Acta Linguistica Lithuanica -...

404
Acta Linguistica Lithuanica

Transcript of Acta Linguistica Lithuanica -...

  • Acta Linguistica Lithuanica

  • ActaLinguisticaLithuanica

    LXXI

    Vilnius 2014

  • Vyriausioji redaktor / editor-in-chief

    Grasilda Blaien (Lietuvi kalbos inst i tutas)

    redakcin koLegija / editoriaL board

    Pietro Umberto Dini (univer s i t di Pisa) Jolanta Gelumbeckait (univer s i t t frankfur t am Main) Tom Hoskovec (Masar ykova univerzi ta)Brian D. Joseph (the state univer s i ty of ohio) Laima Kaldien (Lietuvi kalbos inst i tutas) ( ,

    , -) Gtz Keydana (univer s i t t gtt ingen) Asta Leskauskait (Lietuvi kalbos inst i tutas) Daniel Petit (cole normale supr ieure, Par is)Pteris Vanags (Latvi jas univer s i t te , stokholms univer s i tet)

    redakcijos sekretor / assistant to the editor

    Dalia Kainait-Vrubliauskien (Lietuvi kalbos inst i tutas)

    sudar / coMPiLed by

    Grasilda Blaien (Lietuvi kalbos inst i tutas)

    issn 1648-4444 Lietuvi kalbos institutas, Vilnius, 2014

    urnaLo rengiM ir Leidyb finansaVo

    Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. Lit-7-48).

  • 5acta Linguistica Lithuanica LXXI

    turinys / contents

    s t r a i P s n i a i / a rt i c L e s

    Michail Tarelka, Sergejus TeminasLithuanian incantation in arabic script from a tatar Manuscript. . . . . . . 11Lietuvikas ukalbjimas, uraytas arabikais ramenimis totori rankratyje

    Rolandas Kregdyskristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai. . . . . . . . . . . 23Lexical borrowings in the Works by kristijonas donelaitis: Polonisms

    Janina vambaryt-ValuienMato slaniausko rankratinis odynelis = I enciklopedijos. 1903 . . . . . . 64The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 the Manuscript dictionary of Matas slaniauskas

    Santeri Junttilanaujausias senovs balt ir fin kalb kontakt tyrim penkiasdeimtmetis 102the Latest fifty years of studies into the Prehistoric contacts between baltic and finnic

    Harald Bichlmeier, Vclav Blaekelbe zu den Quellen eines hydronyms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125elb: apie vieno hidronimo itakas

    Laimutis Bilkisdl kai kuri lietuvi vandenvardi kilms (ii) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 147regarding the origins of some Lithuanian hydronyms (ii)

    Aurelija Gritnienaugalins kilms asmen vardiai iuolai kinje lietuvi vaik prozoje. . . . . 158anthroponyms of Plant origin in contemporary Lithuanian Prose for children

    Rytis Ambrazeviius, Asta Leskauskaitcues for consonant Voicing: its assimilation in Word juncture. . . . . . . . 172Priebalsi balsingumo poymiai. j asimiliacija odi sandroje

    Rima BakienVakar auktaii kauniki dvigarsiai: kiekybs santykiai . . . . . . . . . . . . 193the diphthongs of West highlanders in kaunas area: Quantitative ratio

    Janina vambaryt-Valuienkalbinio punkto gyvavimo situacija: XX a. vidurys XXi a. pradia . . . . 215the Vitality of Language Points: Middle of the 20th beginning of the 21st century

  • 6 acta Linguistica Lithuanica LXXI

    Vitalija KaraciejtVarnos nektos daiktavardio gimins kategorija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229the category of gender of noun in Varna sub-dialect

    Rita Milinaitnaujieji kontaminaciniai dariniai lietuvi kalboje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 246new blendings in the Lithuanian Language

    Grasilda Blaiendar apie Prahos rankratin vokieilietuvi kalb odyn . . . . . . . . . . 265More on the Prague Manuscript germanLithuanian dictionary

    Birut Trikaitar frydrichas Vilhelmas hakas vadinamojo Prahos rankratinio odyno autorius?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 292is friedrich Wilhelm haack the author of the so-called Prague Manuscript dictionary?

    Ilja Lemekinrankratinis frydrichui Wilhelmui hakui pri ski riamas vokieilietuvi kalb odynas ekijoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 318Manuscript germanLithuanian dictionary credited to friedrich-Wilhelm haack in the czech republic

    Va L g o s / i n s i g h t s

    Zigmas ZinkeviiusLietuvi kalbotyros bolevikmeiu keistenybs. keli atsiminim epizodai 345

    Ona Kaukauskaitdl Lietuvos vietovardi odyno turtinimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 349

    r e c e n z i j o s / r e V i e W s

    Jonas Palionisevalda jakaitien. Leksikologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 355

    Aldona PaulauskienLatvieu valodas gramatika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 364

    Mirosaw JankowiakXXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas: emlapiai ir j komentarai. sudarytojos danguol Mikulnien, Violeta Meilinait . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 392

    nurodymai autor iams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 399guidel ines for contr ibutor s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 400

  • 7acta Linguistica Lithuanica LXXI

    Malons acta Linguistica Lithuanica skaitytojai ir autoriai,

    diugu, kad gausja ir vairja urnalo autori brys, kad jame savo straipsnius noriai skelbia kit ali ling vistai, kad jis yra skaitomas ir tampa parankine knyga ne vienam i ms.

    Lituanistams ir baltistams tikrai daug mediagos apms-tymams suteiks Michailo tarelkos ir sergejaus temino straipsnis Lithuanian incantation in arabic script from a tatar manuscript (Lietuvikas ukalbjimas, uraytas ara-bikais ramenimis totori rankratyje), kuriame aptariamas unikalus lietuvi kalba arabikais ramenimis raytas rankra-tinis tekstas, neseniai rastas buvusios Lietuvos didiosios kunigaiktysts emse gyvenani totori XiX a. pabaigo-je XX a. pradioje raytame chamaile (maldaknygje). straipsnis primygtinai parodo, kad rankratyn gelmse sly-pi daug ms kalbos turt. Mokslinink reikalas j iekoti, juos rasti, o suradus skelbti. suomis santeri junttila straips-nyje naujausias senovs balt ir fin kalb kontakt tyrim penkiasdeimtmetis nauju vilgsniu velgia balt ir fin kalb kontaktus, parodydamas, kad lingvistika turi grtis archeologij prieistorini kontakt kontekste. jaunosios kar-tos vokiei indoeuropeistas ir onomastas, aktyvus aLL au-torius haraldas bichlmeieris drauge su garsiu ek lingvistu Vclavu blaeku straipsnyje elbe zu den Quellen eines hydronyms (elb: apie vieno hidronimo itakas) aptaria odi darybos sunkumus ir vertina vairius etimologinius bandymus atsivelgdami semantin tipologij.

  • siekdami tarptautikumo lietuvi mokslininkai savo straipsnius urnale pradeda publikuoti ir angl kalba. Vis autori straipsniai, valgos ir recenzijos tikrai yra svarbs ms mokslo iandienai ir rytdienai.

    urnalo redakcin kolegija ypa nort atkreipti skaity-toj dmes du autorius: akademik profesori zigm zin-kevii ir profesori jon Palion, kuriedu neseniai atvent labai graias sukaktuves. redakcin kolegija, nuoirdiai svei-kindama sukaktuvininkus, labai diaugiasi, kad garbs ko-legos savo neblstania energija ir imintimi patys pasveikino urnalo skaitytojus iame numeryje publikuojamais tekstais valga ir recenzija.

    nuoirdiai laukdama autori tyrim iraik straipsniaisvyriausioji redaktor

    Grasilda Blaien

  • StraipsniaiArticles

  • 11straipsniai / articles

    MichaiL tareLka center for belarusian culture, Language and Literature researches of the nat ional academy of sciences of belarus

    fields of research: oriental and slavic studies.

    sergejus teMinasinst i tute of Li thuanian Language

    fields of research: slavic and baltic studies.

    Lithuanian incantation in arabic scriPt froM a tatar ManuscriPt

    Lietuvikas ukalbjimas, uraytas arabikais ramenimis totori rankratyje

    a n n otat i o n

    the article presents the first ever known Lithuanian manuscript text written in arabic script by tatars of the former grand duchy of Lithuania. the text was recently identified in a cha-mail written in late 19thearly 20th century and now kept in a private collection in Minsk. the manuscript was previously in use in the town(s) of Pastavy and perhaps Myadzyel in belarus, in close vicinity of the Lithuanian border. the Lithuanian text is a short incantation against snake bites. the authors publish it in Latin transliteration (along with a photo of the corre-sponding manuscript fragment) and propose its interpretation based on textually similar Lithua-nian folklore incantations against snake bites. the Lithuanian incantation known from the unique tatar manuscript must have originated more or less in the same region of eastern Lithuania/western belarus (somewhere between the settlements of dysna, tvereius, Miela g-nai, adutikis in Lithuania, and Pastavy in belarus) where, in all probability, it was later writ-ten down by tatars using the arabic script.

    k e y W o r d s : Lithuanian tatars, manuscripts, Lithuanian language, folklore, incan-tations.

    e s M i n i a i o d i a i : Lietuvos totoriai, rankraiai, lietuvi kalba, tautosaka, ukalbjimai.

  • 12

    MichaiL tareLka, sergejus teMinas

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    a n otac i ja

    iame straipsnyje aptariamas pirmasis inomas arabikais ramenimis uraytas tekstas. j ura Lietuvos didiosios kunigaiktysts totoriai. neseniai tekstas buvo aptiktas XiX a. pa-baigos XX a. pradios chamaile, iuo metu saugomame privaioje kolekcijoje Minske. ran-kratis anksiau buvo naudojamas Pastovio arba Medilo miest regione baltarusijoje, esaniuo-se visai netoli Lietuvos sienos. Lietuvikas tekstas tai trumpas ukalbjimas nuo gyvats glimo. autoriai tekst ura lotynikais ramenimis (kartu pateikdami atitinkam rankraio fragmento kopij) bei pasil jo interpretacij, paremt panaiais lietuvi liaudies ukalbjimais. Lietuvikas ukalbjimas totorikame rankratyje greiiausiai bus kils i beveik to paties Lie-tuvos ryt ir baltarusijos vakar regiono (madaug tarp dysnos, tvereiaus, Mielagn, adu-tikio gyvenviei Lietuvoje ir Pastovio gyvenviets baltarusijoje), kur vliau j ir ura toto-riai, naudodami arabikus ramenis.

    introductory reMarks

    the manuscript heritage created by tatars of the former grand duchy of Lithua-nia (nowadays belarus, Lithuania, and the eastern Polish region of Podlasze) has been object of scholarly research since the 19th century. nevertheless, these stud-ies are still in their initial stage, since researchers continuously find new and new manuscripts. by now, more than 300 tatar manuscripts written in late 16thearly 21st centuries are known to be kept in certain state libraries and museums of belarus, Lithuania, Poland, russia, great britain, germany, ukraine, Latvia, as well as in numerous private collections in belarus, Poland and Lithuania.

    the tatar manuscript tradition is multilingual and contains texts in slavic (be-larusian, Polish and, in some late manuscripts, russian), arabic and some turkic languages, all these (including slavic texts) being written in arabic characters. since many tatar manuscripts still remain totally unknown to the scholars, it is quite possible that some future discoveries reveal texts written in other languages, such as Persian, ukrainian or Lithuanian.

    the very existence of certain tatar manuscript texts written in Lithuanian us-ing the arabic script seems to be quite plausible, since in the 1617th centuries the Lithuanian-belarusian ethnic border went more south- and eastward from where it is now. in the 1416th centuries, the eastern borders of the ethnically and lin-guistically Lithuanian lands not only went approximately by the nowadays belaru-sian settlements of grodno, shchuchyn, navahrudak, Valozhyn, smarhon, Pastavy, braslaw and druya with numerous Lithuanian settlements eastward, but also some slavic settlements westwards from this line ( 1988; zinkeviius 1993: 3139; gauas 2004: 820). it means that a great deal of the tatar settlements had to

  • 13straipsniai / articles

    Lithuanian incantation in arabic script from a tatar manuscript

    exist in predominantly Lithuanian or at least mixed Lithuanian-belarusian ethnic and linguistic environments.

    the memorial addressed by a jesuit provincial of Lithuania to its general clau-dius aquaviva in 1611 explicitly stated that the local Muslim population could speak Polish, russian (in fact, ruthenian) and Lithuanian (Lebedys 1976: 217).

    tatar manuscripts are different in their contents and practical use: there are copies of the Quran, tafsirs1, kitabs2, chamails3 etc. some chamails contain in-cantations which usually consist of an instruction and a proper apotropaic text. the instruction is normally written in slavic (belarusian, Polish or, rarely, rus-sian), but the apotropaic text is very often in arabic which was and still is the sacral language of islam. this can be a quotation from the Quran or a Muslim religious formula. sometimes the apotropaic text can be in turkic or slavic4; sometimes it can be a set of arabic characters with no clear meaning or just an abracadabra. some abracadabra texts resemble arabic (are Pseudo-arabic) or even Latin (are Pseudo-Latin). one incantation against snake (viper or grass-snake)5 bites drew our attention, since it seemed and really turned out to be written in Lithuanian.

    Lithuanian incantation in arabic scriPt and its foLkLore ParaLLeLs

    the text is written on page 37b in a chamail, now kept in a private collection in Minsk. the manuscript with no cover consists of 44 folios of 175 110 mm. un-fortunately, there is no colophon in the manuscript. its paper does not contain any watermark, but it does contain a stamp with the image of an eagle and the following text: [] [] (produced by) the Prince Paskievich (fol. 5a etc.). there-fore, it cannot pre-date 1872 the year when the paper mill belonged to the prince Paskievich started functioning in the town of dobrush (now in belarus). the man-

    1 from the arabic [tafsr] comment. it consists of the text of the Quran in arabic with a comment or translation in other (turkic, Polish, belarusian) language.

    2 from the arabic [kitb] book. it is a collection of comments on some fragments of the Quran, didactic stories etc. in belarusian or Polish language.

    3 from the arabic [amil] amulets. it is a collection of prayers, mostly in arabic, with certain comments in belarusian or Polish, accompanied by calendar, astrological and other texts.

    4 for examples of tatar manuscript incantations in slavic see ( 2012).5 grass-snake is obviously thought to be venomous, like a viper. it is worth mentioning that every

    venomous snake can be called grass-snake, and every grass-snake can be called just snake in the Lithuanian folklore and spoken tradition (dundulien 2005: 13).

  • 14

    MichaiL tareLka, sergejus teMinas

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    uscript, written in late 19thearly 20th century, was later in use in the town(s) of Pastavy and perhaps Myadzyel, in close vicinity of the Lithuanian border.

    the incantation is supplied with an instruction in slavic: bb6 i o oe mwlc hin il pred odm lonc i dc n plinu a chapter [starts] which is also to be spelled against a viper or grass-snake7 before the sunset and [you should] blow on the tumor. What follows is a Lithuanian apotropaic text: em im abriw petib mn ew erib. the Lithuanian text is singled out with a line above.

    there is a quite similar Lithuanian incantation against snake bites:

    eme emybe, oh, earth, great earth,Dangaus grybe, oh, skys goodness,Tava piktyb, your evilness,Tava piktyb your evilnessAumu Dieva galyb! will be destroyed by gods might Ataduok gryb give back the goodness mogaus baltyb. the human whiteness [e.g. healthy color]

    (Vaitkeviien 2008: 217, nr 280; cf. also nr 279).

    in the tatar manuscript, basically the same text is presented in a shorter version lacking the lines 2 and 4, as well as the two concluding lines. shorter texts of this kind are also known, cf.:

    eme emyb, tavo piktyb, mano Dievas duos man geryb. Amen. oh, earth, great earth, your evilness, my god will give me [his] goodness. amen (Vaitkeviien 2008: 216, nr 277).

    6 arabic [bb] chapter.7 the preceding text in the manuscript is another incantation against snake bites (in slavic).

  • 15straipsniai / articles

    Lithuanian incantation in arabic script from a tatar manuscript

    the above folklore incantation is the closest (although not quite identical) parallel to the one found in the tatar manuscript that we were able to identify.

    teXtuaL and Linguistic interPretation

    these Lithuanian parallels allow the following interpretation of the tatar Lithua-nian incantation:

    em im abriw petib mn ew erib*eme emybe, tav piktyb aumu dzieva geryba!oh, earth, great earth, your evilness will be destroyed by gods might!

    the exact linguistic interpretation is impossible, since the Lithuanian incanta-tion written in arabic script does not allow the differentiation between the pho-netically and semantically similar dialectal forms piktyb and piktyb, or even geryb, gryb, geryb and gryb. they all are equally possible in this context.

    there are at least two major discrepancies between the actual text and its pro-posed interpretation:

    1) im abriw emybe, tav great earth, your;2) mn aumu [he] will kill.

    they are difficult to explain. it is quite possible that they are merely a result of textual corruption occurred in the process of a certain (not necessarily very long) textual transmission. nevertheless, the possibility of a different interpretation cannot be totally ruled out.

    for instance, im abriw petib might be alternatively understood as eme, per tava piktyb oh, earth, because of your evilness, cf. per tavo piktyb because of your evilness in a textually similar Lithuanian incantation (Vaitkeviien 2008: 216, nr 278). alternatively, the reading abriw somehow resembles Lithuanian bjauryb creep, toad which is quite common in Lithuanian incantations against snake bites8, but more or less clear textual parallels to the text in question which would contain this lexeme are unknown in the Lithuanian tradition.

    the reading mn might be also understood as a corrupted sequence man duos (he) will give me, cf. the following examples from two textually similar

    8 there is an entire group of abstract nouns in -yb frequently used in Lithuanian incantations: emy b great earth, gryb goodness, piktyb evilness, galyb might, baltyb whiteness, bjauryb creep, toad etc. (cf. 2006: 87).

  • 16

    MichaiL tareLka, sergejus teMinas

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    Lithuanian incantations: mano Dievas duos man geryb My god will give me [his] goodness and Dievas duos man savo geryb god will give me his goodness (Vaitkeviien 2008: 216, nr 277 and 278). this interpretation creates a new prob-lem, since it needs nom. sg. Dievas, and not gen. sg. Dievo, which is actually presented in the text (in its dialectal form ew). alternatively, one might hypoth-esize that here the tatar Lithuanian incantation reads man bus [it] will be [given] to me, which needs the word Dievas god in its gen. sg. form, exactly as it is in the text, but this sequence is not known from the textually similar Lithuanian incantations. in both cases, the initial segment of the sequence mn remains unexplained.

    in spite of these minor problems, the textual type of the tatar Lithuanian in-cantation and its general sense are quite clear.

    the Lithuanian incantations cited above as parallels to the one found in the tatar manuscript have been recorded in ignalina and utena districts (the eastern part of Lithuania), in close vicinity of the settlement of Pastavy (belarus) where the same tatar manuscript has been functioning at least for some time.

    in every case, the vowels [e] and [i], which are quite dissimilar in Lithuanian pronunciation, are both transcribed variously using the arabic diacritic vocalization marks for [e] and [i], cf.: em im *eme emybe; petib *piktyb. these may be minor results of textual corruption, caused by specifically slavic (belaru-sian) pronunciation with its vowel reduction (and neutralization) regularly occurring in the unstressed syllables. if really so, the corruption of this type must be second-ary, made by a later slavic-speaking copyist with insufficient or no practical knowl-edge of Lithuanian9. in this case, the text must have undergone a process of tex-tual transmission.

    the language of the tatar Lithuanian incantation can be identified as a dialect, clearly different from the Lithuanian standard. at least two dialectal features may be noted:

    a) southern and eastern Lithuanian palatalization of t(v), d(v) c(v), dz(v) before the front vowels of i-type, e.g. the so called dzkavimas (zinkevi ius 1966: 518, map nr 73), cf. ew *Dzieva (not *Dieva);

    b) central and northern Lithuanian unstressed nom. sg. ending -a of the masculine nouns in -as, corresponding to the standard nom. sg. ending -o (zinkeviius 1966: 477, map nr 32), cf. ew *Dzieva (not *Dzievo).

    9 it is true that tatar scribes did not normally encounter similar problems with the vocalization marks for [e] and [i] while writing or copying slavic (belarusian or Polish) texts in arabic script, but this was due to their ability to controll the text through its perfect understanding. the situation must have been quite different when they had to deal with a text in a language they could not easily understand.

  • 17straipsniai / articles

    Lithuanian incantation in arabic script from a tatar manuscript

    it should be noted that the reading petib does not necessarily contain the same result of palatalization (*pecib) which could be expected as a parallel to ew *Dzieva (not *Dieva). the arabic character T () which was used for the third consonant in petib, regularly reflects a palatalized [t] (there is an-other character for velar [t]), but sometimes also the result of the sound change of [t] [c] ( 1968: 256, 258). thus, it is not impossible that in petib the same arabic character reflects [c], e.g. the result of Lithuanian dzkavimas.

    the use of the arabic character T for [t] and its substitute [c] is typical for belarusian texts in arabic found in local tatar manuscripts of the 17th century, can be sporadically found in the 18th century, and becomes extremely rare in the 19th century ( 1968: 250261). if we allow a parallel between the be-larusian and Lithuanian texts written in arabic, it would be possible to date the hypothetic protograph of the Lithuanian incantation in arabic (now known from a manuscript of the 19th century) back to the 17th century. in this case, the reading ew *Dzieva may be better explained as a result of later orthographic mod-ernization (if we agree that it is natural for a scribe to write using a systematic orthography which would consistently reflect Lithuanian dzkavimas)10.

    theoretically, one might hypothesize that the two phonetic features mentioned above were not primarily presented in the Lithuanian text in arabic, but are merely a result of later modifications introduced by a belarusian-speaking tatar scribe, since there are quite similar phonetic phenomena of tsekannie/dzekannie and akannie in belarusian. but there is no real need to postulate later modifications for the features which are perfectly adequate in a Lithuanian text (cf. the principle of ockhams razor).

    the phonetic isoglosses of the two dialect features explicitly reflected in the tatar Lithuanian incantation overlap in a quite restricted area in the eastern part of Lithuania between the settlements of kaltannai, Mielagnai, tvereius, dys-na and adutikis (these are dispersed alongside the eastern segment of the border between the Lithuanian districts of ignalina and venionys), e.g. in close vicinity of the belarusian settlement of Pastavy where the tatar manuscript containing the Lithuanian incantation has been functioning for some time. it should be remem-bered that in 19201939, the ethnic Lithuanians around the belarusian settlements of Pastavy, hruzdaw, kamai, Lyntupy and zhukoini were at the level of around 10% of the entire local population (zinkeviius 1993: 178179).

    10 this assumption is not obligatory, since even professional folklore recordings sometimes are inconsist-ent in transmitting dzkavimas: cf., for example, the presence of parallel forms of Dzievo (twice) and Dievo (twice) in the same Lithuanian incantation recorded by V. Mansikka and a. bielinis near alytus in the southern part of Lithuania (Vaitkeviien 2008: 454, nr 1057).

  • 18

    MichaiL tareLka, sergejus teMinas

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    it is quite clear that the Lithuanian incantation in a manuscript chamail has been initially written in arabic script in an area where Lithuanian incantations (and Lithuanian population as their immediate source) were available to local tatars. it can be concluded that it must have originated more or less in the same region of eastern Lithuania/western belarus where this tatar manuscript was circulating. although the exact place of origin of the manuscript remains unknown, this geo-graphical coincidence make us think that it was probably the same region where the Lithuanian incantation was first written down by tatars using the arabic script (the hypothetical original of the 17th century) and where its extant copy of late 19thearly 20th century originated (and was later in use).

    cross-cuLturaL conteXt

    incantations against snake bites often occur in chamails, but other manuscripts contain apotropaic texts in languages other than Lithuanian. the text published above is unique and known from a single manuscript (with no other copies to be compared with) which naturally makes its precise textual and linguistic interpreta-tion quite difficult. nevertheless, it presents an intriguing and previously unknown (although not quite unexpected) cultural phenomenon as a Lithuanian text written in arabic script by tatars of the former grand duchy of Lithuania.

    the incantations against snake bites form the largest group of the Lithuanian folklore incantations11 and also have a prominent place in the belarusian folklore ( 2006: 161). this may be understood as a regional feature (with a prob-able baltic substrate background in belarusian) which is in sharp contrast to the russian folklore where the incantations against snake bites are much less frequent ( 2000: 197). it is perhaps not a big surprise to find a Lithuanian incan-tation of exactly this kind in a tatar manuscript.

    the presence of the Lithuanian incantation in a tatar manuscript does not necessarily indicate that the tatar scribe who initially wrote down the text using the arabic script was well versed in Lithuanian he might have more or less me-chanically transcribed a text pronounced for him by someone else.

    it is a well-known fact that incantations were often seen more effective when uttered in a more or less exotic language and/or by a person with an exotic religious or cultural background. this may, for example, explain the presence of a few karelian-Veps incantations (accompanied by russian instructions and, thus,

    11 this very fact reflects the extremely important role which the snake played in the traditional Lithuanian believes (dundulien 2005).

  • 19straipsniai / articles

    Lithuanian incantation in arabic script from a tatar manuscript

    designed for russian readership) which were written together with numerous rus-sian incantations in the olonets manuscript of the second quarter of the 17th century ( 2010: 4654, 286310). some Lithuanian charmers used to spell incantations in several languages Lithuanian, Polish and russian; rare in-cantations in Latin, Latvian and german are also known in the Lithuanian tradition (Vaitkeviien 2008: 1721, 53, 611710).

    it is interesting to note that a single incantation pronounced in arabic has been recorded in venionys (in the eastern part of Lithuania) by V. Mansikka in early 20th century: A uzi-i bie-la-hi-i bez me-la-hi ra-cha-li-ra-chim (Mansikka 1929: 27, note 1). this is a corrupted version of the famous Muslim formula azu billahi min a-ajni-r-ram bismi-llahi-r-ramni-r-ram i seek protection from allah against the devil; in the name of allah, most merciful, most kind which may be found in numerous attestations in chamails and, less often, kitabs (see, for example: jankowski, apicz 2000: 110).

    unfortunately, V. Mansikka has not indicated whether he had heard the arabic incantation from a christian person, or from a local tatar. the second variant is quite possible, since there was a tatar community in venionys at that time. there is a mizar (Muslim cemetery) in venionys (buinovska 2014: 11). at least one tatar manuscript (kitab of aleksandr chasenevich of 1868) is known to have been in use in the uyezd of venionys in early 20th century (, -, 2005: 6264).

    nevertheless, the arabic incantation recorded in venionys is corrupted to the extent which is hardly compatible with its possible tatar provenience, since any tatar, regardless of his/her level of literacy and education, is expected to know at least the basmala (the words bismi-llahi-r-ramni-r-ram in the name of allah, most merciful, most kind which make the second part of the arabic text under discussion) quite well as not to make mistakes similar to those presented in the sequence bez me-la-hi ra-cha-li-ra-chim in the incantation recorded by V. Man-sikka. it seems more plausible that the text has been recorded from a christian (Lithuanian- or slavic-speaking) person who had learned the arabic formula from a local tatar. if it is really so, venionys appears as one more area where a mu-tual christian-Muslim exchange of real or conceptional incantations took place.

    this is in close vicinity of the settlements of dysna, tvereius, Mielagnai, adutikis in Lithuania, and Pastavy in belarus where the Lithuanian incantation known from a tatar manuscript first originated in Lithuanian milieu, then was transcribed using the arabic script in a tatar chamail and later was in use in the extant copy.

    our research has shown that the most likely region of the cross-cultural ex-change of this type may be identified as eastern Lithuania/western belarus. this

  • 20

    MichaiL tareLka, sergejus teMinas

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    is a well-known Lithuanian-east slavic contact zone relevant also for the folklore tradition of Lithuanian incantations (Vaitkeviien 2008: 19).

    the published above manuscript texts in arabic script, both the Lithuanian incantation and its slavic instruction, have been transliterated into Latin according to the rules which follow.

    the table of transliteration for the letters of the arabic alphabet (including additional letters created by iranians and turks) used in the Lithuanian incantation and its slavic introduction

    the letter the sign of the transliteration the letterthe sign of the transliteration

    b

    p

    t l

    m

    d n

    r h

    w

    j

    transliteration for the additional letters used by tatars in slavic (belarusian and Polish) texts

    c

    transliteration for the diacritical signs of vowels

    fatha

    fatha + alif

    damma u

    damma + waw

    kasra i

    kasra + ya

    waw + fatha o

  • 21straipsniai / articles

    Lithuanian incantation in arabic script from a tatar manuscript

    LIterature

    b u i n ov s k a f a t i m a 2014: Lietuvos totori sakralinis paveldas: meets ir kapins. Vilnius: keturiasdeimt totori kaimo totori bendruomen.

    d u n d u l i e n P r a n 2005: altys ir jo simboliai lietuvi liaudies mene ir odinje kry-boje. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas.

    g a u a s P e t r a s 2004: Etnolingvistin Ryt Lietuvos gyventoj raida: XVII a. antroji pu-s1939 m. Istorin-geografin analiz. Vilnius: inforastras.

    j a n kow s k i h e n r y k, a p i c z c z e s a w 2000: Klucz do raju. Ksiga Tatarw litew-sko-polskich z XVIII wieku. Warszawa: Wydawnictwo akademickie diaLog.

    Lebedy s ju r g i s 1976: Lietuvi kalba XVIIXVIII a. vieajame gyvenime. Vilnius: Mokslas.

    M a n s i k k a V i l j o 1929: Litauische zaubersprche. helsinki: academia scientiarum fen-nica (folklore fellows communications, vol. 87).

    Va i t k e v i i e n d a i va (ed.) 2008: Lietuvi ukalbjimai: gydymo formuls. Vilnius: Lietuvi literatros ir tautosakos institutas.

    z i n k ev i i u s z i g m a s 1966: Lietuvi dialektologija: Lyginamoji tarmi fonetika ir mor-fologija (su 75 emlapiais). Vilnius: Mintis.

    z i n k ev i i u s z i g m a s 1993: Ryt Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir encik-lopedij leidykla.

    . . 1968: , , -- . : .

    1988: - . - 1986: . : , 195213.

    . . 2000: ( ). - 19981999: , . 14. : , 197238.

    . . 2006: - : - . : , 2006.

    , , 2005: . : - .

    2012: . Dialog chrzecijasko-muzumaski. Klucz do wsplnej przyszoci / pod red. M. Lewickiej i cz. apicza. toru: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu Mikoaja ko-pernika, 249257.

  • 22

    MichaiL tareLka, sergejus teMinas

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    . . 2010: XVII XIX . / , , . . -. : .

    Lietuvikas ukalbjimas, uraytas arabikais ramenimis totori rankratyje

    s a n t r au k a

    straipsnyje aptariamas unikalus lietuvi kalba arabikais rameninis raytas rankratinis tekstas, neseniai aptiktas buvusios Lietuvos didiosios kunigaiktysts emse gyvenani to-tori XiX a. pabaigoje XX a. pradioje raytame chamaile (maldaknygje). netoli dabartini Lietuvos sien esaniame baltarusikame Pastovio arba Medilo miest regione kadaise gyvavs rankratis dabar saugomas privaioje kolekcijoje baltarusijoje. jame arabikais ramenimis su-raytas lietuvikas ukalbjimas, naudojamas gyvatei kandus. straipsnyje publikuojama io teksto lotynikoji transliteracija kartu su rankraio atitinkamo fragmento nuotrauka, pateikiama jo interpretacija, atlikta pasitelkus originalius panaaus turinio tos paios paskirties lietuvikus ukalbjimus. ianalizavus totorikame rankratyje surayt lietuvik ukalbjim paaikjo, kad jis yra kils daugma i to paties regiono Lietuvos rytuose ir baltarusijos vakaruose (tarp kal-tann, Mielagn, tvereiaus, dysnos, adutikio Lietuvoje ir Pastovi ar Medilo baltarusi-joje), kuriame ir buvo totori uraytas arab ramenimis.

    handed in on 4 september 2014.

    , 220047, . 21, . 95, [email protected]

    sergejus teMinasPetro Vileiio g. 5, LT-10308 Vilnius, [email protected]

  • 23straipsniai / articles

    e s M i n i a i o d i a i : leksiniai skoliniai, polonizmai, semipolonizmai, kristijono donelaiio veikalai.

    k e y W o r d s : lexical borrowings, Polonisms, semipolonisms, works by kristijonas donelaitis.

    roLandas kregdysLietuvi kalbos inst i tutas

    M o k s l i n i t y r i m k r y p t y s: lyginamoji balt ir kit indoeu-ropiei kalb gramatika, etimologija; leksikografija, leksikologija.

    kristijono doneLaiio VeikaL skoLintin Leksika: PoLonizMai

    Lexical borrowings in the works by kristijonas donelaitis: Polonisms

    a n otac i ja

    straipsnyje aptariamos lenkybs, pavartotos kristijono donelaiio poetiniuose veikaluose (poemoje Metai; ankstyvajame poemos Metai fragmente Prikaus pasaka apie lietuvik svod-b; 6 pasakiose: auuols gyrpelnys, Laps ir gandro esnis, Pasaka apie dvabal, rudikis jomarkininks, uo didgalvis, Vilks provininks) bei pirmajame laike, raytame lietuvi kalbe. i viso rainyje aptariami 59 polonizmai ir 24 j morfofonetiniai alternantai, antriniai vediniai.

    be lenkybi kilms aprao (jei jos nra slavikos kilms), straipsnyje taip pat apvelgiami polonizm klasifikavimo sistemos kriterijai, etimologinio aprao pateikimo principai.

    a n n otat i o n

    the article deals with the etymology and developmental peculiarities of the Polonisms (59) and their morpho-phonetic alternatives and secondary derivatives (24), which are used in the poetic works (poem The Seasons [Lithuanian: Metai], an early fragment of The Seasons Prikus tale about a Lithuanian Wedding [Lithuanian: Prikaus pasaka apie lietuvik svodb] and six fables the braggart oak [Lithuanian: auuols gyrpelnys], the foxs and the storks feast [Lithuanian: Laps ir gandro esnis], fable of the dung beetle [Lithuanian: Pasaka apie dvabal], the dog at the fair [Lithuanian: rudikis jomarkininks], the clever dog

  • 24

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    [Lithuanian: uo didgalvis], the Wolf-judge [Lithuanian: Vilks provininks]) and the 1st letter written in Lithuanian by kristijonas donelaitis.

    the article also presents the methodology and criteria of identification of the Polonisms in the works of the classic of Lithuanian literature.

    0. Vadas. LietuVi kaLbos Lenkybi definicija. truMPa LeksikoLografini VeikaL, skirt k. doneLaiio rat odynui tirti, aPVaLga

    Lietuvi kalbos polonizmai tai lenkybs, kalbos vartosen patekusios ne tik tiesiogiai i lenk kalbinio arealo, bet ir kaimynini ryt slav kalb (pirmiausia Ldk kanceliarins1), kai nesiskiria pastarj skolini i vakar slav arealo mor-fologin struktra bei semantin leksem vert. Mintina, kad polonizmams tra-dicikai priskiriami ne tik i n d i g e n s vakar slav, bet ir i t a l i k (ir m o d e r -n i j r o m a n ), g e r m a n , t i u r k i r k t. k a l b o d i a i, lietuvi kalbos vartosen patek i l e n k k a l b o s (plg. brckner 1877: 66tt.; skardius iV 80tt.; LeW; aLeW; Palionis 1967: 273286; zinkeviius 1988: 136; gaivenis, keinys 1990: 152; urbutis2 2009: 410, 419, 432; c ir kt.).

    kristijono donelaiio veikal leksik bene isamiausiai yra inagrinjs jonas ka-belka (1964). Vis dlto jis nra pirmasis io lietuvi literatros klasiko veikal ody-no ypatum tyrjas. nepublikuoto io poeto darb leksikos svado autorius yra Liud-

    1 prasta teigti, kad nemaa polonizm ankstyvojo laikotarpio Ldk kanceliarinje kalboje (dl termino r. zinkeviius 1987: 133; zinkeviius ii 710; kabainskait 2013: 68), kuri reikt skirti nuo seno-sios slav kalbos (manoma, kad i jos lietuvi kalb pateko pirmieji slavizmai [r. bga i 350351; dar r. zinkeviius ii 7]), imta vartoti nuo krikto primimo (r. Palionis 1987: 188), t. y. XiV a. pa-baigos resp. 13861387 m. (plg. smukowa 1988: 239, 2002: 296tt; ekmonas 2001: 88; 2002: 17; norvilait 2004: 37, 40; 2006: 209; 2009: 26), o krikionikosios plotms termin (lenkybi) lietuvi kalboje galjo rastis nuo Xiii a. (Mindaugo karnavimo laikotarpio [plg. chodynicki 1914: 249; kardelis 2003: 52]).

    religini lietuvi termin gudika kilm iki iol argumentuojama, remiantis k. bgos (rr i 348) ad hoc teiginiu, iliustruotu ryt slav skolini srau, ir henryko owmiaskio (1957: 370) postulatu, neva katalikyb Lietuvoje radosi ant staiatikybs pamato (plg. 1980: 9), nors yra ino-ma, kad krikionybs vedimui itin didels takos turjo lenk ir kryiuoi ordino veikla (plaiau r. chodynicki 1914: 250; Liedke 2004: 34).

    taip pat, matyt, nevertt ignoruoti lenk tautybs ratinink, XiVXV a. Ldk kanceliarijoje rengusi dokumentus lotyn kalba (apie juos plaiau r. uinskien 2014: 4748), galimos takos terminijos krimui.

    2 Vlesniuose veikaluose is tyrjas (Lke 590591) tokius skolinius priskiria neapibrtiesiems slavizmams, o ne polonizmams.

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    25straipsniai / articles

    vikas rheza (plaiau r. citaviit 2003: 328, 331), o 1865 m. pasirod augusto schleicherio odynlis k. donelaiio rat leidime, 1869 m. tok pareng ferdinan-das nesselmannas (plaiau r. subaius 2012: 162). Vliau k. donelaiio odi vartosenos ypatumus tyr jurgis Lebedys (1972: 213, 228232), jonas stoskelinas (1990), zigmas zinkeviius (1990: 279280; 1993), elvyra bukeviit (1993), dai-va kritopaitien (2004, 2005, 2007), Palmira zemleviit (2007) ir kt.

    1. PoLonizM kLasifikaViMo sisteMos kriterijai. etiMoLoginio aPrao PateikiMo PrinciPai

    Lietuvi kalbos lenkybs iame straipsnyje yra skirstomos 3 g r u p e s:1) m o n og e n i n i (resp. pirmini, nesuponuojani ryt slav polonizm bei

    i kalb antrini ne slavikosios kilms skolini [resp. semipolonizm] alternant);2) n e a p i b r t j , t. y. be lenk kalbos archileksem ir semipolonizm

    (r. anksiau), kodifikuojami ir senojo ar vlyvesniojo laikotarpio gud bei rus kalb skoliniai (taip pat ir [morfologikai] indigens semantizmai [kitus argumen-tus r. 1 in. (dl termino r. durkin 2014: 136)]), reikmine ir fonomorfologine struktra reflektuojantys pirmin polonizm, lietuvi kalb galjus patekti ir i ryt slav kalbinio arealo (plg. Liudmilos garbul [ 2009: 42] taikom me-todik, kurios anksiau paisyta, sudarant Makso Vasmerio Rus kalbos etimologin odyn ir autori grups Baltarusi kalbos etimologin odyn)3;

    3 tenka apgailestauti, kad io leksem skirstymo principo netaiko Senosios lietuvi kalbos etimologinio odyno (aLeW [2012 11 302014 02 17 (a, b, c, , d, e, f, g, h, i, j, l, n, o, r, u raidi) fiksavimo]) autoriai (r. s. v. abavem; abivtelis, obivetelis; adversrius; afier, ofiera; afieravon; afieravti, ofieravo-ti; afiernykas; apelicija; apeliavoti; apertra; arkabzas; anotas; atas toks senovs pinigas ir kt.). dl ios prieasties lietuvi kalbos polonizmams priskiriami ne tik gudizmai (krtas, nors ir nurodomos struktrini element kitimo tendencijos; chvoldas, chvoldavoti [r. V 259] ir kt.) ar alternaty-vieji polonizmai bei neapibrtieji slavizmai (r. s. v. aktov; dar r. s. v. abiajus; adpustas; babk; nestotkas), bet pateikiama itin abejotina slavikj lyi etimologin raida (r. bespinas, -; dar r. s. v. bazas, abzas [r. c i 55]; atkonyia [r. Miklosich 1977: 1016; V 99] ir kt.).

    taip pat remiamasi lietuvi kalbos akcentin sistem ikreipianiu, neva skolinio pirmin substrat suponuojaniu, kirio pozicinio nuoseklumo (juo prastai remiasi slav kalb etimologini veikal autoriai [plg. i 509, ii 301, 581, 610, 621, 627; i5 94, ii6 102, ii9 227, ii10 95, 173, 201, 231, 293; barszczewska, jankowiak 2012: 48]) principu neatsivelgiama fonologins adaptaci-jos dsningumus (apie juos plaiau r. Pakerys 1982: 104106, 1991: 89), plg., pvz., s. lie. britnas vedamas i ryt slav form, o ne jas suponavusios viduriniojo laikotarpio lenk kalbos lyties, nors yra ufiksuota ir forma lie. brtonas (r. s. v. britnas, brtonas). remiantis tokia metodika, ultimoje kiriuojamus lietuvi kalbos skolinius, matyt, reikt priskirti paveldtajai leksikai, mat slav daugia-skiemeniams vardaodiams toks akcentinis modelis yra neprastas (r. s. v. brazalij ir daugyb kit).

  • 26

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    3) a l t e r n a t y v i j , skirstytin 2 pogrupius: 3a. praslav prokalbs veldini refleksijas, kai gud a r b a 4 rus kalbose nra ufiksuotas darybinis semantinis alternantas; 3b. ne slav kalb prototipini leksem dupletinius variantus, kai len-k ir ryt slav (gud ir / ar rus) kalb odiai, dispozityviai suponuojantys lietuvi kalbos skolin, kildinami i skirting substratini lyi. Pastarajam pogru-piui taip pat priskiriami tie se m i p o l o n i z m a i (resp. alternatyvieji p o l o n i z m a i -s e m i t i z m a i 5 / p o l o n i z m a i - l o t y n i z m a i6- g r a i k i z m a i ), kuri etiologin priklausomyb, remiantis struktriniu bei semantiniu substratins lyties tapatumu, yra duali, taiau tradicikai identifikuojama, remiantis vakar slav leksiniu super-stratu (plaiau r. 2014).

    be to, kirio pozicinio identikumo argumentacija visikai netinka, kai slav kalb form akcentin paradigma vairuoja, plg., pavyzdiui, neapibrtj slavizm (apie tokius skolinius r. 4 in.):

    pgrebas 3b (sm.) e r m e n y s bs 84: Jog nes iliejo t most ant kno mano, padar tai ant (prigatavojimo) pagrebo mano ch1 Mt. 26.12 (s. / v.) le. (dial.) pogrzeb laidotuvs; laidotuvi eisena; karstas; ermenys ir kt. (sW iV

    471472; sPW XXVi 193195; karowicz iV 211212), s. blr. oe laidotuvs ( XXV 138139), blr. e t. p. ( 1984: 458;

    c iX 259), s. r. oe laidotuvs ir kt. ( XV 198199), r. dial. e kapas ( XXVii 311; , , 1971: 346), r. o laidotuvs ( iii 157)

    < prasl. *pagreb (eP V 426427).

    akcentuotina, kad kai kurie senj lietuvi rat odiai (skolini lytys) apskritai nra minimi (pvz., s. lie. arganykas; s. lie. rfa; s. lie. arciheretikas; s. lie. arcibskupas; s. lie. arcibaninykas; s. lie. arch aniolas; s. lie. **archa ir daugyb kit), taip daromos akivaizdios etimologinio substrato kodifikavimo klaidos, pavyzdiui, nepateiktas s. lie. arkuas popieriaus ar stiklo laktas sd 329 su frikatyviniu --, reflektuo-jantis (v.) le. arkusz, o nurodomas s. lie. rkuas, vestinas ne i mintos lenk kalbos lyties, kaip teigia aLeW sudarytojai, bet dialektins jos formos arku. todl patikti aLeW autori nustatom lietuvi kalbos polonizm gars adaptavimo princip (plg., pavyzdiui, teigin: Auffllig ist die unregelmige Wiedergabe des slavischen stimmlosen Sibilanten [] im Lit. mit stimmhaftem [] in LxL, ClG und der modernen Standardsprache gegenber erwartetem [], in SzD3 [r. aLeW r. s. v. rkuas]) istorikumu, kai nra minimos archaizmus reflektuojanios ios vakar slav kalbos dialektins lytys, matyt, negalima.

    Mintina, kad aLeW autoriai viduriniojo lenk kalbos laikotarpio (kurio apskritai nemini) leksemas kakodl traktuoja kaip senosios, nors toks temporalins odi diferenciacijos ignoravimas, rengiant etimologin odi svad, matyt, ne tik nra tinkamas, bet ir itin ydingas. identikas odi analizs metodas, XiX a. ir XX a. pirmojoje pusje taikytas alexanderio brcknerio (1877) ir Prano skardiaus (rr iV) veikaluose, vargu ar tinka, tenkinant iuolaikinio leksikografo ar leksikologo poreikius, mat vienokie fonomorfologiniai kitimai bdingi XiiXV a. senajai ir visai kitokie XViXViii a. resp. viduriniojo laikotarpio lenk kalbai.

    4 jei lenk kalbos leksem ryt slav genetiniai alternantai ufiksuoti ir gud, ir rus kalb leksikogra-finiuose svaduose, tokios lytys priskirtinos neapibrtj slavizm pogrupiui.

    5 apie lietuvi kalbos polonizmus-semitizmus plaiau r. kregdys 2014a.6 apie lietuvi kalbos polonizm-lotynizm atribucijos ypatumus plaiau r. kregdys 2014.

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    27straipsniai / articles

    struktrikai skoliniai i lenk kalbos determinuojami7 morfologikai grynuo-sius ir hibridinius (lenk leksem aspektu)8 bei darybinius semantinius pamorfe-minius (arba partityvinius) vertinius. Pagal vartojimo paplitim jie suponuoja dia-lektizmus, t. y. odius, kuri vartosena ufiksuota tik tarminiuose lietuvi kalbos plotuose, ir bendrins kalbos formas (pastarosios analitinio tipo odyne [apie j dar r. kregdys 2012: 125126] dar gali bti grupuojamos teiktinas kalbos norm aspektu, t. y. kodifikuotos leksikos vienetus, kiti keistinas savosios leksikos atitikmenimis svetimybes [resp. barbarizmus]).

    1.1. Monogeniniai polonizmai

    lasas 3b (sm.) b a l s a s: Ale nedingokit, kad mes dl laso mielo ar dl js dain vent jus eriame tvartuos k. donel (rg 66 [kabelka 1964: 49])

    le. dial. aas auksmas, triukmas; bildesys ir kt. ( le. dial. haas [(v.) le. haas]9 t.p. < ukr. ac10 triukmas; klyksmas; gandas [sgP i2 103; sW ii: 10; sPW Viii 286; karowicz ii 163; sawski i 397; e i 458; ii 19]),

    blr. ac klyksmas; triukmas (, i 1993: 76; c iii 2526), blr. dial. ac, oc balsas; melodija; triukmas ( i 461; tc i 213)

    bstras 2 p ava i n i k i s: Ir aukuodamos ant alkni garbino bostr k. donel (PL 307), Irgi moma taipjau su bstrais ol nud Vp 25 (kabelka 1964: 63; dar r. kritopaitien 2004: 260)11

    7 V. urbuio (2009: 416) teigimu, tikru leksikos slavizmu tegali bti laikomas odis (apimantis visus fonetinius ar kitus galimus variantus, nereikalaujanius skirtingo kilms aikinimo), tiesiogiai atsirads i atsakanio slav odio, t. y. i skolini srao eliminuotini slavikj afiks vediniai, hibridiniai dariniai, hibridiniai driniai, antriniai pirmini skolini variantai ir nomina propria.

    Vis dlto rengiant Lietuvi polonizm odyn nesiremiama teiginiu, kad dariniai i skolini jau laikomi savais odiais (urbutis 2009: 434), mat toks veldini ir superstatins leksikos kai kuri element tapatinimas vertinamas kaip netikslingas ir mistifikuojantis kalbos gramatin sistem.

    8 iuo terminu vardytini ne tik paveldtosios resp. substratins leksikos sluoksnio lietuvi dariniai su slavikuoju darybiniu elementu, bet ir grynieji lenk kalbos skoliniai su jiems nebdingais afiksais.

    9 Lateralinio sonanto le. (< prale. *l + * [dejna 1973: 114]) vavacija (resp. waczenie, t. y. le. > //), reflektuojama gud leksini pavyzdi (is dsningumas taikytinas tik vlyvojo laikotarpio lietuvi ratuose bei nektose ufiksuotiems polonizmams).

    Mintina, kad vavacija, lenk kalbos dialektuose sigaljusi nuo XVi a. pabaigos (t. y. viduriniuoju lenk kalbos laikotarpiu), yra nebdinga rytinms (taip pat ir suvalk) bei pietinms Lenkijos nektoms (dejna 1973: 115).

    10 Praslav veliarinis *g visose ukrainiei dialektuose patyr spirantizacij, t. y. ukr. (dial.) = /h/ (plaiau r. 2002: 444445).

    11 daiva kritopaitien (ibd.) i leksem, prietaraudama j. kabelkai (1964: 24, 63), kakodl priskiria germanizmams.

  • 28

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    s. / v. le. baster pavainikis; bevaisis skirting ri gyvn palikuonis; vyno ris ir kt. (< v. v. a. bastart pavainikis V. lo. bastardus ventiko vaikas, neteistas palikuonis [sW i 103; sPW ii 26; c i 281; MLex 10; blaise 1994: 99; plg. Moszyska 1975: 163; dar r. aLeW]) s. blr. pavainikis ( i 201; 1980: 125), blr. t. p. ( 1984: 16)

    1 (sf.) d u o k l , m o k e s t i s, nu o m a: O tai man daugsyk dl s taip pasidar k. donel (Vd 376 [kabelka 1964: 67; dar r. kritopaitien 2004: 255])

    v. le. czya duokl, inas (s. / v. le. cya toks mokestis [sW i 415; sPW iii 729; dar r. kabelka 1964: 24, 67; Palionis 1967: 282] [s.] le. czynsz mokestis u svetimos nuosavybs naudojim; turto mokestis; pelnas, turtas < v. v. a. zins duo-kl V. lo. census [kelio] mokestis; pralaimjusios [kar] puss mokestis, kontri-bucija; metinis mokestis ir kt. [sW i 412; sPW iV 336338; sst i 425; gs 2526; brckner 1985: 82; iV 363364; MLex 336; niermeyer 1976: 167168; dar r. Palionis 1967: 282; Walczak 1995: 92; 2003: 141])

    grnas, - 4 (adj.) g e r a s, d o r a s, g r a u s, a u nu s; d i d o k a s, g e ro k a s: Brs nor grn grd sulaukti k. donel (Vd 267 [Lke; dar r. kabelka 1964: 86])

    (v.) le. (dial.) grzeczny tinkamas, geras, puikus, nuostabus; protingas, imintingas; graus; graktus; ramus ir kt. (sW i 933; sPW Viii 214; karowicz ii 140; dar r. zinkeviius 1990: 280; drotvinas 2012: 73; aLeW)

    lbauti, -auja, -avo (verb. intr.) p u o t a u t i, a u t i, nu o l a t k e l t i va i e s, p u o t a s: Neprieteliau, tu lbaudams ir vis smaguriaudams lauk su tvoroms ir nam vis sudei k. donel (PL 465466 [Lke; dar r. kabelka 1964: 124])

    (v.) le. labowa digauti; bti patenkintam; linksmintis (< v. v. a. / v. laben palaiky-ti k kuo; tikti, nuraminti; linksminti ir kt. V. lo. lavare apvalyti [sW ii 671; sPW Xii 2; brckner 1985: 288; kluge 2002: 551; blaise 1994: 527; MLex 120])

    nupertas, - 3b (adj.) k l a s t i n g a s, n e l a b a s, n e d o r a s Jie tyioms ko tykot ar pagriebt atsibast. Krizas koliojo nupert por (Slunki su Pelda) matydams k. donel (rg 234 [Lke; dar r. kabelka 1964: 147])

    v. le. (dial.) naparty atkaklus, kyrus, usispyrs (sW iii 115; sPW XVi 46; karo-wicz iii 249250; dar r. aLeW)

    pakamr 2 (sm.) dva ro p r i eva i z d a s: Selmui taip besiraukant, tai pakamr suriko k. donel (Vd 543 [Lke; dar r. kabelka 1964: 157])

    s. le. podkomorze emtvarkininkas, sprendiantis ems priklausomybs ginus; aukiausio Lenkijos dvarikio titulas ir kt. (sW iV 364; sPW XXV 443444) partityvinis vertinys (su le. * // frikatizacija)12

    12 Le. * frikatizacija resp. virtimas // ar / /prasidjo Xiii a., taiau kietasis tartas iki XVii a. (roz-wadowski i 192; Walczak 1995: 6970, 76, 95, 107, 120; 1994: 128; strutyski 2002: 69). Vadinasi, lietuvi kalb is skolinys pateko i vakar slav kalbinio arealo iki XVii a. (plaiau r. 2014).

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    29straipsniai / articles

    paliavti, -ja, -jo (verb. tr.) g l a z r u o t i: Bet Enskys, jo klapius, daug paliavt krag sugabeno k. donel (rg 721 [kabelka 1964: 158])

    (s. / v.) le. polewa padengti sluoksniu, utepti; glazruoti ir kt. (sW iV 530; sPW XXVi 445446; bory 2005: 460)

    pregnoti (verb. tr.) p a l a i m i n t i: o a, jus myldams ir pregnodams, b-su ir pasiliksu k. donel (L 1 [kabelka 1964: 175])

    (s. / v.) le. przeegna daryti ranka kryiaus enkl; laiminti (sW V 253; sPW XXXii 491; c iii 199; dar r. zinkeviius 1988: 137) s. blr. persiegnoti ( XXiV 145) partityvinis vertinys (dl kilms r. egnti)

    altius 2 (sm.) k a i m o s e n i n a s: Pons taipo, kaip brs, alti niekina sen k. donel (rg 519 [Lke; dar r. kabelka 1964: 223])

    s. le. szotys(z) (s. le. [dial.] szatys) ([v.] le. szotys) emiausio rango kaimo valdi-ninkas, atsakingas u kelis gyvenamuosius punktus; viraitis ir kt. (< v. v. a. schult-heize kaimo seninas [sW Vi 266; Linde V 558; sst Viii 333334; karowicz V 188189; kluge 2002: 828; dar r. zinkeviius 1990: 63; Walczak 1991: 95; kaba-inskait 1998: 1920; Poomski 2010: 7]) s. blr. , kaimo seninas ( 1980: 25)

    vskupas (sm.) k r i k i o n i dva s i n i n k a s, t u r i n t i s a u k i a u s i u s ve n t i mu s: tai tuo pro vartus rdyt parve por, ant kurios vents vyskupas pas divstal vent viniavodams kaip reik egnon buvo padjs k. donel (rg 132 [ka-belka 1964: 28, 260])

    le. dial. (dLd [kujawy]) wiskup vyskupas (< [s.] . biskup vyskupas s. v. a. biscof t. p. lo. episcopus t. p. gr. [vlyv.] aukiausias krikioni banyios klero atstovas, vyskupas; priirtojas ir kt. [sW Vii 629; karowicz Vi 131; sawski i 34; Machek 1968: 54; rejzek 2001: 80; Pleskalov 2009: 17, 34; c i 353; i 308, iii 205; Lampe 1961: 532534; Wackernagel 1878: 36; kbler 1993: 282; seebold 2008: 173; schtzeichel 2012: 51; dar r. sabaliaus-kas 1966: 83; Palionis 1967: 273; zinkeviius 1987: 138; Petit 2010: 82; dar r. Walczak 1995: 53; 2002: 161 // skardius iV 351; kabainskait 1998: 20; bus 2008: 147; plg. kardelis 2003: 105)

    1.1.1. Monogenini polonizm morfofonetiniai alternantai, antriniai vediniai

    adpetai 2 (sm. pl.) (ban.) k e t u r i s ava i i l a i k a s p r i e k a l d a s: O adpetai su Kaldomis jau prisiartin k. donel (rg 894 [Lke; kabelka 1964: 49]) r. advetai (su sporadine struktrinio elemento -v- > -p- kaita)

    atpetai 2 (sm. pl.) (ban.) k e t u r i s ava i i l a i k a s p r i e k a l d a s: At petai nor poryt pasibaigti k. donel (r 16 [Lke; kabelka 1964: 49]) r. ad-pe tai (su sporadine struktrinio elemento -v- > -p- kaita bei -d- > -t- devokali-zacija [dar r. kabelka 1964: 49])

  • 30

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    advetai 2 (sm. pl.) (ban.) k e t u r i s ava i i l a i k a s p r i e k a l d a s Lk: Pirmoji advet nedldien k; Advet giesms gs le. (dial. [V-Md]) adwenty 4-i savaii pasninko laikotarpis, minint jzaus kristaus

    gimimo laik; atvykimas, atjimas ( [s. / v.] le. adwent 4-i savaii pasninko laikotarpis, minint jzaus kristaus gimimo laik; atvykimas, atjimas s. . advent t. p. V. lo. adventus advento pasninkas; atvykimas ir kt. [sW i 10; sPW i 87; sst i 21; sgP i1 39; Machek 1968: 34; rejzek 2001: 45; niermeyer 1976: 24; dar r. 1980: 9; zinkeviius 1987: 138; kregdys 2014: 407])

    esns 4 (sf.) va i s: Nugi dabar, natas varg visas nusikrat, jau pasilinksmy-kim bensyk esnj susikviet k. donel (rg 372 [Lke; kabelka 1964: 66]) r. estnis (su struktrinio elemento -t- absorbcija [dar r. zinkeviius 1990: 280])

    estnis (sf.) 1. g a r b , p a g a r b a n; 2. va i s Q 378, c ii 5: estn kelti n; Pritai-sai estn bt. Luk 14.13 le. dial. (sLd [katowice]) garb, pagarba, pripainimas, gerbimas; puota, po-

    kylis, skanstai ir kt. (sgP V1 121; plg. bga iii 771; zinkeviius 1990: 280)13 su sonanto -n- metateze, t. y. lie. *e-n-stis e-st-n-is

    svklas 2 (sm.) (bot.) r a u d o n a s i s b u ro k a s ( B e t a v u l g a r i s ): Skite ropi, pastarnok, svkl beigi rapuk k. donel (PL 656 [Lke; dar r. kabelka 1964: 28, 221]) r. svikl

    svikl 2 (sf.) (bot.) r a u d o n a s i s b u ro k a s ( B e t a v u l g a r i s ) nd, P, n, k r. vikla

    vikla (sf.) b u r o k a s; r a u d o n a s i s b u r o k l i s: czwikla Prd 136.25 (skardius iV 117) (s. / v.) le. wika burokas; virt burok garnyras (< . cvikla burokas gr.

    valgomasis burokas [sW i 419; sPW iV 396; Ls 1382, 15461547; plg. iii 571; Machek 1968: 91])

    delmnas 2 (sm.) p i n i g i n : O pinigl delmon kytriai pakavoji? k. donel (PL 595 [kabelka 1964: 71; dar r. kritopaitien 2004: 255])

    dalmnas 2 (sm.) k i e n Q 444, Lex 49, k, Pgg, k: Kia duon, pyrag dalmn, eidamas mokslinyi j /\ Tuokart esi didis ponas, kad pining pilns dalmonas sim le. (dial.) dolman, (v.) le. doman trumpas husaro apsiaustlis; moters apsiaustlis

    (< vengr. dolmny apsiaustas turk. dolama turk sultonato laik pstininko raudona skraist; apsiaustas [sW i 499; sPW V 298; sgP Vi1 42; brckner 1985: 92; Woosz 1989: 248249; gza 1991: 52; i 525526; 2005: 147; dar r. zinkeviius 1990: 280; urbutis 2009: 426]) s. blr. , -o trumpas vyrikas apsiaustas su rankovmis ( Viii 263264;

    13 z. zinkeviiaus (ibd.), besiremianio k. bgos (ibd.) aikinimu, teiginys, neva lie. estnis / esns yra gudizmai resp. vestini i blr. / garb, pagarba; vais ir kt. ( 1984: 698; , i 1993: 346), maai tiktinas, mat jo autoriai nepaaikina sonanto -n- genezs bei nemini lenk dialektini pavyzdi.

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    31straipsniai / articles

    1980: 113), r. o kavalerijos kario (husaro) skraist; ilgas apsiaustas, susags-tomas sagomis ( i 463)

    ikdininkas, - 1 (smob.) k a s d a ro nu o s t o l ; a l a d a r y s: Js, ikdi nin kai, js, vagys, js, piktadjai, ar nesibijots monms ikad daryti? k. donel (P 2627 [Lke; kabelka 1964: 94]) r. ikadnikas, - (dar r. zinkeviius 1988: 39)

    ikadnikas, - 2 j, ikdnykas 1 (smob.) k a s nu o s t o l i u s d a r o ds: Kikis didis ikadnykas r; Tokio ikadnyko nei vid nesileisk Vl; A tau parodysiu, tu ikadnyke! Vv; Nuog ikadnyk mus gelbk M 59; ikadrius14 2 (sm.) t. p. [k], n, bs 87 v. le. zaszkodca tas, kuris kenkia arba trukdo (sW Viii 298; Linde Vi 789) par-

    tityvinis vertinys (dl kilms r. ikad)jmarkas 1 (sm.) p r e k y m e t i s: Valkata Slunkius jmarke man i papykio kone

    vis nupe kiau k. donel (Vd 428 [Lke; kabelka 1964: 100101]) r. jr-markas (su pirmojo pasikartojanio -r- absorbcija [dar r. jancza 1984: 117])

    jmarkininkas 1 (sm.) k a s b n a j o m a r k e: Rudikis jmarkininks k. donel (rj antratje [Lke; kabelka 1964: 101]) jmarkas

    jrmarkas 1 (sm.) k, r 214 1. p r e k y m e t i s: Ir a pasigundiau jormark eit M; Po jormarko PrL XVii 3 (Lke); 2. t u r g u s: gen. sing. Iormarko 3v II3 (aleknaviie-n 2012: 121, 243, 413, 515) s. le. jormark mug, turgus; sambrdis, smyis; turgaus mokestis ( [s. / v.]

    le. jarmark, le. dial. [dLd (kujawy, Pozna, kalisz), MLd (rudawa), Psd (Ll)] jarmarek mug, turgus; sambrdis, smyis; turgaus mokestis < v. v. a. jrmarket / s. v. a. jrmarkt, jrmercat mug; kasmetinis turgus / v. Jahrmarkt mug, preky-metis, didelis turgus [sst iii 116; sW ii 136; sPW iX 262264; karowicz ii 234; sawski i 502; siatkowski 2004: 7, 4041; iV 561; kbler 1993: 1199; schtzeichel 2012: 169; dar r. Palionis 1967: 276; 1982: 43; zinke-viius 1988: 131; Walczak 1995: 92; Poomski 2010: 7; Markus-narvila 2011: 176])

    mckas 4 (adj.) v i s a i m a a s , m a y t i s: Giltin su rauplms piktoms ato-kusi smaugia ar su kartlige dar tikt mck pasuka bidi k. donel (Vd 89 [Lke; kabelka 1964: 128]) r. mcitkas, - (su struktrini element -it- absorbcija, t. y. mac-it-kas mac-kas)

    mcitkas, - 3b (adj.) v i s a i m a a s, m a y t i s: Js bubs rvit, tas macitks Dv (dv i 376) le. dial. maciutki labai maas; maytis, maullis (sW ii 840, 857)

    altyiuti, -iuja, -ivo (verb. intr.) b t i a l t y i u m i: Rods, tar Prikus, taip ir man daugsyk pasidar, kad a altyiudams en ir ten jodinjau k. donel (rg 486 [Lke; dar r. kabelka 1964: 28, 223]) altius (dl kilms r. 1.1. po skyr [s. v. altius])

    14 dar plg. le. dial. szkodur kenkiantis gyvnas; pavojingas tekis (sW Vi 623; karowicz V 301).

  • 32

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    tra 1 (sf.) p a l ap in: Ta liepsna ne tiktai ms brikas sudegina tras k. donel (r 239 [kabelka 1964: 224]) r. atr (su aknies -a- > -- kaita, matyt, dl konta-minacijos su le. dial. s-i-ter pair [karowicz V 286; dar r. kardelis 2003: 86])

    atr 4 (sf.) , nd, 2 p a l a p i n nd, M, rtr, k: Kada atrosu gyvensit, bsit kaip viesumas sparn karvelio M 289 (v.) le. szatra ab pastog gyvuliams kaln ganyklose; palapin; igon taboras

    (< tot. udanga palapin pers. chdar palapin; udanga; ydas, vualis ir kt. [sW Vi 574575; Linde V 516; iV 413; dawletschin, tezcan 1989: 130, 289; steingass 1963: 383384; dar r. kardelis 2003: 86]),

    blr. palapin ( V2 361; iii 742), r. t. p. ( iV 624)viiavoti, -oja, -ojo (verb. tr.) t u o k t i: Parve por, ant kurios vents vyskupas

    pas dievstal vent viiavodams, kaip reik, egnon buvo padjs k. donel (rg 133 [Lke; dar r. kabelka 1964: 258]) r. veiavoti, veniavti

    veiavoti, -oja, -ojo (verb. tr.) kb ii 195, k ii 233, k, bzf27, nd, k, sg, klp, veniavti, -ja, -jo t u o k t i bzf 21, frnW, nd, Q 527, r, M, n, M. Valan: Tur bti veniavoti Vln 27; Nesa ji yra vyro veniavota mot bb 1Moz. 20.3; Jone, bau nori turti Margret u savo veniavotj moter Vln 49 ir kt. (end, klpd 2, nd, akm, Lkk XXi 201 [Lz], n 148, VoL 100) le. dial. (V-Md) wiecowa tuokti (karowicz Vi 114) (v.) le. wiecowa, le.

    wieczowa vainikuoti, karnuoti (sW Vii 582; Linde Vi 214), s. r. a vainikuoti; karnuoti, vainikuoti; apdovanoti; lovin-

    ti, garbinti; pabaigti ( ii 76, 78)

    1.2. neapibrtieji polonizmai

    blznyti, -ija, -ijo (verb. tr., intr.) p i k t o d i a u t i, k e i k t i: Diev blznydams taip baisiai aukti pagavo k. donel (PL 215 [Lke; dar r. kabelka 1964: 63])

    (s. / v.) le. bluzni (bluni) piktodiauti; nusikalbti; tempti laik (sW i 170; sPW ii 191192; sst i 105; dar r. zinkeviius 1988: 132; kardelis 2003: 107; kazak 2011: 79) s. blr. , piktodiauti ( ii 7778; 1980: 182), blr. dial. i t. p. (i 1970: 89) blr. , i niekus kalbti; pliaukti; kalbti miegant ( i 390; c i 364; iii 274; ii 2005: 19)

    budavn 2 (sf.) t r o b e s y s, t r o b a: Vyrs tuojaus agar budavnei (lizdui) parne glb k. donel (PL 57 [Lke; kabelka 1964: 64])

    (s. / v.) le. budowanie statymas; statymo bdas, struktra; pastatas ( [s. / v.] le. buda lent, ieno, molio pair; laikina palapin prekiauti turgavietje; veimo sto-gin dalis ir kt. s. . bda / . bouda i lent sukaltas namelis ir kt. < ? >15 v. v. a.

    15 dl io odio statuso nesutariama (r. Machek ibd.): vieni teigia, kad jis yra skolinys i german kalb ( ibd; rejzek ibd.), o kiti prieingai, priskiria v. v. a. buode slavizmams ( ibd.).

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    33straipsniai / articles

    buode / v. Bude palapin [sW i 226, 227; sPW ii 193195, 488489; sst i 174; c i 399; i 230; Machek 1968: 6162; rejzek 2001: 87; kluge 2002: 158; MLex 28; 2003: 201; dar r. Palionis 1967: 277; kardelis 2003: 107; urbutis 2009: 423, 425; aLeW]) s. blr. , , , statymas; statinys; sutvirtinimas; statybins mediagos ( ii 234235), blr. statymas; statinys, pastatas (, i 1993: 49)

    cimblai 2 (sm., pl.) s e n ov i n i s, p a n a u s k a n k l e s s t y g i n i s mu z i -ko s i n s t r u m e n t a s: Plyckius cimbols, o Kubas irkino smuik k. donel (rg 220 [kabelka 1964: 66])

    (s. / v.) le. (dial.) cymba (le. cemba) t o k s s t y g i n i s muz i ko s i n s t r umen t a s; l a i k rod i o va l and g a r s i n i s p r ane ima s; s k ambu t i s i r k t. (< lo. cym-balum t. p. gr. muamasis muzikinis instrumentas [sW i 360; sPW iii 719; sgP iV3 592593; iV 306; dar r. Palionis 1967: 284; zinkeviius 1988: 132]) blr. (dial.) lyr panaus muzikos instrumentas; judj naudojamas muzikos isntrumentas; storos lpos; sdmenys ( 1984: 691692; , i 1993: 340; V 370), r. toks muzikos instrumentas; vari-ns lktels ( iV 575) s. blr. (laikrodio) skambutis (w)

    estavjimas 1 (sm.) va i i n i m a s: Rasi gana bus u estavjim tavo k. donel (Lg 51 [kabelka 1964: 66])

    s. / v. le. czestowanie vaiinimas; (pa)gerbimas (sW i 390; sPW iV 150) blr. vais ( 1984: 698)

    estavti, -ja, -jo (verb. tr.) v a i i n t i, my l t i: Brs estavts jau proto viso netenka k. donel (rg 731 [Lke; dar r. kabelka 1964: 66])

    s. / v. le. czestowa vaiinti; (pa)gerbti (sW i 390; sPW iV 149) blr. vaiinti; (prk.) barti, muti ( 1984: 698)

    glda (sf. ind.) 1. n e b u v i m a s, s t o k a: Taipgi dabar kisieliaus jau ir iupinio glda k. donel (Vd 593); 2. p r a p u l t i s, g a l a s ( b a d a s ): Eik, iaury baisus bausk, prispausk su aliais juos (vilkus), kad glda j bt! k. donel (r 77 [Lke; kabelka 1964: 29, 85])

    (s. / v.) le. gd skrandio tutumas, alkis; trokulys; trokimas, noras; maisto trkumas; stoka (sW i 849; sPW Vii 375381) blr. dial. badas ( i 461)

    gvltas 2 (sm.) p r i e va r t a, p r i e s p a u d a: Vogt, klastuot, iplt ir su gvolt pasisavint k. donel (rg 873 [Lke; dar r. kabelka 1964: 88])

    (s. / v.) le. (dial.) gwat prievarta; galia, spaudimas; pagalba; triukmas, klyksmas; pagalbos auksmas, kvietimas; kebli, sunki padtis; visuomens prievol (< jd. gvald16 resp. dlawwg prievarta; (pagalbos) auksmas / v. v. a. ge-walt / v. Gewalt jga, galia; prievarta [sW i 945; sPW Viii 243253; sst ii 523; karowicz ii 149;

    16 jidi kalbos finaliniai skardieji priebalsiai b, g, d, ww, z, Xz neduslinami (iskyrus itin retas iimtis [plaiau r. Weinreich 1992: 1920]).

  • 34

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    sawski i 382; soklska 1999: 145; 2011: 361; i 398; c iii 74; Ltzsch 1992: 84; wwa;)ja;dla;)s 2011: 99; MLex 70; dar r. aLeW; Walczak 1995: 92, 142]) s. blr. , prievarta; neteistas upuolimas; priespauda; prie-vartavimas (moters); bauda u prievart; triukmas, auksmas (pagalbos); visuomens prievol ir kt. ( XV 3942; 1972: 148, 1980: 41), blr. (dial.) () prievarta, priespauda; klyksmas, auksmas ( 1984: 111; , - i 1993: 80; i 438; cc i 107; dar r. , 2011: 148), blr. dial. pagalbos auksmas (tc i 198), r. dial. prievarta; klyksmas, auksmas; nerimas; triukmas; upuolimas, plimas ( i 346)

    gvltyti, -ija, -ijo (verb. tr.) d a r y t i p r i e va r t ; n i e k i n t i; n e u l a i k y t i, n e g e r b t i: Ir didei mane gvltija, kad a paskutin ir vienturt ver jiems msint paadiau k. donel (Vd 387 [Lke; kabelka 1964: 88])

    (s. / v.) le. gwaci iprievartauti, nusiengti (sW i 945; sPW Viii 241243) s. blr. , (i)prievartauti; paeisti teises ( XV 34), blr. iprievartauti; priversti ( 1984: 111; , i 1993: 80) dl kilms r. gvltas

    ikad 2 (sf.) n u o s t o l i s, a l a: Daug naudos ir daug ikd gal padaryti k. donel (r 212 [kabelka 1964: 94])

    v. le. zaszkoda kenkimas; tai, kas kenkia; ala (< v. v. a. schade / s. v. a. scado, skado ala, nuostolis [sW Viii 298; Linde Vi 789; brckner 1985: 549; iV 449; Wackernagel 1878: 249; kbler 1993: 1739; seebold 2008: 735; schtzei-chel 2012: 284; dar r. zinkeviius ii 272]) s. blr. ala, pakenkimas ( Xi 277) partityvinis vertinys (dar r. zinkeviius 1988: 38, 130)

    kbotas 1 (sm.) b e r a n kov i s, i l t a s m o t e r i k a s d r a b u i s; l i e m e n : O kad kartais kbot mes tavo pamatom, tai tu mums nei virblis brikas pasirodai (apie laktingal) k. donel (PL 113 [Lke; dar r. kabelka 1964: 115])

    (s. / v.) le. kabat vyr ir moter virutinis drabuis, palaidinis; tramdomieji mar-kiniai; markiniai, kuriais buvo rengiami nuteistieji sudeginti ant lauo; karikio palaidin ir kt. (< i. [s.] . kabt trumpas apsiaustas iki juosmens; toks kario dra-buis; varkas bulg. , senovinis moter drabuis; apsiaustas be ran-kovi ir kt. gr. [v lyv.] ov vyrikas drabuis n. pers. qabh virutinis drabuis, apsiaustas; ii. vengr. kabt apsiaustas; varkas; striuk; trumpas virutinis moter varkelis; iii. V. lo. ca[p]pa apsiaustas su gobtuvu, V. lo. capatus apsivilks apsiaust [sW ii 193; sPW X 23; sst iii 215; sawski ii 9; eP ii 119; Woosz 19911992: 56; niermeyer 1976: 129; c iV 9; Machek 1968: 233; bli, kami, kuera 1978: 91; du cange i 525; steingass 1963: 951; gza 1991: 144; plg. ii 150]) s. blr. , trumpas vyr ir moter palaidinis be rankovi ( XiV 213; 1980: 112), blr. (dial.) () prasioki korsetas, prie kurio prisiuvamas sijonas; palaidinis ( 1984: 226; tc ii 176), (s.) r. (dial.) usieniei virutinis drabuis; caro virutinis drabuis, plaiomis rankovmis; ilgi, plats darbo markiniai, valstiei vilkimi ant virutini drabui; striuk ( ii 70; Vii 8)

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    35straipsniai / articles

    karbius 2 (sm.) t o k s b o t a g a s, b i z n a s: Juk mane kaip nar tuo karbiais bt nupliek k. donel (Pp 135 [Lke; dar r. kabelka 1964: 107])

    v. le. (dial.) karbacz, (v.) le. korbacz botagas, rimbas ir kt. (< vengr. korbcs t. p. turk. krba botagas, rimbas [sW ii 260, 472; Linde ii 960; karowicz ii 431; sawski ii 474; 1980: 104; ii 195; Woosz 1989: 270; gza 1991: 171; 2005: 340]) s. blr. botagas, rimbas ( XiV 283; ibd.), r. botagas ( ii 91)

    klpas 2 (sm.) b e r n i o k a s; b e r n a s17: O Enskys mergas su klpais ragina okti k. donel (Pp 68 [kabelka 1964: 114])

    (s. / v.) le. (dial.) chop (laisvasis) valstietis, beemis valstietis, trobelninkas; (ne-turtingas) kininkas; samdomas kio darbininkas (bernas); vyras; prasiokas; ne-praustaburnis, storievis; mogus ir kt. (sW i 283; sPW iii 240242; sst i 237; sgP iii3 560569; sawski i 6869; e Vi 182183; LeW 210; dar r. Viii 6264; iV 257; Palionis 1967: 282; 2006: 167; 2014: 334335) blr. bernas (kio darbininkas) ( 1984: 679), r. dial. a vaikinas, berniktis; neveds vyras; pameistrys ( iV 551)

    klpius 2 (sm.) t a r n a s , b e r n i uk a s , p a s i un t i ny s: Bet Enskys, jo klp ius, daug paliavot krag, o moliavot stuop dar daugiau sugabeno k. donel (rg 721 [Lke; kabelka 1964: 114])

    (s. / v.) le. chopiec berniukas; jaunuolis; tarnas paauglys; pameistrys; besimokantis amato vaikinas; snus ir kt. (sW i 284; sPW iii 244245; brckner 1985: 180; iV 245; dar r. arumaa 1933: 82; Lka i 121, 125; zinkeviius 1978: 150) blr. (dial.) () berniukas, palikuonis; vaikinas; tarnaujantis berniukas ( 1984: 679; , i 1993: 335; V 310; tc V 243), r. berniukas, vaikinas; neveds vyras; pagalbinis darbininkas ( iV 551)

    kkarka 1 (sf.) v i r j a O jo kkarka, senoji boba, pabgo k. donel (Pp 79 [kabelka 1964: 119])

    (s. / v.) le. (dial.) kucharka virja; tarnait; metalin virykl (sW ii 617; sPW Xi 528529; karowicz ii 508) s. blr. a virja ( XVi 253254), blr. t. p. ( ii 765; i 703), r. virja, talkinink ( ii 228; ii 436) dl kilms r. kkorius

    kkorius 1 (sm.) v i r j a s: Kkoriai valgius naujus jau buvo sutais k. donel (rg 294 [kabelka 1964: 25, 119])

    (s. / v.) le. kucharz virjas; okis, okamas su vestuvi patiekalus gaminusia virja (< [s.] . kucha t. p. v. v. a. kuchenre virjas v. v. a. kuoche / s. v. a. kuohho pyragas; kepinys [sW ii 617; sPW Xi 529; sst iii 459; sawski iii 304; ii 436; Machek 1968: 305; kluge 2002: 543; kbler 1993: 1286; seebold 2008: 488; schtzeichel 2012: 186; dar r. zinkeviius 1988: 130]) s. blr. , virjas ( XVi 254; 1980: 89), blr. (dial.) () t. p.

    17 j. Palionis (1967: 282) vardija semem valstietis, kuri Lke kakodl nenurodoma.

  • 36

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    ( 1984: 262; , i 1993: 155; c V 175; tc ii 255), r. dial. t. p. ( ii 228)

    kulk 2 (sf.) m a a s k g i o f o r m o s v i n o g a b a l l i s, t a i s y t a s t t e l s u s p rog s t a m a m e d i a g a i r a u n a m a s i a u t u vo i r k t.: Ar dykai jis jums kulks bei parak dav k. donel (r 105 [kabelka 1964: 26, 120])

    (s. / v.) le. kulka kulka; rutullis; vartaliojimas; akies obuolys ir kt. (< v. v. a. kle rutulys; kulka [sW ii 627; sPW Xi 545; ii 413; c V 157; MLex 118; dar r. Palionis 1967: 278; zinkeviius 1988: 136; kabainskait 1998: 76]) s. blr. , kulkel ( XVi 216), blr. kulkel; rutuliukas ( 1984: 259)

    lencigas 2 (sm.) g r a n d i n : Todl su lencigais j drtai surakino k. donel (r 326 [kabelka 1964: 125])

    le. dial. acug (s. / v. le. ancuch, [v.] le. acuch, le. dial. [dLd, kbd] lencuch, lecuch) metalin grandin; paniai, grandins; eil, vora ir kt. (< v. v. a. *lannzug v.v.a lanne grandin + v. v. a. zuc, zug traukimas, tempimas [sW ii 794; sPW Xii 467470; sst iV 96; karowicz iii 64; brckner 1985: 306; c V 227; ii 458; MLex 121, 339; dar r. 1982: 47; zinkeviius 1988: 135; aLeW; Mikulnien 2004: 78]) s. blr. , (, ) metalin grandin; paniai, grandins ( XVi 290, 291292; 1980: 101), blr. (dial.) , (, ) metalin grandin ( 1984: 264; , i 1993: 156; ii 617; 1929: 145; dar r. 2011: 123), r. dial. grandin, grandinl ( ii 236)18

    macns 4 (adj.) g a l i n g a s, s t i p r u s, d r t a s: Taip nevankiai su macnu pyvu susipyko k. donel (rg 734 [Lke; kabelka 1964: 129])

    (s. / v.) le. mocny, mocen pilnas jg, stiprus, tvirtas, galingas; smarkus ir kt. (sW ii 10221023; sPW XiV 523536; dar r. zinkeviius 1988: 130) blr. (dial.) () stirpus, galingas ( 1984: 292; , i 1993: 172; c Vii 75; tc iii 95)19

    masklius 2 (sm.) r u s a s: Ar nedabojai, kad visi taip elgiasi brai? veds, masklius, lenks ir yds kitaip nepadaro k. donel (r 170 [Lke; dar r. kabelka 1964: 131])

    (v.) le. moskal Maskvos gyventojas; Maskvos caro kariuomens karys; toks pyragas (i aviini dribsni); telos gumullis; daug valgantis mogus, rajnas; tokia uvis (sW ii 10461047; sPW XV 34; c Vi 246; ii 659) blr. o / maskvietis, rusas; rus kariuomens kareivis ( 1984: 290; , i 1993: 167; c Vi 245246), r. maskvietis, rusas; kareivis ( ii 349)

    18 z. zinkeviius (1988: 135) lie. lencigas grandin priskiria ryt slav kalb skolini grupei.19 s. lie. mnas, - 4 (adj.) galingas, stiprus, drtas: A esmi manas, kertaujsis M 20; mana (adv.):

    Idant neabejot, bet manai tikt Vln 28 (Lke) dl struktrinio elemento --, matyt, priskirtinas rusizmams, plg. s. r. stiprus, tvirtas; galingas ( iX 283284) s. blr. pilna-teisis; teistas ( XViii 193).

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    37straipsniai / articles

    miesinis 1 (sm.) k a s m i e s t e g y ve n a, m i e s t i e t i s: Miesinys be varg mieste okinj k. donel (PL 248 [Lke; dar r. kabelka 1964: 134])

    (s. / v.) le. mieszczanin miesto gyventojas, miestelnas; pilietis ( s. . mnn t. p. [sW ii 964; sPW XiV 9195; sst iV 237; bli, kami, kuera 1978: 134; dar r. zinkeviius 1988: 131132; ii10 187]) s. blr. , miestietis; gyventojas, pilietis; bajor luomo atstovas ( XViii 3334; 1980: 26), blr. nuolatinis miesto gyventojas, mietelnas; pilietis (, i 1993: 169; c Vii 3031), s. r. emo luomo mies-tietis (ppr. amatininkas), mokantis mokesius; miestietis; prekybininkas ( iX 143144), r. emo luomo miestietis, kuriam taikoma karin prievol; amatininkas, nepriklausantis pirkli gildijai ( ii 373; ii 616)

    mii 4 (sf.) s va r b i o s i o s k r i k i on i p ama l do s: Js apjakliai, miin su drisk bei skaroti nukaksit. k. donel (Vd 592 [Lke; dar r. kabelka 1964: 135])

    (s. / v.) le. (dial.) msza, (pl.) msz(e) miios; muzika, grojama per ias apeigas (< s. . m miios v. v. a. msse, misse / s. v. a. missa miios; mug [rengiama po mii] V. lo. / lo. missa miios; ventosios apeigos; v. rato skaitymas ir kt. [sW ii 1063; sPW XV 156160; sst V 239; karowicz iii 195; bga i 347; c Vii 110; iii 22; Machek 1968: 382; rejzek 2001: 395; Wackernagel 1878: 199; kbler 1993: 1459; seebold 2008: 591; schtzeichel 2012: 225; niermeyer 1976: 693694; dar r. zinkeviius 1987: 138; Walczak 1995: 53]) s. blr. () katalik miios ( XiV 104; XViii 242; 1972: 211, 1980: 183), blr. dial. miios ( 1993: 89), r. katalik miios ( ii 364)20 blr. dial. i21 t. p. ( ii 344)

    moliavti, -ja, -jo (verb. tr.): O moliavt stuop dar daugiaus sugabeno k. donel (rg 722 [kabelka 1964: 136])

    (s. / v.) le. malowa dayti; pieti; puoti ir kt. (< v. v. a. mlen / s. v. a. mln pieti, tapyti; dayti / v. malen pieti, tapyti; dayti [ir veid]; puoti [sW ii 859; sPW Xiii 5860; sst iV 146; Wackernagel 1876: 191; kbler 1993: 1402; scht-zeichel 2012: 213]) s. blr. , , pieti, tapyti; ap-rayti, iaikinti ( XVii 234235; 1980: 166), blr. e / pieti, dayti; aprayti; aptarti ( 1984: 278; , i 1993: 165; c Vi 206), s. r. , o pieti, tapyti ( iX 243), r. t. p. ( ii 292)

    molirius 2 (sm.) t a py t o j a s: Kad a tai pamatau, tuojaus man giltin rodos, kaip j mlioriaus ranka moliavodama rao k. donel (rg 539 [Lke; kabelka 1964: 136])

    (s. / v.) le. (dial.) malarz (le. dial. [sLd (grny lsk)] malerz) daytojas; tapytojas (< v. v. a. mlre tapytojas; daytojas [sW ii 856; sPW Xiii 5455, 56; sst iV

    20 b. kabainskait (2013: 68) skolin interpretuoja kaip monogenin polonizm, nors i pateikt pa-vyzdi matyti, kad taip nra.

    21 Lie. dial. im 4 (sf.) miios (zt 235; zt i 54, ii 409) dl morfologins struktros priskirtinas gudizmams.

  • 38

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    146; karowicz iii 102; ii 565; c Vi 207; MLex 133]) s. blr. a, (e, oe) tapytojas ( XVii 251252; 1980: 160), blr. daytojas; tapytojas (, i 1993: 165; c ibd.), s. r. o tapytojas ( iX 257), r. daytojas ( ii 296)

    nbanas, -a 1 (adj.) p a m a l d u s: A, rankas savo brikas kaip reik susims, ponik bei nban vis poteri laukiu k. donel (rg 300 [Lke; kabelka 1964: 143144])

    (s. / v.) le. nabony pamaldus, dievotas; sukeliantis pamaldum ir pan. (< . na bo dievui, Viepaiui [sW iii 12; sPW XV 379383; c Vii 166; i 552; dar r. Palionis 1967: 273; zinkeviius 1988: 133; kabainskait 1998: 18; aLeW]) s. blr. o religingas, pamaldus ( XViii 291292), blr. pamaldus, religingas, tikintis ( 1984: 298; c Vii 166), s. r. a pamaldus, dievotas, nuoirdiai tikintis ( X 20), r. t. p. ( ii 380)

    padnas 2 (sm.) p ava l d i ny s, t a r n a s, n e l a i s va s, p r i k l a u s o m a s m o -g u s, b a u d i a u n i n k a s: ponpalaikis, rodos, juokiasi brui bei savo pusgyv pa dn laiko per un k. donel (Pp 129 [kabelka 1964: 155])

    (s. / v.) le. poddany pavaldinys; bernas (kio darbininkas), baudiauninkas (< [ver-tinys] V. lo. subditus pavaldinys; vasalas < V. lo. subditus pavaldus; priklausomas lo. subditus pavergtas; pavaldus [sW iV 346; sPW XXV 394399; sst Vi 236; niermeyer 1976: 996; c Viii 104; ii 147; dar r. Palionis 1967: 282; kregdys 2014: 411]) s. blr. pavaldinys ( 1980: 21), blr. (dial.) o / baudiauninkas; pavaldinys ( 1984: 440; , i 1993: 208; 1929: 188; 1973: 184), blr. dial. a t. p. ( i 1970: 304), (s.) r. pavaldinys ( XV 248; iii 170; dar r. 2009a: 528)

    pasiliecavti (verb. refl.) p a s i a u ko t i: O js mylistai, kad vsit ruden rieb, daug linksmybi velydams, pasiliecavju k. donel (Vd 710 [Lke; dar r. kabel-ka 1964: 166])

    (s. / v.) le. poleca pristatant k pagirti, rekomenduoti; patikti, pavesti rpintis, pareigoti (sW iV 527; sPW XXVi 430431; dar r. kazak 2011: 79; aLeW [r. s. v. liecavti]) s. blr. , patikti (kam k), atiduoti, perduo-ti; nurodyti; rekomenduoti ( XXVi 136; 1972: 251)

    payti (verb. tr.) d u o t i k a m s ko l , g r i n t i n a i: Duok, tar, kek-e, duok tuojaus payt skol k. donel (d 21 [kabelka 1964: 172])

    (s. / v.) le. poyczy skolinti, paskolinti; sisti linkjimus ir kt. (sW iV 930; sPW XXiX 433435; dar r. Markus-narvila 2011: 180, 291) s. blr. , paskolinti; skolintis ( XXV 391392; 1972: 249), blr. dial. t. p. ( iii 328) blr. (dial.) t. p. ( iii 604; iii 334; c Viii 119), blr. dial. o paskolinti, duoti skolon; pavogti, paiupti (tc iV 126), s. r. paskolinti (i ii 1093), r. dial. skolinti(s) ( iii 233; XXViii 342)

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    39straipsniai / articles

    pnas 2 (sm.) p r i v i l e g i j u o t o l u o m o m og u s; t u r t i n g a s m og u s, dva r i n i n k a s, s av i n i n k a s; e i m i n i n k a s; k a s n e d i r b a f i z i n i o d a r b o, va l d i n i n k a s: Juk inai, kad dviem negali paslyti pnam k. donel (P 45 [ka-belka 1964: 180])

    (s. / v.) le. pan valdovas, karalius; dievas; maitintojas; turtingas mogus ir kt. (sW iV 3031; sPW XXiii 76139; sst Vi 17; ii 107; dar r. Palionis 1967: 282; 1982: 43, 46; zinkeviius 1987: 139; Walczak 1995: 68, 73; 2010: 177178) s. blr. valdovas, karalius; aritokratas; ponas, emvaldys, die-vas; vyras ir kt. ( XXiii 439442; 1972: 235, 1980: 21), blr. (dial.) () turto valdytojas; emvaldys; ponas, bajoras; kilmingas mogus; nam eimi-ninkas; kininkas ( 1984: 392; , i 1993: 220; iii 386; tc iV 11; c Viii 146), s. r. Lietuvos ir Lenkijos valstybs didikas; bajoras, dvarininkas; emigrantas i Lenkijos ar Lietuvos ( XiV 143)

    ponavti, -ja, -jo (verb. tr., intr.) b t i p o nu, va l d y t i: Ponai ems ios be jo negal ponavti k. donel (r 470 [Lke])

    (s. / v.) le. panowa valdyti, vadovauti; turti nuosavybs teise ir kt. (sW iV 39; gs 126; sPW XXiii 175182; sst Vi 30; dar r. Palionis 1967: 282) s. blr. , valdyti, vadovauti; bti valdovu; dalyvauti; dominuoti; dis-ponuoti ( XXiii 431432; 1972: 235, 1980: 34), blr. o / ponikai gyventi, ponauti; valdyti ( 1984: 391; , i 1993: 220; c Viii 146), r. ponauti; gyventi kaip ba-joras ( iii 16)

    por 3, 4 (sf.) 1. v y r a s i r m o t e r i s k a i p s u t u o k t i n i a i, my l i m i e j i i r p a n.: Uovis su sveiais visais pasveikina pr k. donel (Pp 38 [dar r. krito-paitien 2005: 295]); 2. p a u k i , g y v u l i p a t i n a s i r p a t e l : Vieversiai, porms lakstydami, aid k. donel (Vd 62 [Lke; dar r. kabelka 1964: 181])

    (s. / v.) le. para du vienodi dalykai, pora; moni pora; lyginis skaiius; keletas, nedaug ir kt. (< v. v. a. pr, par lygus, vienodas; pora lo. par [adj.] lygus, vienodas; atitinkantis; porinis, [sub.] pora, du [sW iV 5051; sPW XXiii 246247; sst Vi 37; brckner 1985: 395; bga i: 109; LeW 639; iii 203; c Viii 160; MLex 157]) s. blr. pora ( 1980: 154), blr. t. p. ( iV 35), s. r. t. p. ( XiV 150), r. t. p. ( iii 17)

    pteriai 1 (sm.) (ban.) a t m i n t i n a i k a l b a m o s t a m t i k r o s m a l d o s: Pteri, kaip krikionims reik, skaityt usimiro k. donel (rg 185 [Lke; dar r. kabelka 1964: 181])

    le. dial. Pater (noster) (v. le. Pater noster) malda tve ms (sPW XXiii 313; karowicz iV 5657) (s. / v.) le. pacierz22 tve ms (malda); malda, meldimasis;

    22 nina borowska (1957: 332), matyt, remdamasi lenk leksemos afrikatos -c- ir baltarusi dantinio -t- diferencija, teigia, kad lie. pteriai pasiskolintas i senosios gud kalbos (dar r. 1980: 9). dl tos paios prieasties lie. dial. pterka 1 (sf.) atskiras karoli rutuliukas: Raiktelis nutrko, ir pabiro pterkos L; Paimk sil, verk poterk prie poterkos Lp; Jau kap skpi, pterkle (toks maloninis

  • 40

    roLandas kregdys

    acta Linguistica Lithuanica LXXI

    roinio karoliukas; roinis; stuburas ir kt. (< s. . pte tve ms [malda]; roinis V. lo. paternoster roinis [sW iV 5; sPW XXiii 79; sst Vi 3; kudzinowski 1974: 100; brckner 1985: 390; c Viii 244; Machek 1968: 437438; rejzek 2001: 453; bli, kami, kuera 1978: 296; blaise 1994: 661; plg. zinkeviius 1987: 139]) s. blr. () malda ( XXiV 55; 1980: 180) blr. (dial.) (), (pl.) (i) malda; tve ms (malda); roinis ( 1984: 395; , i 1993: 228; iii 468; c ibd.)

    proci 2 (sf.) d a r b a s, t r i s a s: Ir u prci jums menkai dkavos ilk k. donel (PL 345 [kabelka 1964: 188])

    (s. / v.) le. praca mogaus veikla, darbas; pastangos; nuovargis; darbo rezultatas ir kt. (< s. . prc darbas, veikla; veikalas [sW iV 965; sPW XXX 120; sst Vii 20; c X 18; Machek 1968: 477478]) s. blr. mogaus veikla, darbas; r-pestis; darbo rezultatas ( XXVii 484485; 1972: 257, 1980: 95), blr. (dial.) t. p. ( 1984: 493; , i 1993: 249; iV 104; tc iV 215; c X 1819), r. dial. darbas, veikla ( iii 382)

    plokas 1 (sm.) p i s t o l e t a s: Bet ir Durak ploks perplydams pagadino k. donel (r 310 [Lke; kabelka 1964: 190])

    (v.) le. puhak, phak toks ginklas (< [partityvinis vertinys] v. Halbhaken pusiau + ginklas [sW iV 943, V 432; sPW XXXiV 436; c X 212; dar r. Palionis 1967: 278; 1982: 43, 46]) s. blr. () vidutinio dydio autuvas ( XXVi 115, XXiX 344345; 1980: 70), blr. t. p. (c ibd.)

    pstlninkas 1 (sm.) r i j i k a s, g i r t u o k l i s: Js pstlninkai! Ar tam dievs savo grybes mums kasdien ir taip dosniai dovanoja, kad mes jas tikt vis kaip kiauls sdami rytum? k. donel (rg 433 [Lke; kabelka 1964: 191])

    (s. / v.) le. pustelnik mogus, gyvenantis atokioje, kit negyvenamoje vietoje; vieniius, eremitas (sW V 438; sPW XXXiV 471) s. blr. , vieniius, atsiskyrlis ( XXiX 356; 1980: 175), blr. (dial.) i t. p. (, i 1993: 263; iV 193; c X 241)

    rod 2 (sf.), rda 1 p a t a r i m a s: Duodats pasimokydint ir ger rod priimat k. donel1 (Lke)23

    (s. / v.) le. rada patarimas; taryba; mslumas, protas; pasitarim vieta; rotu; patarjas (< v. v. a. rt patarimas, pasitarimas; taryba / v. Rat t. p. [sW V 461462;

    kreipimasis), negali! Lz (Lke) ir lie. pterkos 1 (sf., pl.) karoliai al, smn, brt: Ant kaklo kelios eilios pterk ds; A tau pirksiu poterkles ns 83; yytos poterkits drsk (Lke; dar r. zt 505), matyt, priskirtini gudizmams, t. y. vestini i s. blr. karoliukai ( XXiV 42), blr. (dial.) i, (, i, / ) (gintaro ar stiklo) karoliai ( 1984: 395; , i 1993: 228; iV 133; iii 467; c Viii 222, 244), suponuot le. paciorka, (pl.) pacierki roinio karoliukas; roinis; roinio karoliukai (sW iV 5), mat lenk kalboje nra ufiksuoti darybiniai alternantai su dantiniu -t-.

    23 i leksema j. kabelkos parengt k. donelaiio odi svad nra traukta (r. kabelka 1964: 197).

  • kristijono donelaiio veikal skolintin leksika: polonizmai

    41straipsniai / articles

    sPW XXXV 2560; sst Vii 420; gs 166; MLex 164; c Xi 24; dar r. LeW 741; zinkeviius 1988: 133]) s. blr. magistrato taryba, sprendianti mies-to valdymo, teismini gin klausimus; patarimas (w; 1980: 189), blr. (dial.) patarimas; priemon ( 1984: 544; , i 1993: 267; iV 238), s. r. patarimas; Lenkijos karaliaus patariamoji didik taryba; taryba; kolegialus sprendimas; karaliaus patarjas ( XXi 120121), r. patarimas; taryba ( iV 9)

    rokndas 1 (sm.) a py s k a i t a, a t s i s k a i t y m a s: Tu, iputli pilvots Tikt dabok, kas bus, kad stipdams rasi roknd k. donel (ag 26 [kabelka 1964: 198])

    (s. / v.) le. rachunek skaiiavimas; sskaita; aritmetika; finansin ataskaita ir kt. (< v. v. a. rech[e]nunge sskaita [sW V 458459; sPW XXXV 67; sst Vii 418; siatkows-ki 2004: 43; iii 450; c Xi 154; MLex 164; dar r. Walczak 1995: 80, 142; kabainskait 1998: 11]) s. blr. , , o skaiiavimas ( XXX 34), blr. (dial.) / dokumentas; skaiiavimas, aps-kaita; tvarka; ataskaita ( 1984: 561; , i 1993: 278; iV 293) s. r. , skaiiavimas, sskaita ( XXii 119) r. dial. tvarka ( XXXiV 346)

    skrbas 3 (sm.) p i n i g a i, l o b i s: Amtsrots, tris akus nauj skarb pamatydams, vl atsigavo ir sunkiai dsauti paliov k. donel (r 436 [Lke; dar r. kabelka 1964: 204])

    (s. / v.) le. skarb lobis; turtas; (valstybs) idas (< v. v. a. schrf / s. v. a. skerf, skerpf, scerf [smulki] moneta; lepta smulki graikijos moneta s. v. a. scarbn, skar bn raiyti; smulkinti *iraiytas monetos pavirius [sW Vi 131; isjP 18; sst Viii 216217; iii 633; c Xii 118; kluge 2002: 799; Wackernagel 1878: 253; kbler 1993: 1749, 1762; schtzeichel 2012: 288; dar r. zinkeviius 1988: 130]) s. blr. pinigai; vertingi daiktai; valstybs idas; turtas; vertybi sandlis ( XXXi 301303; 1972: 299, 1980: 81), blr. (dial.) () (valstybs) idas; turtas; lobis; brangenybs ( 1984: 581; , i 1993: 288; iV 440), (s.) r. (dial.) manta; kilnojamasis turtas; nam apyvokos daik-tai; (dial.) (valstybs) idas ( iV 193; XXiV 177178)

    skryn 4 (sf.) t a m t i k r a m e d i n , s u a n t vo u i r ko j e l m i s, o r n a -m e n t u o t a d k a m n o r s ( p p r. d r a b u i a m s, k r a i i u i ) l a i k y t i: Kas i to, kad Diksas nuogs pas kupin skrn, klpodams ir vis vaitodams, garbina skar-bus k. donel (Vd 24 [Lke; kabelka 1964: 206])

    (s. / v.) le. skrzynia uvoiama d; skrynia ir kt. (< s. . kn spinta; d v. v. a. schrn / s. v. a. scrni, skrni d; spinta lo. scrinium apvalaina d saugoti knygoms, dokumentams [sW Vi 190191; sst Viii 261262; Linde V 273; bga ii 487; iii 657; c Xii 156157; Machek 1968: 550; re-jzek 2001: 578; bli, kami, kuera 1978: 503; Wackernagel 1878: 258; kbler 1993: 1787; seebold 2008: 757; schtzeichel 2012: 293; dar r. Palionis 1967: 275; zinkeviius 1987: 140; 2003: 137]) s. blr. , d;

  • 42

    roLanda