KLAIPEDOS DISKURSAI 1990^2010 M.: SOCIOLOGINE MIESTO T A P A T Y B i y REKONSTRUKCIJA 7

-O

VIsiems, uzaugusiems sovietineje Klalpedoje

P R A T A R M E

The chief function of the city is to convert power into form, energy into culture, dead matter into the living symbols

of art, biological reproduction into social creativity Lewis Mumford

The city Is not a concrete jungle, it is a human zoo Desmond Morris

Si knyga - tai posovietines Kla ipedos ir jo je vykus iq pokyc iq tyrimai bei ana l ize . Knygos ats iradim^ is dal ies jkvepe ta i , kad s iuolaik ines Klaipedos raida ir transforma-ci jos kol kas nesulauke didesnio demesio is socia l in i i j bei humanitarinii^ srici i j moks-lininki^. Labiausiai prie posovietines Kla ipedos tyr inej imy priartejo istorikai, taciau sis laikotarpis pernelyg art imas s iandienai , kad susiformuoty istorine refleksija ir j is taptij isties jdomus , aktualus istorikams. Tac i au sociologinis smalsumas nele idz ia laukti , kol gyvi miesto gyven imo ats iminimai nugrims uzmarst in ir jgis a rchyv in iy dokumentq for-m^. Taigi tyrimti stygius, kartu ir akademinis noras geriau pazinti bei perprasti miest^, kur iame gyveni , buvo pagrindiniai knygq inspirav^ salt iniai .

Po Lietuvos Nepr ik lausomybes paskelbimo 1990 m. K la ipeda sparciai keitesi. Pir-masis naujo gyven imo dvidesimtmetis , apie kurj ka lbama knygoje, l iudi ja reiksming^ f iz in iy ir mental ini i j pokyc iy mast^. Keitesi tiek urbanistinis Klaipedos veidas ar miesto architektura, t iek ir miesto mitai bei apibOdinimai : isnyko sovietiniai s imboliai ir mi-tai ; beveik isnyko sovietmeciu susiformav^ kolektyvinia i r i tualai ; juos pakeite atkurti ar sukurti s imbol ia i , mitai ir r i tualai ; atsirado ir isnyko smulkaus prekinio kapital izmo zenk la i - prekybinia i treileriai ir k ioskai ; ki lo aukstybiniai pastatai; sukiestejo ir sumen-ko muges; miestas vi lt ingai zve lge j Vakarus , nepatikl iai - j Rytus; uostamiestyje js iki j-re ir jsitvirtino du universitetai ; atsivere naujos erdves ir priej imai prie Kursiq mari i j ; ( j)vyko tarptautiniai festival iai ir regatos; is naujo prikeltos kai kurios postindustrines te-ritorijos; kul tur in iame gyven ime jsitvirt ino Kla ipedos pil ies dz iazo festivalis; restauruoti ir naikinti paveldo objektai ; keleriopai padidejo Juros sventes mastai ir apimtys ir t. t. T rumpai tariant, kaip ir anksc iau , kaip ir bet kurio miesto gyventojai k la ipedieciai kure ir gr iove, puoselejo ir k lydo, keite ir saugojo, stiprino ir nepaise . . .

Intensyvus pokyc ia i tebevyksta , miesto gyvenimas nestovi vietoje. Beveik per trejus musLj tyr inej imy metus ( 2 0 1 0 - 2 0 1 2 m.) Kla ipedoje nutiko daug jvair i i j da lyky . Ren-

8

o-

KLAIPEDOS DISKURSAI 1990-2010 M.: SOCIOLOGINE MIESTO TAPATYB i y REKONSTRUKCIJA

kant medziag^ musq apm^stymams, anal izuojant ir rasant knyg^ mieste atsirado ir nuslopo jauni j k la ipediec iy inici juotas „Urbanof i l i j " judej imas ; prie pasukamojo t i l -telio buvusioje „Valstybines laivi j remonto jmones" teritorijoje sustingo „Va iduok l io " smekia ; pasikeite miesto savivaldos Taryba ir meras; savo nis^ rado ir miesto kulturi­niame gyvenime jsitvirt ino „Svytur io meni j dokas" ; iaisvai kur ianc iy zmoni i j ir men i -ninkij koloni ja „Fan ie rke" is miesto paribi i j persikele j miesto centra i r tapo „ M o k y k l a " ; Mazosios Lietuvos reikali j taryba isvydo ir pagarsino v iz i j^ , kad vietoj Lenino pamink lo turety stoveti Vydunas ; bankrutavo ambic ingas sumanymas sukurti „Meme l io miest^" buvusioje pramonineje teritorijoje prie Kursii j marii^; neplaukiojantis miesto s imbol is „Mer id ianas" pakeite savo sav in inkus . . . Ir tik Dramos teatras vis dar teberekonstruoja-mas, o Benas Sarka nuolat vaidenosi miesto gatvese ir netiketose erdvese. . .

Vakar dienos ir s iandienos pokyc i i j pajauta neisvengiamai kele k lausim^, kaip keiciasi K la ipeda ir kaip siuos pokyc ius supranta mieste gyvenantys zmones . Tode l noretume padekoti v is iems musij kalbint iems k la ipediec iams , be kuri i j pasakoj im^ ir pagalbos si knyga nebuti^ pavykus i , o Kla ipedos kaitos diskursai nebutij (bent is dalies) rekonstruoti ir atkurti . Deko jame Kla ipedos intelektualams, ku l tur in inkams, menin inkams, rasytojams ir poetams, teatralams, muz ikantams , istorikams, paveldo-saugininkams, architektams, urbanistams, subkulturi j atstovams, ju r in inkams , tautinii j ir religiniL^ bendruomeni i j nar iams, buvus iems miesto vadovams , pol it ikams ir admi-nistratoriams, e i l in iams zmonems , po l i c in inkams , nusikaltel iams ir moter ims, nuken-tejusioms nuo prostitucijos. Esame dekingi v i s iems , kurie savo pasakoj imais , mint imis , v iz i jomis , lukescia is , projektais ir ve iksmais st imul iavo miestietisko gyven imo puls^ ir formavo Klaipedos savasties daugiabr iauniskum^. Deko jame Edmundui Andr i j ausku i , Va ldemarui A n u z i u i , Nidui Arkusausku i , pankui Aus iu i , Andr iu i Ausra i , Isroi ldzonui ir Andze l ika i Baroc iams , Arunui Baub l iu i , Petrui Bekeza i , Antanui B i ynu i , Jolantai Brauky l iene i , Arunui Budr iu i , A leksandrui „Sva ru i " Burovu i , Kornel i ju i B., R iman-tui B., Gintarui C i c iu rka i , Vaidotui Dapkev i c iu i , vokietei Dor is , Da in iu i Elertui , Mo­destui Gaubu i , V ladui Gedgaudu i , Eugenijui Gentv i lu i , Goda i Giedra i tyte i , G intaru i Gra jausku i , Petrui G recev i c iu i , Sigitui Grybu i (DJ Saga), K lausui G rudz insku i , G i ta -nai Gugevic iute i , A leksandrui l lg iniui , Stasei l l j ina i , Ni jolei Ivanausk ienei , V lad imi ru i „ V o v k a i " Jakubovsk iu i , Saul iui Karosui , Ramunui Kaubr iu i , Zenonui Kaupui , La isvu-nui Kava l iausku i , Ignui Kazakev i c iu i , Suzana i Ketler, Mantui Kuc insku i , L inui Kuta-v i c iu i , Albertui Latuz iu i , je lenai Mi ronc ik , Reinholdui Moru i , Edmundui M. , Bronei Neverdauskienei , Kiprui Pa ldauskui , Vigi l i ja i Pau l ion iene i , L inui Poskai , V idmantu i P lecka ic iu i , Levui Praisui , Ged iminu i P ranckunu i , Kaz imieru i Petra ic iu i , Benediktui Petrauskui , Arnoldui Pik laps, Si lvai Pocytei , Va ldu i „ P i n c i u i " Pu idokui , Rolandui Ras-tauskui , Mindaugui Sav ickui (DJ Digital ) , Benui Sarka i , Ernestui „ E rn iu i " S imkunu i , Rimantui Taraskev ic iu i , V iktorui T imon inu i , Leonidui Tregubui , Dar iu i Va i cekausku i , Vac iu i Va ivada i , Vytautui Va l ev i c i u i , Svetlanai Vas i ck ina i , Povi lu i Vas i l i ausku i , verte-

KLAIPEDOS DISKURSAI 1990-2010 M.: SOCIOLOGINE MIESTO TAPATYB ig REKONSTRUKCIJA 9

-a

jai V i d a i , V i l iu i V ik torav i c iu i , Modestui V i tku i , R icardui Z u l c u i , Tautvydui Z . , Henr ikui Z i z i u i , A ldona i Z . , Eugenijai Z .

Ta ip pat dekingi ir savo art imies iems, kurie bene trejus metus buvo priversti taiksty-tis su tuo, kad knygos autoriai „gyveno" su K la ipeda , k la ipediec ia is , rasomais tekstais ir „ kank inanc iomis " ataskaitomis.

Deko jame Lietuvos mokslo tarybai (LMT) uz projekto „K la ipedos raida 1 9 9 0 -2 0 1 0 : nuo soviet inio industrinio uosto iki l ietuvisko mult ikultur inio miesto" (sutarties Nr. L IT-2-43) f inansavim^. Vykdant sj projekt^ atlikti tyr imai tapo monografi jos pagrin-du , o L M T - svarbiausia monografi jos remeja .

Jgyvendinti v isa tai , kas surasyta, mums padejo ne tik zmones , bet ir ismanus instru­mental , be kur iy la iko ir zmogiskosios energijos s^naudos butij simteriopai didesnes. Musy dal i^ palengvino f iz inj pav ida l^ turintys (Dell, Olympus, HP, Apple, Kyocera, Samsung, A-Data) ir virtualus (MS Word, Soulseek, MS Excel, ArcGIS, UCINET, NVivo) j rank ia i . Zmogiska pagarba nezmogisk iems objektams.

Si knyga skirta ne tik akademin io s luoksnio skaitytojams. Monograf i ja turetij , tiks-liau, galetLj sudominti sociologus, kultur in inkus , istorikus, architektus, f i losofus, po-lit ikus, administratorius, K la ipedos gyventojus ar kitus miesto studijomis ir Kla ipeda bes idominc ius skaitytojus. Rasant s^moningai siekta paprastinti knygos tekst^ bei sti l iy, todel kai kurie techninia i ana l izes ypatumai ar metodologines prielaidos apzvelgtos tik probegsmais . Norint ies iems p lac iau susipazinti su teorinemis diskusi jomis , kurios st imul iavo musy jzva lgas , knygoje pateiktos nuorodos j autoriy straipsnius akademi-niuose zurna luose . Si^ knyg^ gal ima skaityti kaip vientisq tekst^, o t ie, kuriems jdomi konkreti temat ika , be didesniy informacini i j nuostolii^ gali sutelkti demesj tik j juos dominanc ius skyr ius .

Pr i s i imame vis^ atsakomyb^ uz knygoje pateikt^ autorii j pozic i j^. Esame beveik t ikr i , kad kai kur ie knygos teiginiai gali sukelti dal ies akademin iy ar profesiniij ben­druomeni i j nepasi tenkinim^ ir provokuoti kritines pastabas bei diskusi jas . Suvok iame, kad bet koks miesto istorijos pasakoj imas is dal ies yra ir biografinis pasakoj imas, kurio teisingum^ lemia socia l in i i j j vyk i y patirtys, o ne moksl inis metodas. Todel ir si^ kny-gq ga l ime laikyti tik nedidelemis atodangomis , kur asmeninia i zvi lgsniai susiduria su objektyviomis miesto apra iskomis .

T i k ime , kad tiek pritar imas, tiek nepritar imas knygoje issakytiems teiginiams skai­tytojams gali sukelti pasitenkinim^. Pirmuoju atveju del tiesos tr iumfo, antruoju - del savo teisumo pojuc io . Todel p rancuzy semiot iko Rolando Bartheso dvasioje vis iems l inkime skaitymo ma lonumo!

Autori i j kolektyvas , K la ipeda , 2012 m.