UDK 821.111(73)-31 Gr336

Versta is: Emily Griffin. Love the One You're With.

USA, 2008

ISBN 978-609-444-046-5 Copyright © 2008 by Emily Griffin © Milda Baronaite, vertimas j lietuviq

kalb^, 2011 © UABMETODIKA,2011

PIRMAS

n p a i atsitiko praejus lygiai simtui dienij po mano vedybij su X Endziu, pus§ keturiq - beveik minutes tikslumu su mu-

si} sutuoktuviij ceremonija. 2inau tai ne todel, kad buvau stro pi nuotaka, uoliai fiksuojanti banalius santykiij ribozenklius, bet del to, kad turiu nedidelj obsesinj-kompulsinj sutrikim^, kuris mane vercia skaiciuoti jvairius dalykus. Dazniausiai skaiciuoju nereiksmingas smulkmenas, tokias kaip zingsniai nuo mano buto ik i artimiausios metro stoteles (trys simtai keturiasdesimt vienas su patogiais batais, tuzinu daugiau su aukstakulniais), komiskai daznus frazes „ypatingas rysys" pasikartojimus kiekvienoje „Vien-gungio" serijoje (visada dvizenkliai skaiciai) ar vaikinus, su ku-riais esu buciavusis per savo trisdesimt trejus gyvenimo metus (devyni). T4 lieting^ salt^ sausio popiet^ skaiciavau, kiek dienij praejo nuo mano santuokos pradzios iki tada, kai tiesiog Vie-nuoliktosios ir Brodvejaus gatviij sankryzoje pamaciau j j .

Pasaliniams, tarkim, taksi vairuotojui, stebinciam paskutin? sekund^ pries keiciantis sviesoforo signalui per perej^ sliauzian-cius pesciuosius, tai buvo tiesiog kasdieniskas miesto vaizdelis: du is paziuros nepazjstami zmones, neturintys nieko bendra, issky-rus netvirtus juodus skecius, prasilenkdami perejoje apsikeicia trumpais zvilgsniais ir saltais, nors ir ne priesiskais „Labas".

3

Emily Griffin. Myleti tq, kuris ialia

Bet sis reginys toll grazu neatspindi to, kaip jauciausi is t ikr i j -j i j . Man sukosi galva, spaude sirdj ir gniauze kvap^. Saugiai pasie-kusi saligatvj, uzejau j beveik tusci^ uzkandin^ salia S^jungos aikstes. Tarsi pamacius vaiduoklj, pagalvojau - tai buvo vienas t ^ tukstantj kartij girdetij posakiij, kurii} prasmes niekada ik i ga-lo nesuvokiau. Ik i sios akimirkos. As suskleidziau sketj ir atsi-segiau palt^, o sirdis vis dar dauzesi. Stebedama padavej^, stip-riais, jgudusiais mostais valanci^ stal^, svarciau, kodel as tokia suglumusi, kai sis, rodos, netiketas musij susitikimas buvo abso-liuciai neisvengiamas. Ne, tai nebuvo likimas, bent jau ne fata-liska, didinga prasme - tai tik gyvenimo desnis, pagal kurj ne-baigti reikalai visada ramiai, bet atkakliai bando sugrjzti j tavo gyvenim^, net ir visai to nenorint.

Atrodo, gana ilgai laukiau, kol padaveja mane, stovinci^ uz „Laukite, kol Jus pasodinsime" zenklo, galiausiai pastebejo:

- Oi, nemaciau jiisij. Pamirsau paimti t^ zenkl^ po pietij ant-pludzio. Prasau, seskites, kur tik norite.

Is jos veido israiskos man pasirode, kad moteris kazko-kia keistai jzvalgi, tad emiau svarstyti, ar j i kartais papildomai neuzdarbiauja kaip aiskiarege ir gal reiktij jai issipasakoti. Taciau tik klestelejau ant raudonos sofos galiniame uzkandines kampe ir prisiekiau sau niekada su niekuo apie tai nesikalbeti. Papasa­koti apie sj susitikim^ draugei reikstij nelojalum^ vyro atzvilgiu. Jei issipasakociau savo vyresnei ir itin ciniskai seseriai, turbut sukelciau kandziij replikij apie santuok^ ir monogamij^ audr^. Nutikim^ aprasiusi dienorastyje j j tik sureiksminciau, o as bu­vau tvirtai pasiryzusi to nedaryti. Galiausiai, visk^ papasakoti Endziui bi it i | didziausia kvailyste, tuo j j tikrai jskaudinciau ir del to dar labiau kankinciausi. Man nerim^ kele pats faktas, kad sj susitikim^ teks nutyleti - tai bus tarsi juoda deme musij dar tik besiplunksnuojancioje santuokoje, ir vis delto nusprendziau, kad taip elgtis bus geriausia.

4

PIRMAS

- Ko noresite? - paklause padaveja, ant jos vardo korteles buvo uzrasyta „Ene". Ji buvo kiek strazdanota, raudonais garbanotais plaukais, ir as kazkodel pagalvojau: „Ryt bus sauleta."

Norejau tik kavos, bet kaip buvusi padaveja prisiminiau, kaip smukdo pasitikejim^ savimi, kai klientas uzsisako tik gerimo, net jei ir tarp valgymij, todel paprasiau kavos bei ragelio su aguonomis ir tepamu suriu.

- Butinai, - pasake j i , maloniai linkteldama. Syptelejau ir padekojau. Kai j i pasuko j virtuv^, atsidusau ir

uzsimerkiau, stengiausi galvoti tik apie viena: kaip labai as myliu Endj. Mylejau visas jo savybes, net ir tuos dalykus, kurie daugum^ merging erzintx^. Mane zavejo, kaip sunkiai jis prisimena zmoniij vardus (mano buvusj bos^ Frenk^ nuolat vadina Fredu) arba jau beveik legendinii} daini} zodzius („Billy Jean is not my mother")'. As tik purtydavau galv^ ir sypsodavausi, kai Brajento parke Endis beveik metus kasdien po dolerj duodavo benamiui, - o juk sis laisvai galejo buti reindz roveriu vazinejantis sukcius. Mylejau Endzio pasitikejim^ savimi ir sugebejim^ uzjausti. Mylejau jo linksm^ bud^, kuris puikiai derejo su grazia isvaizda: sviesia-plaukis melynakis kaimynij berniukas. Jauciau, jog man pasiseke, kad esu su zmogumi, kuris po ketveriij metij kartu vis dar kilsteli nuo kedes, kai grjztu is tualeto restorane, ir piesia netvarkingas, asimetriskas sirdeles ant apgaravusio mus^ vonios veidrodzio. Endis mylejo mane, ir man visai ne geda sakyti, kad tai buvo pa-grindine priezastis, kodel mes buvome kartu ir kodel as j j taip pat mylejau.

- Ar norite, kad ragelj paskrudinciau? - siiktelejo Ene is uz baro.

' M . Dzeksono dainos zodziai. Tekste: „Bily Dzyn ne mano mama". Ori-

ginale: „Bily Dzyn ne mano meiluze" („BilIy Jean is not my lover"). (Cia

ir kitur - vert, past.)

5

Emily Griffin. Myleti tq, kuris Salia

- Zinoma, - atsakiau, nors is tikrqjij man buvo vis tiek. Leidau mintims nuklysti j vakar^ Veilyje, kai Endis man pa-

sipirso. Jis tycia numete pinigin^, kad gaiety pasilenkti jos pakelti, ir priklaupe ant vieno kelio - tas judesys man pasirode repetuotas daugyb? kartij. Prisimenu, kaip gurksnojau sampan^, suzadetuviij ziedui zaizaruojant zidinio sviesoje, ir galvojau: Stai ir viskas. Tai akimirka, apie kuri^ svajoja kiekviena mergina. Tai akimirka, apie kuri^ svajojau ir as, kuri^ planavau ir kurios tikejausi.

Ene atnese kavos, ir as delnais apglebiau karst^, sunkij puodu-k^. Pakeliau j j prie lupij, letai gurksnojau ir galvojau apie metus uz-sit^susias musij suzadetuves - metai vakareliij, dovanij ir vestuviij planij uraganai. Metai kalbij apie tiulius, smokingus, valsus ir bal-tojo sokolado tortus - ir visa tai del to stebuklingo vakaro. Gal­vojau apie musq priesaikas, istartas asaroms temdant akis. Apie musi} p i r m ^ j sokj pagal dain^ „What a Wonderful World". Apie siltus, s^mojingus tostus uz mus - kalbas su klisemis, kurios musij atveju buvo teisybe: tobulai tinkantys vienas kitam... tikroji mei-le... skirti vienas kitam.

Prisiminiau skrydj j Havajus kit^ ryt^. Sededami pirmos kla-ses salone laikemes uz rankij ir juokemes is visij nereiksmingij trikdziij musq didzi^j^ dien^: Kurios „susilieti su fonu" dalies operatorius nesuprato? Ar pakeliui j priemim^ negalejo lyti dar smarkiau? Ar esame mat§ jo brolj Dzeims§ dar girtesnj? Galvojau apie miisi} medaus menesio pasivaiksciojimus leidziantis saulei ir vakarienes zvakiij sviesoje. Ypac ryskiai prisiminiau vien§ ryt^, kurj su Endziu praleidome drybsodami apleistame puslankio for-mos Lumahai papludimyje siaurineje Kauai pakranteje. Minkstas baltas smelis ir luitai lavos, dramatiskai kysantys is turkio spal-vos vandens - tai buvo labiausiai kvap^ gniauziantis zemes kam-pelis, kokj esu maciusi. Vienu momentu, kai gerejausi vaizdu, Endis padejo Styveno Embrouzo knyg^ ant didziulio papliidimio ranksluoscio, sueme mano rankas ir pabuciavo mane. As atsakiau

6

PIRMAS

tuo paciu, bandydama kuo geriau jsiminti t^ akimirk^. Luztancii} bangij garsas, veid^ glostantis vesus jiiros brizas, citrinij kvapas, sumis^s su kokosinio jdegio losjono kvapu. Miasq lupoms atsi-skyrus, pasakiau Endziui, kad dar niekada nesu buvusi tokia lai-minga. Ir tai buvo tiesa.

Bet geriausios dienos prasidejo po vestuviij, po medaus menesio, po to, kai ispakavome praktisk^sias dovanas savo mazyciame bute Murei Hile - o nepraktiskos, prabangios buvo perkeltos j saugojimo kamer^ miesto centre. Tada, kai nusistovejo musij seimyninis gyve-nimas. Paprastas, ramus ir tikras. Jj sudare daugybe smulkmenxj: ka­vos gurksnojimas ir pokalbiai kas ryt^ ruosiantis j darb^; jo vardas, kas kelias valandas vis issokantis mano elektroninio pasto dezuteje; vakariniai maisto pristatymo j namus meniu nagrinejimai spren-dziant, k^ issirinkti vakarienei, ir vis prisizadant jau greitai panaudoti savo virykl§; kiekvienas pedij masazas, kiekvienas bucinys, kiekvienas kartas, kai tamsoje nurengdavom vienas kit^. Stengiausi galvoti vien apie tai. Vien apie tas smulkmenas, uzpildziusias musij pirm^sias simt^ dienij drauge.

Taciau tuo metu, kai Ene atnese kavos, as vel buvau toje san­kryzoje, mano sirdis vel dauzesi. Staiga supratau, kad nors ir kokia laiminga esu gyvendama su Endziu, tikrai greitai nepamirsiu tos akimirkos, to gniuzulo gerkleje, kai vel pamaciau jo veid^. Nors zutbiit norejau tai uzmirsti. Ypac, nes to norejau.

Susigedusi zvilgtelejau j savo atspindj veidrodineje sienoje salia staliuko. Dabar nebuvo jokio reikalo rupintis savo isvaizda, tuo labiau dziiigauti del plaukij, kurie, net ir po lakstymo lietuje tvarkant visokius reikalus, atrode puikiai. Be to, svytejau roziniu spindesiu, bet pasakiau sau, kad tai tik saltis nurausvino mano skruostus. Niekas daugiau.

Stai tada suskambo mano mobilusis ir isgirdau jo bals^. Bals^, kurio nebuvau girdejusi astuonerius metus ir sesiolika dienij.

- Ar ten tikrai buvai tu?

Emily Griffin. Myleti tq, kuris salia

Jo balsas buvo netgi sodresnis, nei prisiminiau, bet visais k i -tais atzvilgiais jauciausi tarsi buciau grjzusi j praeitj, tarsi t^sciau pokalbj, nutriikusj vos pries kelias valandas.

- Taip, - atsakiau. - Vadinasi, tavo numeris nepasikeit^s. Tada po ilgokos tylos, kurios as tycia ilgai nenutraukiau, pri-

dure: - Atrodo, kai kurie dalykai nesikeicia. - Taip, - vel atsakiau. Nes, kad ir kaip nenorejau to pripazinti, jis buvo visiskai tei-

sus.

8

ANTRAS

Megstamiausias mano visij laikij filmas turbiat yra „Kai Haris sutiko Sal̂ "̂ . Man jis taip patinka del daugybes

priezascii}: geros astuntojo desimtmecio atmosferos, keistos Bilio Kristalo ir Meges Rajan abipuses traukos, orgazmo scenos „Katz's Deli" restorane. Bet turbiit labiausiai megstu tas filmo scenas, ku-riose senuciukes poreles spindinciomis akimis pasakoja savo su-sipazinimo istorijas.

Pirm^ kart^ sj film^ ziurejau budama keturiolikos, dar nebu-ciuota bei, kaip sakydavo mano sesuo, neskubanti pamesti gal-vos del kokio nors berno. Matydavau, kaip Siuzana jsimyledavo ir likdavo sudauzyta sirdimi daug dazniau, negu man reikedavo suverzti briketus, ir jos patirtis tikrai neatrode itin smagi.

Vis delto atsimenu, kai sedejau pernelyg smarkiai vedinamo-je kino teatro saleje ir svarsciau, kur siuo metu galeti} buti mano busimasis vyras, kaip jis atrodo, koks jo balsas. Gal jis dabar per pirm^ pasimatym^ laiko kieno nors rank^, o tarp ji} guli pa-kelis „Jujubes" guminuki} ir didele porcija spraito? Gal jis daug vyresnis, jau koledze, ir turi gyvenimo ir santykii} su moterimis patirties? Gal jis futbolo komandos gynejas ar puciami}ji} or-kestro bugnininkas? Gal sutiksiu j j skrisdama j Paryzii}? O gal

^ „When Harry Met Sally".

9