1.anna chigitaSvili .terorizmi, rogorc globaluri problema ...
Transcript of 1.anna chigitaSvili .terorizmi, rogorc globaluri problema ...
-
0
grigol robaqiZis saxelobis universiteti
iuridiuli fakultetis doqtorantura
xelnaweris uflebiT
ana WiRitaSvili
terorizmi, rogorc globaluri problema:
kriminologiuri analizi da brZolis
meTodebi saqarTveloSi
specialoba: sisxlis samarTali; sisxlis samarTlis procesi; kriminalistika; kriminologia; sasjelaRsrulebiTi samarTali.
samarTlis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli: iuridiul mecnierebaTa doqtori, profesori giorgi Rlonti
Tbilisi 2009
-
1
Sinaarsi
Sesavali........................................................................................................................................................................ 5
Tavi I.
terorizmis cneba da ZiriTadi maCveneblebi
1.1. terorizmis konteqstualuri Sinaarsi ( definiciebi) .................................. 7
1.2. saerTaSoriso terorizmis istoriuli mimoxilva ......................................... 25
1.3. terorizmis fenomeni saqarTveloSi: warsuli da realoba ................. 47
Tavi II.
terorizmis kriminologiuri daxasiaTeba
2.1. terorizmis formebi da saxeebi ........................................................................................ 52
2.2. terorizmis xarisxobrivi da ricxobrivi maCveneblebi
saqarTveloSi ....................................................................................................................... ............................... 97
2.3. terorizmi, rogorc transnacionaluri danaSauli (saerTaSoriso
midgomebi) .................................................................................................................................................................123
2.4. terorizmis da organizebuli danaSaulobis Taviseburebani ......... 174
Tavi III.
terorizmis kriminalistikuri Taviseburebani
3.1. terorizmis klasifikacia .......................................................................................................184
3.2. terorizmis sisxlissamarTlebrivi daxasiaTeba ......................................... 191
3.3. teroristuli aqtebis gamoZiebis strategia ..................................................... 211
3.4. terorizmis calkeuli sagamoZiebo moqmedebebis Catarebis
taqtika ..................................................................................................................................................................... 235
-
2
Tavi IV.
terorizmis prevenciasTan dakavSirebuli ZiriTadi
aspeqtebi
4.1. saqarTvelos saxelmwifoebrivi politika da samarTaldamcavi
organoebis roli terorizmTan brZolaSi...................................................................... 246
4.2. terorizmis Tavidan acilebis samarTlebrivi Taviseburebani .... 250
4.3. terorizmis prevencia, msoflio gamocdileba .............................................. 251
4.4. saerTaSoriso TanamSromloba terorizmis winaaRmdeg brZolaSi
(saerTaSoriso organizaciebi) ....................................................................................................... 256
daskvna ...................................................................................................................................................................... 259
gamoyenebuli literatura .................................................................................................................. 263
danarTi (sqemebi dakavSirebuli sagamoZiebo moqmedebTan) .............................. 271
-
3
Temis aqtualoba: sakvlevi Tema Tanamedrove periodSi gansakuTrebiT
did aqtualobas iZens, vinaidan:
terorizmi udides safrTxes uqmnis samarTlebrivi saxelmwifos
Camoyalibebasa da demokratiis Semdgom ganviTarebas;
terorizmi sazogadoebaSi iwvevs negatiur Sedegebs;
sruliad udanaSaulo mosaxleobaSi amyarebs mudmivi SiSis sindroms;
terorizmi xelyofs mosaxleobis sicocxles;
zemoaRniSnulidan gamomdinare, metad mniSvnelovania terorizmis arsis
Seswavla da misi gamomwvevi mizezebis gaanalizeba, mosalodneli
safrTxis prevenciisa da ukve Cadenili, gamovlenili danaSaulis
warmatebuli ZiebisaTvis.
kvlevis mizani: kvleva miznad isaxavs, ganxilul iqnas:
terorizmis, rogorc problemis arsi da gamomwvevi mizezebi;
terorizmis, rogorc kacobriobisaTvis safrTxis Semcveli movlenis
globaluri masStabebi;
kvlevis amocanebi: ganisazRvros terorizmis definicia, misi gamovlenis
formebi, terorizmis gamoZiebis taqtikis Taviseburebebi da meTodikis
aspeqtebi;
mecnieruli siaxleebi naSromSi:
1. axleburadaa ganmartebuli terorizmis definicia, romelic xSirad
azrTa sxvadasxvaobas iwvevs mecnierTa Soris;
2. wina planzea wamoweuli terorizmis, rogorc globaluri movlenis
gamomwvevi mizezebi;
3. terorizmis fsiqologiuri struqturis analizidan gamomdinare
gamokveTilia axali xedva aRniSnuli danaSaulis efeqturad
gamoZiebasTan dakavSirebiT;
4. ganviTarebulia idea eTno-kriminaluri Tanasazogadoebebis arsebobis
da maT mier gamowveuli daZabulobebis Sesaxeb saqarTvelos
administraciul sazRvrebTan;
-
4
5. farTodaa ganxiluli politikuri terorizmi da misi Tanmdevi mZime
Sedegebi;
6. pirveladaa gaSuqebuli terorizmis gamoZiebis aqtualuri sakiTxebi.
Aam mizniT Catarebulia kvlevebi usafrTxoebis sakiTxebSi;
7. ganxilulia axali midgomebi terorizmTan brZolisadmi
saerTaSoriso organizaciebis gamocdilebis mixedviT,
gaanalizebulia saqarTvelos TanamSromloba saerTaSoriso
organizaciebTan;
8. detaluradaa ganxiluli teroristuli aqtis dros SemTxvevis
adgilis daTvalierebasTan dakavSirebuli problemebi;
9. gaSuqebulia terorizmis prevenciasTan dakavSirebuli sakiTxebi;
10. gansazRvrulia terorizmis wonaaRmdeg brZolis konkretuli
meTodebi;
kvlevis meTodebi: kvlevisas gamoyenebulia praqtikaSi momxdari faqtebis
analizi da winamdebare Temaze momuSave mecnierebis Sexedulebebi,
agreTve fsiqologiuri aspeqtebi, romlebic gavlenas axdenen
konkretuli pirebis da sxvadasxva jgufis teroristebad Camoyalibebaze.
danaSaulis gamomwvevi mizezebis Seswavlis da gamoZiebis mizniT
gamoyenebulia kriminologiisa da kriminalistikis kvlevis meTodebi.
naSromSi warmoCenili mecnieruli xedva da analizi xels Seuwyobs
terorizmis, rogorc problemis ukeT gaanalizebas, misi ganmartebis
daxvewas, rac sabolood uzrunvelyofs danaSaulisTvis swori
kvalifikaciis miniWebas. praqtikaSi teroristuli aqtebis gamoZiebis
dros gamoyenebuli iqneba sagamoZiebo taqtikaSi ganxiluli meTodebi da
rekomendaciebi. teroristis fsiqologiis Taviseburebebis dadgena da
ganzogadeba xels Seuwyobs aRniSnuli danaSaulis prevencias, rac
aranakleb mniSvnelovania masTan brZolisaTvis.
-
5
Sesavali
saqarTvelos xelisufleba ganagrZobs saerTaSoriso da Sida
terorizmTan brZolas. igi sajarod gmobs teroristul aqtebs, magram
teroristebi garkveulwilad mainc axerxeben gamoiyenon saqarTvelo,
rogorc satranzito qveyana. Tumca, unda aRiniSnos, rom maTi
SesaZleblobebi am mxriv sagrZnoblad SeizRuda, gansakuTrebiT 2002
wlis bolos, pankisis xeobaSi Catarebuli samTavrobo ieriSis Sedegad.
2004 wlis seqtemberSi beslanSi momxdari teroristuli aqtis Semdeg,
qarTuli samarTaldamcavi organoebis mier pankisSi 2004 wlis bolos
Catarebulma gaZlierebulma antiteroristulma operaciebma mkveTrad
Seamcira transnacionalur teroristul jgufTa SesaZlebloba
satranzitod gamoeyenebinaT pankisis xeoba.
qarTuli samarTaldamcavi organoebis SesaZleblobebi SezRudulia,
Tumca Sida reformebis, aSS-is mTavrobisa da dasavluri donorebis
teqnikuri da finansuri daxmarebis wyalobiT mdgomareoba am mxriv
umjobesdeba. kerZod, amerikis SeerTebuli Statebi uzrunvelyofen Cveni
kadrebis kontrteroristul momzadebas saxelmwifo departamentis
antiteroristuli daxmarebis programis farglebSi. prokuraturaSi
moqmedebs eqvsi gamomZieblisa da prokurorisgan Semdgari specialuri
danayofi, romelic uSualod terorizmis dafinansebisa da fulis
gaTeTrebis saqmeebs iZiebs. Sinagan saqmeTa da saxelmwifo uSiSroebis
saministroebis reformirebisa da maTi kontrteroristuli potencialis
gaZlierebas xels uSlis saTanado resursebis, aRWurvilobisa da, rac
mTavaria, momzadebis nakleboba. reformatoruli Zalisxmeva kadrebis
denadobis maRal maCvenebelTan erTad gaurkvevlobis mizezi gaxda da
xeli SeuSala erTiani antiteroristuli politikis SemuSavebas.
`terorizmi~, `teroristebi~, `teroristuli saqmianoba~ es terminebi
praqtikulad yoveldRiurad Cndeba masobrivi informaciis saSualebebSi,
rac Cvens mosaxleobas gaurkvevlobasa da SiSs unergavs sakuTari
awmyosa da momavlis, aseve saqarTvelos 1995 wlis konstituciiT
garantirebuli uflebebisa da Tavisuflebebis SesaZlo xelyofis gamo.
-
6
dReisaTvis terorizmis winaaRmdeg brZolis problemis Seswavla ori
mimarTulebiT mimdinareobs.
pirveli mimarTuleba ukavSirdeba terorizmis, rogorc politikuri
xasiaTis mqone saerTaSorisosamarTleblivi kategoriis Seswavlas. am
kuTxiT metad mniSvnelovani kvlevebi gvxvdeba n.s. beglovas, i.p.
bliSenkos, v.i. bliSenkos, t.s. boiarsozonoviCis, l.n. galenskaias, n.v.
Jdanovis, i.p. karpecis, e.g. liaxovis, l.a. mojorianis, i.a. reSetovisa da
sxvaTa samecniero naSromebSi.
aRsaniSnavia bolo wlebSi gamoqveynebuli sxva mimarTulebis samecniero
naSromebi, romlebSic terorizmis problema sisxlissamarTlebrivi da
kriminologiuri poziciebidan aris ganxiluli. am mimarTulebiT
gansakuTrebiT safuZvliani naSromebi aqvT i.u. antonians, t.a.
bogoliubovas, s.s. bosxolovs, a.i. dolgovas, v.p. emelianovs, m.p. kireevs,
v.s. komisarovs, g.m. minkovskis, a.v. naumovs, g.v. ovCinikovs, v.e. petriSevs,
v.p revins, k.n. salimovs, o.f. SiSovs da mraval sxva mecniers.
terorizmis winaaRmdeg brZolis problema dResdReobiT kvlavac
aqtualuri rCeba. amas adasturebs 2001 wlis 11 seqtembers niu iorkSi,
vaSingtonsa da pensilvaniaSi, xolo 2002 wlis 23 - 26 oqtombers
moskovSi, `nord ostis~ miuziklze momxdari sayovelTaod cnobili
tragikuli movlenebi.
Tanamedrove teroristebs gaaCniaT mzardi teqnikuri aRWurviloba,
sakmaod didi finansuri saxsrebi da organizebis maRali done. mocemuli
danaSaulebrivi saqmianobis mTavari ganmasxvavebeli niSani Sida da
saerTaSoriso terorizms Soris zRvaris ararsebobaa. teroristul
organizaciaTa kavSirebi narkobiznesTan da iaraRiT ukanono
vaWrobasTan farTovdeba. fiqsirdeba teroristuli jgufebis zrdis
dinamika. [74-75]
Sidasaxelmwifoebrivi da saerTaSoriso terorizmis winaaRmdeg
efeqturad brZolis aucilebloba aqtualurs xdis mocemul
sakvalifikacio naSroms, vinaidan is terorizmis cnebisa da arsis,
saxeebisa da formebis, terorizmis gamo pasuxisgebisa da misi prevenciis
zomebis kvlevas eZRvneba.
-
7
Tavi I.
terorizmis cneba da ZiriTadi maCveneblebi
$ 1. 1. terorizmis konteqstualuri Sinaarsi (definiciebi)
terorizmis cnebis gansazRvra msoflio mecnierebisa da danaSaulTan
brZolis praqtikis erT-erT urTules problemas warmoadgens. amJamad
terorizmis daaxloebiT 200-mde gansazRvreba arsebobs da maTgan
arcerTia sayovelTaod miRebuli, rac ganpirobebulia, rogorc
terorizmis fenomenis sirTuliT, aseve Sidasaxelmwifoebriv da
saerTaSoriso doneze arsebuli subieqturi faqtorebiT.
terorizmis cneba. terorizmi umTavresad ganmartebulia, rogorc
daSineba, Zaladobrivi qmedeba, Zaladoba an Zaladobrivi qmedebiT muqara.
Tanamedrove iuridiul literaturaSi terorizmis (laTinuridan terori
SiSi, saSineleba) cneba gulisxmobs politikuri, ekonomikuri,
ideologiuri Tu teroristebisaTvis misaRebi sxva saxis sargeblis
mopovebis mizniT calkeuli piris, pirTa jgufis Tu sxva obieqtebis
winaaRmdeg Zaladobis gamoyenebas, an misi gamoyenebis muqaras
amasTan, ruseTis federaciis 25.07.1998 w. # 130- federaluri kanoni
terorizmTan brZolis Sesaxeb mocemuli movlenis Zalze rTul
ganmartebas iZleva. kerZod, kanonSi naTqvamia, rom terorizmi aris:
Zaladoba an misi gamoyenebis muqara, mimarTuli fizikuri an iuridiuli
pirebis winaaRmdeg, agreTve qonebisa da sxva materialuri obieqtis
ganadgureba (dazianeba) an maTi ganadgurebis (dazianebis) muqara,
romelic iwvevs adamianTa daRupvis, mniSvnelovani qonebrivi zaralis
miyenebis saSiSroebas an sxva sazogadoebrivad saxifaTo Sedegs;
xorcieldeba sazogadoebrivi usafrTxoebis xelyofis, mosaxleobis
daSinebis an teroristebis sasargeblod saxelisuflebo organoebis
gadawyvetilebaze gavlenis moxdenis mizniT, an sxva marTlsawinaaRmdego
interesebis dakmayofilebisTvis; saxelmwifo an sazogadoebrivi moRvawis
sicocxlis xelyofa misi saxelmwifo an sxva politikuri moRvaweobis
Sewyvetis, an aRniSnuli moRvaweobis gamo SurisZiebis mizniT; ucxo
qveynis warmomadgenelze an saerTaSoriso organizaciis TanamSromelze
-
8
Tavdasxma omis provocirebis an saerTaSoriso urTierTobebis
gamwvavebis mizniT.
amave dros, terorizmis ganmartebisadmi miZRvnili gansazRruli
naSromebis analizi cxadyofs, rom ganmartebis SemuSavebisas TiTqmis
yvela mkvlevars amoZravebs saerTo survili - ufro mkafiod
Camoayalibos `teroris~, `terorizmisa~ da `teroristuli aqtis~ cnebebi.
terorizmis sisxlissamarTlebriv gansazRvrebasTan dakavSirebiT
mecnierebSi azrTa sxvadasxvaobaa. zogi maTgani (s.a. efirovi, a.v. naumovi)
miiCnevs, rom gacilebiT nayofieria ara terorizmis universaluri
gansazRvrebis Zieba, aramed misi ramodenime niSniT Semofargvla. sxvebis
azriT (a.e. Jalinski), sasargeblo iqneboda terorizmis samuSao
ganmartebis monaxva samarTlebriv doneze. msgavs azrs zogierTi
ucxoeli mkvlevaric iziarebs (magaliTad, a.m. lizeni), sxvebi ki (mag. v.
malisoni, s. malisoni), piriqiT, terorsa da terorizms, maTi farTo
azrobrivi datvirTvis gamo, ar miiCneven iseT cnebebad, romelTa
identificireba mkafiod gansazRvruli faqtobrivi movlenebiTaa
SesaZlebeli.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 323-e muxlis mixedviT _
terorizmi aris, danaSauli, romelic xelyofs saxelmwifo
xelisuflebis interesebs (strategiuls, politikursa da ekonomikurs),
aseve sazogadoebriv usafrTxoebas (vinaidan mosaxleobaSi teroristTa
winaSe umweobis, daucvelobis gancdas da SiSs badebs), adamianTa
janmrTelobas, sicocxles da qonebas.
Cveni azriT, terorizmSi unda vigulisxmoT danaSaulebrivi qmedeba,
romelic gamoixateba ZaladobaSi an misi gamoyenebis muqaraSi calkeul
pirTa an pirTa jgufis winaaRmdeg; romelsac Tan erTvis mosaxleobis
daSineba, adamianebSi depresiis, daZabulobisa da SiSis danergva
teroristebisTvis sasurveli gadawyvetilebis miRebaze gavlenis
moxdenis mizniT; igi gamoirCeva gazrdili sazogadoebrivi saSiSroebiT
da teroristuli aqtis Cadenis sajaroobiT. amasTan, teroristTa miznebi
SeiZleba sxvadasxva iyos: religiuri, politikuri, ekonomikuri da a.S.
-
9
terorizmis arsi. terorizmis arsis gansazRvris mniSvnelobas
ganapirobebs terorizmis, rogorc damoukidebeli cnebis ganmartebis
aucilebloba. mkvlevarebi didi xania cdiloben, zustad ganmarton
aRniSnuli arsi, Tumca, kvlevis sirTulisa da sxva damatebiTi
dabrkolebebis warmoqmnis gamo, sayovelTaod arcerTi ganmarteba iqna
miRebuli. damabrkoleblad iqca is garemoebac, rom terorizmi, rogorc
movlena sxvadasxva aspeqtSi (filosofiuri, politikuri, fsiqologiuri,
samarTlebrivi da a.S.) Seiswavleboda. TiToeuli mkvlevari mocemul
movlenas misTvis saintereso kuTxiT ganixilavda da `terorizmis
ganmartebas sakuTar interpretacias aniWebda. [ 92_23,24,33]
Cveni azriT, terorizmis arsSi unda vigulisxmoT mocemuli
movlenisaTvis damaxasiaTebeli Tvisebebis, originaluri niSnebisa da
misi ganmasxvavebeli Taviseburebebis erToblioba, rac terorizmisTvis,
rogorc socialur-politikuri da samarTlebrivi kategoriisTvis aris
niSandoblivi. Tanamedrove iuridiul literaturaSi terorizmis,
rogorc danaSaulebrivi qmedebis Semdeg ganmasxvavebel niSnebs
gamoyofen:
I. terorizmi qmnis did sazogadoebriv safrTxes, romelic sayovelTaod
saxifaTo qmedebis an am qmedebis Cadenis muqaris Sedegad warmoiSveba.
II. teroristis ganzraxvaa mZevlad ayvanil pirTa an afeTqebis adgilis
maxloblad myof adamianTa sicocxlis mospoba.
III. teroristuli aqti sajarod sruldeba. sxva danaSaulebrivi qmedeba
gamoricxavs sajaroobas. is xorcieldeba mxolod im pirTa
informirebiT, romelTa qmedebaSic Tavad damnaSavea dainteresebuli.
terorizmi ki, sayovelTao gaxmaurebis, pirobebis Riad wayenebis gareSe
ar arsebobs.
IV. terorizmisTvis damaxasiaTebelia SiSis, depresiisa da daZabulobis
ganzrax danergva. amasTan, msgavsi garemo iqmneba ara individualur an
viwrojgufur, aramed socialur doneze da warmoadgens obieqturad
aRmocenebul socialur-fsiqologiur faqtors, romelic gavlenas
axdens sxva pirebze da ubiZgebs maT teroristTa interesebis
sasargeblod garkveuli qmedebis Cadenis an maTi pirobebis miRebisken.
-
10
aRniSnuli garemoebis ignorireba iwvevs imas, rom xSir SemTxvevaSi
terorizmad socialur garemoSi SiSisa da daZabulobis gamomwvev
nebismier qmedebas Seracxaven. Tumca, terorizmi swored imiT
gansxvavdeba aRniSnuli qmedebebisgan, rom safrTxisSemcveli garemo
iqmneba ara uSualod daSinebis, aramed sxva miznebis miRwevisTvis. SiSi
am SemTxvevaSi aris mizanmimarTuli zegavlenis erTgvari obieqturi
berketi, romlis drosac misi danergva ara TviTmizani, aramed garkveuli
miznis miRwevis saSualebaa. amgvarad, safrTxisSemcveli garemos Seqmna
aris terorizmis gamoxatuleba, misi arsis gamomJRavneba da ara
saboloo mizani.
V. terorizmisTvis damaxasiaTebelia isic, rom Zaladoba mimarTulia
erT obieqtze (adamianze, adamianTa jgufze, qonebaze), xolo garkveuli
qmedebis ganxorcielebaze dayoliebis mizniT fsiqologiuri zemoqmedeba
xorcieldeba sxva pirze. anu konkretuli piris gadawyvetilebaze
gavlena miiRweva ara uSualod mis winaaRmdeg ganxorcielebuli
Zaladobrivi qmedebiT, aramed gareSe damaSinebeli faqtorebis
gamoyenebiT, rodesac es piri Tavad (Tumca iZulebiT) iRebs
gadawyvetilebas, daakmayofilos teroristebis moTxovnebi.
amasTan, zegavlena im adamianebze, visganac teroristebi garkveul Sedegs
moelian, SeiZleba iyos rogorc pirdapiri, ise arapirdapiri. magaliTad,
mTavrobisagan garkveuli moTxovnebis dakmayofilebis mizniT, nacional-
separatistebis mier sazogadobis TavSeyris adgilebSi mowyobili
afeTqebebi sociumze pirdapiri zegavlenis moxdenis klasikuri nimuSia.
igive qmedeba, Cadenili romelime piris mier sazogadoebaSi
saxelisuflebo partiis, rogorc wesrigis damyarebis `uunaro~ Zalis
mimarT undoblobis daTesvis mizniT, raTa am fonze daiwyos
mosaxleobisTvis regionSi an qveyanaSi viTarebis gaumjobesebis
dapirebis micema garkveuli kandidatisTvis arCevnebze upiratesobis
miniWebis sanacvlod, aris arapirdapiri zegavlenis magaliTi. [ 82_34,38]
terorizmis arsis Seswavlisas Tavs iCens garkveuli sirTuleebi. ase
magaliTad, g.v.ovCinikova aRniSnavs, rom terorizmis gansazRvrisa da
misi iuridiuli gaformebisadmi erTiani midgomis mTavari
-
11
damabrkolebeli faqtori ukiduresad politizirebuli Sefasebebia.[104
_7]
terorizmis arsisa da cnebis gansazRvris kidev erT damabrkolebel
faqtors terorizmisa da teroris cnebebis gaigivebis problema
warmoadgens. xSirad es cnebebi sinonimebad ixmareba. [118 -289]
migvaCnia, rom ufro marTebulia im avtorTa Sexeduleba, romlis
mixedviTac terorizmi danaSaulebrivi qmedebaa, xolo terori
nebismieri subieqtis (saxelmwifos, organizaciis Tu fizikuri piris)
qcevis xerxi Zalis gamoyenebiTa da muqariT SiSi danergos. v.p.
emelianovi `terors~ adarebs iseT cnebebs, rogoricaa `agresia~,
`genocidi~, `omi~; miiCnevs rom terori saxelisuflebo subieqtis mier
gamoyenebuli masobrivi Zaladobaa. amasTan dakavSirebiT avtori
ganixilavs iseT cnebebs, rogoricaa `ideologiuri terori~,
`saxelmwifo terori~, `administraciuli terori~ [80_15,16,18,41]
aucilebelia gaviTvaliswinoT agreTve, rom axlos dgas, magram ara
terorizmis identuria teroristuli aqtis cneba. rogorc v.p. emelianovi
aRniSnavs, isini xSirad igive TanafardobaSi imyofebian erTmaneTTan,
rogorSic mTeli da nawili, gansakuTrebiT, Tu saqme realurad Cadenil
Zaladobriv aqts Seexeba. qmedebis teroristul aqtad aRiarebisTvis ar
aris aucilebeli, is Cadenili iyos sayovelTaod saSiSi meTodiT,
romelic zians miayenebs da ama Tu im saxis mZime Sedegis dadgomis
safrTxes Seuqmnis pirTa ganusazRvrel raodenobas. ase rom,
teroristuli aqtisTvis savaldebuloa terorizmis yvela niSani, garda
pirvelisa (sazogadoebrivi safrTxis Seqmna), Tumca, arc misi Tanaobaa
gamoricxuli.
gansaxilveli movlenebis safuZvels warmoadgens dateroreba (fr.
teroriser), romelic gulisxmobs devnas, daSinebas angariSsworebisa da
Zaladobis muqariT.
daterorebas, rogorc danaSaulebrivi qmedebis damoukidebel Tvisebas,
Semdegi ganmasxvavebeli niSnebi axasiaTebs:
-
12
1. damnaSavis Zaladobrivi da sxva qmedebani warmoadgens ara
TviTmizans, aramed sxva miznis miRwevis saSualebas.
2. SiSs damnaSave mizanmimarTulad nergavs, rac exmareba mas
danaSaulebrivi miznis miRwevaSi da aiZulebs sxva pirs/pirebs
Caidinon teroristTa interesebis sasargeblo qmedeba.
3. saboloo Sedegi miiRweva ara Tavad damnaSavis (teroristis), aramed
im pirTa qmedebebis xarjze, romlebzedac xorcieldeba zewola.
4. Zaladobrivi da danaSaulebrivi qmedebebi SeiZleba iyos mimarTuli
erTi piris winaaRmdeg, xolo saboloo danaSaulebrivi Sedegi
miRweul iqnas mesame pirTa moqmedebis Sedegad. amasTan,
SesaZlebelia, rom damnaSavem qmedebis mimarTuleba da saboloo
danaSaulebrivi Sedegis miRweva erTsa da imave pirs daukavSiros. [82_
34,38]
aRsaniSnavia, rom rusul iuridiul literaturaSi terorizmi ganixileba
rogorc eqstremizmis gamovlinebis ukiduresi forma.
rusuli samarTlebrivi doqtrinis mixedviT, eqstremizmSi (eqstremistul
saqmianobaSi) igulisxmeba:
1. fizikur pirTa da garkveul organizaciaTa (religiuri,
sazogadoebrivi, politikuri da sxv.) saqmianoba, romelic miznad
isaxavs konstituciuri wyobis safuZvlebis Zaladobrivi gziT
Secvlas, ruseTis saxelmwifoebrivi mTlianobis xelyofas, ruseTis
federaciis usafrTxoebis Seryevas, saxelisuflebo Zalauflebis
miTvisebas an xelSi Cagdebas, ukanono SeiaraRebuli formirebebis
Seqmnas, teroristuli saqmianobis organizebasa da ganxorcielebas;
2. nacisturi an msgavsi atributikisa da simbolikis propagandasa da
sajaro demonstrirebas;
3. msgavsi saqmianobisken sajaro mowodebas
4. aRniSnuli saqmianobis dafinansebas.
terminma terorizmi cxare debatebi gamoiwvia. nacvlad imisa, rom
SeTanxmdnen terorizmis definicaze, socialuri mecnierebebis
warmomadgenlebi, politikosebi, iuristebi da usafrTxoebis sakiTxebze
momuSave specialistebi ubralod kamaToben terminis mniSvnelobaze.
dalasSi texasis universitetis cnobilma eqspertma terorizmis
-
13
sakiTxebSi h. kuperma [58_233] scada problemis Sejameba da daskvnis
gamotana. misi sityvebiT, `problema problemis definiciaSia.~ Cven
SegviZlia SevTanxmdeT, rom terorizmi problemaa, magram ver
SevTanxmdiT imaze, Tu ra aris terorizmi.
terorizmis gansazRvra rTulia, igi xSirad garkveul dabneulobas
iwvevs. dabneulobas aZlierebs is faqti, rom adamianebi erTmaneTs
ukavSireben sityvebs SiSi (ing. teror) da terorizmi. samxedro Zalebis
mizani, magaliTad, mtris gulSi SiSis Canergvaa, xolo sistematuri
terori ZiriTad iaraRs warmoadgenda sxvadasxva konfliqtSi istoriis
manZilze. zogierTi mkvlevari fiqrobs, rom samxedro Zalmomreobasa da
terorizms Soris gansxvaveba ar arsebobs. antibirTvuli moZraobis bevri
wevri am mosazrebas imiT xsnis, rom gamosayeneblad mza birTvuli
iaraRi terorizmis gagrZelebas warmoadgens. bevri amave logikas
emxroba da acxadebs, rom quCis bandebi da kriminalebi terorSi
amyofeben sazogadoebas. Tu aRniSnuli logikiT vimsjeleT da miviCnieT,
rom yvela qmedeba, romelic SiSs iwvevs terorizms ganekuTvneba,
potenciuri definiciebis raodenoba SeiZleba usasrulod gaizardos.
erT-erTi upirvelesi mizezi, romelic arTulebs terorizmis definiciis
Camoyalibebas, aris is, rom misi mniSvneloba icvleba socialur da
istoriul konteqstSi. es ar niSnavs, rom `adamiani, romelic erTisTvis
teroristia, meoresTvis SeiZleba mSvidobisaTvis mebrZols
warmoadgendes,~ magram is, rom misi mniSvneloba cvalebadia, faqtia.
aseTi cvalebadoba gamowveulia imiT, rom terorizmi ar aris myari
movlena. danaSaulis msgavsad, isic socialuri faqtorebiT
ganisazRvreba da sociumis cvalebadobis paralelurad mniSvnelobas
icvlis.
winamdebare TavSi ganxilulia terorizmis ramdenime gavrcelebuli
definicia. es definiciebi sayuradReboa, Tumca mniSvnelovania gvesmodes,
rom arc Tu ise gamosadegi. aucilebelia, rom gaazrebuli gvqondes
definiciis konteqsti, vidre termins gamoviyenebdeT. terorizmis
gansazRvreba icvleba socialuri da istoriuli movlenebis fonze.
Sedegad, terorizmi problemas warmoadgens. [ 54_33]
-
14
terorizmis ramdenime gavrcelebuli konteqstualuri mniSvneloba.
terorizmis definiciebis gacnobamde, albaT, sasurvelia misi
mniSvneloba specifikur CarCoSi ganvixiloT. bevrad ufro gamosadegia
terorizmis konteqstualuri mniSvnelobebis Camowera, vidre sxvadasxva
definiciis damaxsovreba. qvemoT ganxilulia ramdenime konteqstualuri
sakiTxi.
istoria. terorizmis mniSvneloba droTa ganmavlobaSi Seicvala.
SeuZlebelia terorizmze saubari wina istoriuli konteqstis
gaTvaliswinebis gareSe. teqstis Semdegi nawili swored terorizmis
ganviTarebas asaxavs msoflio istoriaSi.
Tanamedrove terorizmi warmoiSva safrangeTis revoluciis dros (1789-
1795). es termini gamoiyeneboda safrangeTis mTavrobis mier
ganxorcielebuli qmedebebis aRwerisTvis. 1848 wlisTvis terminis
mniSvneloba Seicvala. mas iyenebdnen mTavrobis winaaRmdeg mebrZoli
agresiuli revolucionerebis qmedebebis aRsaniSnavad. 1800-iani wlebis
bolos da 1900-ianebis dasawyisSi terorizmi im Zaladobriv qmedebebs
gulisxmobda, romlebsac axorcielebda sxvadasxva dajgufeba (muSaTa
organizaciebi, anarqistebi, erovnuli dajgufebebi, romlebic ucxo
Zalebis winaaRmdeg ibrZodnen, ultranacionalisturi politikuri
organizaciebi da sxva).
II msoflio omis (1939-1945) Semdeg terorizmis mniSvneloba kvlav
Seicvala. rodesac xalxi win aRudga msoflioSi evropis dominantobas,
nacionalistur jgufebs teroristuli dajgufebebi ewodaT. 1964 wlidan
adreul 1980-ian wlebamde termini terorizmi gamoiyeneboda agresori
memarcxene dajgufebebisa da nacionalistebis aRsaniSnavad. 1980-iani
wlebis Sua xanebSi SeerTebul StatebSi terorizmad e.w. siZulvilis
jgufTa moZraobis Zaladobrivi qmedebebi moinaTla. saerTaSoriso
doneze ki terorizmi moiazreboda, rogorc subnacionaluri
(subnational) brZola. [51- 15-18]
meore aTaswleulis SecvlasTan erTad Seicvala terorizmis
definiciebic. dRes terorizmiT dakavebuli arian didi dajgufebebi,
romlebic saxelmwifosgan damoukideblad arseboben da misi wevrebi
-
15
ZiriTadad religiuri fanatikosebi arian. teroristul danaSauls
sCadian agreTve sxva Zaladobrivi dajgufebebi, romlebic ukmayofiloni
arian arsebuli socialuri garemoTi. ase rom, terorizmis definiciis
Camoyalibebisas istoriuli konteqstis gavlena mocemul negatiur
movlenaze aucileblad gasaTvaliswinebelia.
konfliqti. terorizmis mniSvneloba icvleba sxvadasxva tipis omebis
zegavleniTac. Cveulebrivi omis pirobebSi armiebi iyeneben komandos
taqtikas, rac Zalian hgavs terorizms. amerikis samoqalaqo omis dros
federalurma armiam maior jon andersons konfederatebs sarkinigzo
gzis darbevis ufleba misca. konfederatebma andersoni Seipyres da
jaSuSobaSi daadanaSaules. amis miuxedavad, andersons CrdiloeTSi
gmirad miiCnevdnen. igi ar atarebda uniformas da arc miRebuli normebis
Sesabamisad ibrZoda, magram armiebi, rogorc wesi, aqtiurad iyenebdnen
zemoT aRweril taqtikas omis periodSi da msgavs qmedebebs terorizmis
kvalifikacia arasodes eZleoda.
partizanul omebSi partizanebi teroristul taqtikas iyeneben xolme
mtris winaaRmdeg sabrZolvelad. aseT dros maT SeiZleba sakuTari
mxardamWerebic iyolion teroris qveS damorCilebis mizniT. totalur
omSi sahaero Zalebi mTel qalaqebs anadgureben xolme cecxliT. swored
ase moiqca germaniis sahaero Zalebi (luftwaffe) stalingradSi 1942
wels, xolo britaneTisa da amerikis sahaero Zalebi drezdenSi 1945
wels. arc erT mxares miuCnevia, rom msgavsi qmedebebi terorizmTan iyo
asocirebuli. SeiZleba kidev mTeli rigi winaaRmdegobrivi magaliTebis
moyvana, rac naTlad dagvanaxebs, Tu rogor icvleba terorizmis
Sinaarsi konfliqtis tipis mixedviT. Tumca, termini terorizmi ufro
iseT Zaladobriv qmedebas aRniSnavs, romelic mSvidobian periodSi iCens
Tavs. [5820-22]
politikuri Zala. terorizmis gansazRvreba politikur Zalazea
damokidebuli. mTavrobebs SeuZliaT gazardon sakuTari Zala, Tu
oponentebs teroristebad moixsenieben. moqalaqeebi samTavrobo Zalebis
mxridan wamosul Seuracxyofas ufro iolad eguebian, rodesac
kontrteroristuli kampania warmoebs. `teroristebi~ ar sargebloben
imave humanuri privilegiebiT, rogoriTac `adamianebi.~ sazogadoebis
-
16
azriT, aralegaluri dakaveba da zogjer wamebac ki misaRebi meTodebia
teroristebis dasasjelad. teroristis damRam SesaZloa fataluri
Sedegebi gamoiRos.
represia. represiis cneba Tavisi SinaarsiT Zalian uaxlovdeba
Zaladobisas. zogierTi qveynis mTavroba sistematurad iyenebs
terorizms, raTa Tavisi moqalaqeebi mudmivi SiSis mdgomareobaSi
hyavdes. msgavsi saxis represiebi tardeba qveynis politikur
struqturebSi, rodesac liderebi saidumlo policiur Zalebs iyeneben
Zalauflebis SesanarCuneblad. ioseb stalini (1879 - 1953) sabWoTa
kavSirs 1924 wlidan 1953 wlamde teroris meSveobiT marTavda. igive
meTodebs iyenebda sadam huseinic erayis marTvisas. laTinuri amerika
ramdenjerme moeqca represori liderebis mmarTvelobis qveS (xSirad
SeerTebuli Statebis xelSewyobiT).
represia SeiZleba oficialuri politikuri struqturebis gareTac
warmoebdes. es e.w. kanongareSe (extrajuridical) represiaa da mas
axorcieleben represiuli dajgufebebi, romlebic cdiloben sxvebis
daSinebas garkveuli qmedebebiT. politikuri represia terorizmis erT-
erTi formaa, magram adamianebi iSviaTad ukavSireben aseTi tipis
Zaladobas terorizms.[59- 11-13]
media. Jurnalistebi da telereportiorebi xSirad termins terorizmi
politikuri Zaladobis aRsaniSnavad gamoiyeneben. miuxedavad amisa, ar
arsebobs garkveuli standarti, romelic maT daexmareba definiciis
sworad gagebaSi. xSirad isini aRniSnul termins mxolod imitom
iyeneben, rom meti yuradReba miipyron. ase rom, terorizmis arsis
gansazRvraSi mediis roli SedarebiT umniSvneloa.
danaSauli. SeiZleba vifiqroT, rom damnaSaveebi da teroristebi ori
sxvadasxva tipis Zaladobriv qmedebebs sCadian. zogierTi analitikosi
amaze Tanxmdeba, magram garkveuli kiTxvis niSnebi mainc rCeba. ramdenime
wlis win sisxlis samarTlis sakiTxebSi saprezidento komisiam
ganacxada, rom aucilebeli iyo sisxlissamarTlebrivi aqtis motivaciis
gadaxedva, raTa ganesazRvraT, iyo Tu ara konkretuli qmedeba
teroristiuli aqti (saxelmwifo mrCevelTa komiteti sisxlis samarTlis
-
17
saqmeTa warmoebis standartebisa da miznebis sakiTxebSi, 1976). komisiis
angariSis Tanaxmad, rodesac danaSauli politikurad motivirebulia, mas
terorizmis kvalifikacia eZleva. am midgomis problema isaa, rom
danaSauli danaSaulad rCeba imis miuxedavad, Tu ra motivacia imaleba
mocemuli qmedebis ukan. konfliqtisa da samTavrobo represiebis garda,
terorizmis yvela forma sisxlis samarTlis danaSauls ukavSirdeba.
SeerTebul StatebSic ki gamoZiebis federaluri biuro Tavis oqmebSi
politikur danaSauls ar miawers terorizms.[9- 40-45]
religia. ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi religiurma dajgufebebma (an
konkretulad romelime religiam) didi roli iTamaSa terorizmis
ganviTarebaSi. eqstremaluri religiuri rwmena noyier niadags qmnis
terorizmis gasavrceleblad. religiuri Zaladobas safuZvlad sami
ZiriTadi motivi edeba [ 54_152] (1) garkveuli religiuri dajgufebebi
miiCneven, rom maT unda gawmindon samyaro axali epoqis Sesaqmnelad.
amas Zaladobrivi esqatologia ewodeba; (2) zogierTi sxva dajgufeba
miiCnevs, rom isini rCeulebi arian da samarTlianobis aRdgenisTvis
SeuZliaT xeli aRmarTon sxva adamianebze. aseTi midgoma friad
saxifaToa da mas Zaladobriv Seuwynareblobasa da religiur omebamde
mivyavarT. da bolos, (3) zogierTi adamiani, romelzec esa Tu is movlena
did STabeWdilebas axdens, Tavad igonebs surogatul religias da
sakuTari rwmenis gasavrceleblad Zaladobriv qmedebebs mimarTavs.
ekologiuri teroristebis saqmianoba am tipis fsevdoreligiuri
terorizmis SesaniSnavi magaliTia.
gansakuTrebuli formebi. zogjer terorizms gansakuTrebul konteqstSi
moixsenieben. aseTia magaliTad, teqnologiuri terorizmi, romelzec
qvemoT dawvrilebiT gveqneba saubari. terorizmis kidev erTi
specifikuri forma Seexeba kompiuterul Tavdasxmebs, virusebs da
informaciuli infrastruqturis darRvevas. amas kiberterorizmi ewodeba.
da bolos, narkotikuli danaSaulebrivi organizaciebi xSirad iyeneben
teroristul taqtikas, zogierTi teroristuli organizacia ki
narkotikebiTac vaWrobs, raTa politikuri miznebiT nakarnaxevi qmedebebi
daafinansos. analitikosebis nawili aRniSnuli tipis Zaladobas
narkoterorizms uwodebs. gamoZiebis federaluri biuros yofili
-
18
TanamSromeli uiliam daisoni amtkicebs, rom yovelive zemoT
CamoTvlili ar warmoadgens terorizmis calkeul formas da isini unda
ganvixiloT, rogorc garkveuli Tavdasxmebi politikuri teroristebis
mxridan.
cvalebadi konteqsti. sia konteqstualuri faqtorebisa, romlebic
zegavlenas axdenen terorizmis definiciaze, SeiZleba usasrulod
gagrZeldes. sakmarisia imis Tqmac, rom terorizmi politikuri Tu
socialuri konteqstis Secvlis paralelurad icvleba. terorizmis
sakiTxebze momuSave analitikosi aleqs Smidi (1983) ambobs, rom
mniSvneloba ar aqvs, rogor ganvsazRvravT terorizms. definicia
yovelTvis Seicvleba, radgan icvleba Zaladobrivi qmedebis
mniSvnelobac. Cven ar SegviZlia terorizmis gansazRvra. [47-256-266]
amgvari daskvnis fonze ganvixiloT Sesaswavli movlenis SedarebiT
cnobili definiciebi.
ramdenime cnobili definicia. yvelaze farTod gavrcelebuli da
gamoyenebadi definicia, romliTac sargebloben sisxlis samarTlis
saqmeTwarmoebaSi da aseve samxedro da usafrTxoebis sferoebSi,
SemogvTavazes cnobilma specialistma kontrteroristul sakiTxebSi
braian jenkinsma [57_8,9] da jorjtaunis universitetis TanamSromelma
uolter leqverma. [57_72] maT terorizmis cneba erTmaneTisgan
damoukideblad gansazRvres, magram msgavs daskvnamde mividnen.
jenkinsma mogvawoda definicia, romelsac Tavad xSirad iyenebda
uSiSroebis ZalebTan konsultaciebis warmoebisas. jenkinsi (1984)
terorizms uwodebs politikuri cvlilebis gamowvevis mizniT
daSinebisTvis Zalis gamoyenebas. leqveri Tavis ganmartebaSi uaxlovdeba
jenkinss da aRniSnavs, rom terorizmi warmoadgens Zalis aralegitimur
gamoyenebas garkveuli politikuri miznis miRwevisTvis udanaSaulo
xalxis mizanSi amoRebiT. igi dasZens, rom martivi definiciis siRrmeebSi
qeqva da damatebiTi informaciis amoRebis mcdeloba usargebloa, radgan
termini Zalze winaaRmdegobrivia. leqveri sqolioSi aRniSnavs, rom
terorizmis definiciaze mTeli tomebi SeiZleba daiweros, magram es
tomebi iotisodenadac ver gazrdis Cvens gagebas terorizmis arsze.
-
19
Tavis gviandel namuSevrebSi leqveri ganavrcobs martiv definicias
mxolod imitom, rom is icvleba istoriis msvlelobis paralelurad.
jenkinsi da leqveri martivi midgomiT Tavisuflad ganixilaven
problemebs, Tumca, ar arsebobs gaazrebuli meTodi garkveuli
teroristuli aqtebisTvis martivi definiciebis SesamuSaveblad. martivi
definiciebi socialuri mecnierebebis muSakebsa da politikosebs
ukmarisobis grZnobas utovebs da simartive problemas ver gadawyvets.[57-
33-35]
miuxedavad amisa, leqveri miiCnevs, rom aucilebelia martivi definiciebi
SevinarCunoT, Tundac maTi susti mxareebiT, radgan sxvadasxva
adamianisTvis terorizmis mniSvneloba yovelTvis gansxvavebuli iqneba.
uSiSroebis TvalsazrisiT leqveris daskvnas aqvs garkveuli azrobrivi
datvirTva: terorizmi aris politikuri an kriminaluri (sisxlis
samarTlis) Zaladobrivi qmedebis erT-erTi forma samxedro taqtikis
gamoyenebiT, raTa daSinebis gziT moxdes garkveuli sistemis Secvla.
magram aRniSnuli definicia ver Wris problemis politikur aspeqtebs,
Tumca, gauTavebeli debatebis safuZvels aZlevs usafrTxoebis
uzrunvelmyofel struqturebs.
definiciebis nakli mxolod pragmatul simartiveSi ar mdgomareobs.
germaniam, gaerTianebulma samefom da espaneTma terorizmi 10 weliwadze
metia kanongareSed gamoacxades, amerika ki cdilobs am movlenas
samarTlebrivi definicia mouZebnos (mulendori da uaiTi, [59_409].
samarTlebrivi definiciebis momxiblavi mxare isaa, rom is mTavrobas
erTgvar uflebas aZlevs, Caidinos garkveuli danaSaulebi, romlebic
teroristuli aqtebis winaaRmdeg SeiZleba gamoiyenon. Tumca,
samarTlebrivi definiciebi sakmaod usargebloa, radgan terorizmis arc
socialur da arc politikur xasiaTs ar asaxavs da maTi arasworad
gamoyenebis SesaZleblobas iZleva.
samarTlebriv definiciebSi Sida winaaRmdegobebic iCens Tavs. magaliTad,
SeerTebuli Statebis samarTlebriv debulebebSi weria: `zogierT
dajgufebas SeiZleba teroristuli vuwodoT, maSin rodesac, sxva
dajgufeba, romelic analogiur qmedebas sCadis, legitimuri
-
20
revolucionerebis jgufad miiCneva.~ SeerTebuli Statebisadmi
megobrulad ganwyobilma mTavrobebma laTinur amerikaSi ramdenime
istoriulad usastikesi qmedeba Caidines kontrterorizmis saxeliT,
zogierTi laTino-amerikeli revolucioneri ki Tavis sasargeblod
iyenebs aSS-is damoukideblobis deklaraciasa da konstituciaSi
Camoyalibebul uflebebs, Tumca, maT mainc teroristebad movixseniebT.
ase rom, samarTlebrivi definiciebi xSirad araSorsmWvreteluria.[42- 20-
25]
marta qrenSou [47_1-10] miiCnevs, rom terorizmis gansazRvra
SeuZlebelia, Tu Tavad qmedeba, mizani da warmatebis SesaZlebloba ar
iqna gaanalizebuli. am midgomiT TavisuflebisTvis mebrZolebi iyeneben
legitimur samxedro meTodebs legitimur politikur samizneebze
TavdasxmisaTvis. maTi qmedebebi legitimurobis CarCoSi ufro maSin
jdeba, rodesac aris konfliqtSi gamarjvebis SesaZlebloba (Sansi).
teroristebi legitimurobis sami kriteriumidan (samxedro meTodebi,
samxedro samizneebi da gamarjvebis garkveuli Sansi), rogorc wesi, erT-
erTs ver akmayofileben.
qrenSou aseve acxadebs, rom revoluciuri xasiaTis Zaladobrivi qmedeba
ar unda agverios terorizmSi. qrenSousTvis terorizmi socialurad da
politikurad miuRebel Zaladobas niSnavs, romelsac udanaSaulo
samizne hyavs amoRebuli fsiqologiuri efeqtis misaRwevad. msgavsi
analitikuri gamijvna daexmara qrenSous, rom gamxdariyo erT-erTi
mniSvnelovani eqsperti terorizmis sakiTxebSi, magram ori sakiTxi mainc
problemad rCeba. nebismier pirs, romelsac aqvs politikuri
uflebamosileba terorizmis `legitimurobis~ gansasazRvravad, aqvs
teroristuli aqtebis ganxorcielebis Zalauflebac. garda amisa,
analitikuri definicia didad ar gansxvavdeba martivi definiciisgan.
reiganis prezidentobis periodSi (1981-1989) Zalze popularuli gaxda
terorizmis gansazRvra saxelmwifo politikuri terminebis gamoyenebiT.
analitikosebi asaxelebdnen teroristul saxelmwifoebs, romlebic
terorizms iyenebdnen amerikis interesebis winaaRmdeg. nil livingstoni
livingstoni [47_176] da arnoldi [43_5,15] gamoyofda xuT teroristul
Zalas, romlebic yofil sabWoTa kavSirs daqvemdebarebul
-
21
saxelmwifoebs emsaxurebodnen. israelis yofili premier-ministri
benjamin netaniahu (Benjamim Netaniahu) dasavleTs teroristuli
saxelmwifoebis winaaRmdeg mouwodebda. am logikiT definiciis dilemis
gadaWrac SesaZlebeli xdeboda teroristebi iyvnen yofili sabWoTa
kavSiris saxelmwifo uSiSroebis biuros (kgb) daqvemdebarebaSi myofi
`aCrdili meomrebi~ (Shadow Warriors) libiidan, siriidan,
bulgareTidan, aRm. germaniidan da samxreT koreidan.
Tumca, saxelmwifo politikuri terminebiT gajerebulma definiciebma
komunisturi imperiis dangrevamde rTuli periodi gamoiares. jeims
adamsma [45 _32,33] gviCvena, rom teroristebi ar kontroldebian da arc
arasodes kontroldebodnen mxardamWeri (damfinansebeli) saxelwifoebis
mier. zogierTi terorizmis momxre saxelmwifo marTlac umagrebda
zurgs garkveul teroristul dajgufebebs logistikuri da moraluri
mxardaWeriT, magram maTi gavlena mTlianobaSi Zalze umniSvnelo iyo.
terorizmi Zalze kompleqsuri da mniSvnelovani movlenaa imisTvis, rom
saxelmwifoebma akontrolon. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg
argumentebi saxelmwifo dafinansebis Sesaxeb Sesustda miuxedavad imisa,
rom ramdenime teroristi, romlebic aRmosavleT evropaSi imalebodnen,
daapatimres.
gansxvavebul definicias gvTavazobs edvard hermani, romelic ambobs,
rom terorizmi saxelmwifo represiebis konteqstSi unda ganisazRvros.
hermans mohyavs laTinoamerikuli mTavrobebis magaliTi da ambobs, rom
represiulma politikam ufro meti ubedureba moutana xalxs, vidre
saxelmwifos mier dafinansebulma teroristurma formirerebma moutanes.
maikl stoli [51_20-28] calke gamocemaSi aRniSnavs, rom terorizmi
yvelaze xSirad gamoiyeneba mTavrobebis mier Zalauflebis SenarCunebis
mizniT. uolter leqveris [ 57_6] azriT, ugunureba iqneba imis uaryofa,
rom saxelmwifo represiebma ufro naklebi ziani miayena xalxs, vidre
Tanamedrove terorizmma. Tumca, leqveri imasac aRniSnavs, rom
samTavrobo represiebi grZelvadiani politikuri problemaa da
gansxvavdeba Tanamedrove terorizmisgan. Tumca, sakiTxis CarTva
diskusiaSi met gaugebrobas gamoiwvevs da didad verc terorizmis arsis
gagebaSi dagvexmareba.
-
22
definiciis dilemis gadaWris mizniT, aleqs Smidi [57_70-111] Seecada
sxvadasxva poziciis Sejerebas. man daaskvna, rom ar arsebobs WeSmariti
da swori definicia, radgan terorizmi abstraqtuli cnebaa da
fizikurad ar arsebobs. martivi definicia ver gaswvdeba terminis yvela
potenciur mniSvnelobas. miuxedavad amisa, Smidi acxadebs, rom rigi
elementisa saerToa cnobil definiciebSi da maT umravlesobas ori
amgvari elementi aerTianebs, kerZod: 1. is pirebi, romlebic teroris
(SiSis) qveS imyofebian da 2. teroristebis samizneebi da msxverpli.
Smidma aseve SemogvTavaza terorizmis konglomeratuli definicia. mis
mier Catarebuli empiriuli analizis Sedegad ukve arsebul
gansazRvrebebSi 22 saerTo elementi gamoikveTa. Smidma Camoayaliba
definicia, romelSic 13 aseTi elementi gaaerTiana. mecnieri terorizms
ganixilavs, rogorc brZolis meTods, romelSic msxverpli simbolur
samiznes warmoadgens. agresiul Semsruleblebs SeuZliaT SiSis
qronikuli garemo Seqmnan zRvargadasuli Zaladobis gamoyenebiT.
procesSi uSualo msxverplis garda zaraldeba sazogadoebac,
romelSic uimedoba da SiSi isadgurebs.
zogierT mecniers miaCnia, rom Smidma definiciebis kombinirebiT erTi
gansazRvrebis Camoyalibebis dilema gadawyvita. zogi ki fiqrobs, rom
man ubralod SedarebiT daxvewa ukve arsebuli definiciebi. mocemuli
problemis ganxilvisas, analitikosebi ZiriTadad sam daskvnamde midian.
zogierTi qrenSousa da Tomas Tortonis azrs iziarebs da miaCnia, rom
terorizmis SemTxvevaSi ufro aralegitimur ZaladobasTan gvaqvs saqme,
vidre politikur revoluciasTan. sxvebi Smidis mosazrebebs emxrobian,
definiciebis sinTezs mimarTaven an sxvebis definiciebs iyeneben. da
bolos, zogierTebi saerTod ugulebelyofen problemis arsebobas. isini
saubroben terorizmze da gulisxmoben, rom yvelam icis misi
mniSvneloba.[43- 7-17]
ZiriTadi koncefciebis saxelmZRvanelo principebi
1. terorizmi ganisazRvreba socialur da politikur konteqstSi. es
aris upirvelesi mizezi imisa, rom terorizmis arc erTi definicia ar
aris warmatebuli.
-
23
2. konteqstualuri definiciebis TvalsazrisiT terorizmis Sinaarsze
gavlenas axdens istoriuli da politikuri faqtorebi, konfliqtebi,
politikuri represiebi da Zaladoba, masmedia, danaSauloba da sxva.
3. vinaidan terorizmis mniSvneloba cvalebadia, martivi definicia,
albaT, saukeTeso gamosavalia;
4. Tu usafrTxoebaze vakeTebT aqcents, Cveni azriT, umjobesia,
terorizmi taqtikuri TvalsazrisiT SevafasoT, radgan migvaCnia, rom
aRniSnuli negatiuri movlena brZolis erTerTi meTodia, igi
sazogadoebas aSinebs (terorSi amyofebs) da uqrobs stabilurobisa da
usafrTxoebis gancdas.
5. terorizmis taqtika moicavs: dabombvas, SenobisTvis cecxlis
wakidebas, TviTmfrinavis gatacebas, Tavdasxmas, adamianis gatacebas,
mZevlad ayvanas da teqnologiuri servisis mwyobridan gamoyvanas.
6. Tavdasxmis efeqturobis gazrdisTvis teroristebi iyeneben e.w.
gamaZlierebel faqtorebs. aseTi faqtorebia: transnacionaluri
mxardaWera, media, religiuri fanatizmi, teqnologiebi.
terorizmis tipologia. tipologia klasifikaciis sistemaa da
terorizmis imdeni tipologia SeiZleba arsebobdes, ramdenic definicia.
miuxedavad amisa, modelebi, klasifikaciis sistemebi da tipologiebi
definiciebis alternativas gvTavazoben. maT ramdenime upiratesoba aqvT.
pirvel rigSi, problemis mTeli masStabiT warmoCena SeuZliaT.
terorizmi ar aris erTi konkretulad gansazRvruli qmedeba, is
sxvadasxva qmedebis kombinaciebisgan Sedgeba. tipologia teroristul
qmedebaTa Taviseburebebs ukeT asaxavs, vidre definiciaTa umravlesoba.
meore mxriv, problemis masStabi mis dones avlens. terorizmi SeiZleba
iyos lokaluri, saxelmwifo an saerTaSoriso. tipologia gvexmareba
imis garkvevaSi, ra saxis terorizmTan gvaqvs saqme. da bolos: rodesac
terorizmis done gairkveva, reagirebis donis dadgenac gaadvildeba.
tipologiebi ar warmoadgens panaceas da isini ver wyveten yvela
definiciur dilemas. pirvel rigSi, terorizmi, rogorc procesi mudmivi
cvalebadobis reJimSia. tipologiebma SeiZleba gaaRrmavos Cveni codna
-
24
terorizmis Sesaxeb, magram TiToeuli teroristuli SemTxveva
unikaluria da unda ganvixiloT konkretuli socialuri, istoriuli da
politikuri garemos gaTvaliswinebiT.
tipologiis kidev erTi susti mxarea is, rom igi realobas amaxinjebs.
konkretuli modelis SemuSavebis Semdeg, zogierTi adamiani (maT Soris
mecnieric) cdilobs, terorizmis garkveuli formebi ukve mza
tipologiis models moargos. laTinur amerikaSi warmarTuli procesebi
amis cocxali magaliTia. mTavrobebma, Jurnalistebma, maswavleblebma da
revolucionerebma Camoayalibes ideologiuri tipologiebi laTinuri
amerikisTvis da Semdeg realoba TavianT politikur Tvalsazriss
moarges. movlenebis Secvlam nimuSze morgebis mizniT SeiZleba
realobis damaxinjeba gamoiwvios. aseT dros mkvlevarebi, rogorc wesi,
xedaven imas, rac surT rom dainaxon. garda amisa, tipologiebi Cqmalavs
detalebs. isini gvTavazoben zogad da ara konkretul nimuSebs maSinac
ki, Tu sworad arian Sedgenili.
piter flemingi, maikl stoli da aleqs Smidi [47 -153,159] akritikeben
terorizmis aRweris mizniT tipologiis gamoyenebas acxadeben ra, rom
tipologiebs safuZvlad mkvlevarTa mosazrebebi udevs da Sesabamisad,
maT azrebs asaxavs. tipologiebi aseve gvTavazoben sxvadasxva versiis
Sedarebas, rac rig SemTxvevaSi mizanSeuwonelia. flemingi, stoli da
Smidi kritikulad udgebian tipologiebs, radgan maTi azriT, arc erTi
maTgani ar moicavs siRrmiseul politikur analizs.
Tu daveTanxmebiT flemingis, stolisa da Smidis mosazrebebs, SeiZleba
uarvyoT tipologiebis gamoyeneba. Tumca, maT mainc SeiZleba SezRuduli
upiratesoba hqondeT. marTalia, isini ver wyveten definiciis problemas
da verc Rrma politikuri da socialuri sakiTxebis gaSuqebis meTods
gvTavazoben, magram tipologiebis gamoyeneba SeiZleba SedarebiT
SezRuduli funqciisTvis usafrTxoebis problemis taqtikuri
gansazRvrisaTvis. [44-66,67] zogierTi cnobili mkvlevari swored am
midgomas iyenebda terorizmis Seswavlisas.
terorizmis taqtikuri tipologia. adamianebi mudmivi konfliqtis
mdgomareobaSi cxovroben. marTlac, SeuZlebelia adamianTa socialuri
-
25
organizacia konfliqtebis gareSe. organizeba yvelaze mSvidobian
sazogadoebaSic ki aucilebelia, radgan makontrolebel organos
SeuZlia xalxi CarTos organizaciaSi da aiZulos misi wevrebi, rom
wesebs daemorCilon. Zalis Warbi raodenoba SezRudvebs unda
daeqvemdebaros. amitom, socialuri organizaciebi sinamdvileSi arasodes
arian `mSvidobianad~. piriqiT, yovelTvis `omis~ mdgomareobaSi
imyofebian. konfliqtis masStaburoba da done, marTalia, gansxvavdeba,
magram garkveul normebSi jdeba (konfliqti normatiulia). Tu am
varauds gaviziarebT, SevZlebT terorizmis arsSi Cawvdomas. aRniSnulis
sailustraciod ganvixiloT SeerTebuli Statebis armiis mier gasuli
saukunis 70-ian wlebSi SemuSavebuli koncefcia. vietnamis omis Semdeg
armia mixvda, rom misi misia icvleboda da igi momzadebuli unda
yofiliyo sxva tipis omebisTvisac. konfliqtebi SeiZleba nebismieri
saxis yofiliyo dawyebuli umniSvnelo dapirispirebidan (adgilobrivi
omebi), damTavrebuli birTvuli ganadgurebiT. omis mniSvnelobac (ukeTes
SemTxvevaSi) bundovania. am situaciis naTelsayofad SeerTebuli
Statebis armiam SemogvTavaza konfliqtebis speqtri, romelic iwyeba
dabali intensivobis konfliqtebidan da mTavrdeba yovlismomcveli
omiT. es suraTi, albaT, ufro adamianis damokidebulebas asaxavs, vidre
imis garkvevis saSualebas iZleva omis mdgomareobaSi SeiZleba
aRmovCndeT Tu mSvidobis, Tumca, terorizmis arsis gagebaSi namdvilad
gvexmareba.
1. 2. saerTaSoriso terorizmis istoriuli mimoxilva
terorizmis sawyisebi
realurad SeuZlebelia terorizmis arsSi Cawvdoma, Tu ar ganvixilavT
rodis da sad moxda misi aRmoceneba-ganviTareba. terorizmi iseTive
Zveli movlenaa, rogoric konfliqtebi. igi cxrameti saukunis
ganmavlobaSi viTardeboda da icvlida formasa da ideologias. magram
Tanamedrove terorizmi saTaves ganmanaTleblobis epoqaSi iRebs.
Tanamedrove terorizmi evropaSi warmoiSva da msoflios danarCen
qveynebSi gavrcelda. igi Tanamedrove saerTaSoriso terorizmis
gamocdilebis safuZvlebs moicavs.
ganasxvaveben terorizmis Svid saxeobas:
-
26
1. ucxo, mtrulad ganwyobili qveynis specsamasaxurebis mier
aramegobrul saxelmwifoSi teroristul qmedebaTa dagegmva
destabilizaciis inspirirebisa da iq arsebuli xelisuflebis damxobis
an misi daSinebisa da damorCilebis mizniT.
2. individualuri xasiaTis teroristuli aqti politikuri anda
finansuri motivebiT.
3. adamianTa datyveveba da gataceba sxvadasxva politikuri an
merkantuli mosazrebiT.
4. afeTqebaTa organizacia sxvadasxva meTodebiT, maT Soris, dReisaTvis
farTod gavrcelebul kamikaZeTa gamoyenebiT.
5. sahaero, saxmeleTo da sazRvao satransporto saSualebaTa xelSi
Cagdeba da maTi teroristuli mizniT gamoyeneba.
6. Senoba-nagebobebsa Tu satransporto saSualebebSi mZevalTa masobrivi
ayvana SantaJis mowyobisTvis.
7. bioqimiuri da baqteriologiuri terorizmi Tavdasxmis obieqtis
ganadgurebis anda paralizebis mizniT. [ 21-216,217]
ganmanaTlebloba, revolucia da terorizmi
istorikosebi mecxramete saukunes xSirad ganmanaTleblobis xanas
uwodeben. evropasa da amerikaSi drois es monakveTi socialuri
problemebis mimarT inteleqtualuri damokidebulebis SecvliT
aRiniSna. ganmanaTleblobamde rigiT adamianebs saxelmwifos sakuTrebad,
xolo saxelmwifos didgvarovanTa klasis sakuTrebad Tvlidnen,
romelic Tavis mxriv sasoflo sameurneo miwebs flobda.
ganmanaTleblobiTi moZraobis Semdeg, revoluciurma Zalebma
moqalaqeobrivi azrovnebis axali stili daamkvidres. rigiTi adamianebi
darwmundnen, rom saxelmwofo yvelas dasacavad arsebobda da ara marto
didebulebisa. maT, visac xelSi Zalaufleba epyraT, aseTi azrovneba
aSinebdaT.
moazrovneebma evropis socialuri wyobis kritikas meTvramete saukunis
dasawyisidan mihyves xeli. SemdgomSi mecnierulma revoluciam,
-
27
ganmanaTlebeli filosofosebisTvis socialuri sakiTxebis wina planze
wamowevisTvis xelsayreli atmosfero Seqmna. meCvidmete saukuneSi
momxdarma aRmoCenebma Searyia saukuneebis winandeli warmodgena
samyaros Seqmnis Taobaze, rac Sua saukuneebis eklesiis mier
aristoteles ideebis interpretirebis Sedegs warmoadgenda.
filosofosebis azriT, Tu sabunebismetyvelo mecnierebas SeeZlo
kiTxvis niSnis qveS daeyenebina eklesiis SesaZlebloba, maSin socialur
mecnierebas SeeZlo eWvqveS daeyenebina sazogadoebis ekonomikuri da
politikuri wyobis principebi.
socialuri filosofiis mimdevrebs sjerodaT, rom, iseve rogorc, isaak
niutonma aRmoaCina moZraobis kanonebi, SeiZleboda socialuri
organizaciis warmmarTveli kanonebis mignebac. isini erTmaneTTan
mokamaTe filosofiur skolebSi gaerTiandnen da iseTi garemos Seqmnas
Seuwyves xeli, sadac socialuri wesrigis Zveli wesebi Tavs veRar
imkvidrebdnen. axali poziciebidan mecnierebma mefis Zalauflebis
kiTxvis niSnis qveS dayenebac daiwyes. mefeebi da sxva didebulebi
azrovnebis am mimarTulebiT moxiblulebi ar iyvnen. [ 44-66,67]
ganmanaTlebloba saerTaSoriso inteleqtualuri moZraoba iyo.
sxvadasxva politikuri Sexedulebebis miuxedavad, filosofosebma
Seqmnes saerTo azri xelisuflebis Taobaze. maT sjerodaT, rom
mTavroba an mmarTveli klasi konkretuli uflebebis dasacavad unda
arsebobdes da mmarTvelobis saukeTeso formad demokratia aRiares.
folosofosebi amtkicebdnen, rom moqalaqeebs hqondaT uflebebi da
xelisufleba am uflebebis dasacavad unda Seqmniliyo. mTavroba rigiT
adamianebs unda ekontrolebinaT socialuri kontraqtis an konstituciis
saSualebiT, romelSic gazrdili iqneboda moqalaqeebis uflebebi, xolo
xelisuflebisa Semcirebuli.
britaneTis, CrdiloeT amerikis (maSindeli koloniis) mcxovreblebi
grZnobdnen, rom didi britaneTis ganviTarebis mimarTuleba uflebebisa
da qonebis dacvas moitanda Sedegad. Tumca, bevri amerikeli
kolonizatori darwmunebuli iyo, rom maTi es uflebebi irRveoda. 1775
wlisTvis amerikaSi dawyebuli saubrebi inteleqtualur wreebs gascda
-
28
da quCaSi, Semdeg ki brZolis velze gadainacvla. brZola ki 1783 wels
amerikis SeerTebuli Statebis SeqmniT dasrulda.
amerikis revolucias didi mniSvneloba hqonda evropisTvis, magram
Tavidan am movlenas "konservatiul" revoluciad aRiqvamdnen.
Zalauflebis centrma londonidan filadelfiaSi gadainacvla da
amerikeli liderebis umravlesoba (rigi gamoCenili pirovnebis garda,
rogoric iyo, magaliTad, Tomas jefersoni) SeerTebul Statebs
britanul demokratiad miiCnevda, oRond britaneTis gareSe. SeerTebuli
Statebis dabadeba evoluciuri procesi iyo. revoluciuri omi
ganixileboda evropaSi ZalauflebisTvis brZolis tradiciul
konteqstSi da misi Sedegi iyo britaneTi mefis gareSe.
1789-1795 wlebis safrangeTis revolucia ganmanaTleblobis igive
principebs efuZneboda, rasac amerikis revolicia, Tumca gansxvavebuli
da ufro sisxliani elferi hqonda. amerikis revoluciiT Zalaufleba
britaneTis mmarTveli klasidan amerikis mmarTvel klass gadaeca.
safrangeTSi Zalaufleba klasebs Soris gadanawilda. saSualo klasma
Zalaufleba didebulebs gamostaca da es gansxvavebuli ideologiiT
gamowveuli brZolis pirobebSi moxda, rac Tanamedrove sisxliani
revoluciis pirveli SemTxveva gaxldaT.
Tu amerikaSi revolucia demokratiisken mimarTuli grZelvadiani
procesi iyo, 1795 wels safrangeTSi xelisuflebis struqturebis
radikaluri cvlileba moxda. evropis saxelmwifoebi SeaSfoTa
ganviTarebulma movlenebma, didebulebi da maTi mxardamWeri mmarTveli
klasis warmomadgenlebi koSmarul sizmrebSic ver warmoidgendnen
arsebul realobas. maTYsakuTari samxedro Zalebis mobilizacia
moaxdines da evropa ocwlian omSi Caabes.
termini `terorizmi~ am periodSi gaCnda. meTvramete saukunis gamoCenilma
britanelma politikurma moazrovnem edmund berkma es termini
revoluciur parizSi Seqmnili viTarebis aRwerisas gamoiyena. man
Zaladoba "teroris samefod" moixsenia da termini "terorizmi" axali
xelisuflebis qmedebebis daxasiaTebisTvis gamoiyena. terorizmi
safrangeTis didebulTa, maTi ojaxis wevrTa da da mxardamWerTa xocvas
-
29
aRniSnavda. Semdegi 50 wlis manZilze ki, ramdenadac ironiuli unda
iyos, terorizmma mniSvneloba Seicvala. [ 44-66,67]
klasobrivi revolucia da terorizmis mniSvnelobis (Sinaarsis)
cvalebadoba
dasavleTis qveynebis moqalaqeTa gonebaSi "terorizmis" Sinaarsis
Secvlis arsebiTi mizezi mecxramete saukunis evropaSi gamefebuli
Zaladobis Tavisebureba iyo. safrangeTis revoluciam demokratiis
magivrad napoleoni warmoSva. Tumca, moTxovnileba demokratiaze
izrdeboda, rasac Sedegad axali moTxovnebi da politikuri brZola
mohyva.
mecxramete saukunis dasawyisSi demokratiis mxardamWerebi erTian Zalas
ar warmoadgendnen. maT umetesobas saSualo klasis demokratiis
sjeroda, sakanonmdeblo procesis imedi hqonda da quCis aqciebs ar
mimarTavda. maT egonaT, rom SeZlebdnen konstituciuri monarqiis Seqmnas
da SeerTebuli Statebis msgavsad, demokratiuli sistemis mqone
qveynebad Camoyalibebas. evropis saSualo klasis demokratTa
umravlesobisTvis 1815-1848 wlebis mTavari amocana konstituciis miReba
iyo, romelic Tavisuflebas uzrunvelyobda. [45-18-30]
sxvebis midgoma demokratiisadmi aseTi SezRuduli ar yofila. maTi
Sexedulebebi ekonomikur ganviTarebas efuZneboda. mTeli dasavleT
samyaro ekonomikuri eqspansiis da swrafi industriuli zrdis
mtkivneul process gadioda (istorikosebi am periods "industriul
revolucias" uwodeben). industriuli revoluciis mier gamowveuli
problemebidan da kapitalistebis Zalauflebis zrdidan gamomdinare,
radikal-demokratebi amtkicebdnen, rom demokratia ara mxolod
Tavisuflebaze, aramed socialur Tanasworobazec unda yofiliyo
dafuZnebuli. es imas niSnavda, rom klasobrivi struqtura da qonebis
gadanawilebis wesi unda Secvliliyo. saSualo klasis demokratiuli
konstituciis ideasTan SedarebiT, es radikaluri azri iyo da
radikaluri revolucionerebi klasobrivi revoluciis ideas miemxrnen.
radikal-demokratebs, romlebic qonebis gadanawilebis ideas
emxrobodnen, socialistebi ewodaT. isini miiCnevdnen, rom qoneba
-
30
(sawarmo saSualebebis CaTvliT) kerZo sakuTrebaSi ar unda yofiliyo
is yvelas ekuTvnoda. radikal-demokratebs swamdaT, rom politikuri
Zalaufleba erToblivad unda ganekargaT. socializmis koncefcia
gansakuTrebiT popularuli sakuTari ojaxebisgan Sors myofi muSebis
zogierT jgufs Soris gaxldaT. [ 44-67-69]
socialistebis mTavari warmomadgeneli da moazrovne karl marqsi iyo.
warmoSobiT germanelma marqsma, romelic mecxramete saukunis ormocian
wlebSi sakuTar naSromebs londonidan avrcelebda, mimdevarTa
saerTaSoriso jgufi Seqmna. igi amtkicebda, rom demokratia ekonomikuri
Zalauflebis marTvis unarSi gamoixateboda da sakuTari poziciis
gasamarTlebeli argumentic SeimuSava. marqsi da misi momdevrebi
amtkicebdnen, rom kapitalisturi ekonomikuri sistema qveda klasebis
eqspluatacias eweoda sxvebis sakeTildReod da sistemis Secvlis
mowodebiT gamodioda.
Tumca, demokratizaciis procesi nela viTardeboda da zogierT
radikal-demokrats imis rwmena umyardeboda, rom Zaladobrivi
revolucia miznis miRwevis erTaderTi saSualeba iyo. radikal-
demokratTa mcire nawili iatakqveSeTSi gadavida da xelisuflebasTan
dasapirispireblad Zaladobis gza arCia. isini xalxSi "terorostebis"
saxeliT gaxdnen cnobilni, radgan kapitalistebisa da maTi
mxardaWerebis daterorebiT socialisturi revoluciis gaCaRebis imedi
hqondaT.
mikerebuli mravali iarliyis miuxedavad, karl marqsi terorizmis
momxre arasodes yofila. karl marqsi "revoluciur" cvlilebebze
saubrobda, magram arasodes ganumartavs ras gulisxmobda revoluciaSi.
amis garda, igi arasodes amarTlebda politikur mkvlelobebsa da
afeTqebebs. faqtobrivad, is xSirad saxalxod gmobda aseT qmedebebs.
misi azriT, socializmi demokratiaSi unda yofiliyo gamoxatuli da
ara ZaladobaSi; mosaxleobis mier Zalauflebis xelSi masiurad aReba
SeiZleba gamarTlebuli yofiliyo, magram mkvelobis calkeuli
SemTxvevebi ara.[47-256-266]
-
31
rodesac 1848 wlis dasawyisSi parizSi muSebma da saSualo klasis
vaWrebma revolucia moawyves da axali demokratiuli respublika
gamoacxades, gabatonebuli klasis warmomadgenelTa SiSi socializmis
mimarT gaizarda. revoluciis idea xanZariviT moedo evropas da sul
male misi yvela didi qalaqi Zaladobrivi protestis ama Tu im formam
moicva. Seiqmna STabeWdileba, rom demokratiam gamarjveba izeima. Tumca,
demokratebma sakuTari moZraobebis efeqturad konsolidireba ver
moaxerxes. safrangeTSi kidev erTi bonaparti, napoleon mesame avida
taxtze, centralur evropaSi ki samxedroebma samefo ojaxebis
mmarTveloba aRadgines. evropul qariSxals mxolod didi britaneTi
gadaurCa, sadac demokratiuli wyobileba nela-nela, magram mainc
viTardeboda.
1848 wlis revoluciuri moZraobebis Cacxromis Semdeg iniciativa
Zaladobrivi meTodebiT moqmedi radikal-demokratebis xelSi gadavida.
dasaxuli miznisken gzas isini faruli ZaladobiTa da mkvlelobebiT
miikvlevdnen da miuxedavad imisa, rom parizis, venis an berlinis
policiasTan da samxedro ZalebTan brZolaSi warumateblobas
ganicdidnen, axerxebdnen, moewyoT afeTqebebi da gadaewvaT qarxnebi. am
process ZirgamomTxreli revoluciuri Zaladobis kampania mohyva.
termini "terorizmi" ki sul ufro xSirad gamoiyeneboda am Zaladobis
aRsaniSnavad.
terorizmi da anarqistebis roli
1850-iani wlebisTvis radikal-demokratebi or jgufad gaiyvnen.
militaristi socialistebi gamoeyvnen SedarebiT mSvidobismoyvare
socialistebs. bevri adamiani, romelic mSvidobas uWerda mxars,
militaristebis moZraobas anarqizmad moixseniebda. termini "anarqia"
axali ar yofila. is ramdenime saukuniT adre warmoiSva, rodesac
berZeni filosofosebi mTavrobebis damxobaze alaparakdnen. ubralod
XIX saukuneSi man axali datvirTva SeiZina.
Tanamedrove anarqizmis saTaveebTan pier Jozef prudoni (1809-1865) idga.
Tavisma politikurma saqmianobam mas sabolood safrangeTis cixeSi
amoayofina Tavi, magram prudoni Zalismier qmedebebs piradad arasodes
-
32
mimarTavda. igi demokratiis gavrcelebas yvela klasisTvis Tanabrad
moiTxovda, rac sakuTrebis da xelisuflebis mospobiT unda momxdariyo.
qoneba yvelas sakuTreba unda gamxdariyo da centralizebuli mTavroba
farTo masStabis komunebSi mcxovreb ojaxebs unda SeecvalaT.
prudoni ar eTanxmeboda marqsisa da sxva socialistebis mosazrebas
xelisuflebis rolis Taobaze. socialistebis umravlesoba
centralizebul xelisuflebas aucilebel borotebad miiCnevda.
demokratebis msgavsad, socialistebsac swamdaT, rom moqalaqeebis
konkretuli uflebebis dasacavad aucilebeli iyo mTavrobis arseboba.
prudoni uaryofda amas da TandaTan saerTod gaemijna socialistebs.
misi rwmeniT, yvela mTavroba boroteba iyo, romelic mudam konfliqtSi
iqneboda adamianebis uflebasTan sakuTari survilisamebr emoqmeda.
prudons hqonda revoluciuri idealebi, magram misi gamosvlebi
mSvidobiani cvlilebebisken marqsis mowodebebs emsgavseboda, mis
naSromebSi arsebuli bevri araTanmimdevrulobis miuxedavad, prudons
zogadad swamda, rom gonivruli da logikuri qceva dasavluri
sazogadoebis mSvidobian rRvevas gamoiwvevda. msubuqi anarqia adamianTa
azrovnebaSi bunebrivi evoluciis gziT ganviTardeboda.
prudonis mowodebebs logikuri evoluciis Taobaze misi yvela mimdevari
ar iziarebda. maTi nawili darwmunebuli iyo, rom sazogadoeba
Zaladobrivi gziT unda daSliliyo. istoriaSi isini anarqisti
teroristebis saxeliT Sevidnen da dasavlur civilizaciaSi anarqizmis
mniSvnelobac Secvales. anarqistebs Soris ramdenime mniSvnelovani
teroristi iyo, maT Soris: mixeil bakunini, sergei neCaevi, piter
kropotkini, iohan mosti, ema goldmani, nikolai morozovi da karl
heinzeni.
rusi revolucioneri mixeil bakunini ruseTis mefes ebrZoda. brZolaSi
mas mxarSi edga sergei neCaevi. mogvianebiT rusma teroristebma
anarqistuli organizacia Seqmnes, saxelwodebiT "narodnaia volia",
romelic 1878-1881 wlebSi moqmedebda. "narodnaia volias" mTavari
warmomadgeneli nikolai morozovi iyo. organizaciis ZiriTad taqtikas
ruseTis mTavrobis wevrebis mkvleloba warmoadgenda. rusma anarqistebma
-
33
ramdenime Tanamdebobis piri mokles, maT Soris mefe aleqsandre meore. [
44-69-71]
anarqistebis saqmianoba mxolod ruseTiT ar Semoifargleboda. karl
heinzeni (1809-1880) germaneli radikal-demokrati gaxldaT, romelic
anarqistebs SeuerTda. 1848 wels evropaSi revoluciis damarcxebis
Semdeg, igi SeerTebul StatebSi gaemgzavra. princi piter kropotkini
(1842-1921) ruseTidan iyo devnili. safrangeTSi emigraciaSi myofi, is
revolucias amarTlebda. iohan mosti 1864 wels daibada. amarikaSi
emigraciaSi yofnis dros niu jersiSi gamocemul gazeTSi igi terorizms
uWerda mxars da "saqmeze orientirebuli propagandiTa" da "naRmebis
filosofiis" mowodebebiT gamodioda. mostis mtkicebiT, Zalismieri
qmedebebi propagandis saukeTeso formas warmoadgenda. mis azrs
iziarebda ema goldmanic (1869-1940).
anarqizmi saerTaSoriso moZraoba iyo. misma mimdevarma teroristebma
sxvadasxva qveynis ramdenime lideri gamoasalmes sicocxles, ramac maT
mowinaaRmdegeebs mizezi misca emtkicebinaT, TiTqos anarqistebis
saerTaSoriso SeTqmulebis mizani msoflio wesrigis darRveva iyo. es
sinamdvilsgan sakmaod Sors idga, radganac anarqistebs mxolod saerTo
suliskveTeba aerTianebdaT. sinamdvileSi, anarqistebis saerTaSoriso
moZraoba winaaRmdegobrivi gaxldaT, radgan masSi erTamneTTan moqiSpe
didi dajgufebebi monawileobdnen. miuxedavad amisa, SeTqmulebis SiSi
izrdeboda da bevr adamians swamda, rom anarqistebi msoflio doneze
iyvnen organizebuli.
ramdenadac ironiuli unda iyos, dasavleTis qveynebSi anarqistuli
Zaladoba erovnuli tendenciebis matarebeli iyo. imavdroulad
anarqistebi xelisuflebis mospobis mowodebiT gamodiodnen, magram
gaCnda ramdenime organizacia, romlebic TviTmmarTvelobis damkvidrebas
moiTxovda. mecxramete saukuneSi anarqizmis momZlavrebis paralelurad
erovnuli moZraobac ikrefda Zalas. ucxo qveynis gavlenis qveS myofma
nacionalistebma okupantebis winaaRmdeg brZolaSi anarqistebis taqtikas
mimarTes, mTel evropaSi erovnuli moraobis dajgufebebma "naRmebis
filosofia" SeiTvises da nacionalistma teroristebmac moZalade
anarqistebis magaliTs mibaZes.
-
34
erovnuli moZraobis wevrebi sakuTar Tavs teroristebad ar miiCnevdnen.
maTi azriT, anarqistebi ideisTvis da sakuTari qveynis
keTildReobisTvis ibrZodnen. anarqistebi socialurad izolirebulebi
aRmoCndnen, magram erovnuli moZraobis wevrebs ufro meti mxardaWeris
imedi hqondaT. xelisuflebis warmomadgenlebi erovnuli moZraobis
wevrebs "teroristebs" uwodebdnen, magram Tavad moZraobis wevrebi
Tvlidnen, rom erovnuli saqmisTvis ibrZodnen da anarqistebisgan
mxolod taqtika gadaiRes.[46-31-45]
anarqistebisgan gansxvavebiT, nacionalisturi irlandiis respublikuri
armiis (ira) wevrebs sjerodaT, rom irlandia TviTmmarTvelobas
imsaxurebda. maT ar uaruyviaT saxelisuflebo kontrolis idea, ira-s
xelisuflebis nacionalizacia surda. sakuTarma sisustem aiZula
irlandielebi, anarqistebis taqtika gamoeyenebinaT. meoce saukuneSi maT
magaliTs evropis sxva nacionalurma dajgufebebmac mimarTes.
miuxedavad ori gansxvavebuli poziciisa, SeuZlebelia mecxramete
saukunis anarqizmisa da nacionalizmis erTmaneTisgan gamijvna. grant
vorldlou (1982) nacionalur terorizms anarqizmis istoriuli
ganviTarebis rgolad miiCnevs. riCard rubenSteini (1987) am sakiTxs
Tanamedrove anarqistebze da nacionalistur jgufebze dakvirvebis
Sedegebis mixedviT ganixilavs. misi TqmiT, gza, romelsac teroristebi
gadian, sanam gadawyveten, rom Zaladobas mimarTon, msgavsia anarqisti da
nacionalisti teroristebis gzisa da maT mier sakuTari moqmedebebis
gasamarTleblad dasaxelebuli mizezebic erTmaneTs hgavs.
jei bauer beli ira-s magaliTze ganixilavs im saerTo niSnebs, rac
axasiaTebT anarqistul da nacionalistur tradiciebs. 1916 wlidan
moyolebuli ira-s rigebi socialisti revolucionerebiT da
nacionalistebiT aivso, romlebic socializmis zogierT aspeqts
uaryofdnen. miuxedavad imisa, rom isini gansxvavebul poziciebze idgnen,
erTi da igive tradiciis memkvidreebi gaxldnen. orive maTganis
tradiciebma ki evropis terorizmis Tanamedrove forma Seqmna.[48-23-28]
terorizmi, Tanamedrove gagebiT, mecxramete saukunis bolos
anarqizmidan iRebs saTaves. anarqistebis ZiriTadi TavSesafari dasavleT
-
35
evropa iyo, magram sakuTar kampaniebs msoflios sxva kuTxeebSic
awarmoebdnen. maTi yvelaze warmatebuli qmedebebi ruseTSi 1905 da 1917
wlis revoluciebis win ganxorcielda. anarqistebis jgufebis wevrebma
mokles ruseTis xelisuflebis ramdenime warmomadgeneli, maT Soris
mefe.
anarqizmi aseve gavrcelda SeerTebul StatebSi da muSaTa gamosvlebSi
gamoixata. amerikeli anarqistebi, romlebic, rogorc wesi, evropeli
emigrantebi iyvnen, sakuTar Tavs muSaTa organizebuli moZraobis
wevrebad miiCnevdnen. amerikeli anarqistebi ZiriTadad industriul
raionebSi aqtiurobdnen da anarqizmmac aSS-Si iseTi muxti ver SeiZina,
rogoric evropaSi. memarjvene eqstremizmi anarqistuli moZraobis
nawils Seadgenda, magram meoce saukunis Sua wlebidan memarjvene
jgufebma anarqistebis magaliTs mibaZes da Zalis gamoyenebaze
gadavidnen. msgavsi moqmedebebis didma nawilma Tavis droze imperiul
ruseTSi areuloba gamoiwvia.
terorizmi da rusuli revolucia
me-19 saukunis bolos ruseTi mniSvnelovnad gansxvavdeboda evropis sxva
didi qveynebisgan. klasobrivi gansxvaveba didgvarovnebsa da glexebs
Soris TiTqmis iseTive iyo, rogoric safrangeTis revoluciamde. rusi
glexebi ukidures siRaribeSi cxovrobdnen. mrewveloba ramdenime
qalaqSi viTardeboda, magram ruseTis ekonomikuri da samTavrobo sistema
ar aRmoCnda mzad Zireuli cvlilebebisTvis. mefe aleqsandre II-m (1855-
1881) fici dado, rom sistemaSi cvlilebebs Seitanda. magram roca amis
gakeTeba scada, revoluciuri terorizmis qarcecxlSi moeqca.
ruseTSi sam Zalas hqonda pretenzia saxelmwifos reformirebaze, magram
miznis misaRwev erTian gzaze es Zalebi ver SeTanxmdnen. aleqsandre II-s
jgufs ruseTis sruli modernizeba surda. meore inteleqtualebis
jgufi miiCnevda, rom ruseTi dasavluri liberaluri demokratiis
modelis mixedviT unda gardaqmniliyo. Zalismierma anarqistebma ki sxva
gza airCies: maT miaCndaT, rom qveynis problemebi mxolod revoluciiT
SeiZleboda gadawyvetiliyo. `narodnaia volia~ erT-erTi aseTi
dajgufeba gaxldaT. rodesac man 1870 wels revoluciuri terorizmis
-
36
kampania wamoiwyo, iseT konservatiul institutebs daupirispirda,
rogoricaa: eklesia, policia da samxedro Zalebi. `narodnaia volias~
wevrebi im daskvnamde mividnen, rom aucilebeli iyo am gamanadgurebeli
organizaciebis morCilebaSi yola teroris gziT.
`narodnaia volia~ ruseTis revoluciuri azrovnebidan warmoiSva.
leqveris Tanaxmad [57 -15,16] anarqistuli terorizmis filosofias
ruseTSi mixeil bakuninma da sergei neCaevma Seasxes xorci. maTi
revoluciuri azrovneba damoukideblad ganviTarda da 1860 wels
inteleqtualur kavSirad Camoyalibda. orive mefis winaaRmdeg ajanyebis
momxre iyo da am miznis miRwevisTvis Zalismier qmedebebs uWerda mxars.
miuxedavad amisa, im erSic ki, romelmac cota xanSi Zalismieri
anarqistuli kampania da komunisturi revolucia gadaitana, bakuninisa
da neCaevis ideebi ritorikis doneze darCa.
leqveris azriT, bakuninisa da neCaevis ideebma didi gavlena iqonia
gviandeli periodis revolucionerebze. Zaladobasa da mkvlelobebs
swored maTma moZRvrebam daudo safuZveli. miuxedavad imisa, rom maTi
Sexedulebebi ideologiurad dasavleT evropis anarqias Camohgavda,
mainc gansxvavdeboda anarqiis dasavleTeli mimdevrebis naazrevisgan.
rusi anarqistebi propagandas mosaxleobaSi im imediT eweodnen, rom
maTSi demokratiuli revoluciis naperwkals Seitandnen. leqveris
azriT, isini ar iyvnen radikali revolucionerebi [ 44 -71]
leqvers ar eTanxmeba riCard rubenSteini. rubenSteins swored rusi
revolucionerebis magaliTi mohyavs imis dasturad, rom me-19 da me-20
saukunis anarqias Soris fundamenturi gansxvaveba ar arsebobs. orive
saukunis teroristebi werdnen msgavs traqtatebs da erTnaeri idealebis
rwmena hqondaT. me-20 da 21-e saukunis teroristebis Sedarebisas,
erTaderTi gansxvaveba 1800-ian wlebsa da dRevandelobas Soris
arsebuli droa, ambobs rubenSteini.
miuxedavad kamaTisa, rusebis namuSevrebma udidesi gavlena iqonia.
neCaevma revoluciuri principebi Camoayaliba Tavis `revoluciur
katexizmoSi~. misi suliskveTeba aisaxa gviani meoce saukunis
naSromebSic. rubenStaini `katexizmos~ karlos marigelas `The
-
37
Minimanual of the Urban Guerilla~-s adarebs da ambobs, rom
niSandoblivi gansxvavebebi maT Soris ar SeiniSneba.
bakunini miiCnevda, rom rusuli mmarTveloba qurdobis safuZvelze
aRmocenda. `revoluciis, terorizmisa da banditizmis~ pirobebSi, misi
azriT, erTaderTi gza saxelmwifo Zalauflebis damxobisTvis ajanyeba
iyo. am ritorikis gamo neCaevi da bakunini mefis keTilganwyobas ver
moipovebdnen, samagierod Zalze popularulebi gaxdnen gviandel
revolucionerebs Soris. leqveri [57-15,16] aaskvnis, rom aseTi
revoluciuri gancxadebebi ufro rusul eqspresionistul literaturas
axasiaTebda, vidre teroristul filosofias.
am filosofias eyrdnoboda `narodnaia volia~. maT mokles policiis
ufrosi moskovSi da gaagrZeles afeTqebebisa da mkvlelobebis kampania.
1881 wlis maisSi mizans miaRwies da fizikurad gaanadgures mefe
aleqsandre II. paradoqsia, magram amas maTi dacema mohyva. aleqsandre III-m
(1881-1894) msgavs qmedebebs bolo mouRo. `narodnaia volia~ Cacxra da
revolucionerebma miwisqveSeTSi gadainacvles. 1894 wels aleqsandre
nikoloz II-m (1894-1917) Secvala, romelic Tavidanve iyo ganwiruli
Camosagdebad.
nikoloz II-m pirveli revolucia 1905 wels igema, mas Semdeg, rac misi
jari damarcxda iaponiasTan omSi. am damarcxebas emateboda ruseTis
ekonomikuri problemebi da biurokratiuli uunaroba. umuSevari muSebis
garkveulma jgufma demonstraciebi wamoiwyo sankt-peterburgSi,
paralelurad ramdenime kacma amboxeba moawyo rusul navigaciaSi. maTi
qmedebebi sastikad CaaxSes, magram revoluciuri suliskveTeba malulad
mainc Rvivdeboda. rus revolucionerebs kidev erTi erovnuli ubedureba
sWirdebodaT sakuTari brZolis gamarjvebiT dagvirgvinebisTvis
Sesaferi garemos Sesaqmnelad. amanac ar daayovna da 1914 wels ruseTi I
msoflio omSi Caeba.
1917 wlamde rusi xalxi ekonomikuri gaWirvebisa da carizmis uRelqveS
gminavda. TebervalSi sankt-peterburgSi Cveulebrivi gaficva
revoluciaSi gadaizarda. 1905 wlisgan gansxvavebiT, ruseTis armia
muSebis mxares gadavida da axali mTavroba Camoyalibda. rusebi
-
38
cdilobdnen daerwmunebinaT mokavSireebi, rom isini gaagrZelebdnen oms
da egonaT, rom kapitalisturi ekonomikis zrda CixSi moqceul rusul
ekonomikasac waeSveleboda. ruseTis did qalaqebSi muSaTa sabWoebi
Camoyalibda.
Tebervlis revoluciis (menSevikebis) ZiriTadi Secdoma imaSi
mdgomareobda, rom ruseTSi arapopularuli omi hqondaT gaCaRebuli.
aman Tavisi Sedegi gamoiRo qveynis SigniT mdgomareoba daiZaba, ramac
germanelebi aiZula, I msoflio omisgan ruseTis CamoSorebis gzebi
eZebna. gamosavlis ZiebaSi maT ndobiT aRWurves v. i. lenini, romelmac
piroba dado, rom ruseTs omis mdgomareobidan gamoiyvanda, Tu
germanelebi Zalauflebis mopovebaSi daexmarebodnen. ruseTSi
dabrunebulma leninma bolSevikebze kontrolis mosapoveblad 1917 wlis
oqtomberSi meore revolucia moawyo da ruseTi oms CamoaSora.
rusuli revolucia terorizms axleburad iyenebda. lenini da misi erT-
erTi leitenanti leon trocki miiCnevdnen, rom terorizmi burJuaziis,
rogorc klasis ganadgurebisTvis da mTavrobis gadayenebisTvis unda
gamoeyenebinaT. Zalauflebis xelSi Cagdebis Semdeg terorizms isini
Sinauri mtrebze kontrolis warmoebisa da saerTaSoriso
arakeTilmosurne ZalebTan gamklavebisTvis mimarTavdnen. omebma da
revoluciam ruseTi Zalian daasusta. terorizmis muqariT lenini da
trocki imedovnebdnen, rom mtrul saxelmwifoebs, pirvel rigSi,
dasavleT evropis qveynebsa da da SeerTebul Statebs ruseTis saSinao
saqmeebSi Carevis saSualebas ar miscemdnen.
terorizmis gavrcelebis muqariT leninma da trockim komunisturi
revoluciis SiSi Caunerga dasavleTSi bevr adamians. zogierTebisTvis
komunizmi da terorizmi identuri cnebebi gaxda. miuxedavad imisa, rom
rusebi da mogvianebiT sabWoelebi naklebad axerxebdnen ajanyebebis
mowyobas sxvaTa teritoriebze, dasavleli liderebi SeSindnen, rom
komunisti teroristebi safrTxes Seuqmnidnen demokratiul mTavrobebs.
marTalia, lenini da Semdeg misi mimdevari, ioseb stalini (mmarTvelobis
wlebi: 1922-1953) ufro warmatebulebi teroris gansakuTrebul saxeobaSi
(sakuTari xalxis xocvaSi) iyvnen, magram komunisturi ajanyebis SiSi
-
39
meoce saukunis bolomde gagrZelda. zogierT adamians es SiSi jer kidev
Rrmad aqvs gamjdari.
1986 wels nil livingstonma terorizmi aRwera, rogorc yofili sabWoTa
qveynebis mier mxardaWerili omi. imave wels Jurnalistma kler
sterlingma gamoTqva mosazreba, rom yvela saxis terorizmi komunisturi
fabulis nawils warmoadgens. eWvgareSea, sabWoelebi cdilobdnen
teroristuli jgufebis daxmarebas, rogorc ki amis Sansi miecemodaT,
magram aRniSnulis gaTanabreba saerTaSoriso terorizmTan mainc ar
SeiZleba. simarTle rom iTqvas, sabWoTa ritorikam cota ram Tu gaakeTa
iseTi analitikosebis ideebis gasabaTileblad, rogoric livingstoni
iyo. garda amisa, saxelmwifos mier mxardaWerili terorizmis
livingstoniseuli analizi sakmaod xelsayreli aRmoCnda.
dRes bevri cnobili eqsperti terorizmis sakiTxebSi amerikel liderebs
arwmunebs, rom terorizmis ZiriTadi gamovlinebebi islamisturi
moZraobis Sedegia. salam al-maraiaTi (1994) ki aRniSnavs, rom islamis
dasaxeleba terorizmis gamomwvev mizezad ewinaaRmdegeba Tavad am
religiis ZiriTad principebs. ufro metic, es amaxinjebs mTel rig
sakiTxebs, romelTac saerTaSoriso terorizmi efuZneba. analogiurad,
gavrcelebuli mosazrebebis miuxedavad, rusuli revolucia ar
warmoadgens terorizmis wyaros meoce saukuneSi. Tanamedrove terorizmi
bevrad ufro rTuli da kompleqsuri movlenaa da mxolod erT faqtors
ver daefuZneba.
kidev erTi mizezi imisa, rom terorizmis safuZvlad xSirad rusuli
revolucia moixsenieba aris is, rom leninis gamarjvebam da misma
naSromebma didi gavlena iqonies teroristebze 1917 wlidan moyolebuli
dRemde. teroristebis nawili leninis, trockisa da sxva
revolucionerebis namuSevrebs TavianTi Teoriebis, taqtikisa da
ideologiis Camosayalibeblad iyenebda da miuxedavad imisa, rom am
naSromebSi boroteba ar iyo, gavlena realurad igrZnoboda da igrZnoba
dRemdec. [ 44-77]
-
40
Zveli da axali terorizmi
terorizmis dasavluri tradicia axali ar aris. Tanamedrove
revoluciuri terorizmi 1800-ian wlebSi anarqistuli Zaladobisagan
warmoiSva. dabneuloba am sakiTxSi rusuli revoluciis Sesaxeb mcdari
cnobebidan momdinareobs. II msoflio omamde evropaSi faSisturi
dajgufebebi gamoCndnen da xelSi aiRes mmarTveloba espaneTSi, italiasa
da germaniaSi. sabWoelebis msgavsad, faSistebi teroris saSualebiT
marTavdnen, magram ar iyvnen teroristebi Tanamedrove gagebiT.
Tanamedrove terorizmi aRmocenda 1950-ian wlebSi antikoloniuri
revoluciebisa da dasavleTSi 1960-iani wlebis antikoloniuri
moZraobis dros.
jeims freizeri da ian fultoni (1984) miiCneven, rom unda ganvasxvavoT
terorizmi II msoflio omamde da Tanamedrove terorizmi. isini am or
fazas `Zvel~ da `axal~ terorizms uwodeben. Zveli terorizmi
anarqistul ideologiasTan iyo dakavSirebuli. igi naRmebis radikalur
filosofias efuZneboda da arsebuli mmarTvelobis pirobebSi
efeqturad gamoiyeneboda.
freizeri da fultoni gamoyofen ramdenime faqtors, romlebic `axal~
terorizms `Zvelisgan~ ganasxvaveben. pirveli maTgania media.
warsulisgan gansxvavebiT, dRes terorizmi ufro met xalxs swvdeba. es
faqtori mWidrod aris dakavSirebuli meore iseT faqtorTan, rogoric
komunikaciaa. teroristuli aqtebis Sesaxeb informacia swrafad ver
gavrceldeboda, rom ara swrafi globaluri sakomunikacio kavSirebi.
mesame faqtoris qveS Tanamedrove iaraRis daxvewiloba da dazianebis
efeqturobis fantastikuri zrda igulisxmeba. `Zveli~ terorizmi
dinamitis gamoyenebas ukavSirdeboda, `axals~ ki Tanamedrove
teqnologiuri iaraRis farTo arCevani aqvs. da bolos, `axal~
teroristebs aqvT mzardi mobilurobis upiratesobac.
uolter leqveri [57-91] kidev erT gansxvavebas aRniSnavs, romelsac
samiznis SerCevas ukavSirebs. leqveris azriT, Tanamedrove teroristebi
ufro umowyaloebi arian, vidre maTi istoriuli winamorbedebi da
Tavisi mosazrebis gasamyareblad ruseTis gamocdileba mohyavs. leqvers
-
41
aramarto sjera, rom istoriuli terorizmi ritorikuli xasiTis iyo,
aramed aRniSnavs, rom rusi anarqistebi eqstremalurad seleqciurebi
iyvnen TavianT samizneebTan mimarTebaSi. igi ambobs, rom Tanamedrove
terorizms axasiaTebs ganurCeveli Zaladoba da samoqalaqo
sazogadoebis intensiur samizned amoReba. Tanamedrove teroristebi
mTavrobebs dartymas imiT ayeneben, rom klaven moqalaqeebs, Tavs esxmian
TviTmfrinavebs, avtobusebs da sxva samizneebs, sadac udanaSaulo
mSvidobiani pirebi imyofebian. Tanamedrove teroristebi CarTulni arian
udanaSaulo adamianebis sensaciur xocvaSi. [44 -71,76]
riCard rubenStaini [47-264] Zirfesvianad ewinaaRmdegeba Zaladobis `Zvel~
da `axal~ fazebad dayofis yovelgvar mcdelobas. misi azriT, ar
arsebobs imis mtkicebuleba, rom teroristebi ufro metad moZaladeebi
gaxdnen. mas miaCnia, rom es pirobiTi mosazrebebi arasworia. rubenStaini
miiCnevs, rom terorizmi dResac igivea, rac guSin iyo da `Zvelsa~ da
`axals~ Soris realurad Zalze mcire gansxvavebaa.
`Zveli~ da `axali~ terorizmis Tema gverdze rom gadavdoT, naTelia,
rom terorizmi dasavleTis gamocdilebaSi garkveul tradicias
eyrdnoboda. dasavleTSi teroristebi motivirebulebi iyvnen an
garkveuli ideologiiT sazRdoobdnen. es naTeli gaxda II msoflio omis
Semdeg. terorizmma axali Zala SeiZina 1960-ian wlebSi da fanatikosebis
xelSi politikur iaraRad iqca. nacionalisturi da rovuliciuri
dajgufebebi sakuTar Tavs "protagonistebad" moiazrebdnen dasavleTis
mmarTveli pirebis winaaRmdeg brZolaSi. devid rapoportis Tanaxmad,
vietnamis omma, antikolonialisturma moZraobam da zogadad,
sazogadoebrivi wesrigis kiTxvis niSnis qveS dayenebam mWidro kavSirebi
gaaba teroristul dajgufebebs Soris.
kidev ufro didma gansxvavebam iCina Tavi 1990-ian wlebSi, rodesac
teroristul saqmianobas safuZvlad religiuri fanatizmi da masobrivi
ganadgurebis iaraRis gamoyeneba daedo. brus hofmani (1999), ian leseri
(1999) da uolter leqveri (1999) aRniSnuls `axal terorizms~ uwodeben.
miuxedavad amisa, albaT ukeTesi iqneboda terorizmi, rogorc Zaladobis
manifestacia gangvexila.
-
42
drois ama Tu im periodSi terorizmi viTardeba da vlindeba
sxvadasxvagvarad. faqtobrivad es imas niSnavs, rom terorizmi yovelTvis
`axalia~. [ 44-74,76]
terorizmi dasavleTSi jer safrangeTis revoluciis, xolo Semdeg
ruseTis oqtombris revoluciis paralelurad ganviTarda. irlandiaSi
revoluciur liderebze didi gavlena iqonia amerikis brZolam
TavisuflebisTvis da mebrZoli anarqistebis revoluciurma naSromebma.
bevrma gaiziara ideebi leninis naSromebidan. Sedegad irlandiaSi
ganviTarebuli moZraoba Semdegi etapia Tanamedrove terorizmis
ganviTarebis istoriaSi.
Tanamedrove etapze mravalma saxelmwifom erovnul usafrTxoebas
narkoproblema daukavSira da misi gadaWra qveynis saSinao da sagareo
politikis ganuyofel nawilad miiCnia. gaCnda axali termini
,,narkotikuli terorizmi, ese igi didi odenobiT narkotikuli
nivTierebebis masobrivi gavrceleba ama Tu im saxelmwifos, an mis
romelime nawilSi, rac safrTxes uqmnis mravali adamianis sicocxles an
janmrTelobas; aseTive moqmedeba, mimarTuli romelime erovnuli,
eTnikuri, rasobrivi, religiuri anda sxva raime niSniT gaerTianebuli
jgufis mTlianad an nawilobriv mosaspobad. [21-29]Aam mxriv gamonaklisi
arc Cveni qveyanaa. saqarTvelos nakisri aqvs organizebul danaSaulTan
brZolis saerTaSoriso valdebuleba. gaeros wevr saxelmwifoTa
meTaurebis, msoflios specsamsaxurebis xelmZRvanelebisa da
saerTaSoriso eqspertebis azriT, narkotikebis winaaRmdeg brZola unda
xorcieldebodes regionuli principiT, narkobiznesis sawinaaRmdegod
mimarTuli erTiani ZalisxmeviT. praqtikulad mTeli msoflio miesalma
avRaneTSi ganxorcielebul antiteroristul kampanias. Mman sabolood
unda aRmofxvras avRaneTis teritoriaze aramarto tero