LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

RASA JUŠKELIENĖ

MOKINIŲ MAITINIMO GIMNAZIJOJE X ANALIZĖ IR TOBULINIMAS

ANALYSIS AND IMROVEMENT OF STUDENTS NUTRITION AT GYMNASIUM X

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Gintarė Zaborskienė

KAUNAS, 2015

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „MOKINIŲ MAITINIMO GIMNAZIJOJE

X ANALIZĖ IR TOBULINIMAS“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2015-04-15 Rasa Juškelienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2015-04-15 Rasa Juškelienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2015-04-30 Gintarė Zaborskienė

(data) (darbo vadovo vardas,

pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

2015-04-30 Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus)

parašas)

3

TURINYS

SANTRUMPOS………………………………………………………………………….…………...4

SANTRAUKA………………………………………………………………………………………...5

SUMMARY…………………………………………………………………………………………...6

ĮVADAS..................................................................................................................................7

1. LITERATŪROS APŽVALGA………………………………………………………………………..9

1.1. Mokinių maitinimo gimnazijose ypatumai.........................................................................9

1.2. Sveikos mitybos principai..................................................................................................11

1.3. Moksleivių sveikos mitybos taisykės...................................................................................11

1.4. Mitybos režimas.................................................................................................................13

1.5. Mitybos reikšmė sveikatai..........................................................................................................15

1.6. Maitinimo organizavimas gimnazijose.................................................................................17

1.7. Valgiaraščių sudarymo ypatumai gimnazijose..........................................................................19

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA...........................................................................................26

3. TYRIMO REZULTATAI .................................................................................................................27

3.1. Mokinių mitybos įpročių analizė gimnazijoje X..................................................................27

3.2. Mokinių gimnazijoje X subjektyvus sveikatos vertinimas...................................................33

3.3. Moksleivių gimnazijoje X maitinimo ir paslaugų kokybė.........................................................37

3.4. Valgiaraščių gimnazijoje X sudarymas, analizė ir tobulinimas................................................44

3.5.Maitinimo modulio tobulinimas X gimnazijoje...........................................................................45

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...........................................................................................................46

5.IŠVADOS.............................................................................................................................................48

6.REKOMENDACIJOS MOKSLEIVIAMS IR GAMINTOJAMS..................................................49

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................50

PRIEDAI

4

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija

GMO - genetiškai modifikuoti organizmai

CINDI - (angl. Countrywide Integrated Noncommunicable Disease Intervention) lėtinių neinfekcinių

ligų integruotos profilaktikos programa

±STDEV - vidutinės vertės standartiniai nuokrypiai

p - skirtumų patikimumo lygmuo

5

SANTRAUKA

MOKINIŲ MAITINIMO GIMNAZIJOJE X ANALIZĖ IR TOBULINIMAS

Darbo vadovė prof. dr. Gintarė Zaborskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Veterinarijos akademija. Veterinarijos fakultetas. Maisto

saugos ir kokybės katedra, 2013 – 2015, 52 psl., 4 lentelės, 23 paveikslėliai.

Darbo tikslas: ištirti vaikų maitinimo X gimnazijoje trūkumus, pasiūlyti racionalų ir moksliniais

tyrimais pagrįstą maitinimo modelį ir pateikti rekomendacijas moksleiviams ir gamintojams.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti esamą maitinimo sistemą gimnazijoje X, 1g ir 3g klasių mokinių atsiliepimus apie

valgykloje tiekiamą maistą bei dietinio maitinimo poreikį.

2. Atlikti moksleivių mitybos įpročių analizę.

3. Patobulinti valgiaraštį, prisilaikant mitybos normų bei mokslininkų rekomendacijų.

4. Pasiūlyti maitinimo modelio tobulinimą, pateikti rekomendacijas moksleiviams ir gamintojams.

Metodika: Tyrimas buvo vykdomas 2013 metų kovo - gegužės mėnesiais pasirinktoje gimnazijoje.

Apklausoje dalyvavusių mokinių amžius - 16-18 metai. Pasiriktos pirma gimnazijos ir trečia

gimnazijos klasės. Tiriamąją imtį sudarė 100 mokinių: 44 berniukai ir 56 mergaitės. Gautieji apklausos

duomenys buvo suvesti kompiuterinei statistinei analizei. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta

naudojant statistinį paketą ,,SPSS 12.0.1. for Windows”.

Rezultatai: Beveik pusė (46 proc.) moksleivių nurodė, jog jie dažnai valgo vaisius. Žalias

daržoves valgė mažesnė dalis moksleivių – 34 proc. 44 proc apklaustųjų teigė, kad sultis geria ne

dažniau kaip kartą per savaitę. Iš pieno produktų dažniau vartojamas pienas, kefyras ir jogurtas (43

proc.). Kas antras (41 proc.) moksleivis teigia, jog juodą duoną renkasi kasdien. Nemaža dalis

moksleivių renkasi mažos maistinės vertės maisto produktus: dažnai valgo saldainių ir šokolado (54

proc.), sausainių, pyragaičių ir torto (32 proc.), traškučių (17 proc.), geria gazuotų gėrimų (30 proc.)

moksleivių. Taip pat daug moksleivių mėgsta bulves (20 proc.), renkasi baltą duoną ir batoną (68

proc.). Tik kas trečias moksleivis (32 proc.) teigia niekada nevartojantys alkoholinių gėrimų ir, deja, 28

proc. moksleivių prisipažino jų vartojantys nors kartą per savaitę.

Išvados: Netaisyklingos, neracionalios, nesubalansuotos mitybos tendencijos tarp mokyklinio

amžiaus vaikų yra ypač grėsmingos. Tyrimai rodo, kad mokiniai mažai dėmesio skiria maitinimuisi,

moksleivių mityba mokykloje dažniausiai priklauso nuo jų pačių sprendimo, dėl sveikos mitybos žinių

ir įgūdžių trūkumo vis daugiau mokinių pasirenka maistinės vertės neturinčius užkandžius ir gėrimus,

kurių vartojimas nėra sveikas.

6

SUMMARY

ANALYSIS AND IMROVEMENT OF STUDENTS NUTRITION AT GYMNASIUM X

The research adviser – dr. Gintarė Zaborskienė

Lithuanian University of Health Science. Veterinary Academy. Faculty of Veterinary Medicine.

Departament of food safety and quality, 2013-2015. 52 pages, 4 tables, 23 pictures.

The aim of the task: to investigate the limitations of students nutrition at gymnasium X, to suggest

rational and based on scientific research nutrition model and offer recommendations for students and

manufacturres.

The objectives of the task:

1.To evaluate the current nutrition system at gymnasium X, the feedbacks from students from classes

1g and 3g about supplied food in the refectory and the need of diet food.

2.To analyse students eating habits.

3.The improvement of the menu considering nutrition standards and science recommendations.

4. The improvement of the current nutrition model at the gymnasium, the presentation of

recommendation for students and manufactures.

Methodology: the research was carried out in 2013 on March and May at selected gymnasium. The age

of participants was 16 - 18 years. The students from the 1 and 3 forms took part in the research. One

hundred of students were examined: 44 boys and 56 girls. All facts were led on the computer statistical

analysis. The statistical data was carried out using statistical batch “SPSS 12.0 for Windows”.

Results: almost half (46%) of the students indicated, that they often eat fruits. Green vegetables eat

lower proportion of students - 36%. 44% of the participants indicated that they drink juice no more

frequently than once week. From milk product – milk, kefir and yogurt were used more often (43%).

Every second (41%) student chooses black bread every day. A significant part of students choose the

products of low nutrition value: often eat candies and chocolate (54%), cookies, pies and cakes (32%),

crisps (17%), drink fizzy drinks (30%) of the students. Also big part of the students like potatoes (20%),

cheose white bread and long loaf (68%). Only every third student (32%) say that they never drink liquor

and, unfortunately 28% of the students admit that they drink liqour onece a week.

Conclusion: irregular, irrational, unbalanced nutrition trends among the students are simply threatening.

The research shows that the students do not pay any attention to their nutrition. The decision what to eat

is always made according to their opinion. Because of the lack of the knowledge about healthy nutrition,

students choose to eat and drink unhealthy food which has no nutrition value and is harmful for their

health.

7

ĮVADAS

PSO sveikatos strategijoje ,,Sveikata visiems XXI amžiuje” yra iškėlusi 10 tikslų. Vienas

iš jų, 6-asis – sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir kova su sveikatai kenkiančiais įpročiais – yra

susijęs su akcijomis, skatinančiomis sveikos mitybos pasirinkimą. Visos PSO šalys laikosi Pasaulio

deklaracijos plano dėl ,,Veiksmų, lemiančių mitybą”, kurie buvo pateikti tarptautinėje mitybos

konferencijoje 1992 m. Joje pateikti strategijų pagrindai atsižvelgiant į konkrečią nacionalinę maisto ir

maitinimosi politiką (Vaitkevičius J. V., Vaitkevičienė A., 2008)

Strategijoje atkreipiamas dėmesys į antsvorio plitimo tendenciją. Kai nėra genetinio

paveldimumo, antsvorį gali sukelti maisto energijos perteklius, riebus, kaloringas maistas,

nepakankamas fizinis aktyvumas. Nutukimas yra didžiausias lėtinių ligų: širdies ir kraujagyslių ligos,

hipertenzijos, insulto, cukrinio diabeto (2 tipas, nepriklausantis nuo insulino), įvairiausių vėžio rūšių

rizikos veiksnys.

Lietuvos Sveikatos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos

2 d. nutarimu Nr. VIII-833, numatyta iki 2010 m. sumažinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, dalį

iki 30 proc., bei energijos, gaunamos iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, dalį iki 14 proc. ir užtikrinti maisto

saugumą (Žin., 1998, Nr. 64-1842).

Realizuojant programos nuostatas, labai svarbi yra vaikų ir paauglių mitybos kokybė.

Subalansuota ir tinkama mityba vaikystėje bei paauglystėje mažina dantų ėduonies, mažakraujystės,

nutukimo ir antsvorio riziką. Kai trūksta kurios nors vienos iš maisto medžiagų, sutrinka vaiko fizinis

vystymasis, atsparumas įvairiems aplinkos faktoriams, vaiko psichinis vystymasis. Visa tai turi

neigiamą poveikį šalies ekonominiam ir socialiniam vystymuisi (Vingras A., 1997).

Tačiau maistas turi būti ne tik kokybiškas, bet ir saugus. Tam labai svarbu geros higienos

praktikos reikalavimų taikymas mokyklinio ugdymo įstaigų valgyklose. Šie reikalavimai apima visą

maisto gamybos procesą, pradedant žaliavos gavimu ir baigiant produkto realizavimu. Su mityba ir

maisto sauga siejasi labai daug ,,nuo maisto žaliavos iki stalo” vartotoją veikiančių neigiamų,

kenksmingų poveikių – rizikos veiksnių. Svarbu juos pastebėti, neleisti jiems įtakoti asmens ir

visuomenės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės, gyvenimo kokybės.

Lietuvoje ir Europoje yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti suaugusiųjų

ir vaikų mitybos įpročius. Mitybos įpročių įvertinimas yra pirmasis žingsnis, nuo kurio galima pradėti

spręsti visuomenėje aktualią problemą. Žinoma, reikėtų nepamiršti esminio fakto, kad ne vien

netinkamus suaugusiųjų mitybos įpročius reikia keisti, tačiau ir tinkamai ugdyti jaunąją kartą, įdiegiant

kritišką mąstymą renkantis maistą. Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma tėvų visapusišką vaikų ugdymą

8

patiki ugdymo įstaigoms. Sveikos mitybos aspektu, kaip ir sveikos gyvensenos, ugdymas mokyklose

yra minimalus. Derėtų paminėti, kad valstybiniu ir tarptautiniu lygmeniu yra rengiami ,,Sveikos

mokyklos“ projektai, į kurių veiklą įsitraukia ir dalis mokyklų, tačiau nėra atlikta tyrimų, siekiant

įvertinti jų efektyvumą mitybos įpročių pasikeitimo kontekste. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į

vyriausiųjų mokyklos mokinių mitybos įpročius, kadangi jų vertybės, įpročiai, nuostatos jau turi būti

susiformavę per ilgus ugdymo metus. Tik tokiu būdu galime įvertinti sveikos mitybos ypatumų ugdymo

bei auklėjimo šeimoje spragas.

Darbo tikslas: ištirti vaikų maitinimo X gimnazijoje trūkumus, pasiūlyti racionalų ir

moksliniais tyrimais pagrįstą maitinimo modelį ir pateikti rekomendacijas moksleiviams ir

gamintojams.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti esamą maitinimo sistemą gimnazijoje X, 1g ir 3g klasių mokinių atsiliepimus apie

valgykloje tiekiamą maistą bei dietinio maitinimo poreikį.

2. Atlikti moksleivių mitybos įpročių analizė.

3. Patobulinti valgiaraštį, prisilaikant mitybos normų bei mokslininkų rekomendacijų.

4. Pasiūlyti maitinimo modelį gimnazijoje, pateikti rekomendacijas moksleiviams ir gamintojams.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose ypatumai

Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama PSO Europos kovos su nutukimu chartijos

EUR/06/5062700/8 (2006 m. lapkričio 16 d.) reikalavimus, parengė maitinimo organizavimo

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos

aprašą, kurio nuostatos įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 01 d. ( Žin., 2011, Nr. 140-6573).

Mokinių maitinimas organizuojamas mokyklų valgyklose ir kitose mokiniams maitinti

pritaikytose patalpose ar vietose, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui pavalgyti prie stalo, laikantis

nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų. Kasdien turi būti organizuojami pietūs, kurių

metu turi būti sudarytos sąlygos visiems pavalgyti šilto maisto. Pietūs organizuojami per ilgąsias ( 20-

30 min. trukmės) pertraukas.

Patiekalai pietums turi būti patiekiami pagal valgiaraštį. Mokykloje taip pat gali būti:

- papildomas socialiai remtinų mokinių maitinimas (pusryčiai, priešpiečiai ar pavakariai)

pagal atskirą mokyklos steigėjo ar jo įgalioto asmens patvirtintą valgiaraštį;

- laisvai pasirenkami šalti ir (ar) šilti užkandžiai, kurių sąrašai turi būti patvirtinti

mokyklos steigėjo ar jo įgalioto asmens.

Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir

energijos normas vaikams. Valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta energetinė

vertė (kcal) ir kiekis (g). Valgiaraščiai turi būti sudaromi 10 dienų laikotarpiui (pasirinktinai):

- remiantis pietų patiekalų receptūrų pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje

http:/smlpc.lt;

- remiantis juridinių ar fizinių asmenų parengtomis ir su Sveikatos apsaugos ministerija

suderintomis patiekalų receptūromis arba jų kombinacijomis;

- savarankiškai maitinimo paslaugos tiekėjo.

Tik taip parengtas valgiaraštis turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centru.

Maisto produktų asortimento sąrašų su visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga derinti nereikia.

Vadovaujantis minėtomis maitinimo organizavimo taisyklėmis, pietų patiekalą turi sudaryti:

karštas pietų patiekalas iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai,

ankštiniai, pienas ir jo produktai) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvės, makaronai,

kruopos ir pan.), daržovės/vaisiai arba jų salotos, duona (rekomenduojama ruginė) ir gėrimas

(rekomenduojama sultys).

10

Pietų metu turi būti patiekiami pasirinkti 1-3 karšti tos pačios maisto produktų kategorijos karšti

pietų patiekalai ( mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių ar miltų/bulvių/varškės). Prie karštų patiekalų

gali būti siūlomi keli garnyrai (ryžiai, bulvės ir pan.), kuriuos mokiniai galėtų pasirinkti laisvai. Jeigu

vieną dieną pietų metu patiekiami keli karšti patiekalai, visi jie turi būti pagaminti tik iš tos pačios

maisto produktų kategorijos: arba mėsos, arba žuvies, arba daržovių/varškės/miltų/bulvių. Pietums

negali būti patiekiami keli karšti patiekalai, pagaminti iš skirtingų maisto produktų kategorijų

(pavyzdžiui, jeigu pietums patiekiami 2 ar 3 karšti patiekalai, visi jie turi būti pagaminti tik iš mėsos

arba tik iš žuvies, arba tik iš daržovių/varškės/miltų/bulvių. Vienų pietų metu negali būti tiekiamas

vienas karštas žuvies patiekalas, vienas – mėsos, vienas – varškės. Į valgiaraštį gali būti įtraukta

sriuba, atitinkamai sumažinant antrojo patiekalo kaloringumą. Vienas iš karštų patiekalų turi būti

tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas. Tas pats

patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per dvi savaites.

Mokinių maitinimui negali būti tiekiamos šios maisto produktų grupės: bulvių traškučiai, kiti

riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos ir kiti gaminiai su šokoladu

ar kremu, maisto produktai su maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais,

aromato ir skonio stiprikliais, visą sąrašą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto

svetainėje www.sam.lt), gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai ir maisto produktai, pagaminti

(arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, sultinių koncentratai, rūkyta

žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto

paketus į namus), mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, maistas, pagamintas iš GMO ar į kurio

sudėtį įeina GMO ir kiti sveikatai nepalankūs produktai, turintys daug sočiųjų riebalų, cukraus ar

druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

Mokiniams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų

patiekalai, sultys (ypač šviežios), grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai

produktai, pienas ir jo produktai, liesa mėsa ir jos produktai, žuvis ir jos produktai, augalinis aliejus,

kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Maisto

produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų

gamintojų.

11

1.2. Sveikos mitybos principai

R. Lažauskas (2005), R. Proškuvienė (2006) pateikia šiuos sveikos mitybos principus:

1. Nuosaikumas. Svarbu žinoti, kad maisto kiekis turi atitikti mūsų organizmo poreikius ir

jeigu jo suvartojimo kiekis yra per didelis, tai gali turėti neigiama poveikį sveikatai. R. Bartkevičiūtė

(2000) teigia, kad nemažai žmonių vartoja labai baltymingą maistą. Žinoma, kad optimalus baltymų

kiekis yra imuninės veiklos užtikrinimo pagrindas, tačiau didelis suvartojamų baltymų kiekis kelia

alergijų pavojų. Per didelis vitamino C kiekis (daugiau kaip 1 g per dieną) gali sukelti inkstų

akmenligės pavojų, o per mažas kiekis – hipovitaminozę bei imuniteto nusilpimą. Jeigu su maistu yra

gaunama per mažai jodo, išsivysto gūžys, jei per daug – tireotoksikozė. Per didelis maistinių skaidulų

kiekis taip pat

gali būti kenksmingas, nes veiks dirginamai virškinamojo trakto gleivinę.

2. Įvairumas. Neverta pamėgti kokį nors vieną produktą, nes mes negausime pakankamai

reikalingų medžiagų. Pasirinkdami kuo įvairesnį maistą mes padėsime savo organizmui gauti

visas reikalingas medžiagas. Tyrimai rodo, kad valgant įvairų maistą organizmas geriau

panaudoja maisto medžiagas.

3. Balansuotumas. Pasak A. Astrauskienės (2000 p. 7), mitybos subalansavimas – tai tinkamas

baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus

energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus

amžiaus, lyties, atliekamos veiklos bei jos sunkumo.

1.3. Vaikų sveikos mitybos taisyklės

Taisyklės yra parengtos Pasaulinės sveikatos organizacijos koordinuojamos tarptautinės CINDI

programos ekspertų.

R. Stukas (Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas, 2003) išskiria šias vaikų sveikos

mitybos taisykles:

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą. Kasdien vaiko organizmas turi gauti apie 40 maisto medžiagų:

baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų bei vitaminų. Deja nėra tokio produkto, kuris

turėtų reikiamą visų medžiagų kiekį. Todėl ypatingai svarbu yra rinktis kuo įvairesnį maistą, nes

tuomet bus labiau tikėtina, kad organizmo poreikiai bus patenkinti.

2. Dažniau rinktis augalinės kilmės maistą. Augalinės kilmės maisto produktai turi daug

biologiškai aktyvių medžiagų. Šios medžiagos gali apsaugoti nuo lėtinių ligų: piktybinių navikų, širdies

ir kraujagyslių ligų ir kt. Augaliniuose produktuose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų, maistinių

12

skaidulų, flavonoidų, fenolių, fitosterolių ir kitų medžiagų, kurios palankiai veikia sveikatą.

Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnius augalinius produktus, nes grūdų, daržovių ir vaisių sudėtis

yra labai skirtinga. Žinoma, kad maistinės skaidulos gerina virškinimą, todėl yra patariama rinktis

augalinius produktus. Maistinių skaidulų gausa pasižymi rupaus malimo miltų ir viso grūdo gaminiai.

Taip pat jų gausu ankštinėse daržovėse, riešutuose, kai kuriose kitose daržovėse ir vaisiuose.

3. Kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Apie 60 proc. paros

maisto davinio energijos į žmogaus organizmą turi patekti angliavandenių, ypač polisacharidų,

pavidalu. Šių angliavandenių daug daržovėse, bulvėse, grūdų produktuose, duonoje, ankštiniuose.

Šiuose maisto produktuose yra labai mažai riebalų ir daug vertingų maisto medžiagų. Be energijos, jie

aprūpina organizmą baltymais, skaidulinėmis maisto medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais

(C, B6, folio rūgštimi, karotinoidais).

4. Kelis kartus per dieną valgyti daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Valgant įvairias daržoves ir

vaisius gaunama daug maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų medžiagų. Be to, daržovėse ir vaisiuose

beveik nėra riebalų.

5. Kontroliuoti riebalų suvartojimą, gyvūninius riebalus keisti augaliniais aliejais.

Rekomenduojama, kad iš riebiųjų riebalų susidarytų ne daugiau kaip 30 proc. paros maisto davinio

energijos. Iš sočiųjų riebalų rūgščių turėtų būti gaunama ne daugiau kaip 10 proc. energijos, o iš

polinesočiųjų riebalų rūgščių – apie 7 proc. energijos. Šeštadalį polinesočiųjų riebalų rūgščių turėtų

sudaryti omega-3 riebalų rūgštys. Likęs energijos kiekis turėtų būti gaunamas iš mononesočiųjų riebalų

rūgščių. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. U. Strunz ir A. Jopp knygoje

„Sveikata ir riebalai“ pabrėžia, kad svarbu vartoti tinkamus, pvz., alyvuogių aliejų, vengti gyvulinės

kilmės riebalų. Taip maitinantis bus išvengta daugybės lėtinių ligų, miokardo infarkto ir pan., taip pat

negrės nutukimas. Tai patvirtina ir D. Kačerausko ir kt. autorių knygoje „Funkcinis maistas ir jo

komponentai“ komentuojamų tyrimų rezultatai, pagal kuriuos Viduržemio jūros regiono gyventojai,

gaunantys 15 – 20 proc. energijos iš alyvų aliejaus vartojimo, mažiau serga širdies ir kraujagyslių

ligomis.

6. Valgyti liesą mėsą, ankštines daržoves, žuvį, paukštieną. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa,

paukštiena, kiaušiniai teikia organizmui baltymus ir geležį. Vertingi ne tik gyvuliniai, bet ir augaliniai

baltymai, gaunami iš ankštinių ir grūdinių produktų. Dėl geležies trūkumo vaikams gali atsirasti

anemija. Daug geležies yra kepenyse, todėl jų galima valgyti kartą per savaitę. Geležies yra ir

augaliniuose produktuose (ankštinėse, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, avižų dribsniuose). Kadangi

iš riebios mėsos gaunama daug sočiųjų riebalų rūgščių, patariama rinktis tik liesą mėsą.

13

7. Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus. Iš pieno ir pieno produktų gauname baltymų ir

kalcio. Kalcio ypač reikia vaikams. Jis reikalingas formuotis kaulams ir dantims. Liesuose pieno

produktuose yra pakankamas kalcio kiekis, net daugiau nei riebiuose. Kai kurie pieno produktai gali

būti labai sūrūs ir riebūs, pavyzdžiui, fermentiniai sūriai. Jų vaikams nereikėtų valgyti daug, tačiau

visiškai atsisakyti neverta, kadangi juose yra labai daug kalcio. Patariama valgyti varškę ir varškės

sūrius, gerti liesą pieną (1 proc. riebumo), kefyrą, rūgpienį.

8. Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus: rečiau vartoti rafinuoto cukraus,

saldžių gėrimų, saldumynų, saldainių. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių

(cukraus, gliukozės, fruktozės, maltozės, kukurūzų sirupo ir kt.) paprastai turi labai mažai vertingų

maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis.

9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su maistu, neturi

viršyti 5 – 6 gramų. Druską patartina vartoti joduotą. Gausus druskos vartojimas skatina hipertenziją,

todėl PSO rekomenduoja kasdien suvartoti ne daugiau kaip 6 g druskos.

10. Gerti pakankamą skysčių kiekį. Vanduo organizmui labai svarbus, kadangi sudaro

didžiausią kūno dalį: suaugusiųjų – apie 46 – 52 proc., o vaikų – iki 70 proc. Embriono kūne jo yra net

90 proc.

11. Mitybą pagerinti galima maisto papildais. Jei mityba nevisavertė, neįvairi, jei mažai

vartojama šviežių vaisių, uogų, daržovių, galima pavartoti maisto papildų – vitaminų bei mineralinių

medžiagų preparatų, gaminamų tablečių, skysčių, kapsulių ar kita forma. Maisto papildus reikia rinktis

atsižvelgiant į vaiko amžių. Tačiau med. dr. Aušra Petrauskienė (2003) nerekomenduoja papildomai

vartoti vitaminų bei mineralinių medžiagų, ji teigia, kad subalansuota mityba pilnai aprūpina organizmą

visomis reikalingomis medžiagomis. Pirmiausia reikėtų keisti savo mitybos įpročius ir tik po to

nuspręsti ar jaunam organizmui reikia papildomo kiekio vitaminų („Sveikas žmogus“, 2003). R.

Lažauskas (2005) pateikia dar vieną taisyklę: būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Ši taisyklė

dažniausiai reglamentuojama kalbant apie suaugusiųjų sveikos mitybos taisykles. Šiais laikais ją galima

taikyti ir vaikams, nes vis daugiau vaikų patiria virškinimo sutrikimus.

1.4. Mitybos režimas

Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto paskirstymas atskirais

valgymais (R. Kučinskienė, 2008, p. 19). R. Proškuvienė knygoje „Mityba. Judėjimas“ (2006) pateikia

komponentus, kurie įeina į mitybos sąvoką. Autorė išskiria, kad mitybos režimas – tai valgymų

dažnumas, intervalai tarp valgymų, valgymo laikas ir paros raciono paskirstymas pagal kaloringumą,

14

sudėtį ir maisto produktų kiekį kiekvieno valgymo metu. Kiekvieno asmens mitybos režimą reguliuoja

alkio jausmas. Šis jausmas yra juntamas prieš pradedant valgyti ir išnyksta po 10 – 15 minučių nuo

valgymo pradžios. Tuomet pirmoji maisto porcija yra suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina

dažnas valgymas mažomis porcijomis. L. Labanauskas pateikia racionaliausią vaiko mitybos režimą –

per pusryčius ir pietus vaikas gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei –

mažiau kaip trečdalį.

1 lentelė. Rekomenduojama energinės vertės dalis atskiriems valgymams

Valgant 5 kartus Valgant 6 kartus

Pusryčiai – 25 % energetinės vertės

Priešpiečiai – 10 % energetinės vertės

Pietūs – 35 % energetinės vertės

Pavakariai – 10 % energetinės vertės

Vakarienė – 20 % energetinės vertės

Pusryčiai – 20 % energetinės vertės

Priešpiečiai – 10 % energetinės vertės

Pietūs – 30 % energetinės vertės

Pavakariai – 10 % energetinės vertės

Vakarienė – 20 % energetinės vertės

Priešnakčiai – 10 % energetinės vertės

Maitinimosi laiką kiekvienas gali pasirinkti individualiai, tačiau yra rekomenduojama, kad tarp

pagrindinių dienos valgymų (pusryčių, pietų ir vakarienės) praeitų 5 – 6 valandos. O vakarieniauti

patariama maždaug prieš dvi valandas iki nakties miego. Taip pat reikėtų paminėti, kad svarbus

mitybos režimo aspektas yra valgymas tuo pačiu metu. Buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti

mokinių mitybos ypatumus. Tyrimo duomenys atskleidė, kad kasdien tuo pačiu laiku valgo tik 22,6

proc. moksleivių. Ne tuo pačiu laiku valgo daugiau nei 77 proc. moksleivių. (J. V. Vaitkevičius, 2008,

p. 44). Nereguliarus valgymas, kai valgoma vieną ar du kartus per parą, yra kenksmingas sveikatai.

Nustatyta, kad vaikai, valgantys tik vieną ar du kartus per dieną, dažniau serga įvairiomis skrandžio

ligomis, jaučia įvairius virškinimo sutrikimus ir negalavimus, negu vaikai, valgantys reguliariai – tris ar

keturis kartus. Gydytojai rekomenduoja vaikams valgyti penkis ir net šešis kartus per dieną (pusryčiai,

priešpiečiai (ar pavakariai), pietūs, vakarienė). Gerai žinoma, kad valgymo metu iš organizmo tam tikrų

organų išsiskiria skysčiai: seilės, skrandžio, tulžies, kasos sultys. Tačiau Ašmenskas ir kiti autoriai

knygoje „Aplinkos medicina“ (1997, 336 p.) teigia, kad per daug dažnai (6 – 10 kartų) valgyti yra

neracionalu, nes mažėja skrandžio ir žarnyno liaukų sekrecija. Todėl galime daryti išvadą, kad

15

valgymas tuo pačiu metu ir tinkamas valgymo dažnis, padeda virškinimui, nes tokia refleksinė reakcija

kaip seilių išsiskyrimas padeda greičiau pasisavinti suvalgytą maistą. Vaiko mityba bus sveika, jei ji

atitiks fiziologinius organizmo poreikius, bus pagrįsta sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis

taisyklėmis bei sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis ir jei bus laikomasi mitybos režimo. Tad

vaikų išsivystymui, fizinei bei protinei raidai, imunitetui, darbingumui, gyvenimo trukmei ir

visokeriopai sveikatai pagrindą sudaro maisto medžiagų įvairovė ir subalansuota mityba (L.

Labanauskas, 2000). Sveikos mitybos rekomendacijas vaikams ypač gerai atspindi sveikos mitybos

piramidė.

1.5. Mitybos reikšmė sveikatai

Sveikata – vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, viena didžiausių vertybių. Žmonės

dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai, ko neteko. Taip yra ir su sveikata. Kiekvienas turi teisę būti

sveikas ir mokėti sveikatą išlaikyti kuo ilgiau. Mokant sveikai gyventi, didelę reikšmę turi teisinga

sveikatos, kaip vertybės, samprata. Sveikata – sudėtinga sąvoka. Daugelis žmonių skirtingai supranta šį

terminą, todėl požiūris į sveikatą gali būti įvairus ir nuolat keistis. Pasaulinė sveikatos organizacija yra

priėmusi tokį sveikatos apibrėžimą: „Sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės

būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“. Sveikata yra tai, kaip atskiras individas ar jų grupė

sugeba įgyvendinti savo tikslus bei patenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką. Todėl

sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas; ji apima ir socialinius, ir asmeninius

išteklius, ir fizines galimybes. Šiuo apibrėžimu sveikata apibūdinama kaip visapusiškas reiškinys ir

teigiama, kad nesant tam tikrų sąlygų žmonės negali būti sveiki. Gera sveikata leidžia žmonėms

gyventi visavertį gyvenimą, kuris reiškia daug daugiau nei biologinis kelias nuo gyvybės pradžios iki

mirties (A. Kriščiūnas,1991).

Vaiko sveikata formuojama dar jam negimus ir priklauso nuo tėvų sveikatos, apvaisinimo,

motinos gyvensenos, aplinkos. Labai didelę įtaką žmogaus gyvenimo būdui daro ankstyvosios ir

pirmosios vaikystės laikotarpis. Vaikas pradeda pažinti pasaulį, kaupia socialinę patirtį, įgyja žinių

bendraudamas su tėvais, artimaisiais, mėgdžiodamas jų elgesį, atkartodamas jį savo žaidimuose.

Ikimokykliniame amžiuje vaikas pradeda pažinti save, savo galimybes, suvokia patarimus,

reikalavimus, pamažu perima ir suaugusiųjų elgseną. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko gyvenimas iš

pagrindų pasikeičia – paprastai kiekvienas vaikas protinio darbo metu jaučia psichinę įtampą, sumažėja

jo fizinis aktyvumas, pasikeičia dienotvarkė. Šalia tėvų šiuo gyvenimo laikotarpiu didelę įtaką vaiko

gyvensenai, jo fizinių ir protinių galių lavinimui, sveikatai turi mokytojai. Vaikystėje susiformavęs

gyvenimo būdas daro didelį poveikį tolesniam žmogaus gyvenimui (A. Kriščiūnas,1991).

16

Daugelyje pasaulio šalių sukurtos ir vykdomos sveikatos ugdymo programos, kuriose daug

dėmesio skiriama vaikų sveikatingumo kompetencijų ugdymui mokykloje. Vienose šalyse šios

programos yra visiškai integruotos į švietimo sistemą, kitose – sveikatos ugdymo kursas dėstomas kaip

atskiras dalykas. Pavyzdžiui, Škotijoje skaitomas atskiras 40 val. sveikatos kursas, Danijoje ir

Olandijoje yra privalomi sveikatos ugdymo kursai – sveikatos pagrindų, lytinio ugdymo. Ilgą laiką pas

mus sveikatai ir sveikatos ugdymui buvo skiriama per mažai dėmesio. Pastaraisiais metais sveikatos

apsaugos prioritetai pakito – skatinama daugiau dėmesio skirti ne ligoms gydyti, o sveikatai išsaugoti.

Tai naudingiau ir žmogui, ir visuomenei. Žinoma, kad dažniausiai pasitaikančios suaugusiųjų ir vaikų

ligos yra glaudžiai susijusios su žmogaus gyvenimo būdu, todėl į pirmą vietą iškeliamas sveikos

gyvensenos ugdymas. Ypač svarbi sveika gyvensena vaikystėje ir paauglystėje, nes tuo metu sparčiai

auga ir vystosi organizmas, jį gali pažeisti įvairūs nepalankūs veiksniai; be to, vaikystėje susiformavę

įgūdžiai išlieka ir suaugus. Lietuvos mokyklose sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja

(integracine) sveikatos ugdymo programa, pagal kurią kiekvieno dalyko mokytojas savo pamokose ir

kitoje veikloje turėtų padėti suformuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį gyventi

sveikai. Be to, yra vykdomos ir valstybinės (tikslinės) sveikatos programos, kuriomis siekiama stiprinti

vaikų ir paauglių sveikatą (tai Vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa, Tabako kontrolės

programa, Sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programa ir kt.). Šios programos gali būti sėkmingai

įvykdytos tik bendradarbiaujant įvairioms žinyboms. Bene didžiausias vaidmuo įgyvendinant šias

programas skiriamas švietimo ir sveikatos ugdymo įstaigoms. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė,

kad dėl mokyklose vykdomų atskirų profilaktinių programų (monoprogramų) poveikio pagerėja vaikų

dantų būklė, mitybos įpročiai, sumažėja rūkymo išplitimas ir pan. (C. Sanvik, P. Due, 2005), tačiau

dažniausiai šios programos padeda spręsti tik dalį problemų. Efektyvesnės ir santykinai pigesnės yra

kompleksinės programos, apimančios daugelį sveikos gyvensenos aspektų (K. D. Reynolds, D. B.

Bishop, C. P. Chou, 2004). Pavyzdžiui, pastaraisiais dešimtmečiais Europoje pradėtas kurti sveikatą

stiprinančių mokyklų tinklas. Pagrindinis tokių mokyklų tikslas – bendromis mokytojų, medikų,

moksleivių, šeimos ir visuomenės pastangomis sukurti sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą,

integruojant šią veiklą į visą mokyklos gyvenimą, sukuriant tam reikalingą aplinką. Lietuva į Europos

sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą įsitraukė 1993 metais. 1997 m. Higienos instituto atlikti tyrimai

parodė, kad šiame projekte dalyvaujančių mokyklų moksleiviai ir mokytojai yra labiau informuoti

sveikatos ir sveikos gyvensenos klausimais, svarbesnis yra mokytojo ir mokykloje dirbančio mediko

vaidmuo ugdant sveikatą, sveikesnė moksleivių gyvensena, glaudesnis mokinių, mokytojų, medicinos

darbuotojų ir tėvų ryšys (A. Kriščiūnas,2002).

17

Daugėja vaikų, kurių fizinio išsivystymo rodikliai būdingi lėtiniam maisto trūkumui. Iš 28

(1995 m. trijų) įvairių Lietuvos vidurinių mokyklų 8-10 m. mokleivių 24 mokyklų moksleiviams

diagnozuotas jodo trūkumas organizme (Vilniaus Pedagoginis Univesitetas, 1997. 208-336 p.).

1.6. Maitinimo organizavimas mokyklose

Kiekvienoje mokykloje turi būti sudarytos sąlygos maitinimui organizuoti. Už maitinimo

organizavimą yra atsakingas mokyklos steigėjas, maitinimo paslaugos teikėjas ir mokyklos vadovas.

Maitinimas turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems pavalgyti šilto maisto.

Maitinimas turi būti organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus su

visuomenės sveikatos centru apskrityje nustatyta tvarka.

Valgiaraščių sudarymo ir derinimo su visuomenės sveikatos centru apskrityje tvarkos aprašas:

Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir

energijos normas vaikams, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu

Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999,

Nr. 102-2936). Valgiaraščiuose turi būti nurodyti maisto produktai ir patiekalai bei jų kiekiai. Turi būti

apskaičiuoti kiekvienos dienos ir vidutiniai (iš ne mažiau kaip 10 dienų valgiaraščių) baltymų, riebalų,

angliavandenių kiekiai (g) ir energinė vertė (kcal).

Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikams

pusryčiai turėtų sudaryti 25% paros energijos, pietūs 30–40%, priešpiečiai arba pavakariai – 15%, (jei

tokie yra valgiaraščiuose). Kai kurie produktai turėtų būti patiekiami kiekvieną dieną – daržovės,

vaisiai ar uogos, pienas ar pieno produktai, mėsa, duona, kiti produktai gali būti patiekiami kas antrą

dieną (bet ne rečiau kaip 1–2 kartus per savaitę) – vaisių ar daržovių sultys, žuvis, sūris, kiaušiniai,

grietinė.

Visuomenės sveikatos centrui apskrityje kasmet iki mokslo metų pradžios turi būti pateikti

mokyklos vadovo patvirtinti ne mažiau kaip 10 dienų valgiaraščiai. Suderinti valgiaraščiai turi turėti

visuomenės sveikatos centro apskrityje valgiaraščio vertinimo pažymą. Į mokyklos maisto tvarkymo

patalpas turi būti įrengtas atskiras įėjimas iš ūkinės paskirties aikštelės. Maisto produktų tiekimas į

mokyklą, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros ir

kitų teisės aktų reikalavimus. Maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus

bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas turi būti

suderintas su visuomenės sveikatos centru apskrityje. Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų

grupės: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys; grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų

18

patiekalai (košės) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (išskyrus riebią grietinę ir riebų sūrį);

liesa mėsa, paukštiena; neriebi žuvis ir jų produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai. Mokyklose turi būti

organizuojamas tausojantis maitinimas sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis

ligomis. Mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojas turi pateikti mokyklos vadovui priešmokyklinio

ugdymo grupių vaikų ir mokinių, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas, sąrašą. Tausojantis

maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį.

Mokiniams maitinti netiekiamos šios maisto produktų grupės: bulvių traškučiai, kiti riebaluose

virti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos ir kiti gaminiai su šokoladu ar kremu,

maisto produktai su maisto priedais (Tvarkos aprašo 3 priedas), gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai,

gėrimai ir maisto produktai, pagaminti (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų

ekstrakto, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (išskyrus vasaros

stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, maistas,

pagamintas iš GMO arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO.

Mokiniams maitinti naudojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų

patiekalai, sultys; grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno

produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai; geriamasis

vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).

Maitinimo (gamybos) organizavimas mokyklų maisto ruošimo skyriuose vykdomas

vadovaujantis geros higienos praktikos taisyklėmis, vykdoma (diegiama) savikontrolės sistema :

Ši sistema padeda užtikrinti, kad vartotojui būtų patiekiami tik saugūs, švieži ir kokybiški

produktai, kadangi visose produkto laikymo, gamybos stadijose yra numatyti galimi rizikos veiksniai,

pradedant gaunamos produkcijos kokybės įvertinimu, perdirbimu, sandėliavimu, pateikimu vartotojui.

Kokybės procese dalyvauja visos grandys nuo tiekėjo, maisto ruošimo darbuotojo iki valgytojo.

1. Sudaromos sutartys su pastoviais tiekėjais, priimant greit gendančius produktus

kontroliuojama jų būklė priėmimo metu ir tai užrašoma (žaliavų priėmimo lentelė). Taip pat

registruojamos temperatūros ir kepamų produktų ir valgytojui pateikiamų produktų.

2. Gera higieninė skyriaus aplinka (suremontuotos patalpos, tinkami, nauji gerai valomi

įrengimai ir įranga). Visi maisto ruošimo skyriuje vykdomi valymo, dezinfekavimo ir panašūs veiksmai

yra registruojami, (lentelės: valymui, kiaušinių plovimo, laikomo patiekalo temp).

Apmokytas personalas - privalomas sveikatos patikrinimas kasmet ir sveikatos žinių mokymai

kas du metai. Siekiant įvertinti ar veiksminga savikontrolės sistema - pildomas Vidinio audito

19

klausimynas (ne rečiau nei kartą per 1 metus), surašomas patikrinimo aktas, jei yra neatitikimų -

sudaromas veiksmų planas.

Ši sistema padeda užtikrinti, kad maitinimo organizavimas mokyklose atitiktų fiziologinius

mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles.

1.7. Valgiaraščių sudarymo ypatumai mokyklose

Kad vaikai būtų tinkamai maitinami bendrojo lavinimo mokyklose, turi būti sudaromi

tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos

poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Valgiaraščius sudaro sveikatos priežiūros specialistas.

Sudarant valgiaraščius, atsižvelgiama į (Šurkienė G., Stukas R., 2003):

- vaiko amžių, fizinio ir psichinio krūvio dydį, sveikatos būklę;

- pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) energijos poreikio normas ir

jų subalansavimą;

- maisto produktų mitybinę vertę;

- piniginę valgiaraščio vertę.

Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai);

grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai

gėrimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti gėrimai; bulvių traškučiai ir

kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;

žlėgtainiai; šaltiena; nešiluminiai pagaminti gėrimai; blyneliai su mėsa; makaronai su mėsa; genetiškai

modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai; daug riebalų

(daugiau nei 21 g/ 100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/ 100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/

100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/ 100 g) turintys produktai (mėsos produktai, konditerijos gaminiai.

Kadangi augančio vaiko organizmas dar labai jaunas, daugelis organų sistemų tik

formuojasi, jis ypač jautrus medžiagoms, patenkančioms į vidų. Todėl perkant įprastus maisto

produktus, geriau rinktis tokius, kuriuose maisto priedų nebūtų arba būtų kuo mažiau. Vaikams

patartina valgyti ką tik pagamintą šviežią maistą iš natūralių produktų, o produktų su konservantais,

saldikliais bei kitais maisto priedais reikėtų vartoti mažiau (Urbonas V., 2002).

Seniausias, plačiai naudojamas konservantas yra druska. Druska, kurią mes naudojame

maiste (valgomoji druska NaCl), pabrėžia patiekalų ir produktų skonio savybes. Tačiau tuo jos

vaidmuo neapsiriboja. Pirmiausiai, druska yra pagrindiniu natrio, nepakeičiamos medžiagos mūsų

organizmui, tiekėju. Nuo jo priklauso visų be išimties ląstelių darbas, nervų impulso perdavimas ir

20

raumenų susitraukimai. Visi žmogaus kūno skysčiai, įskaitant kraują, turi natrį. Jis dalyvauja vandens

balanso organizme palaikyme, reguliuoja vandens patekimą į ląsteles ir iš ląstelių, būtinas skrandžio

sulčių druskos rūgšties susidarymui (kartu su chloru). Druskos vartojimo norma 4-6 metų amžiaus

vaikams, kurią rekomenduoja Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija, sudaro 3 gramus per dieną.

Doc. A. Vingras nurodo, kad rekomenduojamas druskos kiekis šiame amžiuje turėtų būti ne daugiau

kaip 1,9 g/p.

Nepakartojamą skonį ir aromatą patiekalams suteikia prieskoniai. Dažniausiai

prieskoniais vadinasi viskas, kas aromatizuoja maistą, į jį įdedama, paskaninama: džiovintos kmynų

sėklos, kalendra, kardamonas, garstyčios, sezamas, gvazdikėliai, pipirų vaisiai, muskato riešutas,

cinamono žievė, imbiero šaknys, krienai, česnakai, prieskoninių-aromatinių augalų lapai, vanilė ir kt.

Šis sąrašas – tai labai maža dalis iš pusantro šimto pasaulyje žinomų prieskonių. Visi prieskoniai,

vienaip ar kitaip išsiskiria aiškiai išreikštu aromatu. Jų naudojimo maitinime būdai priklauso nuo tam

tikros vietovės tradicijų ir netgi klimato. Kaip taisyklė, kuo šiltesnis yra regionas, tuo aštresnis ir

turtingesnis prieskoniais yra jų maistas. Manoma, kad prieskoniai gali padėti atlaikyti karščius,

saugodami organizmą nuo perkaitimo. Be to žinomos prieskonių baktericidinės savybės, kurios padeda

produktus bei patiekalus ilgiau apsaugoti nuo gedimo, kas labai svarbu šilto klimato sąlygomis.

Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama šilumos mato

vienetais – kalorijomis. Viena kalorija – tai šilumos kiekis, reikalingas vienam litrui vandens pašildyti

vienu laipsniu Celsijaus (Stukas R., 2006). Maisto medžiagų energetinė vertė dažniausiai vadinama

maisto medžiagų kalorine verte, arba tiesiog kaloringumu. Kaloringumas vertinamas energijos kiekiu,

kurį sudegdamas organizme išskiria vienas gramas maisto medžiagos. Maisto medžiagų kaloringumas

matuojamas kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ), 1 kcal = 4,19 kJ (Ožeraitienė V. (2004),

Miškinienė M. (2006)). 15-18 metų amžiaus mergaitės per parą turėtų gauti 2400 kcal., o berniukai –

2890 kcal. (Žin., 1999, Nr. 102 -2636).

Dėl maisto davinio paskirstymo atskiriems valgymams yra keletas nuomonių. Doc. R.

Lažauskas teigia, kad, šitaip paskirsčius maisto racioną, per pietus vaikų skrandis maistu per daug

apkraunamas. Jis rekomenduoja pietums skirti ne daugiau 35 % valgymų energetinės vertės (Lažauskas

R., 2005).

Sudarant maisto racionus, itin svarbu sureguliuoti baltymų kiekį. Žmogaus organizmas

geba trūkstamą riebalų kiekį papildyti iš su maistu gaunamų angliavandenių. Tačiau baltymų negalima

pakeisti jokia kita medžiaga, nes į baltymų molekulę įeina azotas, o nei riebaluose, nei

21

angliavandeniuose jo nėra (Merkienė V., Murauskienė R., 1999). 2 lentelėje pateikti duomenys apie

galimą produktų pakeitimą, atsižvelgiant į baltymų kiekį juose.

2 lentelė Maisto produktų pakeitimas (pagal baltymų kiekį)

Keičiamojo produkto

pavadinimas Kiekis, g Pakaito pavadinimas Kiekis, g

Balta duona 100 Kvietiniai miltai 70

Makaronai 70

Kruopos 70

Bulvės 100 Burokai 110

Kopūstai 90

Morkos 120

Žali obuoliai 100 Džiovinti obuoliai 20

Džiovinti vaisiai 15

Pienas 100 Varškė 25

Sūris 15

Mėsa 25

Žuvis 40

Mėsa 100 Varškė 100

Pienas 480

Kiaušiniai 140

Žuvis 160

Žuvis 100 Mėsa 60

Varškė 60

Pienas 300

Kiaušiniai 85

Varškė 100 Pienas 460

Kiaušiniai 140

Mėsa 100

Žuvis 160

(Šurkienė G., 1995; Merkienė V., 1999)

Kiek kitokius keičiamų maisto produktų kiekius nurodo Algimantas Vingras ir Rimantas Stukas

(Vingras A., Stukas R., 2008). Jie teigia, kad 100 g mėsos galima pakeisti 175 g žuvies, 115 g varškės;

22

100 g žuvies – 70 g varškės, 1,5 kiaušinio; 100 g varškės – 400 g pieno, 2 kiaušiniais, 85 g mėsos, 150

g žuvies; 100 g pieno – 20 g mėsos, 35 g žuvies, 2/3 kiaušinio; kiaušinis pakeičiamas 150 g pieno.

Daugiausia energijos kūnui teikia riebalai, o iš angliavandenių gaunama energija pasisavinama

greičiausiai. Taigi pusryčiams geriausiai tiktų natūralūs produktai, turintys daug vertingųjų medžiagų ir

suteikiantys pakankamai energijos. Patartina rinktis pieną, jogurtus, varškę, sūrius, kiaušinius su

natūralia rugine duona, batonu, košes. Riebalai neturėtų vyrauti, tačiau gerai subalansuotas riebalų ir

angliavandenių derinys iš ryto žmogui tinka labiausiai. Paruoštą patiekalą pakanka pagardinti esminiais

„geraisiais“ riebalais – šaukšteliu aliejaus ar gabalėliu natūralaus sviesto. Kaip šaltas užkandis

pusryčiams, priešpiečiams, pavakariams galėtų būti varškės sūreliai, jogurtai, vaisiai, sumuštiniai su

natūralia mėsa, žuvimis, kiaušiniais (Vilemienė V. http://www.mama.lt/show-article/1917/Patarimai-

rupestingiems-tevams-kad-vaikas-augtu-sveikas. Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.)

Užkandžiavimas tarp maitinimų turėtų būti apgalvotas, patiekalai – vertingi maistiniu požiūriu,

valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą. Artėjant pietų metui vaikams geriausiai tiktų kaip

lengvas užkandis nedidelis neriebaus jogurto indelis, 10 – 50 gramų vaisių ar daržovių, nes tai gerina

vaikų apetitą ir maisto įsisavinimą (Сапа И. Ю. http://uaua.info/content/articles/696.html. Žiūrėta

2014 m. lapkričio 27 d.).

Daržovių nuovirai yra įvairių mineralinių medžiagų šaltinis. Tuo tarpu mėsos sultiniai nėra

tinkamas vaikų mitybai maistas. Į mėsos sultinį paprastai patenka labiausiai kenksmingos cheminės

medžiagos, pvz., kreatinas, kreatininas ir t.t. Be to, pastaraisiais metais mėsoje dažnai yra įvairių

cheminių medžiagų ( pvz., naudojamų svorio prieaugiui), kurios virimo metu pereina iš mėsos į sultinį

ir gali pakenkti vaiko sveikatai. Pavyzdžiui, antibiotikas tetraciklinas nuverda iš vištų skerdenų taip: po

30 min. virimo viščiuko raumenyse jo lieka tik pėdsakai, dar po 30 minučių visiškai pereina į sultinį.

Nepatartina vaikams dažnai duoti ir pieniškos sriubos pietums, nes pienas neskatina skrandžio sulčių

išsiskyrimo, ir vaikai nenoriai valgo antrąjį patiekalą.

Pagrindinis pietų patiekalas – antrasis. Jis turėtų būti gaminamas iš mėsos, žuvies, varškės,

daržovių, kruopų. Pastaruoju metu piniginė valgiaraščio vertė vis dažniau apsprendžia, kad į vaikų

racionus patenka pigi dešra ir dešrelės. Jose beveik nėra mėsos, o daug riebalų, sojos baltymų ir natrio

nitrito, kuris priduoda rausvą atspalvį. Na nitritas organizme virsta į nitrozaminą – potencialų

kancerogeną. Amerikiečių mokslininkai yra nustatę ryšį tarp gaminių, kuriuose daug natrio nitrito,

vartojimo ir žarnyno vėžio. Jeigu pigių dešrelių vartojimo išvengti neįmanoma, reikia jas patiekti su

dideliu kiekiu daržovių, kurios stabdo nitrozaminų susidarymą iš natrio nitrito (Павленко И.,

23

http://www.mamashkam.ru/detki/zdorovie_pitanie/pravilnoe_pitanie_detey.html. Žiūrėta 2014 m.

lapkričio 27 d.).

Trečiasis patiekalas dažniausiai būna saldus: kompotas, sultys, vaisiai. Vartojant vaisius, sultis

ar kitus gėrimus, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Patartina skysčių negerti valgymo metu, nes

praskiedžiamas skrandžio turinys ir susilpnėja fermentinė galia. Todėl geriausia atsigerti skysčių 15-20

min. prieš valgį. Jei neatsigeria laiku, tai patartina ilgiau kramtyti ir maistas bus suvilgytas seilėmis.

Burnos seilių liaukos gali išskirti apie 1,2 litro seilių, maistas bus suvilgomas ir rijimo sunkumų nebus.

Grynos vaisių sultys vaikui labiau tinka už „vaisių gėrimus“ ir kitokius nenatūralius produktus.

Nepatartina vaikams duoti atsigerti ir negazuotų limonadų (gazuotus gėrimus draudžia higienos

norma), nes limonadai prisideda prie bendro per dieną suvartotų kalorijų skaičiaus. Jais troškulys

nenumalšinamas, todėl vaikas gali jų labai daug išgerti. Šiuose gėrimuose yra cukraus ir kenksmingų

medžiagų (Grigaitienė V., 2005).

Reikėtų prisilaikyti tam tikrų taisyklių ir valgant vaisius. Pavyzdžiui, obuolius galima valgyti ne

vėliau kaip 30 min. prieš pietus, nes kitaip jie nespės praeiti pro skrandį ir sukels maisto rūgimą.

Obuolių maišyti su kitais produktais nerekomenduojama, nes sužadins rūgimą. Jei valgytos nevirtos

daržovės, obuolius galima valgyti po 2 val., jei suderintas maistas be mėsos – po 3 val., jei suderintas

maistas su mėsa – po 4 val., o jei nesuderintas maistas – tik po 8 val. Laikantis maisto derinimo

koncepcijos, obuolius ir vaisius racionaliausia valgyti iki vidudienio, o po to su daržovėmis mėsą ir

kitus baltyminius produktus (Janušauskienė B., Lukoševičius L.,1999).

Sveikatai didelę įtaką turi ir maisto paruošimo būdas. Vaikų patiekalų gamybai geriausiai

naudoti tuos maisto paruošimo būdus, kurie nereikalauja didelio riebalų, druskos bei cukraus kiekio

(http://www.medinform.su/healthy_feed/others/s027/index.php. Žiūrėta 2014 m. lapkričio 27 d.)

Ruošiant maistą labai svarbu išsaugoti ne tik jo biologines savybes, bet ir specifinį skonį bei

apsaugoti nuo užkrėtimo ligų sukėlėjais. Neteisingai gaminant maistą sumažėja arba visai prarandamos

biologinės maisto savybės.

Kruopos košėms iš pradžių, kol jos gerai išbrinksta, verdamos vandenyje, vėliau supilamas

pienas ir baigiama virti. Kruopos ir daržovės pieniškoms sriuboms piene blogai išverda, dėl to iš

pradžių jos pavirinamos vandenyje, tada užpilamos pienu ir toliau verdamos. Kad pienas neprisviltų,

pieniškos sriubos verdamos neprisvilančiuose arba storadugniuose puoduose. Pienas verdamas ne

ilgiau kaip 1 minutę, nes ilgiau verdant jis praranda daug vitaminų, denatūruojasi jo baltymai.

Antram patiekalui verdama mėsa ar žuvis įdedami į verdantį vandenį. Ant mėsos paviršiaus

atsiradusi denatūruotų baltymų plėvelė saugo mėsą nuo baltymų, mineralinių medžiagų ir kitų

24

medžiagų netekimo. Gerai suvirškinama tik gerai išvirta mėsa. Veršiena verdama 1 val., jaunas

viščiukas – apie 40-45 min., jautiena ir paukštiena (suaugusių paukščių) 2,5-3,5 val. Teisingai ir

pakankamai išvirta mėsa yra minkšta, tačiau nesukritusi. Pervirta mėsa minkšta, sunkiai pjaustoma,

sukritusi, beformė. Žuvies mėsa labai švelni, todėl jos nedideli gabaliukai verdami apie 7-10 min., o

didesni 300-400 g gabalai – 20-25 min. (Vingras A., Stukas R., 2008).

Daržovės valomos ir smulkinamos nerūdijančio plieno peiliu prieš jų vartojimą. Nuvalytos

daržovės, skirtos virimui, dedamos į verdantį vandenį ir verdamos tik emaliuotose bei nerūdijančio

plieno puoduose arba specialiuose troškinimui skirtose talpose. Virtų daržovių patiekalai, taip pat jų

mišiniai su kitais produktais greitai genda. Todėl jų turi būti paruošiama tiek, kiek reikia vienam

maitinimui. Ką tik išvirta bulvių, kopūstų ar kitų daržovių sriuba, įvairios daržovių mišrainės dar turi

vitamino C, tačiau jei šie gaminiai paliekami stovėti kelias valandas, vėliau yra dar šildomi, vitamino

lieka tik pėdsakai. Vėlyvą pavasarį iš bulvių verdamos košės, gaminami maltiniai, troškinami kopūstai

yra mažai naudingi, nes šiuose gaminiuose vitamino C lieka labai mažai. Net laikantis visų vitaminų

išlaikymo maiste taisyklių, dalis jų neišvengiamai žūva. Vitaminų maiste išlieka, jei (Vingras A.,

Stukas R., 2008) :

- švieži susmulkinti žalumynai paruošiami ir dedami į maistą prieš pat paduodant į stalą;

- patiekalų garnyrui naudojami salotų lapai, petražolės, pomidorai, ridikėliai ir t.t.;

- į patiekalus pridedama 1 % vitamino C tirpalo, citrinos sulčių, neaštraus pomidorų padažo,

pieno;

- į virtas daržoves pridedama (iki 25 %) žalių daržovių;

- valgoma rupi duona, šviežių daržovių ir vaisių salotos, atskirai uogos, vaisiai, daržovės;

- kiekviena iš daržovių valgoma atskirai, t.y. negaminamos jų mišrainės, pvz., vieną kartą

valgoma vienos rūšies daržovių, kitą kartą – kitos. Jokios daržovės nemaišomos su

susmulkintais agurkais arba gūžiniais raudonaisiais kopūstais.

Svarbų vaidmenį mityboje atlieka patiekiamų vartoti gėrimų bei patiekalų temperatūra. Nuo

seno žinoma, kad šalti gėrimai troškulį malšina blogiau negu kambario temperatūros (20-22 C) ir

šiltesni gėrimai. Tiek šaltas, tiek karštas maistas yra kenksmingas. Ledinis maistas atšaldo skrandžio

gleivinę ir visus aplinkinius organus, tuo sukeldamas jų liguistą būseną. Karštas maistas iš

skrandžio,,atima jėgas ir energiją”, susilpnina jo audinių tonusą. Pageidautina, kad būtų išvengta

kontrastingų temperatūrų vieno valgio metu (ledų ir karšto šokolado). Geriau valgyti šiltą, nei šaltą.

Geriau šaltas nei karštas.

25

Patiekalų temperatūra, kokybė, kiekybė – tai toli gražu ne visi faktoriai, kurie įtakoja mitybos

nulemtą vaikų sveikatą. Kad vaikas būtų sveikas ir darbingas, jo mityba turi atitikti šiuos reikalavimus

(Vaitkevičius J. V., Vaitkevičienė A., 2008):

Ji turi būti pakankama, priklausyti nuo vaiko organizmo medžiagų apykaitos intensyvumo, nuo

aplinkos sąlygų, nuo atliekamo darbo, amžiaus, lyties. Maisto davinys turi suteikti pakankamą

kalorijų kiekį. 15-18 metų amžiaus mergaitės per parą turėtų gauti 2400 kcal., o berniukai –

2890 kcal.

Mityba turi būti visavertė. Davinyje turi būti reikalingas kiekis baltymų, riebalų,

angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. 15-18 metų mergaitei reikia per parą 80 g

baltymų, 85 g riebalų ir 329 g angliavandenių, berniukams reikia per parą 95 g baltymų, 93 g

riebalų ir 396 g angliavandenių.

Mityba turi būti subalansuota: baltymų, riebalų, angliavandenių santykis maisto racione turi būti

1:1:4.

Maistas turi būti skanus, įvairus, patrauklios išvaizdos ir valgant teikti malonumą. Reikia vengti

dažno patiekalų pasikartojimo, tinkamai suderinti gyvulinės ir augalinės kilmės maisto

produktus, praturtinti jį žaliomis daržovėmis ir vaisių patiekalais.

Maistas turi numalšinti alkį ir sukelti sotumo jausmą, todėl reikia laikytis mitybos režimo.

Mokyklinio amžiaus vaikai privalo valgyti 4 kartus per dieną ir kasdien tuo pačiu laiku.

Pusryčiai turi sudaryti 25 % paros maisto raciono kaloringumo, pietūs – apie 35-40 %,

pavakariai apie 15 % ir vakarienė – apie 20 - 25 %. Tarp maitinimų turi būti ne daugiau kaip 3,5

- 4 valandų laiko tarpas, per kurį vaikas neturi gauti jokio maisto. Baltymingą maistą siūloma

valgyti dieną, vakarienei geriau pasirinkti lengvai virškinamus pieniškus ir augalinės kilmės

produktus.

26

2.TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA

Mokinių apklausos anketų formavimas.

Siekiant nustatyti ir įvertinti X gimnazijos mitybos ypatumus, buvo atliktas mokinių mitybos

tyrimas. Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu (žr. 1 priedas). Tyrimas buvo vykdomas 2013

metų kovo - gegužės mėnesiais pasirinktoje gimnazijoje, gavus mokyklos direktoriaus, bei klasių

vadovų sutikimus. Apklausoje dalyvavusių mokinių amžius - 16-18 metai. Pasiriktos 1g ir 3g klasės.

Tiriamąją imtį sudarė 100 mokinių: 44 berniukai ir 56 mergaitės. Mokinių pasiskirstymas pagal klases:

50 pirmos gimnazijos ir 50 trečios gimnazijos klasių moksleivių. 62 proc. apklaustųjų nurodė, kad

gyvena mieste ir 38 proc. kaime.

Tyrimui buvo naudojama 31 klausimo anoniminė anketa. Anketoje pateikta keletas demografinių

klausimų, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti respondentų lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Pirmoje dalyje

dar buvo siekiama išsiaiškinti moksleivių ūgį, svorį, moksleivių mitybos įpročius bei kaip dažnai

moksleiviai valgo įvairius maisto produktus ir kt. klausimai. Kita dalis klausimų buvo skirta įvertinti

moksleivių maitinimo paslaugų kokybei apklaustoje gimnazijoje. Anketoje respondentams buvo

pateikti teiginiai apie mokyklos valgykloje pateikiamą maisto produktų įvairovę, mokyklos

valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovę, ar prieš valgydamas mokyklos valgykloje randi kur nusiplauti

rankas, ar stalo įrankiai būna švarūs, ar yra galimybė pasirinkti karštus patiekalus ir kt.

Valgiaraščio tobulinimas.

Valgiaraščiai sudaromi vadovaujantis Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m.

lapkričio 11 d. Nr. V-964 įsakymu ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo

ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose“ , kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis šiuo įsakymu siekiama užtikrinti sveikatai palankų vaikų maitinimą ikimokyklinio

ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose.

Statistinė duomenų analizė.

Gauti rezultatai buvo apdoroti statistiškai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta MS Office

programa Excel 2010. Apskaičiuota ir darbe pateikta vidutinės vertės standartiniai nuokrypiai

(±STDEV), skirtumų patikimumo lygmuo (p), paskaičiuotas pagal porinį t-testą.

27

3.TYRIMO REZULTATAI

3.1. Moksleivių mitybos įpročių analizė gimnazijoje X

Mityba yra svarbus vaiko harmoningo augimo ir vystymosi aspektas. Pilnavertė mityba gerina

mokinių fizinę, psichinę bei socialinę savijautą. Todėl siekėme išsiaiškinti mokinių mitybos ypatumus.

Atlikus jos analizę sieksime užkirsti kelią netaisyklingos mitybos įpročiams bei paskatinti mokyklos

bendruomenę formuoti vaikams tinkamus mitybos įgūdžius.

Racionali mityba turi didelę reikšmę augančiam ir besivystančiam vaiko organizmui. Subalansuota,

reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis,

darbingumą.

Pastaruoju metu ypač daug diskutuojama respublikos moksleivių mitybos klausimais. Tam yra

daugelis priežaščių. Respublikos maisto produktų rinkoje vis labiau siūlomi vaikams ir jaunimui patrauklūs,

tačiau turintys menką mitybinę vertę maisto produktai, privatizuojamos mokyklų valgyklos, brangsta

maistas, didėja moksleivių užimtumas, dėl ko mažiau skiriama dėmesio maitinimui.

Mus dominusių maisto produktų vartojimo dažnis tarp apklaustų Lazdijų miesto ir rajono

moksleivių pateikta diagramose. Analizuojant tokius duomenis priimta maisto produktus suskirstyti į

rekomenduojamus, arba „sveiko“ maisto grupes (vaisiai, daržovės, mažiau perdirbtų grūdų produktai, pieno

produktai), ir nerekomenduojamus, arba „nesveiko“ maisto grupes (saldumynai, saldūs gazuoti gėrimai,

sūrus ir riebus maistas).

Vaisiai ir daržovės sudaro svarbiausią rekomenduojamų didesnės biologinės vertės maisto

produktų dalį. Pastebima, kad vaisių kartą ar kelis kartus per dieną valgo 35 proc. ir beveik kasdien (5-

6 dienas) – 11 proc. apklaustųjų. Taigi dažnai vaisių valgė beveik pusė (46 proc.) moksleivių. Žalias

daržoves valgė dar mažesnė dalis moksleivių – 21 proc. Didžioji dalis apklaustųjų (maždaug trečdalis

moksleivių) teigė, kad vaisius ar žalias daržoves valgo 2-4 dienas per savaitę. Kas antras (53 proc.)

moksleivis sulčių gėrė ne dažniau kaip kartą per savaitę. Iš pieno produktų dažniau vartojamas pienas,

kefyras ar jogurtas. Kasdien arba 5-6 kartus per savaitę šių produktų vartoja atitinkamai 43 proc.

apklaustųjų. Tačiau daugiau nei trečdalis moksleivių nurodė, jok tik kartą per savaitę ar rečiau geria

pieno, kefyro ar jogurto (35 proc). Kas antras (41 proc.) moksleivis teigė, jog juodą duoną renkasi

kasdien ar nors 5-6 dienas per savaitę. Kas šeštas (16 proc. ) prisipažino, kad jos visai nevalgo.

Nemaža dalis moksleivių renkasi mažos maistinės vertės t.y. nerekomenduojamus, maisto

produktus. Dažnai valgo saldainių arba šokolado 54 proc., sausainių, pyragaičių arba torto – 32 proc.,

traškučių – 17 proc., geria gazuotų gėrimų 30 proc. moksleivių. Taip pat daugelis moksleivių mėgsta

bulves 20 proc., renkasi baltą duoną arba batoną 68 proc. Tik kas trečias moksleivis 32 proc. teigia

28

niekada nevartojantys alkoholinių gėrimų ir, deja, 28 proc. moksleivių prisipažino jų vartojantys nors

kartą per savaitę (3 lentelė).

3 lentelė. Apklaustų 1g ir 3g klasių moksleivių pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo to,

kaip dažnai jie vartoja įvairius maisto produktus ir gėrimus.

Maisto

produktai

Niekada

nevartoja

Vartoja

Rečiau nei

kartą per

savaitę

Kartą per

savaitę

2-4 dienas

per savaitę

5-6 dienas

per savaitę

Kartą per

dieną

Kelis

kartus per

dieną

Vaisiai 0 7 14 33 11 14 21

Žalios

daržovės 3 12 18 33 13 14 7

Sultys 2 23 21 23 14 7 10

Pienas,

kefyras,

jogurtas

4 17 14 22 14 15 14

Juoda duona 16 17 12 14 10 16 15

Balta duona,

batonas 2 9 7 14 14 23 31

Saldainiai,

šokoladas 1 7 15 23 21 17 16

Sausainiai,

tortai,

pyragėliai

1 21 25 21 14 11 7

Traškučiai 7 37 23 16 7 5 5

Gazuoti

gėrimai 9 32 20 16 8 5 10

Bulvės 7 21 26 26 10 6 4

Alkoholiniai

gėrimai 32 40 14 6 3 4 1

Apklausoje dalyvavo 1g ir 3g klasių moksleiviai. Apklausta 56 proc. mergaičių ir 44 proc.

berniukų (1 pav.).

29

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį proc.

Viena pagrindinių sveikos mitybos rekomendacijų – reguliarus pusryčių valgymas. Kasdien

pusryčiaujantys vaikai geriau mokosi, pasižymi geresne atmintimi, rečiau turi viršsvorio už savo

bendraamžius, kurie nepusryčiauja. Nepusryčiaujantys mokiniai energijos trūkumą kompensuoja pietumis

arba vakariene, tačiau tai nerekomenduojama, nes dažniausiai energijos deficitas yra lydimas

persivalgymu vakarieniaujant. Tyrimo duomenimis 53 proc. visų mokinių visada valgo pusryčius, 38

proc. – kartais, 9 proc. – niekada. ( 2 pav.). Tyrimo metu nustatyta, jog mergaičių visada valgančių

pusryčius (28 proc.), buvo daugiau negu berniukų (25 proc.). Remiantis apklausų duomenimis

nustatėme, kad dažniau pusryčiauja pirmos gimnazijos klasės (32 proc.), o trečios gimnazijos klasės

rečiau (21 proc.). Duomenys tarp klasių statistiškai reikšmingi (p<0,05). Tyrimai rodo, kad mieste

gyvenantys mokiniai pusryčiauja dažniau (33 proc.), kaime rečiau (20 proc.).

2 pav. Pusryčių valgymo dažnis pagal lytį proc.

(χ2=0,533, df=2, p=0,766)

30

Tiriant mokinių valgymo skaičių per dieną statistiškai reikšmingo skirtumo tarp valgymo

dažnumo pagal gyvenamą vietovę ir pagal amžių nėra. Mokiniai dažniausiai linkę valgyti 3–4 kartus per

dieną: 30 proc. berniukų ir 41 proc. mergaičių . 1-2 kartus valgo 4 proc. berniukų ir 6 proc. mergaičių.

Statistiškai reikšmingai 5 ir daugiau kartų valgo 4 proc. 1g klasės mergaičių ir 0 proc. berniukų, 3g

klasės berniukai du kartus dažniau (10 proc.) valgo 5 kartus ir daugiau lyginant su mergaitėmis (5

proc.). Miesto vaikų 3-4 kartus per dieną valgo 45 proc., o kaimo – 26 proc. Nereguliarus valgymas

kartą ar du kartus per dieną kenkia sveikatai. Nustatyta, kad valgantys du ar tris kartus per dieną dažniau

serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per

dieną.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

1-2 kartus 3-4 kartus 5 ir daugiau

5

41

45

30

15

1g klasė

3g klasė

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal valgymo dažnį per dieną pagal klases proc.

(χ2=28,206, df=8, p=0,000)

Augantis vaiko organizmas reikalauja ne tik pilnavertės mitybos, bet ir griežto valgymo

režimo. Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu,

nes atėjus laikui valgyti, gausiai išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas

geriau virškinamas. Apklausų duomenimis net 84 proc. apklaustųjų mokinių nesilaiko mitybos režimo ir

tik 16 proc. laikosi ( 4 pav.). Mitybos režimo laikosi 9 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų. Statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad reikšmingo skirtumo tarp

mieste gyvenančių vaikų ir kaime nėra, tuo pačiu metu valgo 8 proc. kaimo ir tiek pat miesto vaikų,

mitybos režimo nesilaiko 54 proc. miesto ir 30 proc. kaimo vaikų.

31

4 pav. Mitybos režimo pasiskirstymas pagal lytį proc.

(χ2=0,000, df=1, p=0,982)

Racionali vaiko mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai,

imunitetui, darbingumui bei gyvenimo trukmei.

Domėjomės kaip dažnai mokiniai valgo tarp pagrindinių valgymų. Iš apklausos duomenų matyti,

kad 2 proc. mergaičių ir 4 proc. berniukų visada užkandžiauja. Niekada neužkandžiauja 6 proc. berniukų.

Dažnai užkandžiauja 22 proc. mergaičių ir 5 proc. berniukų, o kai kada 32 proc. mergaičių ir 29 proc.

berniukų (5 pav.). Lyginant pagal klases: 6 proc. 1g klasės mokinių niekada neužkandžiauja, 34 proc. kai

kada, 7 proc. dažnai ir 3 proc. visada. Iš 3g klasių mokinių niekada neužkandžiaujančių nėra, kai kada –

27 proc., dažnai – 7 proc. ir visada – 3 proc. Duomenys tarp klasių yra statistiškai reikšmingi p<0,05.

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mieste ir kaime gyvenančių mokinių nenustatyta. Iš mieste

gyvenančių mokinių 4 proc. niekada neužkandžiauja, 38 proc. kai kada, 15 proc. dažnai ir 5 proc. visada,

kaime gyvenančių mokinių 2 proc. niekada neužkandžiauja, 23 proc. kai kada, 12 proc. dažnai ir 1 proc.

visada.

32

5 pav. Papildomų valgymų tarp pagrindinių valgymų dažnis pagal lytį proc.

(χ2=16,313, df=3, p=0,001)

Atlikus papildomų valgymų tarp pagrindinių valgymų dažnį, domėjomės, kokius produktus

užkandžiams respondentai dažniau renkasi. Apklausų duomenys rodo, kad 27 proc. berniukų ir 22 proc.

mergaičių dažniausiai renkasi šviežius vaisius, 16 proc. mergaičių ir 8 proc. berniukų renkasi saldumynus,

11 proc. mergaičių ir 6 proc. berniukų renkasi daržoves ir tik 7 proc. mergaičių ir 6 proc. berniukų renkasi

bulvių traškučius (6 pav.). Reikšmingo skirtumo tarp miesto ir kaimo mokinių nenustatyta, mieste

gyvenančių vaikų 32 proc. renkasi šviežius vaisius, 14 proc. saldumynus, 9 proc. daržoves ir 7 proc.

renkasi bulvių traškučius, kaime gyvenančių mokinių 17 proc. renkasi šviežius vaisius, 10 proc.

saldumynus, 8 proc. daržoves ir 3 proc. renkasi bulvių traškučius.

6 pav. Užkandžių pasirinkimas pagal lytį proc.

(χ2=4,878, df=3, p=0,181)

33

Norėjome sužinoti ar dažnai mokiniai geria gazuotus gėrimus. Niekada nevartoja vaisvandenių

9 proc. mergaičių ir 6 proc. berniukų. 1 proc. berniukų ir 2 proc. mergaičių vaisvandenius geria kelis

kartus per dieną, 5 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų vaisvandenius geria kartą per dieną, 40 proc.

mergaičių ir 34 proc. berniukų vaisvandenius geria nekasdien (7 pav.), duomenys statistiškai nereikšmingi

p>0,05. Vaisvandenių vartojimo dažnis pagal klases: 1g klasių mokiniai kelis kartus per dieną nevartoja

vaisvandenių, 3 proc. kartą per dieną, 34 proc. nekasdien ir 13 proc. niekada. 3g klasių mokinių 3 proc.

vaisvandenius vartoja kelis kartus per dieną, 5 proc. kartą per dieną, 40 proc. nekasdien ir 2 proc. niekada.

Požymiai tarp klasių statistiškai reikšmingi p<0,05. Statistiškai reikšmingų požymių tarp mieste

gyvenančių mokinių ir kaime gyvenančių mokinių nepastebėta p>0,05.

7 pav. Vaisvandenių vartojimo dažnis pagal lytį proc.

(χ2=0,487, df=3, p=0,922)

Dažnas traškučių, saldumynų, kokakolos bei kitų limonadų vartojimas ir mažas vaisių bei

daržovių valgymas atspindi nesveikos mitybos įpročius.

3.2. Mokinių gimnazijoje X subjektyvus sveikatos vertinimas

Kadangi mityba yra vienas svarbiausių sveikatos šaltinių, tyrimo metu, siekėme išsiaiškinti, kaip

mokiniai vertino savo sveikatą. Žemiau pateiktame paveikslėlyje matyti, kad 35 proc. mergaičių ir 26

proc. berniukų savo sveikatą įvertino gerai. Vidutiniškai savo sveikatą įvertino vienodas skaičius

berniukų ir mergaičių – po 18 proc. Blogai sveikatą įvertino 3 proc. mergaičių. Mokinių sveikatos

vertinimas pagal lytį ir klases yra statistiškai nereikšmingas (p> 0,05).

34

8 pav. Mokinių sveikatos vertinimas pagal lytį proc.

(χ2=2,930, df=2, p=0,231)

Gerai savo sveikatą įvertino 35 proc. 3g klasių mokinių ir 26 proc. 1g klasių mokinių,

vidutinišką sveikatą teigė turintys 23 proc. 1g klasių mokiniai ir 13 proc. 3g klasių mokinių, blogai

sveikatą įvertino 1 proc. 1g klasių mokinių ir 2 proc. 3g klasių mokinių (9 pav.). 39 proc. mieste

gyvenančių respondentų ir 22 proc. kaime gyvenančių savo sveikatą įvertino gerai, vidutiniškai įvertino

22 proc. miesto ir 14 proc. kaimo, blogai – 1 proc. miesto ir 2 proc. kaimo respondentų ( p>0,05).

0%

20%

40%

60%

80%

100%

1g klasė 3g klasė

2635

2313

1 2

Bloga

Vidutiniška

Gera

9 pav. Mokinių sveikatos vertinimas pagal klases proc.

(χ2=4,439, df=2, p=0,109)

35

Norėjome sužinoti ar mokiniui svarbu, kad jis būtų sveikas. Apklausų duomenys rodo, kad

mokiniams labai svarbu, kad jie būtų sveiki. Net 56 proc. mergaičių ir 43 proc. berniukų svarbi jų

sveikata. Tik 1 proc. berniukų nežino ar jam tai svarbu (10 pav.). 49 proc. 1g klasių mokiniams ir 50 proc.

3g klasių mokiniams sveikata yra svarbi, 1 proc. 1g klasės mokinių nežino. Pagal gyvenamąją vietą 62

proc. miesto ir 37 proc. kaimo mokinių sveikata yra svarbi (p<0,05).

10 pav. Mokinių sveikatos svarba pagal lytį proc.

(χ2=1,286, df=1, p=0,257)

Sveikos gyvensenos skatinimas mokyklose tai tokia veikla kai jose yra saugoma ir gerinama visų

mokyklos bendruomenės asmenų sveikatą. Turėtų būti, kad visi mokyklą baigę jauni žmonės įgytų

būtinas žinias apie sveiko maisto pirkimą, gaminimą ir paruošimą bei mėgavimąsi juo ir įgūdžius šiuose

dalykuose. Todėl apklausoje norėjome išsiaiškinti ar vaikus domina sveika mityba ir ar jie norėtų pagilinti

savo žinias. Iš apklausų matyti, kad net 49 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų nori daugiau sužinoti apie

sveiką mitybą ( 11 pav.), 12 proc. berniukų ir 7 proc. mergaičių nenori daugiau sužinoti apie sveiką

mitybą.

36

11 pav. Noras sužinoti daugiau apie sveką mitybą pagal lytį proc.

(χ2=3,494, df=1, p=0,062)

Lyginant respondentų atsakymų duomenis pagal klases matyti, kad 38 proc. 1g klasės mokinių

ir 43 proc. 3g klasių mokinių nori daugiau sužinoti apie sveiką mitybą, ir tik 12 proc. 1g klasės mokinių

ir 7 proc. 3g klasių mokinių nenori (12 pav.). Išanalizavus duomenis matyti, kad vyresni mokiniai nori

daugiau sužinoti apie sveiką mitybą, negu jaunesni.

12 pav. Noras sužinoti daugiau apie sveką mitybą pagal klases proc.

(χ2=1,624, df=1, p=0,202)

Apibendrinant galima pasakyti, kad dauguma mokinių mano, jog mokykloje jie gauna

nepakankamai žinių apie sveiką mitybą. 81 proc. mokinių papildomai nori gauti informacijos, susijusios

su sveika mityba.

37

3.3. Moksleivių gimnazijoje X maitinimo ir paslaugų kokybė

Šio tyrimo metu norima palyginti mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų kokybės vertinimą,

atsižvelgiant į amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Norima sužinoti moksleivių nuomonę ar juos tenkina

mokyklų valgyklose jiems teikiama paslaugų kokybė.

Domėjomės ar mokiniai valgo mokyklos valgykloje. Apklausos duomenys rodo, kad 23 proc.

berniukų ir 24 proc. mergaičių valgo mokyklos valgykloje, 19 proc. berniukų ir 29 proc. mergaičių –

kartais valgo mokyklos valgykloje, o 2 proc. berniukų ir 3 proc. mergaičių niekada nevalgo mokyklos

valgykloje (13 pav.). Duomenys tarp lyčių statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nustatyta, kad 1g klasės

mokiniai dažniau valgo mokyklos valgykloje (28 proc.), negu 3g klasių mokiniai (19 proc.). Atlikus

detalesnę analizę nustatyta, kad miesto mokiniai (28 proc.), skirtingai nei kaimo (19 proc.), dažniau valgo

mokyklos valgykloje (p>0,05).

13 pav. Valgymo mokyklos valgykloje dažnis pagal lytį proc.

(χ2=0,887, df=2, p=0,645)

Nepriklausomai nuo demografinės padėties ir lyties kas antras devintokas (50 proc.) ir kas

trečias (35 proc.) vienuoliktokas nurodė, kad prieš valgydami mokyklos valgykloje nesiplauna rankų.

Kai kada plauna rankas atsakė 40 proc. devintokų ir 48 proc. vienuoliktokų. Į klausimą ar visada

nusiplauni rankas prieš valgį atsakė tik 10 proc. devintokų, o 17 proc. vienuoliktokų (14 pav.).

38

10

50

40

17

35

48

0

10

20

30

40

50

60

Taip Ne Kartais

1g klasės

3g klasės

χ2 = 25,9; df = 2; p<0,05

14 pav. Mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas atsižvelgiant į amžių, ar prieš

valgydamas mokyklos valgykloje nusiplauni rankas.

Domėjomės ar mokyklos valgykloje moksleiviams ilgai tenka laukti eilėse. 3g klasių

moksleiviams (17 proc.) rečiau negu 1g klasių moksleiviams (64 proc.) tenka ilgai laukti eilėje. Kas

devintas moksleivis (12 proc.) tiek 1g, tiek 3g (11 proc.) teigia, kad kai kada tik tenka ilgai laukti eilėje.

Net 24 proc. 1g ir 72 proc. 3g klasių moksleivių teigė, kad trumpai tenka laukti eilėje (15 pav.).

64

24

1217

72

11

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Taip Ne Kartais

1g klasės

3g klasės

15 pav. Mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, atsižvelgiant į amžių, ar

mokyklos valgykloje tenka ilgai laukti eilėje kol aptarnaus.

Klausėme moksleivių ar lėkštės ir stalo įrankiai būna švarūs? Į šį klausimą kas antras berniukas (59

proc.) ir kas antra mergaitė (55 proc.) nurodė, kad valgyklos indai visada švarūs. Tik 13 proc. berniukų

ir 9 proc. mergaičių teigė, kad valgyklos indai nešvarūs (16 pav.).

39

χ2 = 8,2; df = 2; p<0,05

16 pav. Mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, atsižvelgiant į lytį ar lėkštės ir

stalo įrankiai būna švarūs.

Domėjomės ar mokyklos valgykloje yra galimybė pasirinkti karštus patiekalus? Nepriklausomai

nuo lyties ir amžiaus kas antras tiek kaime (61 proc.) tiek mieste (75 proc.) gyvenantys moksleiviai

nurodė, kad visada turi galimybę rinktis karštus patiekalus. Mažesnę galimybę rinktis karštus patiekalus

turėjo trečdalis (39 proc.) kaimo moksleivių ir (25 proc.) miesto mokleiviai (17 pav.). Kad karštų

patiekalų nebūna mokyklos valgykloje neįvardijo nė vienas moksleivis. Duomenys yra statistiškai

reikšmingi (p<0,005).

χ2 = 24,1; df = 3; p<0,05

17 pav. Mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, atsižvelgiant į gyvenamąją

vietą ar valgykloje yra galimybė pasirinkti karštus patiekalus.

40

4 lentelė. Mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, atsižvelgiant į lytį, amžių,

gyvenamąją vietą į ką daugiausia atkreipiate dėmesį rinkdamasis patiekalus valgykloje.

Į ką labiausiai kreipiate

dėmesį

Lytis Klasė Gyvenamoji

vieta

Berniukai Mergaitės 1g klasės 3g klasės Miesto Kaimo

Į kainą 21*** 24*** 26* 20* 26 20

Į išvaizdą 11*** 16*** 14* 13* 14 13

Į porcijos dydį 14*** 4*** 7* 11* 8 9

Į skonį 48*** 49*** 47* 46* 45 50

Į naudingumą sveikatai 6*** 7*** 6* 10* 7 8

Kita 0 0 0* 0* 0 0

Skirtumai tarp lyginamųjų grupių statistiškai reikšmingi: * p<0,05, ** p<0,01, *** p<0,001 (z testas)

Dauguma moksleivių ( berniukų – 48 proc., mergaičių – 49 proc.) rinkdamiesi patiekalus

vadovaujasi skonio savybėmis. Kas penkto moksleivio pasirinkimą varžo kaina. Mergaitės ( 16 proc.)

besirinkdamos dažniau atkreipia dėmesį į patiekalo išvaizdą, tuo tarpu berniukai (14 proc.) atsižvelgia į

porcijos dydį. Mažesnį dėmesį skiria mieste gyvenantys moksleiviai (7 proc.) ir kaime gyvenantys

moksleiviai (8 proc.) rinkdamiesi patiekalus valgykloje atkreipia dėmesį į naudingumą sveikatai.

Išsiaiškinome, kad mokyklos valgykloje mokiniai dažniau yra linkę rinktis antrą karštą

patiekalą, arba užkandžius, tokius kaip sausainiai ar bandelės (18 pav.). Mergaitės dažniau nei berniukai

renkasi sriubą (5 proc.), karštą antrą patiekalą (27 proc.), daržovių salotas (3 proc.), obuolius ir kitus

vaisius (6 proc.). Berniukai, dažniau nei mergaitės renkasi sausainius, bandeles (19 proc.). Duomenys tarp

lyčių statistiškai reikšmingi (p<0,05). Miesto vaikai dažniau renkasi karštą antrą patiekalą (32 proc.

miesto, 18 proc. kaimo), sausainius bandeles (20 proc. miesto, 11 proc. kaimo), obuolius ir kitus vaisius

(6 proc. miesto ir 2 proc. kaimo). Lyginant pagal klases, 3g klasių moksleiviai (4 proc.) dažniau negu 1g

klasių moksleiviai (1 proc.) renkasi sriubą, karštą antrą patiekalą renkasi vienodas skaičius 1g ir 3g klasių

moksleivių po 25 proc., daržovių salotas renkasi 2 proc. 1g ir 1 proc. 3g klasių moksleivių, sausainius,

41

bandeles renkasi 17 proc. 1g ir14 proc. 3g klasių moksleivių, obuolius ir kitus vaisius: 5 proc. 1g ir 3

proc. 3g klasių moksleivių (p>0,05).

(χ2=11,162, df=4, p=0,025)

18 pav. Dažnas mokinių įvairių maisto produktų pirkimas pagal lytį proc.

Mokinių klausėme, kaip jie vertina maistą mokyklos valgykloje. 55 proc. respondentų atsakė, kad

maistas mokyklos valgykloje yra skanus (19 pav.). Maistas skanus 27 proc. berniukų ir 28 proc.

mergaičių ( p>0,05). 1g klasių mokiniai (36 proc.) maistą mokyklos valgykloje vertina kaip skanų, 3g

klasių – (19 proc.), kaip neskanų – 5 proc. 1g ir 13 proc. 3g klasių moksleivių. Neturi nuomonės – 9 proc.

1g, 18 proc. 3g klasių moksleivių. Duomenys tarp klasių yra statistiškai patikimi (p<0,05). Kad maistas

skanus pasisako 36 proc. miesto vaikų ir 19 proc. kaimo vaikų, maistas neskanus vienodam procentui

vaikų (9 proc. miesto ir kaimo), neturi nuomonės 17 proc. miesto ir 10 proc. kaimo vaikų (p >0,05).

42

(χ2=2,503, df=2, p=0,286)

19 pav. Maisto vertinimas mokyklos valgykloje pagal lytį proc.

Ar tenkina mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovė, teigiamai atsakė 66 proc.

berniukų ir 75 proc. mergaičių, įvairovė netenkina 34 proc. berniukų ir 25 proc. mergaičių.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Taip Ne

66

34

75

25

Berniukai

Mergaitės

χ2 = 8,9; df = 1; p<0,05

20 pav. Mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, atsižvelgiant į lytį ar

tenkina mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovė.

Kas antras berniukas (59 proc.) ir kas antra mergaitė (55 proc.) randa laiko per pertraukas

pavalgyti mokyklos valgykloje. Bet galime pastebėti, kad kas trečias berniukas (41 proc.) ir kas antra

43

mergaitė (45 proc.) teigia, kad jiems neužtenka laiko pavalgyti mokyklos valgykloje pertraukų metu. Iš

gautų rezultatų galime teigti, kad yra panašus pasiskirstymas moksleivių pagal atsakymus į klausimus

(21 pav.).

21 pav. Moksleivių pakirstymas pagal atsakymus į klausimą, ar pakanka laiko per pertraukas

pavalgyti mokyklos valgykloje.

Domėjomės ar moksleiviai stengiasi sveikai maitintis. Pusė visų apklaustų moksleivių ( 53

proc. – berniukų, 58 proc.- mergaičių) retai stengiasi maitintis sveikai. Kas ketvirtas berniukas (25

proc.) ir kas trečia mergaitė (30 proc.) dažnai stengiasi sveikai maitintis. (22 pav.).

2522

53

30

12

58

0

10

20

30

40

50

60

70

Taip Ne Nevisada

Berniukai

Mergaitės

χ2 = 18,1; df = 2; p<0,05

22 pav. Moksleivių pakirstymas pagal lytį, atsakant į klausimą, ar dažnai stengiesi sveikai

maitintis.

44

Į klausimą ar yra galimybė mokyklos valgykloje pasirinkti dietinius produktus, vienareikšmiai

visi mokiniai atsakė, kad tokia galimybė yra.

40 proc. mergaičių ir 23 proc. berniukų sveikos mitybos norėtu išmokti per sveikos gyvensenos

pamokas, 31 proc. berniukų teigia, kad informaciją susirastų internete. (23 pav.)

χ2 = 54,6; df = 5; p<0,05

23 pav. Moksleivių pakirstymas pagal lytį, atsakant į klausimą, kaip norėtum mokytis sveikos

mitybos.

3.4. Valgiaraščių gimnazijoje X sudarymas, analizė ir tobulinimas

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m lapkričio 11 d. Nr. V-964 ,,Dėl

maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės

globos įstaigose“ tvarkos aprašą, patvirtintas paros energijos ir maistinių medžiagų normas, kurios

nepasikeitė nuo 2001 metų, 15 – 18 metų amžiaus vaikams per parą reikia berniukams: 2890 kcal, 95 g

baltymų, 93 g riebalų ir 396 g angliavandenių, mergaitėms: 2400 kcal, 80 g baltymų, 85 g riebalų ir 329

g angliavandenių. Žinodami, kad iš 1 g riebalų žmogaus organizmas gauna maždaug 9 kcal, iš 1 g

baltymų bei 1 g angliavandenių – po 4 kcal, nesunkiai galime apskaičiuoti, kad iš baltymų berniukų

organizmas turi gauti 380 kcal ( 95 x 4 = 380 ), iš riebalų – 837 kcal (93 x 9 = 837) ir iš angliavandenių

– 1584 kcal (396 x 4 = 1584), mergaičių: iš baltymų organizmas turi gauti 320 kcal ( 80 x 4 = 320 ), iš

riebalų – 765 kcal (85 x 9 = 765) ir iš angliavandenių – 1316 kcal (329 x 4 = 1316).

Pagal teisės akte nustatytas normas galime išsiskaičiuoti, kad baltymai per parą turi sudaryti

apie 13 %, riebalai – apie 32 % ir angliavandeniai - apie 55 % paros energijos kiekio.

45

Sveikatos priežiūros specialistei trūkstant kompetencijos ir sveikos mitybos žinių,

valgiaraščiuose buvo nustatyta neatitikimų. Neatitiko pietų energijos ir maistinių medžiagų normos,

pagal šias amžiaus grupes pateikta per mažas baltymų, riebalų, angliavandenių ir kalorijų kiekis. Pagal

higienos normą neatitiko riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis. Kiekvieną dieną turi būti patiekta

daržovių ar vaisių, rekomenduotina šviežių, ko šiame valgiaraštyje pasigedome. Kisielių vartoti

draudžiama, nes pagal maitinimo aprašą jis priskiriamas prie draudžiamų vartoti produktų grupės.

Perspektyviniuose valgiaraščiuose patiekalų sudėtis nesirašo, ji nurodyta technologinėse kortelėse.

Gerinant maitinimo paslaugų kokybę mokyklose, buvo atsižvelgta į patiekalų asortimentą ir

apklausos rezultatus. Pateikiamas patobulintas valgiaraštis (žr. 3 priedas), į kurį įtraukta daugiau vaisių

ir daržovių, šviežių daržovių salotų. Pateikiamas patiekalas tausojantis virškinimo sistemą –

pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas. Valgiaraštyje toks patiekalas pažymėtas

žodžiu ,,Tausojantis“. Kisielius buvo pakeistas šviežių vaisių kompotu, žolelių arbata, džiovintų vaisių

kompotu. Patiekiamas įvairesnis maistas. Valgiaraščiai pateikti pagal amžiaus grupes, baltymų, riebalų,

angliavandenių ir kalorijų kiekis atitinka šios amžiaus grupėe pietų normos reikalavimus pagal

maitinimo organizavimo tvarkos aprašą.

3.5.Maitinimo modulio tobulinimas X gimnazijoje

Siekiant patobulinti maitinimo modulį pirmiausia sveikatos priežiūros specialistai, sudarantys

valgiaraščius mokinių maitinimui, turėtų turėti atitinkamą šios srities išsilavinimą. Valgiaraščiai turi

atitikti energijos ir maistinių medžiagų normas, turi būti suderinti maisto produktai, kasdien duoti

daržovių. Maitinimo įmonių darbuotojai turi stengtis gaminti skanų ir patrauklų maistą, pietums

gaminti didesnę mitybinę vertę turinčius patiekalus. Mokyklos vadovai turėtų būti aktyvesni, įtraukiant

mokyklos bendruomenę, sprendžiant kokiais maisto produktais galėtų prekiauti mokyklos valgykloje,

įdiegti ,,sveiko” maisto pardavimo mokyklose politiką, dalyvauti sudarant valgyklų valgiaraščius,

nesumenkinant mitybos svarbos, ugdyti sveiką mitybą mokyklose, prailginti pertraukos laiką, kuris

būtų skirtas pavalgyti moksleiviams.

46

4.REZULTATŲ APTARIMAS

Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Ankstyvame amžiuje išugdyti sveikos mitybos įgūdžiais

išlieka vyresniame amžiuje, ir taip padeda palaikyti sveikatą išvengiant daugelio sveikatos sutrikimų.

Mitybą vertinome maisto vartojimo dažnio nustatymo metodu. Toks vertinimo būdas nors ir

neleidžia išsamiai tirti mitybos, tačiau padeda objektyviai įvertinti bendruosius moksleivių mitybos

bruožus. Šio tyrimo duomenys iš esmės nesiskyrė ir tik dar kartą patvirtino kitų autorių (E. Grinienė,

2005), tyrusių moksleivių mitybą, išvadas, teigiančias, kad moksleivių mityba nėra sveika, dažnai

nesubalansuota. Tyrimas atskleidė aktualius, tačiau ne mažiau diskutuotinus, mitybos skirtumas tarp

įvairių moksleivių grupių.

Moksleiviai dažniausiai rinkosi vaisius, žalias daržoves vartoja mažesnė dalis moklsleivių.

Nemaža dalis moksleivių renkasi mažos maistinės vertės t.y. nerekomenduojamus, maisto produktus.

Dažnai jie valgo saldainius, šokoladą, sausainius, pyragaičius, tarškučius bei geria kokakolą ar kitus

saldžiuosius gėrimus. K.D. Reynolds su kolegomis nustatė, kad vien tik vaisių ir daržovių vartojimo

rekomendacijų žinojimas 9,8 proc. padidina jų vartojimą (K. D. Reynolds it kt.,2004). Mokslininkai

pažymi, kad vaisių ir daržovių vartojimą lemia individualūs ir socialiniai veiksniai (A. Zaborskis ir kt.,

2006). Apklausos duomenys atskleidė ir žalingo sveikatai moksleivių alkoholio vartojimo tendencijas.

Alkoholio vartojimas su amžiumi ‚,jaunėja”, o jo vartojimo pasekmės tris kartus didesnės berniukams.

Mieste gyvenatys moksleiviai labiau negu kaimo linkę vartoti minėtus gėrimus. Nekyla abejonių, kad

tarp moksleivių dominuojantys išgėrimai būtų galima sieti su nesąmoningu suaugusiųjų elgesio

imitavimu, kaip bendravimo ar integracijos į bendraamžių grupes priemones.

Gyvenamoji vieta, nors ir labiausiai kintanti, yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių paaiškinti

daugelį mitybos įpročių skirtumą. Tyrimo duomenimis, valgymo skirtumai tarp kaimo ir miesto taip pat

išryškėja. Kaime gyvenantys moksleiviai dažniau valgo šiltus pusryčius arba pietus mokykloje,

pertraukų metu valgo saldainius, sausainius, traškučius bei obuolius arba kitus vaisius, nei miesto

moksleiviai.

Tyrimo duomenimis, vyresnio amžiaus moksleiviai rečiau rinkosi tarp jaunesnių populiarius

,,madingus”, plačiai reklamuojamus maisto produktus, bet ,,sveiko” maisto kategorijai priskiriamus

maisto produktus, tokius kaip vaisiai, daržovių salotos ir kt. maisto produktus rinkosi dažniau. Minėtą

reiškinį būtų galima paaiškinti tuo, kad jaunesni labiau linkę išbandyti naujus maisto rinkoje

atsiradusius produktus, o skonis - dažniausiai maisto pasirinkimo kriterijus.

47

Būtina pažymėti, kad pagrindinis vaidmuo vertinanat kokybę tenka vartotojui, kuris tuo tikslu

pasitelkia įvairius kriterijus. Mokslinėje literatūroje nurodoma šių kriterijų įvairovė ir akcentuojami jų

svarumo skirtumai (M. R. Solomon ir kt. 2006). Todėl tenka pripažinti, kad tyrimo metu apklausti

moksleiviai maitinimo kokybę vertino tiek objektyviais, tiek subjektyviais kriterijais.

Vienas iš kokybiškos paslaugos bruožų - prieinamumas. Atliktas tyrimas parodė, kad mokyklos

valgyklose yra sudarytos sąlygos rinktis karštus patiekalus, o siūlomas asortimentas netenkino palyginti

didelės dalies moksleivių.

Vertinant teikiamą maistą ne mažiau svarbu atsižvelgti į subjektyvius kriterijus – maisto skonį

ir sotumą. Atlikto tyrimo duomenys leidžia teigti, kad nevisada valgyklose teikiamas maistas yra

skanus. Dauguma moksleivių valgyklose sočiai nepavalgo. Minėti rodikliai atspindi maitinimo įmonių

darbo kokybės aspektus. Mokyklų valgyklų fizinė aplinka taipogi turėjo įtakos teikiamų paslaugų

kokybei bei moksleivių pasitenkinimo jomis lygiui. Dažnos ilgos eilės, vietų skirtų pavalgyti ne visada

atradimas, skatina moksleivius ignoruoti mokyklų valgyklose tiekimą maistą.

Šio tyrimo duomenys parodė, kad higieniniai reikalavimai buvo įvertinti teigiamai. Galime

teigti, kad valgyklų darbuotojos laikosi higienos reikalavimų.

Kalbant apie aptarnavimo sferą maitinimo įstaigose būtina išskirti kelis atskiro aptarimo

reikalaujančius momentus. Geras aptarnavimas yra vienas iš pagrindinių paslaugas teikiančio personalo

funkcijų. Tuo tarpu atliktas tyrimas parodė, kad greitu ir kokybišku aptarnavimu nepasižymėjo

valgyklos personalas. Problema slypi tame, kad iš aptarnaujančio personalo trūksta dėmesingesnio

bendravimo, kuris skatintų pokyčius, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės. Nepaisant amžiaus, lyties

ar gyvenamosios vietos skirtumų moksleiviai yra reiklūs vartotojai, o tikruoju kokybės matu galima

įvardinti jų poreikių patenkinimą. Taigi pagrindine maitinimo įstaigų problema tampa – kaip pagerinti

paslaugų kokybę, kad patenkinti moksleivių lūkesčius. Tokioje situacijoje aktualu remtis kitų šalių

patirtimi Jungtinėse Amerikos Valstijose trys asociacijos, įvertinusios būsimas mitybos pasekmes,

susirūpino moksleivių mityba mokyklos šalies lygiu (American Dietetic Association, 2003). Parengtose

mokyklų strategijose akcentuojamos mitybos programos, kurių pagrindas – sveikos mitybos

skatinimas, kokybiškos valgyklos paslaugos bei mitybos standartai. Remiantis minėtos šalies

pavyzdžiu panašią mitybos gerinimo politiką galima įgyvendinti ir Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklose.

48

5. IŠVADOS

1. Apibendrinant moksleivių apklausos rezultatus galima teigti, kad nemaža dalis gimnazijos X

moksleivių nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų:

1.1. Renkasi mažos maistinės vertės maisto produktus: dažnai valgo saldainių ir šokolado (54

proc.), sausainių, pyragaičių ir torto (32 proc.), traškučių (17 proc.), geria gazuotų gėrimų (30 proc.)

moksleivių. Tik kas trečias moksleivis (32 proc.) teigia niekada nevartojantys alkoholinių gėrimų ir,

deja, 28 proc. moksleivių prisipažino jų vartojantys nors kartą per savaitę.

1.2. Į mokyklą ateina pavalgę pusryčius namuose 25 proc. berniukų ir 28 proc. mergaičių.

Karštą maistą mokyklos valgykloje perka tik 50 proc. moksleivių. Mergaičių mityba mokykloje

sveikesnė negu berniukų: mokyklos valgykloje jos dažniau valgo sriubą (5 proc.), karštą antrą patiekalą

(27 proc.), daržovių salotas (3 proc.).

1.3. Vyresni (3g klasės) moksleiviai sąmoningesni - dažniau perka sveikesnį maistą negu

jaunesni moksleiviai (1g klasės). Miesto vaikai dažniau renkasi karštą antrą patiekalą (32 proc. miesto,

18 proc. kaimo), sausainius bandeles (20 proc. miesto, 11 proc. kaimo), obuolius ir kitus vaisius (6

proc. miesto ir 2 proc. kaimo).

2. Mergaitės palyginus su berniukais labiau nepatenkintos maitinimo paslaugų kokybe.

Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir lyties daugelio moksleivių netenkino pateikto maisto

kokybė: neskanus maistas (5 proc. berniukų, 13 proc. mergaičių).

3. Gerinant maitinimo paslaugų kokybę mokyklose, buvo atsižvelgta į patiekalų asortimentą ir

apklausos rezultatus. Pateikiamas patobulintas valgiaraštis (žr. 3 priedas), į kurį įtraukta daugiau vaisių

ir daržovių, šviežių daržovių salotų. Pateikiamas patiekalas tausojantis virškinimo sistemą –

pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas. Valgiaraštyje toks patiekalas pažymėtas

žodžiu ,,Tausojantis“.

4. Maitinimo modulis gimnazijoje turi būti keičiamas. Siūlau įvesti centralizuotą maitinimą,

organizuoti privalomus pusryčius po 1 pamokos, ilginti ilgąsias pertraukas, kad moksleiviai suspėtų

pavalgyti karštų patiekalų, didinti daržovių ir vaisių asortimentą, išspręsti klausimą dėl eilių

susidarymo valgyklose, sveikatos priežiūros specialistėms organizuoti mokymus apie sveiką mitybą ir

maisto produktų derinimą.

49

6. REKOMENDACIJOS MOKSLEIVIAMS IR GAMINTOJAMS

Atlikus moksleivių mitybos įpročių analizę, pastebime, kad tik maža dalis moksleivių laikosi

sveikos mitybos reikalavimų. Todėl rekomenduojame moksleiviams kiekvieną rytą valgyti pusryčius,

pietums rekomenduojame valgyti sriubą, karštą antrą patiekalą, laikytis mitybos režimo, valgyti

daugiau vaisių ir daržovių, gerti kuo daugiau vandens, nesaldintų žolelių arbatų ir nepiktnaudžiauti

alkoholiu.

Maitinimo įmonių vadovams ir valgyklų darbuotojams reikėtų stengtis gaminti skanų ir

patrauklų maistą, didinti patiekalų išeigas bei diferencijuoti skirtingo amžiaus vaikams sudarant jiems

valgiaraščius, paskaičiuoti teorinį kaloringumą bei maistinių medžiagų kiekius, kasdien duoti daržovių,

daržovių kiekius didinti bent iki 100 g., pietums gaminti didesnę mitybinę vertę turinčius patiekalus,

vietoje konditerijos gaminių, duoti šviežių vaisių.

Mokyklos vadovai turėtų būti aktyvesni, įtraukiant mokyklos bendruomenę, sprendžiant kokiais

maisto produktais galėtų prekiauti mokyklos valgykloje, įdiegti ,,sveiko” maisto pardavimo mokyklose

politiką, dalyvauti sudarant valgyklų valgiaraščius, nesumenkinant mitybos svarbos, ugdyti sveiką

mitybą mokyklose, prailginti pertraukos laiką, kuris būtų skirtas pavalgyti moksleiviams. Mokyklose

turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens (rekomenduotina,

kambario temperatūros, pvz., pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.).

Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens.

Sudarant valgiaraščius maistinė ir energetinė vertės skaičiuojamos remiantis įvairiais literatūros

šaltiniais, kurie nurodo dažniausiai skirtingas vertes.

Siūlau:

- valgiaraščius sudarančioms sveikatos priežiūros specialistėms nurodyti konkrečius literatūros

šaltinius, kuriais remiantis tiksliausiai galima apskaičiuoti patiekalų maistinę ir energetinę

vertes;

- valgiaraščius sudarančioms sveikatos priežiūros specialistėms organizuoti mokymus apie sveiką

mitybą ir maisto produktų derinimą;

- organizuoti sveikos mitybos specialistų susitikimus su tėvais, nes tik tėvų ir bendrojo ugdymo

įstaigų darbuotojų bendras darbas duos rezultatų pratinant vaikus prie sveikos mitybos.

50

7. LITERATŪRA

1. American Dietetic Association. Nutrition services: an essential component of comprehensive

health programs. J Am Diet Assoc., 2003;103: 505-514.

2. Astrauskienė, A., Bartkevičiūtė, R. (2000). Sveika mityba. Jodo trūkumas. Lietuvos

Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.

3. Ašmenskas, J., Baubinas, A., Obelinis, V., Šimkūnienė, B. (1997). Aplinkos medicina.

Vilnius.

4. Humanizmas, demokratija ir pilietiškumas mokykloje. IV tarptautinė konferencija. Vilnius:

Vilniaus Pedagoginis Universitetas, 1997. 208-336 p.

5. Kačerauskas, D., Liutkevičius, A., Kulikauskienė, M., Sekmokienė, D. (2003). Funkcinis

maistas ir jo komponentai. Kaunas.

6. Kriščiūnas, A. ( 2002). Psichiatrija.. Vilnius: Virtuali leidykla – knygynas.

7. Kučinskienė, R. (2008). Sveiko vaiko maitinimas. Kaunas.

8. Labanauskas, L., Rokaitė, R., Kučinskienė, R. (2008). Sveiko vaiko maitinimas. Kaunas.

9. Lažauskas, R. (2005). Mityba ir sveikata. Kaunas: KMU leidykla.

10. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-

1842).

11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V-

964. (Žin., 2011, Nr. 140-6573).

12. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-60 ,, Dėl Lietuvos higienos

normos HN 21:2010 ,, Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

patvirtinimo pakeitimas ( Žin., 2010, Nr. 14-678).

13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr.

51,,Dėl Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, Žin.,

1999, Nr.102-2936.

14. Lietuvos higienos norma HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”

(Žin., 2003, Nr. 79-3606).

15. Lietuvos higienos norma HN 26:2006 ,,Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai” (Žin.,

2006, Nr. 31-1096).

51

16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-168

„Dėl Lietuvos higienos norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“,

patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2006. Nr. 31-1096.

17. Павленко И.,

http://www.mamashkam.ru/detki/zdorovie_pitanie/pravilnoe_pitanie_detey.html. prieiga per

internetą 2014 -11- 27.

18. Petrauskienė, A. (2003). Vaikų mityba. Sveikas žmogus.

19. Proškuvienė, R. (2006). Mityba. Judėjimas. Vilnius: Leidykla.

20. Рациональное питание детей и подростков.

http://www.medinform.su/healthy_feed/others/s027/index.php. prieiga per internetą 2014-11- 27.

21. Reynolds K.D., Bishop D.B., Chou C.P. et al. Contrasting mediating variables in two 5-a-day

nutrition intervention programs. Prev Med 2004; 39: 882−893.

22. Sanvik C., De Bourdeaudhuij I., Due P. Personal, social and environmental factors regarding fruit

and vegetable intake among schoolchildren in nine European countries. Ann Nutr. Metab.,

2005:49(4):255-266.

23. Сапа И. Ю. http://uaua.info/content/articles/696.html. Žiūrėta 2014 m. lapkričio 27 d.

24. Solomon M.R., Marshall G.W., Stuart E.W. Marketing: real people, real choises, 2006.

25. Strunz, U., Jopp, A. (2006). Sveikata ir riebalai. Kaunas: Jotema.

26. Stukas, R., Šurkienė, G., (2009). Mityba ir jos vertinimas. Vilnius: VU leidykla.

27. Sveikata 21: pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos priežiūros principai Europos regione.

Vilnius, 2000.

28. Sveikų kūdikių ir vaikų mityba: respublikinės konferencijos darbai / Lietuvos vaikų

gastroenterologų ir mitybos draugija, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika, Respublikinis

mitybos centras/ (sud. V. Urbonas). Vilnius, 2002. 67 p. ISBN 9955-9384-1-2.

29. Шелтон Г. М.Основы правильного питания. Санкт-Петербург, 1998. 152 ст. ISBN 5-

89542-048-6.

30. Šurkienė, G., Stukas, R. (2003). Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos įvertinimas. Vilnius:

Vilniaus universiteto leidykla.

31. Vaitkevičius, J. V., Vaitkevičienė, A. (2008). Maisto sauga ir savikontrolė ugdymo įstaigose.

Šiauliai: Šiaurės leidykla.

32. Vigras A. Sveiko vaiko maitinimo principai. Gydymo menas. 2008. Nr. 7/8. P. 37-38, 40-41

52

33. Vilniaus miesto vaikų mityba: leidinys skirtas ugdymo įstaigų bendruomenei, visuomenės

sveikatos priežiūros specialistams, dietistams, valgyklų darbuotojams (sud. A. Razmienė). Vilnius,

2007. 39 p. ISBN 978-9955-832-05-8.

34. World health organization (WHO) (2007). 12 steps to healthy eating.

http://euro.who.int/nutrition/20030321_1. Žiūrėta 20015-02-03.

35. Zaborskis, A., Makari, J. (2001). Lietuvos moksleivių gyvensena: raida 1994-1998 metais ir

vertinimas tarptautiniu požiūriu. (p. 69 - 82). Panevėžys: E. Vaičekausko leidykla.

36. Prieiga per internetą:

http://eli.mama.lt/nestumas_ir_vaikai/vaiku_mityba/druska_ir_prieskoniai_vaiku_maitinime. Žiūrėta

2014 m. spalio 20 d.

53

1 PRIEDAS

MOKSLEIVIŲ APKLAUSOS ANKETA

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos magistrantūros studijų I kurso studentė

Rasa Juškelienė atlieka moksleivių mitybos tyrimą.

Šiam tyrimui reikalinga anoniminė informacija apie Jus ir Jūsų mitybos įpročius. Anketa yra anoniminė, o rezultatai bus

panaudoti tik mokslo tikslams, rašant magistrinį darbą. Tikimės nuoširdžių Jūsų atsakymų.

Prašome atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:

1 dalis. Demografinė padėtis ir mitybos įpročiai.

1. Lytis:

o Berniukas

o Mergaitė

2. Gyvenamoji vieta:

o Miestas

o Kaimas

3. Amžius:

..................metų

4. Klasė:

..................klasė

5. Koks jūsų ūgis?

...................cm

6. Koks jūsų svoris?

....................kg

7. Kaip vertinate savo svorį?

o Per mažas

o Normalus

o Per didelis

o Nežinau

8. Kaip pasiekiate mokyklą?

o Pėsčiomis

o Autobusu

9. Ar pusryčiaujate išeidamas į mokyklą?

o Visada

o Kartais

o Niekada

10. Kiek kartų valgote per dieną?

o ..................kartų per dieną

11. Ar valgote tuo pačiu metu?

o Taip

o Ne

12. Ar valgai papildomai tarp pagrindinių valgymų?

o Niekada

o Kai kada

o Dažnai

o Visada

54

13. Kokius maisto produktus valgote tarp pagrindinių valgymų?

o Šviežius vaisius

o Saldumynus

o Bulvių traškučius

o Daržoves

14. Ar dažnai geri vaisvandenius (Coca-colą, Fantą, Spraitą ir kt. )?

o Kelis kartus per dieną

o Kartą per dieną

o Nekasdien

o Niekada

15. Ar pirkdami užkandžius ir vaisvandenius kreipiate dėmesį į E kodus?

o Taip

o Ne

16. Kaip vertinate savo sveikatą?

o Gerai

o Vidutiniškai

o Blogai

17. Ar jums svarbu, kad būtumėte sveikas?

o Taip

o Ne

o Nežinau

18. Ar norite daugiau sužinoti apie sveiką mitybą?

o Taip

o Ne

2 dalis. Moksleivių maitinimo ir paslaugų kokybė X gimnazijoje.

19. Ar valgote mokyklos valgykloje?

o Taip

o Ne

o Kartais

20. Ar prieš valgydamas (a) mokyklos valgykloje nusiplauni rankas?

o Taip

o Ne

o Kartais

21. Ar mokyklos valgykloje tenka ilgai laukti eilėje kol aptarnaus?

o Taip

o Ne

o Kartais

22. Ar lėkštės ir stalo įrankiai būna švarūs?

o Taip

o Ne

o Kartais

23. Ar mokyklos valgykloje yra galimybė pasirinkti karštus patiekalus?

o Taip

o Ne

55

o Kartais

24. Į ką daugiausia atkreipiate dėmesį rinkdamasis patiekalus valgykloje.

o I kainą

o Į išvaizdą

o Į porcijosdydį

o Į skonį

o Į naudingumą sveikatai

o Kita _________________

25. Kokius produktus mokyklos valgykloje dažniau renkatės?

o Sriubą

o Karštą antrą patiekalą

o Daržovių salotas

o Sausainius, bandeles

o Obuolius ir kitus vaisius

26. Kaip vertinate maistą mokyklos valgykloje?

o Skanus

o Neskanus

o Neturiu nuomonės

27. Ar tenkina mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvarovė ?

o Taip

o Ne

o Kita ____________________________

28. Ar užtenka laiko pavalgyti mokyklos valgykloje pertraukų metu ?

o Taip

o Ne

29. Ar stengiatės sveikai maitintis?

o Taip

o Ne

o Nevisada

30. Ar mokyklos valgykloje yra galimybė pasirinkti dietinius patiekalus?

o Taip

o Ne

31. Iš kur norėtum gauti žinių apie sveiką mitybą?

o Iš pamokų apie sveiką mitybą

o Iš televizijos laidų

o Specialios literatūros

o Interneto

o Kita____________________________

Dėkojame už pagalbą ir bendradarbiavimą

56

2 PRIEDAS

Rekomenduojami dešimties dienų pietų valgiaraščiai

PIRMADIENIS (I savaitė)

PIETŪS

Žuvies sriuba 200 g

Žuvis (jūros lydeka) 40 6,88 0,88 --- 35,60

Ryžiai (poliruoti) 15 1,32 0,06 11,47 53,40

Morkos 40 0,40 0,08 3,48 12,40

Svogūnai (pakepinti) 10 0,14 0,03 0,89 3,50

Krapai 7 0,16 0,03 0,52 2,17

Sviestas 72 % 5 0,04 3,63 0,06 33,00

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

10,86 8,04 29,72 229,07

Blyneliai su daržovių įdaru 180/20 g

Miltai 550 70 7,49 0,91 51,94 241,50

Pienas 2,5 % 50 1,7 1,25 2,45 28,00

Kiaušiniai 10 1,23 1,17 0,07 15,70

Krapai 10 0,23 0,04 0,75 3,10

Svogūnai 20 0,28 0,06 1,78 7,00

Morkos 40 0,40 0,08 3,48 12,40

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Sviestas 72 % 10 0,08 7,25 0,11 66,00

11,65 13,76 60,89 403,00

Obuolių kompotas 180 g

Obuoliai 30 0,12 0,12 3,90 15,90

Cukrus 10 --- --- 10,00 39,50

0,12 0,12 13,90 55,40

Viso 22,63 21,92 104,51 687,47

57

ANTRADIENIS

PIETŪS

Agurkų sriuba 200 g

Marinuoti agurkai 10 0,06 0,02 0,41 1,80

Bulvės 60 1,20 0,06 10,98 48,60

Morkos 20 0,20 0,04 1,74 18,60

Perlinės kruopos 5 0,45 0,09 3,76 16,75

Sviestas 72 % 5 0,04 3,63 0,06 33,00

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

3,87 7,17 30,25 207,75

Jautienos maltinukai su daržovių įdaru 85 g

Jautiena 75 10,87 6,97 --- 105,00

Kiaušinis 7 0,86 0,82 0,05 10,99

Džiūvėsiai 5 0,48 0,05 3,84 17,50

Svogūnai 10 0,14 0,03 0,89 3,50

Morkos 40 0,40 0,08 3,48 12,40

Petražolės (džiovintos) 2 0,41 0,08 1,07 3,06

Krapai 5 0,11 0,02 0,37 1,55

Aliejus (rapsų) 3 --- 2,99 --- 26,52

13,27 11,04 9,70 180,52

Troškintos morkos 105 g

Morkos 90 0,90 0,18 7,83 27,90

Sviestas 72 % 9 0,07 6,52 0,10 59,40

Svogūnai 3 0,04 0,01 0,27 1,05

Pienas 2,5 % 30 1,02 0,75 1,47 16,80

Cukrus 3 --- --- 2,99 11,85

Miltai 3 0,32 0,04 2,23 10,35

2,35 7,5 14,89 127,35

Džiovintų vaisių kisielius 180 g

Džiovintos kriaušės 10 0,20 0,15 7,13 30,10

Razinos 10 0,27 0,06 7,13 28,00

Džiovinti abrikosai 10 0,46 0,05 6,72 27,10

Cukrus 5 --- --- 4,99 19,75

Krakmolas 1 --- --- 0,83 3,26

0,93 0,26 26,80 108,21

Viso 20,42 25,97 81,64 623,83

58

TREČIADIENIS

PIETŪS

Bulvienė 200 g

Bulvės 100 2,00 0,10 18,30 81,00

Morkos 30 0,30 0,06 2,61 9,30

Sviestas 72 % 5 0,04 3,63 0,06 33,00

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

4,26 7,12 34,27 212,30

Balandėliai 180 g

Kopūstai 100 1,50 0,20 5,40 22,00

Kiauliena (mentė) 80 13,04 14,96 0,16 188,00

Kiaušinis 7 0,86 0,82 0,05 10,99

Ryžiai (poliruoti) 5 0,44 0,02 3,82 17,80

Svogūnai 2 0,03 --- 0,18 0,70

Morkos 10 0,10 0,02 0,87 3,10

Svogūnai 10 0,14 0,03 0,89 3,50

Pomidorų padažas 5 0,12 --- 1,09 4,75

16,23 16,05 12,46 250,84

Džiovintų vaisių kisielius 180 g

Džiovintos kriaušės 20 0,40 0,30 14,26 60,20

Razinos 15 0,40 0,09 10,70 42,00

Džiovinti abrikosai 15 0,69 0,07 10,08 40,65

Cukrus 2 --- --- 2,00 7,90

Krakmolas 1 --- --- 0,83 3,26

1,49 0,46 37,87 154,01

Obuolys 100 0,40 0,40 13,00 53,00

Viso 22,38 24,03 97,60 670,15

59

KETVIRTADIENIS

PIETŪS

Daržovių sriuba su žalumynais 200 g

Bulvės 50 1,00 0,05 9,15 40,50

Kopūstai 40 0,60 0,08 2,16 8,80

Morkos 15 0,15 0,03 1,30 4,65

Svogūnai (pakepinti) 10 0,14 0,03 0,89 3,50

Žirneliai (konservuoti) 30 1,47 0,06 4,74 19,20

Petražolės (džiovintos) 2 0,41 0,08 1,07 3,06

Krapai 3 0,07 0,01 0,22 0,93

Sviestas 72 % 7 0,06 5,07 0,08 46,20

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

5,58 5,74 32,60 186,54

Žuvies maltiniai 80 g

Žuvie filė (jūros lydeka) 110 18,92 2,42 --- 97,90

Svogūnai (į žuvį) 15 0,21 0,04 1,33 5,25

Manų kruopos 3 0,31 0,03 2,24 10,80

Kiaušiniai 10 1,23 1,17 0,07 15,70

Džiūvėsiai 5 0,48 0,05 3,84 17,50

Aliejus (rapsų) 7 --- 6,97 --- 61,88

21,15 10,68 7,48 209,03

Burokėlių-morkų salotos 100 g

Burokėliai 25 0,40 0,02 2,37 9,25

Morkos 70 0,70 0,14 6,09 21,70

Krapai 3 0,07 0,01 0,22 0,93

Porai 5 0,11 0,01 0,34 1,50

Aliejus (alyvų) 5 --- 4,99 0,01 44,15

1,28 5,17 9,03 77,53

Džiovintų vaisių kisielius 180 g

Džiovintos kriaušės 20 0,40 0,30 14,26 60,20

Razinos 15 0,40 0,09 10,70 42,00

Džiovinti abrikosai 15 0,69 0,07 10,08 40,65

Cukrus 2 --- --- 2,00 7,90

Krakmolas 1 --- --- 0,83 3,26

1,49 0,46 37,87 154,01

Viso 29,50 22,05 86,98 627,11

60

PENKTADIENIS

PIETŪS

Barščių sriuba 200 g

Burokėliai 30 0,48 0,03 2,85 11,10

Kopūstai 20 0,30 0,04 1,08 4,40

Pupelės 5 1,14 0,08 3,00 14,50

Morkos 10 0,01 0,02 0,87 3,10

Bulvės 30 0,60 0,03 5,49 24,30

Svogūnai 5 0,07 --- 0,44 1,75

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

4,52 3,53 27,03 148,15

Kiaulienos maltinukai 80 g

Kiauliena (mentė) 75 12,22 14,02 0,15 176,25

Svogūnai 10 0,14 0,03 0,89 3,50

Manų kruopos 5 0,51 0,05 3,74 18,00

Kiaušinis 7 0,86 0,82 0,05 10,99

Aliejus (rapsų) 3 --- 2,99 --- 26,52

13,73 17,91 4,83 235,26

Agurkų-morkų salotos su česnaku 85 g

Agurkai 50 0,40 0,10 1,15 5,50

Morkos 35 0,35 0,07 3,04 10,85

Česnakai 1 0,06 --- 0,28 1,28

Aliejus (alyvų) 3 --- 2,98 --- 26,49

0,81 3,15 4,47 44,12

Bananas 100 1,20 0,30 23,10 97,00

Obuolių sultys 150 0,09 0,16 17,52 70,50

1,29 0,46 40,62 167,50

Viso 20,35 25,05 76,95 595,03

61

PIRMADIENIS ( II savaitė )

PIETŪS

Perlinių kruopų-žirnių-morkų sriuba 200 g.

Perlinės kruopos 20 1,96 0,36 15,04 67,00

Žirniai 15 3,36 0,19 8,71 45,00

Morkos 30 0,30 0,06 2,61 9,30

Krapai 10 0,23 0,04 0,75 3,10

Svogūnai 10 0,14 0,03 0,89 3,50

Sviestas 72 % 5 0,04 3,63 0,06 33,00

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

8,51 7,75 45,69 269,80

Bulvių-morkų plokštainis 180/20 g

Bulvės 130 2,60 0,13 23,79 105,30

Morkos 50 0,50 0,10 4,35 15,50

Svogūnai 5 0,07 0,01 0,44 1,75

Kiaušiniai 10 1,23 1,17 0,07 15,7

Miltai 10 1,07 0,13 7,42 34,50

Aliejus (rapsų) 3 --- 2,99 --- 26,52

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Sviestas 72 % 10 0,08 7,25 0,11 66,00

5,79 14,78 36,49 294,57

Džiovintų vaisių kisielius 180 g

Džiovintos kriaušės 10 0,20 0,15 7,13 30,10

Razinos 10 0,27 0,06 7,13 28,00

Džiovinti abrikosai 10 0,46 0,05 6,72 27,10

Cukrus 5 --- --- 4,99 19,75

Krakmolas 1 --- --- 0,83 3,26

0,93 0,26 26,80 108,21

Viso 15,23 22,79 108,98 672,58

Iš viso 40,83 50,12 193,26 1342,43

62

ANTRADIENIS

PIETŪS

Burokėlių-morkų-bulvių sriuba 200 g

Burokėliai 50 0,80 0,05 4,75 18,50

Pupelės 20 4,56 0,32 12,00 58,00

Morkos 20 0,20 0,04 1,74 6,20

Bulvės 40 0,80 0,04 7,32 32,40

Sviestas 72 % 5 0,04 3,63 0,06 33,00

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

8,32 7,41 39,17 237,10

Paukštienos su ryžiais troškinys 160 g

Vištų ketvirčiai 80 14,95 12,00 0,40 169,60

Ryžiai (poliruoti) 20 1,76 0,08 15,30 71,20

Svogūnas 5 0,07 --- 0,44 1,75

Morkos 30 0,30 0,06 2,61 9,30

Pomidorų padažas 5 0,12 --- 1,09 4,75

Sviestas 72 % 5 0,04 3,63 0,06 33,00

17,24 15,77 19,90 289,60

Obuolių-razinų kompotas 180 g

Obuoliai 20 0,08 0,08 2,60 10,60

Razinos 10 0,27 0,06 7,13 28,00

Cukrus 10 --- --- 10,00 39,50

0,35 0,14 19,73 78,10

Viso 25,91 23,32 78,80 604,80

63

TREČIADIENIS

PIETŪS

Kopūstienė 200 g

Bulvės 20 0,40 0,02 3,66 16,20

Kopūstai 80 1,20 0,16 4,32 17,60

Morkos 10 0,10 0,02 0,87 3,10

Svogūnai 5 0,07 --- 0,44 1,75

Sviestas 72 % 5 0,04 3,63 0,06 33,00

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Petražolės (džiovintos) 2 0,41 0,08 1,07 3,06

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

4,14 7,24 23,72 163,71

Kepta žuvis (menkės filė) 80 g

Žuvis (menkės filė) 100 16,50 0,30 --- 68,00

Miltai 10 1,07 0,13 7,42 34,50

Aliejus kepimui (rapsų) 10 0,01 9,98 0,01 88,40

17,58 10,41 7,43 190,90

Daržovių troškinys 140 g

Morkos 60 0,60 0,12 5,22 18,60

Svogūnai 4 0,06 0,01 0,36 1,40

Bulvės 75 1,50 0,07 13,72 60,75

Konservuoti žalieji

žirneliai

10 0,49 0,02 1,58 6,40

Aliejus (rapsų) 2 --- 2,0 --- 17,68

2,65 2,22 20,88 104,83

Džiovintų vaisių kisielius 180 g

Džiovintos kriaušės 20 0,40 0,30 14,26 60,20

Razinos 15 0,40 0,09 10,70 42,00

Džiovinti abrikosai 15 0,69 0,07 10,08 40,65

Cukrus 2 --- --- 2,00 7,90

Krakmolas 1 --- --- 0,83 3,26

1,49 0,46 37,87 154,01

Viso 25,86 20,33 89,90 613,45

64

KETVIRTADIENIS

PIETŪS

Pupelių-bulvių-morkų sriuba su krapais 200 g

Pupelės 15 3,42 0,24 9,00 43,50

Bulvės 60 1,20 0,06 10,98 48,60

Morkos 40 0,40 0,08 3,48 12,40

Krapai 8 0,18 0,03 0,60 2,48

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Ruginė duona 30 1,68 0,33 12,99 59,70

7,12 3,74 37,36 195,98

Troškinta kiauliena 80 g

Kiaulienos mentė 100 16,3 18,7 0,2 235,00

Morkos 10 0,10 0,02 0,87 3,10

Svogūnai 10 0,14 0,03 0,89 3,50

Petražolės (džiovintos) 2 0,41 0,08 1,07 3,06

16,95 18,83 3,03 244,66

Troškinti kopūstai 90 g

Kopūstai 90 1,35 0,18 4,86 19,80

Sviestas 72 % 10 0,08 7,25 0,11 66,00

Pomidorų padažas 15 0,37 --- 3,27 14,25

1,80 7,43 8,24 100,05

Obuolių-razinų kompotas 180 g

Obuoliai 20 0,08 0,08 2,60 10,60

Razinos 10 0,27 0,06 7,13 28,00

Cukrus 10 --- --- 10,00 39,50

0,35 0,14 19,73 78,10

Viso 26,22 30,14 68,36 618,79

65

PENKTADIENIS

PIETŪS

Šalta saldi sriuba 200 g

Makaronai be kiaušinių 15 1,62 0,04 11,37 53,85

Krakmolas 5 0,02 --- 4,17 16,30

Cukrus 15 --- --- 14,97 59,25

Razinos 10 0,27 0,06 7,13 28,00

Džiovintos slyvos 10 0,35 0,07 6,90 27,50

Džiovinti obuoliai 10 0,18 0,16 7,03 24,70

Grietinė 30 % 5 0,44 0,02 3,82 17,80

Sriuba 2,88 0,35 55,39 227,40

Varškės apkepas 160/20 g

Varškė 9 % 140 22,40 12,60 4,90 224,00

Manų kruopos 10 1,03 0,10 7,48 36,00

Pienas 2,5 % 10 0,34 0,25 0,49 5,60

Kiaušiniai 8 0,98 0,94 0,06 12,56

Cukrus 5 --- --- 4,99 19,75

Sviestas 72 % 10 0,08 7,25 0,11 66,00

Grietinė 30 % 10 0,24 3,00 0,31 29,30

Antras 25,07 24,14 18,34 393,21

Viso 27,95 24,49 73,73 620,61

66

3 PRIEDAS

Pateikiamas patobulintas 10 dienų perspektyvinis valgiaraštis

1 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Daržovių sriuba su pupelėmis ir grietine 250/50g. 2,77 6,41 14,45 119,10

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Maltas kotletas apkeptas su pieno padažu 70 g. 8,23 14,83 7,28 199,26

Virti makaronai 200 g. 7,21 6,19 50,54 292,37

Burokėlių salotos su grietine 70 g. 1,20 2,59 6,20 47,88

Šviežių obuolių kompotas 200 g. 0,14 0,12 18,55 73,52

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

22,85 30,88 127,64 864,65

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Daržovių sriuba su pupelėmis ir grietine 250/50g. 2,77 6,41 14,45 119,10

Duona (ruginė) 30 g. 1,95 0,34 13,89 63,39

Mėsos kukulis raudoname padaže troškintas 70/40 g. 8,60 15,02 13,04 217,48

Virti makaronai 200 g. 7,21 6,19 50,54 292,37

Burokėlių salotos su grietine 70 g. 1,20 2,59 6,20 47,88

Šviežių obuolių kompotas 200 g. 0,14 0,12 18,55 73,52

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

22,57 30,96 128,77 861,74

67

2 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Burokėlių sriuba su bulvėmis ir grietine 250/5g. 1,89 3,68 14,20 91,89

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Bulvių plokštainis 250 g. 7,37 10,38 60,26 358,86

Spirgučių padažas su svogūnais ir grietine 40 g. 0,92 20,03 2,32 192,05

Džiovintų razinų kompotas 200 g. 0,32 0,07 20,54 81,00

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

13,80 34,90 127,94 856,32

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Burokėlių sriuba su bulvėmis ir grietine 250/5g. 1,89 3,68 14,20 91,89

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Skryliai 270 g. 14,68 3,25 89,58 438,68

Grietinės padažas 30 g. 0,55 4,84 2,10 54,19

Pieno kokteilis 200 g. 4,32 3,65 24,54 145,82

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

24,65 16,16 161,04 863,10

68

3 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Žirnių sriuba su grietine 250/5g. 5,33 5,72 19,52 141,99

Duona (ruginė) 30 g. 1,95 0,34 13,89 63,39

Šnicelis 70 g. 9,28 15,62 12,14 222,16

Biri ryžių košė 130 g. 3,30 4,77 35,66 190,95

Grietinės padažas 25 g. 0,46 4,03 1,75 45,18

Šviežių kopūstų salotos su majonezu 70 g. 1,16 4,83 4,12 59,30

Džiovintų razinų kompotas 200 g. 0,32 0,07 20,54 81,00

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

22,50 35,67 119,72 851,97

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Žirnių sriuba su grietine 250/5g. 5,33 5,72 19,52 141,99

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Virtos vištienos maltinis 70 g. 9,72 12,44 9,42 184,93

Biri ryžių košė 130 g. 3,30 4,77 35,66 190,95

Grietinės padažas 20 g. 0,37 3,22 1,39 36,13

Šviežių kopūstų salotos su majonezu 100 g. 1,66 6,90 5,88 84,73

Džiovintų razinų kompotas 200 g. 0,32 0,07 20,54 81,00

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

24,00 33,86 123,03 852,25

69

4 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Šviežių kopūstų sriuba su bulvėmi ir

grietine

250/5g. 1,69 6,15 10,53 97,81

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Mieliniai blynai 200 g. 14,84 12,83 90,67 527,62

Grietinė 30% 10 g. 0,24 3,00 0,31 29,40

Cukrus 10 g. 0,00 0,00 9,98 39,50

Arbatžolių arbata su cukrumi 200 g. 0,00 0,00 9,99 39,50

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

20,07 22,72 152,10 866,35

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Šviežių kopūstų sriuba su bulvėmis ir

grietine

250/5g. 1,69 6,15 10,53 97,81

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Švilpikai troškinti padaže 280/45 g. 14,85 9,12 100,51 535,10

Kakava su pienu 200 g. 2,21 3,18 12,92 90,08

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

22,05 19,19 154,58 855,51

70

5 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Bulvių sriuba su avižiniais dribsniais ir

grietine

250/5 g. 2,23 5,44 15,42 115,93

Duona (ruginė) 60 g. 3,90 0,66 27,78 126,78

Tešloje kepta menkės file 100 g. 12,14 11,85 16,93 219,56

Biri ryžių košė 150 g. 3,80 5,51 41,14 220,32

Burokėlių ir pupelių salotos su grietine 70 g. 2,47 2,67 7,89 58,98

Sulčių gėrimas 200 g. 0,16 0,01 20,00 74,70

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

25,40 26,44 141,26 864,27

Pietūs II var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Bulvių sriuba su avižiniais dribsniais ir

grietine

250/5 g. 2,23 5,44 15,42 115,93

Duona (ruginė) 60 g. 3,90 0,66 27,78 126,78

Menkės file troškinti kukuliai 70/30 g. 9,13 8,24 15,05 166,21

Biri ryžių košė 170 g. 4,32 6,24 46,64 249,69

Burokėlių ir pupelių salotos su grietine 100 g. 3,52 3,81 11,27 84,25

Sulčių gėrimas 200 g. 0,16 0,01 20,00 74,70

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

23,96 24,70 148,26 865,56

71

6 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Pupelių sriuba su grietine 250/5g. 5,40 5,77 19,88 140,09

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Maltas suktinukas 70 g. 7,86 15,68 9,86 207,40

Grietinės padažas 20 g. 0,37 3,22 1,39 36,13

Biri perlinių kruopų košė 150 g. 4,90 5,39 37,60 207,28

Morkų ir kopūstų salotos 70 g. 1,02 5,76 4,45 68,42

Šviežių obuolių kompotas 200 g. 0,14 0,12 18,55 73,52

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

22,99 36,68 122,35 865,36

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Pupelių sriuba su grietine 250/5g. 5,40 5,77 19,88 140,09

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Kiaulienos guliašas troškintas 70/60 g. 14,67 19,31 6,20 254,81

Virti makaronai 130 g. 4,68 4,02 32,85 190,05

Morkų ir kopūstų salotos 70 g. 1,02 5,76 4,45 68,42

Šviežių obuolių kompotas 200 g. 0,14 0,12 18,55 73,52

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

29,21 35,72 112,55 859,41

72

7 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Bulviniai blynai su mėsa 200 g. 10,69 26,84 50,45 478,14

Grietinės padažas 30 g. 0,55 4,84 2,10 54,19

Kakava su pienu 200 g. 2,21 3,18 12,92 90,08

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

18,26 40,08 110,30 854,39

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Pomidorienė su ryžiais ir grietine 250/5g. 1,51 4,48 14,21 99,46

Duona (ruginė) 50 g. 3,25 0,55 23,15 105,65

Makaronai su mesa pomidorų padaže 300 g. 14,66 14,62 61,96 441,15

Burokėlių salotos su grietine 100 g. 1,72 3,70 8,87 68,39

Kakava su grietine 200 g. 2,21 3,18 12,92 90,08

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

24,05 26,83 133,21 852,73

73

8 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Perlinių kruopų sriuba su mėsos

kukulaičiais ir grietine

250/5 g. 4,68 7,68 13,97 140,17

Duona (ruginė) 60 g. 3,90 0,66 27,78 126,78

Maltinis 70 g. 9,28 15,62 12,14 222,16

Bulvių košė 150 g. 3,26 2,87 24,59 135,70

Morkų salotos su česnakais 100 g. 1,34 8,22 8,29 103,90

Sulčių gėrimas 200 g. 0,16 0,01 20,00 74,70

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

23,32 35,36 118,87 851,41

Pietūs II var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Perlinių kruopų sriuba su mėsos

kukulaičiais ir grietine

250/5 g. 4,68 7,68 13,97 140,17

Duona (ruginė) 60 g. 3,90 0,66 27,78 126,78

Paukštienos plovas virtas 230 g. 13,97 9,66 47,06 320,17

Morkų salotos su česnakais 100 g. 1,34 8,22 8,29 103,90

Sulčių gėrimas 200 g. 0,16 0,01 20,00 74,70

Vaisius 200 g. 1,40 0,60 24,20 96,00

25,45 26,83 141,30 861,72

74

9 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Barščiai su švž. kopūstais ir bulvėmis, su

grietine

250/5 g. 1,71 4,66 11,01 85,72

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Sklindžiai su varške 200 g. 19,31 17,80 75,35 533,09

Abrikosų padažas 20 g. 0,10 0,01 7,80 30,96

Šviežių obuolių kompotas 200 g. 0,14 0,12 18,55 73,52

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

24,56 23,33 143,33 855,81

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Barščiai su švž. kopūstais ir bulvėmis, su

grietine

250/5 g. 1,71 4,66 11,01 85,72

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Virti koldūnai 250 g. 14,62 23,43 58,93 505,76

Grietinės padažas 30 g. 0,55 4,84 2,10 54,19

Šviežių obuolių kompotas 200 g. 0,14 0,12 18,55 73,52

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

20,32 33,79 121,21 851,71

75

10 DIENA

Požymis: Vaikai (11 ir vyresni). Porcija 1 žmogui

Pietūs I var.

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Agurkinė sriuba su grietine 250/5 g. 2,34 3,77 15,56 102,72

Duona (ruginė) 50 g. 3,25 0,55 23,15 105,65

Maltos menkės file kotletas 70 g. 9,30 6,76 11,17 138,67

Lietuviškas pomidorų padažas 20 g. 0,22 2,43 2,17 29,87

Virti makaronai 200 g. 7,21 6,19 50,54 292,37

Šviežių kopūstų salotos su aliejumi 100 g. 1,43 5,19 6,89 71,47

Džiovintų razinų kompotas 200 g. 0,32 0,07 20,54 81,00

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

24,77 25,26 142,12 869,75

Pietūs II var. (tausojantis)

Recepto pavadinimas Kiekis

mat.vnt.

B R A Kcal

Agurkinė sriuba su grietine 250/5 g. 2,34 3,77 15,56 102,72

Duona (ruginė) 40 g. 2,60 0,44 18,52 84,52

Maltos menkės file maltinukas troškintas 70 g. 8,91 7,10 11,80 140,81

Lietuviškas pomidorų padažas 20 g. 0,22 2,43 2,17 29,87

Virti makaronai 200 g. 7,21 6,19 50,54 292,37

Šviežių kopūstų salotos su aliejumi 100 g. 1,43 5,19 6,89 71,47

Džiovintų razinų kompotas 200 g. 0,32 0,07 20,54 81,00

Vaisius 100 g. 0,70 0,30 12,10 48,00

23,73 25,49 138,12 850,76