dar griežtesnis OAM gamybos ir vartojimo nutraukimo tvarkaraštis, nei numato Monrealio protokolas išsivysčiusioms šalims


B DALIS


Grupė Nutraukimo palaipsniui grafikas šalims, kurioms netaikoma 5 straipsnio 1 dalis

Pastaba

A priedas, 1 grupė: CFC (CFC‑11, CFC‑12, CFC‑113, CFC‑114, CFC‑115)

Bazinis lygis: 1986 m.Sumažinimas 100 proc. iki 1996 01 01 (su galimomis išimtimis būtiniausioms reikmėms)

Taikoma gamybai ir vartojimui

A priedas, 2 grupė: Halonai (halonas 1211, halonas 1301, halonas 2402)



B priedas, 1 grupė: Kiti visiškai halogeninti CFC (CFC‑13, CFC‑111, CFC‑112, CFC‑211, CFC‑212, CFC‑213, CFC‑214, CFC‑215, CFC‑216, CFC‑217)



B priedas, 2 grupė: Anglies tetrachloridas (CCl4)



B priedas, 3 grupė: 1,1,1‑trichloretanas (CH3CCl3) (= metilchloroformas)



C priedas, 1 grupė: HCFC (hidrochlorfluorangliavandeniliai)

Bazinis lygis: 1989 m. HCFC vartojimas + 2,8 proc. 1989 m. CFC vartojimasĮšaldymas: 1996 m.Sumažinimas 35 proc. iki 2004 01 01Sumažinimas 65 proc. iki 2010 01 01Sumažinimas 90 proc. iki 2015 01 01Sumažinimas 99,5 proc. iki 2020 01 01, o vėliau vartojimas ribojamas tuo metu esamos šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos aptarnavimu.Sumažinimas 100 proc. iki 2030 01 01

Taikoma vartojimui

Bazinis lygis: 1989 m. HCFC gamybos + 2,8 proc. 1989 m. CFC gamybos ir 1989 m. HCFC vartojimo + 2,8 proc. 1989 m. CFC vartojimo vidurkisĮšaldymas: 2004 01 01, esant baziniam gamybos lygiui

Taikoma gamybai

C priedas, 2 grupė: HBFC (hidrobromfluorangliavandeniliai)

Bazinis lygis: metai nenurodyti.Sumažinimas 100 proc. iki 1996 01 01 (su galimomis išimtimis būtiniausioms reikmėms)


C priedas, 3 grupė: Bromchlormetanas (CH2BrCl)

Bazinis lygis: metai nenurodyti.Sumažinimas 100 proc. iki 2002 01 01 (su galimomis išimtimis būtiniausioms reikmėms)


E priedas, 1 grupė: Metilbromidas (CH3Br)

Bazinis lygis: 1991 m.Įšaldymas: 1995 01 01Sumažinimas 25 proc. iki 1999 01 01Sumažinimas 50 proc. iki 2001 01 01Sumažinimas 75 proc. iki 2003 01 01Sumažinimas 100 proc. iki 2005 01 01 (su galimomis išimtimis būtiniausioms reikmėms)


2 lentelė. Palaipsninio OAM gamybos ir vartojimo nutraukimo šalyse, kuriose netaikoma 5 straipsnio 1 dalis, terminų grafiko santrauka, įskaitant Pekino pakeitimus



B DALIS

PolitikojesutelkiamasdėmesysįOAMgamybairvartojimą,betnešiųmedžiagųemisiją.Taipyratodėl,kadyražymiaisunkiautiksliaivertintiemisijąišdaugybėsįvairiųmažųšaltiniųneiišpramoninėsgamybosirnaudojimo.Pramoninęgamybąskatinavartojimas.NuoOAMgamybosirvartojimoikijųpatekimoįaplinkągalipraeitidaugmetų,kadangidaugiausiaOAMpatenkaįaplinkąišOAMturinčiųproduktų(tokiųkaipgesintuvai,šaldikliaiirpan.),jųšalinimometu.

OAMišmetimaiįatmosferąsąlygojastratosferosozonosluoksnio,saugančiožmonesiraplinkąnuožalingosultravioletinės(UV)saulėsspinduliuotės,irimą.Ozonąardochloroirbromoatomai,kurieįstratosferąpatenkaišžmogauspagamintųcheminiųmedžiagų—CFC,halonų,metilchloroformo,angliestetrachlorido,HCFC(visitikantropogeninėskilmės),metilchloridoirmetilbromido.Dėlstratosferosozonoirimodidėjapriežemėspaviršiausultravioletinėspinduliuotė,otaituriįvairųžalingąpoveikįžmoniųsveikatai,vandensirsausumosekosistemomsbeimaistograndinėms.


1985m.pasirašiusVienoskonvenciją,1987m.—Monrealioprotokolą,jųpakeitimusirpataisas,pradėtostaikytipolitikospriemonės,kuriomissiekiamanutrauktiarbapalaipsniuiatsisakytiozonosluoksnįardančiųmedžiagųgamybąirvartojimą.

Ozonokonvencijojeirprotokoluosebuvonumatytastarptautinėsbendruomenėstikslas—pagal2lentelėjepateiktągrafikąvisiškaiatsisakytiOAM.

Šalys,kuriomstaikomaMonrealioprotokolo5straipsnio1dalis,yralaikomosbesivystančiomisšalimispagalšįprotokolą.Lyginantsušalimis,kuriomsnetaikoma5straipsnio1dalis,OAMatsisakymoterminaišalims,kuriomstaikoma5straipsnio1dalis,yrapavėlinti.10–20metų(1lentelė).

Rodiklio netikslumai

Faktųsuvestinėjeyranaudojamiduduomenųrinkiniai:1)UNEPduomenys,kuriuosUNEPOzonosekretoriatuipateikėšalys(duomenysapiegamybąirvartojimą),bei2)AplinkosGDduomenys,kuriuosAplinkosGDpateikėįmonės(duomenysapiegamybą,vartojimą,importąireksportą).Paprastaigamybosduomenyspateikiamitiktada,kaistatistiniuoseduomenysenegalibūtiatpažintiatskirųįmoniųveiklosrezultatai.Todėl,jeiguvienoješalyjearbašaliųgrupėjevienaardviįmonėsgaminatamtikrąmedžiagą,duomenysgalibūtinenurodomisaugantįmoniųprivatumą.

Statistiniųduomenųnetikslumasnėražinomas,kadangiįmonėsnenurodoneapibrėžtiesįverčio.Paprastaiduomenysapiegamybąyratikslesnineiapievartojimą,kadangimedžiagasgaminatikkeliosgamyklos,tuotarpuOAMnaudojadaugelisgamyklų.

Duomenysapieemisijąyramažiautikslūsneiduomenysapievartojimą,kadangiemisijaatsirandaproduktų,kuriuosenaudojamosOAM(pvz.,gesintuvuose,šaldytuvuose)šalinimometu.Nežinoma,kadašieproduktaiyraišmetami,todėlnegalimanustatyti,kadaOAMpakliusįaplinką.

AplinkosGDirUNEPduomenysenaudojamasskirtingasgamybosapibrėžimas.AplinkosGDduomenysegamybareiškiafaktinęgamybą,neatėmusutilizuotųirsunaikintųOAMarbaOAM,naudojamųkaipžaliava(1)(tarpiniaiproduktai,naudojamikitomsOAMgaminti).

ES‑15šaliųneapibrėžtiesįvertįgalimaapskaičiuotipalyginusAplinkosGDirUNEPduomenis.


(1) Žaliava — tai ozono sluoksnį ardanti medžiaga, kuri proceso metu chemiškai transformuojasi, visiškai pakeisdama savo pradinę sudėtį, ir kurios emisija yra nedidelė, t.y. OAM, naudojamos kitų medžiagų gamyboje (ne tik kitų OAM), jei jos visiškai transformuojas (arba sunaudojamos) gamybos proceso metu ir OAM išmetimai yra labai maži.


B DALIS


Nykstančios ir saugomos rūšys 07


Kokiųpriemoniųimamasisiekiantišsaugotiarbaatkurtibiologinęįvairovę?


Saugomųrūšiųidentifikavimasirsąrašųsudarymasnacionaliniuirtarptautiniulygmeniuyrasvarbūspirmiejižingsniaisiekiantišsaugotirūšiųįvairovę.Europosvalstybėssusitarėbendromisjėgomissaugotinykstančiasrūšis,jasišvardydamosirnumatydamosapsaugąESdirektyvoseir(arba)Bernokonvencijoje.Šiuometukaikurios,betnevisos,visamepasaulyjenykstančioslaukiniųgyvūnų,2004metaisgyvenusiųEuropoje,rūšysturiEuroposapsaugosstatusą.EStenkadidelėatsakomybėprieštarptautinębendruomenęsaugantšiasrūšis.


IUNCduomenimis(2004m.),147stuburinių(žinduolių,paukščių,roplių,varliagyviųiržuvų)bei310bestuburių(vėžiagyvių,vabzdžiųirmoliuskų)rūšių,gyvenančiųES‑25teritorijoje,laikomosnykstančiomisvisamepasaulyje,kadangijosbuvopriskirtoskritiškainykstančių,nykstančiųirpažeidžiamųrūšiųkategorijoms.

Bendrasisįvertinimasrodo,kadkonkrečiosapsaugosstatusaspagalESteisėsaktusirBernokonvencijąsuteikiamasvisomspasaulyjenykstančiomspaukščiųrūšimsirdideleidaliairopliųiržinduolių.Tačiaudaugumapasaulyjenykstančiųvarliagyvių,žuvųirbestuburiųrūšių,gyvenančiųES‑25,neturiapsaugosEuroposlygmeniu.Kolkasnėrainformacijos,aršiosrūšyssaugomosnacionaliniulygmeniu.

Visos20pasaulyjenykstančiųpaukščiųrūšių,gyvenančiųES‑25,yrasaugomospagalESpaukščiųdirektyvą(kuriojenumatytavisųpaukščiųrūšiųapsauga,ojosIpriedeišvardytosrūšys,kuriomsreikalingasgriežtasbuveiniųvaldymas)arbaBernokonvenciją(IIpriedas).

ŠiuometuEuroposlygmeniusaugomaiki86proc.ropliųiržinduoliųrūšių:12iš14pasaulyjenykstančiųropliųrūšiųir28iš35žinduoliųrūšiųbuvoįrašytosįESdirektyvądėlbuveinių(IIirIVpriedus)arbaBernokonvenciją(IIpriedą).

KolkasEuroposteisėsaktuosenumatytamažiaukaippusėsvarliagyviųiržuvųrūšiųapsauga:įteisėsaktuosepateikiamussąrašusįtrauktos7iš15varliagyviųrūšiųir24iš63žuvųrūšių.

Bestuburiųrūšiųapsaugosspragayradidžiulė.Įsąrašustėraįtrauktos43iš310rūšių.

Rodiklis,naudojamasjodabartineforma,negalitiesiogiaiparodytiESbiologinėsįvairovėsatžvilgiuįgyvendinamospolitikosefektyvumo.JistikpatvirtinadidelęEuroposatsakomybępasaulineibendruomeneiirparodo,kiekpasauliniųįsipareigojimųyraįtrauktaįEuroposteisėsaktus.


Šisrodiklisatspindipasaulyjenykstančiųlaukinėsfaunosrūšių,2004m.gyvenusiųES‑25teritorijoje,irkuriomsEuroposapsaugosstatusassuteiktaspagalESpaukščiųirbuveiniųdirektyvasarbaBernokonvenciją,skaičiųirdalįprocentais.RodiklyjeatsižvelgtaįatitinkamųteisėsaktuosepateiktųrūšiųsąrašųpakeitimuspoESplėtros.


Yradaugybėbūdųįvertintipažangą,padarytąsiekiantsustabdytibiologinėsįvairovėsmažėjimąEuropojeiki2010metų.

Tarptautinėgamtosapsaugossąjunga(IUCN)keletądešimtmečiųstebibiologinėsįvairovėsmažėjimoapimtįirgreitį,išsamiaivertindamainformacijąpagalobjektyvius,standartiniusirkiekybiniuskriterijus,priskiriarūšisraudonosiosknygoskategorijoms.Toksįvertinimasatliekamaspasauliniulygmeniu,onaujausiasbuvopaskelbtas2004metais.

PasaulyjenykstančiosrūšysgyvenanetikEuropoje,betiružjosribų,okaikuriosišjųgalibūtinepriskiriamosnykstančiomsESregioniniuarbanacionaliniulygmeniu.KiekEuroposteisėsaktuose,kurieyrasusietisuEuroposgamtosirbiologinėsįvairovėsapsaugospolitika,atsižvelgiamaįESįsipareigojimąpasaulineibendruomeneiatsispindiinformacijoje,kuriąrodiklissuteikiaapiedaugelįpasaulyjenykstančiųrūšių,saugomųEuroposlygmeniu.

Pagrindiniai rodikliai | Biologinė įvairovė


B DALIS

1 pav. Pasaulyje nykstančių rūšių, įtrauktų į ES direktyvų ir Berno konvencijos saugomų rūšių sąrašus, dalis procentais

Pastaba: Duomenų šaltinis: 2004 m. IUNC sąrašas, ES paukščių ir buveinių direktyvų bei Berno konvencijos priedai (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

IUNC nykstančios rūšys, įtrauktos į Europos teisės aktus

IUNC nykstančios rūšys, neįtrauktos į Europos teisės aktus

Paukščiai(20/0)

Žuvys(24/39)

Bestuburiai(43/267)

Žinduoliai(28/6)

Ropliai(12/2)

Varliagyviai(7/8)

(Įtrauktų/neįtrauktų rūšių skaičius)

10

20

30

40 50

60

70

80

90

100 %

0

Nykstančios ir saugomos rūšys


B DALIS


Tarybataippatakcentuoja„pažangossiekiant2010m.tikslųmonitoringo,vertinimoiratskaitomybėssvarbąirtai,kadnepaprastaisvarbusubiologinėsįvairovėsklausimaissupažindintiplačiąjąvisuomenęirsprendimuspriimančiusasmenis,kadbūtųtinkamaiformuojamapolitika”.

Tikslai

Nėranustatytakonkrečiųkiekybiniųšiorodikliotikslų.

Nustatytastikslas„sustabdytibiologinėsįvairovėsmažėjimąiki2010metų“reiškia,kadbūtinanetiksustabdytirūšiųišnykimą,betirpagerintinykstančiųrūšiųbūklę.


Rodiklisneparodo,kieklaukinėsfaunosrūšių,laikomųnykstančiomispasaulyje,gyvenatikEuropoje.Jistaippatneatspindirūšių,kuriosnėraįtrauktosįpasaulinesraudonąsiasknygas,tačiauyralaikomosnykstančiomisEuropoje,apsaugos.Beto,įrodiklįneįtrauktiduomenysapieaugalus.


Biologinėsįvairovėsmažėjimosustabdymasiki2010metų—taitikslas,kurįGotenburgesuformulavo6‑ojiAVPirEuroposVadovųTaryba,ovėliau2004metaisBriuselyjepatvirtinoAplinkostaryba.



B DALISNykstančios ir saugomos rūšys


B DALIS


Saugomos teritorijos 08


Kokiospriemonėstaikomossiekiantužtikrintibiologinėsįvairovėskomponentųišsaugojimąin situ?


Rūšių,buveiniųirekosistemųišsaugojimasin situreiškia,kadturibūtisukurtasaugomųteritorijųsistema.BendrosaugomųteritorijųEuroposekologiniametinkleNatura2000plotopadidėjimasperpastaruosiusdešimtmetųyragerasženklas,rodantispasiryžimąišsaugotibiologinęįvairovę.KaikuriosNatura2000priskirtosteritorijosikitolnebuvosaugomospagalnacionaliniusįstatymus,todėljospadidinabendrąteritorijos,skirtosEuroposbiologinėsįvairovėskomponentamsišsaugotiin situ,plotą.


Visamepasaulyjevalstybėsišskiriasaugomasteritorijastamkadišsaugotųbiologinėsįvairovėskomponentus(genus,rūšis,buveines,ekosistemas).Kiekvienašalistaikosavoatrankoskriterijusirtikslus.BendrojiESperspektyvabuvonustatytapaukščiųirbuveiniųdirektyvose.Remdamosišiomisdirektyvomis,ESvalstybėsnarėsišskyrėir(arba)pasiūlėteritorijasEuroposNatura2000tinkluisukurti.

Rodiklisrodo,kadpastaruosiusdešimtmetųbendrasNatura2000tinkluipriklausančiųvietoviųplotasnuolatdidėjo:pagalpaukščiųdirektyvąsaugomųteritorijų(specialiosapsaugosteritorijų)plotasišaugonuomaždaug8iki29milijonųha,opagalbuveiniųdirektyvą(Bendrijossvarbosteritorijos)—nuo0ikimaždaug45milijonųha.Kaikuriosešalyseyradaugiaurūšiųirbuveinių,įtrauktųįdviminėtąsiasdirektyvas,todėlšiosšalysapsaugaiskyrėdidesnędalįsavoteritorijos.TaipyraPietųEuroposvalstybėseirdidžiosioseŠiaurėsEuroposšalyse.PirmojivietatenkaIspanijai,kuriojesaugomosteritorijossudarodaugiaukaip10milijonųha,pojossekaŠvedijasumaždaug5milijonaisha.

Antrojirodikliodalisrodo,kiekesamosnacionalinėssaugomosteritorijosatitinkaEuroposdirektyvųkriterijus.JistaippatatspindiEuroposteisėsaktųsvarbąprisidedantpriebiologinėsįvairovėsišsaugojimoin situEuropoje.


Rodiklįsudarodvidalys:

• bendraskiekvienosišES‑15valstybiųnariųpagalpaukščiųirbuveiniųdirektyvasnustatytųsaugomųteritorijųpaviršiausplotas;

• vietovių,kuriasšalispriskyrėsaugomomsteritorijomstikpagalESpaukščiųirbuveiniųdirektyvas,vietovių,kuriassaugotikpagalnacionaliniusteisėsaktusirvietovių,kuriomstaikomitieknacionaliniai,tiekESteisėsaktai,plotoaprėptiesdalis.


Yranevienasbūdasįvertintipažangą,padarytąsiekiantsustabdytibiologinėsįvairovėsmažėjimąEuropojeiki2010metų.

Rodiklisnaudojamassiekiantįvertintibiologinėsįvairovėssudėtiniųdaliųišsaugojimoin situkuriantsaugomasteritorijaspažangą.PažangarodomaESlygmeniu,visųpirmapagalNatura2000tinklosukūrimą.PirmojedalyjekiekybinėinformacijaapiebendrąįvairiaislaikotarpiaisNatura2000tinkloapimamąplotąES‑15šalyseyrasuskirstytapagalšalis.

Antrojirodikliodalisleidžiaįvertinti,arNatura2000tinklosukūrimasgalipadėtipadidintibendrąEuropossaugomųteritorijųplotą,analizuojantšaliųsaugomųteritorijų,kuriaskiekvienavalstybėnarėįtraukėįNatura2000tinklą,dalį.


Biologinėsįvairovėsmažėjimosustabdymasiki2010metų—taivienasištikslų,kuriuosGotenburge2001m.suformulavoES6‑ojiaplinkosaugosveiksmųprogramairEuroposVadovųTaryba.Vėliaušistikslas2003m.buvopatvirtintasEuroposlygmeniu.EuroposVadovųTarybataippatskatinaKomisijąirvalstybesnaresįgyvendintinaująjąsaugomųteritorijųdarboprogramą,kuri2004m.buvopatvirtintapagalBiologinėsįvairovėskonvenciją.Šiojeprogramojenumatytasporeikisatnaujintiinformacijąapiesaugomųteritorijųstatusą,tendencijasirjomskylančiasgrėsmes.



B DALIS

1 pav. Bendras pagal buveinių direktyvą saugomų teritorijų plotas (Bendrijos svarbos teritorijos — BST)

Pastaba: Duomenų šaltinis: Natura 2000, 2004 m. gruodis (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

0

5 000 000

10 000 000

15 000 000

20 000 000

25 000 000

30 000 000

35 000 000

40 000 000

45 000 000

50 000 000

Bendras plotas ha


Švedija

Portugalija

Nyderlandai

Liuksemburgas

Italija

Airija

Graikija

Prancūzija

Suomija

Ispanija

Danija

Vokietija

Belgija

Austrija

1995

2003

1996

1997

1998

1999

2001

2004

2002

2000

ESlygmenyjegamtosapsaugospolitikąišesmėssudaroduteisėsaktai:paukščiųdirektyvairbuveiniųdirektyva.Abišiosdirektyvosyrateisinispagrindas,reglamentuojantisESlaukinėsgamtosirbuveiniųapsaugąirišsaugojimą.

Tikslai

TarptautiniulygmeniuKonvencijojedėlbiologinėsįvairovėskonvencijoje(KBĮ)buvonustatytiatitinkamitikslai,kuriuosreikiapasiektiiki2010metų.1.1tikslas—taiveiksmingasnemažiaukaip10proc.kiekvienopasaulioekologinioregionoišsaugojimas,o1.2tikslas—teritorijų,turinčiųypatingąsvarbąbiologineiįvairovei,apsauga.

Europoslygmeniuyrasiekiamaiki2008metųsukurtiEuroposekologinįtinklą,kuriampriklausytųNatura2000teritorijųtinklas.

ESlygmeniuvalstybėsnarėsturėtųprisidėtiprieNatura2000kūrimoproporcingaijųteritorijoseesantiemsgamtiniųbuveiniųtipamsirrūšims,kuriosišvardytosdirektyvose.

Natura2000tinkluipriklausančiossausumosteritorijosturėtųbūtipriskirtosiki2005metų,jūrųvietovės—iki2008metų,ovisųvietoviųvaldymotikslaiturėtųbūtisuderintiirnustatytiiki2010metų.

Saugomos teritorijos


B DALIS


2 pav. Bendras pagal paukščių direktyvą saugomų teritorijų plotas (specialios apsaugos teritorijos — SAT)

Pastaba: Duomenų šaltinis: Natura 2000, 2004 m. gruodis (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

0

Bendras plotas ha


Švedija

Portugalija

Nyderlandai

Liuksemburgas

Italija

Airija

Graikija

Prancūzija

Suomija

Ispanija

Danija

Vokietija

Belgija

Austrija

5 000 000

10 000 000

15 000 000

20 000 000

25 000 000

30 000 000

35 000 000

2004

2000

2001

2002

2003

1998

1997

1999

1996


Rodikliskolkasneteikiavisosinformacijosapievisusnustatytustikslus,visųpirmavietoviųvaldymopakankamumąirvertinimą.ES‑10šalysdarnebuvoįvertintos.



B DALIS

0

20

40

60

80

100

Vokietija

Jung

tinė Ka

ralystė

Austrij

a

Liuks

embu

rgas

Italija

Nyde

rland

ai

Belgija

Airij

a

Portu

galija

Suom

ija

Danija

Ispa

nija

Pran

cūzij

a

Šved

ija

Graikija

%

Bendras siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų (sBST),kurioms nebuvo taikoma nacionalinė apsauga, plotas

Bendras siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų (sBST),kurios buvo saugomos nacionaliniu lygmeniu, plotas

Bendras šaliyje saugomų teritorijų plotas, kurisnepriskiriamas siūlomoms Bendrijos svarbosteritorijoms (sBST)

4 pav. Bendro ploto, priskirto saugomoms teritorijoms tik pagal paukščių direktyvą, saugomo tik pagal nacionalinius teisės aktus ir nurodyto abiejuose teisės aktuose, dalis (specialios apsaugos teritorijos — SAT)

Pastaba: Duomenų šaltinis: CDDA, 2004 m. spalis; Specialios apsaugos teritorijų duomenų bazė, 2004 m. gruodis (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

3 pav. Bendro ploto, priskirto saugomoms teritorijoms tik pagal buveinių direktyvą, saugomo tik pagal nacionalinius teisės aktus ir nurodyto abiejuose teisės aktuose, dalis (Bendrijos svarbos teritorijos — BST)

Pastaba: Duomenų šaltinis: CDDA, 2004 m. spalis; Siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų duomenų bazė, 2004 m. gruodis (Nuor.: www.eea.eu.int/coreset).

0

20

40

60

80

100

Liuks

embu

rgas

Jung

tinė Ka

ralystė

Vokietija

Austrij

a

Italija

Šved

ija

Airij

a

Pran

cūzij

a

Suom

ija

Nyde

rland

ai

Portu

galija

Graikija

Belgija

Danija

Ispa

nija

%

Bendras specialios apsaugos teritorijų (SAT), kuriomsnebuvo taikoma nacionalinė apsauga, plotas

Bendras specialios apsaugos teritorijų (SAT), kuriosbuvo saugomos nacionaliniu lygmeniu, plotas

Bendras šalyje saugomų teritorijų plotas, kurisnepriskiriamas specialios apsaugos teritorijoms (SAT)

Saugomos teritorijos


B DALIS


Rūšių įvairovė 09


KokiayrabiologinėsįvairovėsbūklėirtendencijaEuropoje?


StebimųrūšiųpopuliacijosEuropojemažėja.Nuopraeitoamžiausaštuntojodešimtmečiopradžiosdrugiųirpaukščiųrūšių,susijusiųsuskirtingųtipųbuveinėmisEuropoje,populiacijossumažėjo2–37proc.Sumažėjimasgalibūtisusijęssupanašiomiskonkrečiųbuveinių,visųpirmatamtikrųdrėgnųjųplotų,viržynųirkrūmynųtipų,žemėsdangospokyčiotendencijomis1990–2000metais.


Rodiklissusiejadviemsgrupėms(paukščiųirdrugių)priskiriamųrūšiųpopuliacijųtendencijassuskirtingųbuveiniųtipųdydžiotendencijomis,nustatytomisatliekantžemėsdangos1990–2000m.pokyčiųanalizę.

Įvertinimasgrindžiamas295drugiųrūšiųir47paukščiųrūšiųstebėjimųrezultatussusiejantsu5skirtingųbuveiniųtipųtyrimaiskelioseEuroposšalyse.Įvairiųrūšiųir(arba)buveiniųgrupiųstebėjimųrezultataiyraskirtingi,tačiaustebinatai,kadirpaukščių,irdrugių,gyvenančiųskirtinguosebuveiniųtipuose,populiacijosmažėjavisosenagrinėjamosebuveinėse.

Drėgnųjųplotųpaukščiųirdrugiųrūšiųpopuliacijųmažėjimągalimapaaiškintitiesioginiubuveinėspraradimuirbuveinėsblogėjimudėljossuskaidymoirizoliacijos.1990–2000metaisES‑25šalysepelkės,raistaiirbalos,t.y.specifinėsdrėgnųjųplotųbuveinės,labiausiaisumažėjopagalplotą(3,4proc.).Šisrezultataspagrįstaspokyčiais,kurienustatytididesnėsenei25hektarųdydžioteritorijose.

Viržynaiirkrūmynaipasižymiypačdideledrugiųrūšiųįvairove—stebimosebuveinėsegyvenanemažiaukaip92rūšys.Tiesioginisbuveinėspraradimas(1,6proc.)beibuveinėsprastėjimasdėljossuskaidymoirizoliacijostaippatprisidedaprieypačdidelio(28proc.)stebimųdrugiųrūšiųpopuliacijųsumažėjimo.

Didžiausiasįvertintųrūšiųskaičius,t.y.206drugiųrūšysir23paukščiųrūšys,gyvenaagrariniokraštovaizdžiobuveinėse.Šiosrūšysdažniausiaisutinkamosatviruosežolinguoseplotuose,pavyzdžiui,intensyviaiariamose

žemėse,pievose,lankoseirganyklose.Dviejoserūšiųgrupėsestebimoslabaipanašiosmažėjimotendencijos:atitinkamai28proc.ir22proc.Pagrindinėsproblemos,sąlygojančiosšįsumažėjimą,yraekstensyviosžemdirbystėsteritorijų,kurioseyramažaiarbavisišk

The European environment - State and outlook 2005 PART B core … · 2016. 4. 20. · Amoniakas...

Documents

Transcript of The European environment - State and outlook 2005 PART B core … · 2016. 4. 20. · Amoniakas...