1.anna chigitaSvili .terorizmi, rogorc globaluri problema ...

290
0 grigol robaqiZis saxelobis universiteti iuridiuli fakultetis doqtorantura xelnaweris uflebiT ana WiRitaSvili terorizmi, rogorc globaluri problema: kriminologiuri analizi da brZolis meTodebi saqarTveloSi specialoba: sisxlis samarTali; sisxlis samarTlis procesi; kriminalistika; kriminologia; sasjelaRsrulebiTi samarTali. samarTlis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili d i s e r t a c i a samecniero xelmZRvaneli: iuridiul mecnierebaTa doqtori, profesori giorgi Rlonti Tbilisi 2009

Transcript of 1.anna chigitaSvili .terorizmi, rogorc globaluri problema ...

  • 0

    grigol robaqiZis saxelobis universiteti

    iuridiuli fakultetis doqtorantura

    xelnaweris uflebiT

    ana WiRitaSvili

    terorizmi, rogorc globaluri problema:

    kriminologiuri analizi da brZolis

    meTodebi saqarTveloSi

    specialoba: sisxlis samarTali; sisxlis samarTlis procesi; kriminalistika; kriminologia; sasjelaRsrulebiTi samarTali.

    samarTlis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili

    d i s e r t a c i a

    samecniero xelmZRvaneli: iuridiul mecnierebaTa doqtori, profesori giorgi Rlonti

    Tbilisi 2009

  • 1

    Sinaarsi

    Sesavali........................................................................................................................................................................ 5

    Tavi I.

    terorizmis cneba da ZiriTadi maCveneblebi

    1.1. terorizmis konteqstualuri Sinaarsi ( definiciebi) .................................. 7

    1.2. saerTaSoriso terorizmis istoriuli mimoxilva ......................................... 25

    1.3. terorizmis fenomeni saqarTveloSi: warsuli da realoba ................. 47

    Tavi II.

    terorizmis kriminologiuri daxasiaTeba

    2.1. terorizmis formebi da saxeebi ........................................................................................ 52

    2.2. terorizmis xarisxobrivi da ricxobrivi maCveneblebi

    saqarTveloSi ....................................................................................................................... ............................... 97

    2.3. terorizmi, rogorc transnacionaluri danaSauli (saerTaSoriso

    midgomebi) .................................................................................................................................................................123

    2.4. terorizmis da organizebuli danaSaulobis Taviseburebani ......... 174

    Tavi III.

    terorizmis kriminalistikuri Taviseburebani

    3.1. terorizmis klasifikacia .......................................................................................................184

    3.2. terorizmis sisxlissamarTlebrivi daxasiaTeba ......................................... 191

    3.3. teroristuli aqtebis gamoZiebis strategia ..................................................... 211

    3.4. terorizmis calkeuli sagamoZiebo moqmedebebis Catarebis

    taqtika ..................................................................................................................................................................... 235

  • 2

    Tavi IV.

    terorizmis prevenciasTan dakavSirebuli ZiriTadi

    aspeqtebi

    4.1. saqarTvelos saxelmwifoebrivi politika da samarTaldamcavi

    organoebis roli terorizmTan brZolaSi...................................................................... 246

    4.2. terorizmis Tavidan acilebis samarTlebrivi Taviseburebani .... 250

    4.3. terorizmis prevencia, msoflio gamocdileba .............................................. 251

    4.4. saerTaSoriso TanamSromloba terorizmis winaaRmdeg brZolaSi

    (saerTaSoriso organizaciebi) ....................................................................................................... 256

    daskvna ...................................................................................................................................................................... 259

    gamoyenebuli literatura .................................................................................................................. 263

    danarTi (sqemebi dakavSirebuli sagamoZiebo moqmedebTan) .............................. 271

  • 3

    Temis aqtualoba: sakvlevi Tema Tanamedrove periodSi gansakuTrebiT

    did aqtualobas iZens, vinaidan:

    terorizmi udides safrTxes uqmnis samarTlebrivi saxelmwifos

    Camoyalibebasa da demokratiis Semdgom ganviTarebas;

    terorizmi sazogadoebaSi iwvevs negatiur Sedegebs;

    sruliad udanaSaulo mosaxleobaSi amyarebs mudmivi SiSis sindroms;

    terorizmi xelyofs mosaxleobis sicocxles;

    zemoaRniSnulidan gamomdinare, metad mniSvnelovania terorizmis arsis

    Seswavla da misi gamomwvevi mizezebis gaanalizeba, mosalodneli

    safrTxis prevenciisa da ukve Cadenili, gamovlenili danaSaulis

    warmatebuli ZiebisaTvis.

    kvlevis mizani: kvleva miznad isaxavs, ganxilul iqnas:

    terorizmis, rogorc problemis arsi da gamomwvevi mizezebi;

    terorizmis, rogorc kacobriobisaTvis safrTxis Semcveli movlenis

    globaluri masStabebi;

    kvlevis amocanebi: ganisazRvros terorizmis definicia, misi gamovlenis

    formebi, terorizmis gamoZiebis taqtikis Taviseburebebi da meTodikis

    aspeqtebi;

    mecnieruli siaxleebi naSromSi:

    1. axleburadaa ganmartebuli terorizmis definicia, romelic xSirad

    azrTa sxvadasxvaobas iwvevs mecnierTa Soris;

    2. wina planzea wamoweuli terorizmis, rogorc globaluri movlenis

    gamomwvevi mizezebi;

    3. terorizmis fsiqologiuri struqturis analizidan gamomdinare

    gamokveTilia axali xedva aRniSnuli danaSaulis efeqturad

    gamoZiebasTan dakavSirebiT;

    4. ganviTarebulia idea eTno-kriminaluri Tanasazogadoebebis arsebobis

    da maT mier gamowveuli daZabulobebis Sesaxeb saqarTvelos

    administraciul sazRvrebTan;

  • 4

    5. farTodaa ganxiluli politikuri terorizmi da misi Tanmdevi mZime

    Sedegebi;

    6. pirveladaa gaSuqebuli terorizmis gamoZiebis aqtualuri sakiTxebi.

    Aam mizniT Catarebulia kvlevebi usafrTxoebis sakiTxebSi;

    7. ganxilulia axali midgomebi terorizmTan brZolisadmi

    saerTaSoriso organizaciebis gamocdilebis mixedviT,

    gaanalizebulia saqarTvelos TanamSromloba saerTaSoriso

    organizaciebTan;

    8. detaluradaa ganxiluli teroristuli aqtis dros SemTxvevis

    adgilis daTvalierebasTan dakavSirebuli problemebi;

    9. gaSuqebulia terorizmis prevenciasTan dakavSirebuli sakiTxebi;

    10. gansazRvrulia terorizmis wonaaRmdeg brZolis konkretuli

    meTodebi;

    kvlevis meTodebi: kvlevisas gamoyenebulia praqtikaSi momxdari faqtebis

    analizi da winamdebare Temaze momuSave mecnierebis Sexedulebebi,

    agreTve fsiqologiuri aspeqtebi, romlebic gavlenas axdenen

    konkretuli pirebis da sxvadasxva jgufis teroristebad Camoyalibebaze.

    danaSaulis gamomwvevi mizezebis Seswavlis da gamoZiebis mizniT

    gamoyenebulia kriminologiisa da kriminalistikis kvlevis meTodebi.

    naSromSi warmoCenili mecnieruli xedva da analizi xels Seuwyobs

    terorizmis, rogorc problemis ukeT gaanalizebas, misi ganmartebis

    daxvewas, rac sabolood uzrunvelyofs danaSaulisTvis swori

    kvalifikaciis miniWebas. praqtikaSi teroristuli aqtebis gamoZiebis

    dros gamoyenebuli iqneba sagamoZiebo taqtikaSi ganxiluli meTodebi da

    rekomendaciebi. teroristis fsiqologiis Taviseburebebis dadgena da

    ganzogadeba xels Seuwyobs aRniSnuli danaSaulis prevencias, rac

    aranakleb mniSvnelovania masTan brZolisaTvis.

  • 5

    Sesavali

    saqarTvelos xelisufleba ganagrZobs saerTaSoriso da Sida

    terorizmTan brZolas. igi sajarod gmobs teroristul aqtebs, magram

    teroristebi garkveulwilad mainc axerxeben gamoiyenon saqarTvelo,

    rogorc satranzito qveyana. Tumca, unda aRiniSnos, rom maTi

    SesaZleblobebi am mxriv sagrZnoblad SeizRuda, gansakuTrebiT 2002

    wlis bolos, pankisis xeobaSi Catarebuli samTavrobo ieriSis Sedegad.

    2004 wlis seqtemberSi beslanSi momxdari teroristuli aqtis Semdeg,

    qarTuli samarTaldamcavi organoebis mier pankisSi 2004 wlis bolos

    Catarebulma gaZlierebulma antiteroristulma operaciebma mkveTrad

    Seamcira transnacionalur teroristul jgufTa SesaZlebloba

    satranzitod gamoeyenebinaT pankisis xeoba.

    qarTuli samarTaldamcavi organoebis SesaZleblobebi SezRudulia,

    Tumca Sida reformebis, aSS-is mTavrobisa da dasavluri donorebis

    teqnikuri da finansuri daxmarebis wyalobiT mdgomareoba am mxriv

    umjobesdeba. kerZod, amerikis SeerTebuli Statebi uzrunvelyofen Cveni

    kadrebis kontrteroristul momzadebas saxelmwifo departamentis

    antiteroristuli daxmarebis programis farglebSi. prokuraturaSi

    moqmedebs eqvsi gamomZieblisa da prokurorisgan Semdgari specialuri

    danayofi, romelic uSualod terorizmis dafinansebisa da fulis

    gaTeTrebis saqmeebs iZiebs. Sinagan saqmeTa da saxelmwifo uSiSroebis

    saministroebis reformirebisa da maTi kontrteroristuli potencialis

    gaZlierebas xels uSlis saTanado resursebis, aRWurvilobisa da, rac

    mTavaria, momzadebis nakleboba. reformatoruli Zalisxmeva kadrebis

    denadobis maRal maCvenebelTan erTad gaurkvevlobis mizezi gaxda da

    xeli SeuSala erTiani antiteroristuli politikis SemuSavebas.

    `terorizmi~, `teroristebi~, `teroristuli saqmianoba~ es terminebi

    praqtikulad yoveldRiurad Cndeba masobrivi informaciis saSualebebSi,

    rac Cvens mosaxleobas gaurkvevlobasa da SiSs unergavs sakuTari

    awmyosa da momavlis, aseve saqarTvelos 1995 wlis konstituciiT

    garantirebuli uflebebisa da Tavisuflebebis SesaZlo xelyofis gamo.

  • 6

    dReisaTvis terorizmis winaaRmdeg brZolis problemis Seswavla ori

    mimarTulebiT mimdinareobs.

    pirveli mimarTuleba ukavSirdeba terorizmis, rogorc politikuri

    xasiaTis mqone saerTaSorisosamarTleblivi kategoriis Seswavlas. am

    kuTxiT metad mniSvnelovani kvlevebi gvxvdeba n.s. beglovas, i.p.

    bliSenkos, v.i. bliSenkos, t.s. boiarsozonoviCis, l.n. galenskaias, n.v.

    Jdanovis, i.p. karpecis, e.g. liaxovis, l.a. mojorianis, i.a. reSetovisa da

    sxvaTa samecniero naSromebSi.

    aRsaniSnavia bolo wlebSi gamoqveynebuli sxva mimarTulebis samecniero

    naSromebi, romlebSic terorizmis problema sisxlissamarTlebrivi da

    kriminologiuri poziciebidan aris ganxiluli. am mimarTulebiT

    gansakuTrebiT safuZvliani naSromebi aqvT i.u. antonians, t.a.

    bogoliubovas, s.s. bosxolovs, a.i. dolgovas, v.p. emelianovs, m.p. kireevs,

    v.s. komisarovs, g.m. minkovskis, a.v. naumovs, g.v. ovCinikovs, v.e. petriSevs,

    v.p revins, k.n. salimovs, o.f. SiSovs da mraval sxva mecniers.

    terorizmis winaaRmdeg brZolis problema dResdReobiT kvlavac

    aqtualuri rCeba. amas adasturebs 2001 wlis 11 seqtembers niu iorkSi,

    vaSingtonsa da pensilvaniaSi, xolo 2002 wlis 23 - 26 oqtombers

    moskovSi, `nord ostis~ miuziklze momxdari sayovelTaod cnobili

    tragikuli movlenebi.

    Tanamedrove teroristebs gaaCniaT mzardi teqnikuri aRWurviloba,

    sakmaod didi finansuri saxsrebi da organizebis maRali done. mocemuli

    danaSaulebrivi saqmianobis mTavari ganmasxvavebeli niSani Sida da

    saerTaSoriso terorizms Soris zRvaris ararsebobaa. teroristul

    organizaciaTa kavSirebi narkobiznesTan da iaraRiT ukanono

    vaWrobasTan farTovdeba. fiqsirdeba teroristuli jgufebis zrdis

    dinamika. [74-75]

    Sidasaxelmwifoebrivi da saerTaSoriso terorizmis winaaRmdeg

    efeqturad brZolis aucilebloba aqtualurs xdis mocemul

    sakvalifikacio naSroms, vinaidan is terorizmis cnebisa da arsis,

    saxeebisa da formebis, terorizmis gamo pasuxisgebisa da misi prevenciis

    zomebis kvlevas eZRvneba.

  • 7

    Tavi I.

    terorizmis cneba da ZiriTadi maCveneblebi

    $ 1. 1. terorizmis konteqstualuri Sinaarsi (definiciebi)

    terorizmis cnebis gansazRvra msoflio mecnierebisa da danaSaulTan

    brZolis praqtikis erT-erT urTules problemas warmoadgens. amJamad

    terorizmis daaxloebiT 200-mde gansazRvreba arsebobs da maTgan

    arcerTia sayovelTaod miRebuli, rac ganpirobebulia, rogorc

    terorizmis fenomenis sirTuliT, aseve Sidasaxelmwifoebriv da

    saerTaSoriso doneze arsebuli subieqturi faqtorebiT.

    terorizmis cneba. terorizmi umTavresad ganmartebulia, rogorc

    daSineba, Zaladobrivi qmedeba, Zaladoba an Zaladobrivi qmedebiT muqara.

    Tanamedrove iuridiul literaturaSi terorizmis (laTinuridan terori

    SiSi, saSineleba) cneba gulisxmobs politikuri, ekonomikuri,

    ideologiuri Tu teroristebisaTvis misaRebi sxva saxis sargeblis

    mopovebis mizniT calkeuli piris, pirTa jgufis Tu sxva obieqtebis

    winaaRmdeg Zaladobis gamoyenebas, an misi gamoyenebis muqaras

    amasTan, ruseTis federaciis 25.07.1998 w. # 130- federaluri kanoni

    terorizmTan brZolis Sesaxeb mocemuli movlenis Zalze rTul

    ganmartebas iZleva. kerZod, kanonSi naTqvamia, rom terorizmi aris:

    Zaladoba an misi gamoyenebis muqara, mimarTuli fizikuri an iuridiuli

    pirebis winaaRmdeg, agreTve qonebisa da sxva materialuri obieqtis

    ganadgureba (dazianeba) an maTi ganadgurebis (dazianebis) muqara,

    romelic iwvevs adamianTa daRupvis, mniSvnelovani qonebrivi zaralis

    miyenebis saSiSroebas an sxva sazogadoebrivad saxifaTo Sedegs;

    xorcieldeba sazogadoebrivi usafrTxoebis xelyofis, mosaxleobis

    daSinebis an teroristebis sasargeblod saxelisuflebo organoebis

    gadawyvetilebaze gavlenis moxdenis mizniT, an sxva marTlsawinaaRmdego

    interesebis dakmayofilebisTvis; saxelmwifo an sazogadoebrivi moRvawis

    sicocxlis xelyofa misi saxelmwifo an sxva politikuri moRvaweobis

    Sewyvetis, an aRniSnuli moRvaweobis gamo SurisZiebis mizniT; ucxo

    qveynis warmomadgenelze an saerTaSoriso organizaciis TanamSromelze

  • 8

    Tavdasxma omis provocirebis an saerTaSoriso urTierTobebis

    gamwvavebis mizniT.

    amave dros, terorizmis ganmartebisadmi miZRvnili gansazRruli

    naSromebis analizi cxadyofs, rom ganmartebis SemuSavebisas TiTqmis

    yvela mkvlevars amoZravebs saerTo survili - ufro mkafiod

    Camoayalibos `teroris~, `terorizmisa~ da `teroristuli aqtis~ cnebebi.

    terorizmis sisxlissamarTlebriv gansazRvrebasTan dakavSirebiT

    mecnierebSi azrTa sxvadasxvaobaa. zogi maTgani (s.a. efirovi, a.v. naumovi)

    miiCnevs, rom gacilebiT nayofieria ara terorizmis universaluri

    gansazRvrebis Zieba, aramed misi ramodenime niSniT Semofargvla. sxvebis

    azriT (a.e. Jalinski), sasargeblo iqneboda terorizmis samuSao

    ganmartebis monaxva samarTlebriv doneze. msgavs azrs zogierTi

    ucxoeli mkvlevaric iziarebs (magaliTad, a.m. lizeni), sxvebi ki (mag. v.

    malisoni, s. malisoni), piriqiT, terorsa da terorizms, maTi farTo

    azrobrivi datvirTvis gamo, ar miiCneven iseT cnebebad, romelTa

    identificireba mkafiod gansazRvruli faqtobrivi movlenebiTaa

    SesaZlebeli.

    saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 323-e muxlis mixedviT _

    terorizmi aris, danaSauli, romelic xelyofs saxelmwifo

    xelisuflebis interesebs (strategiuls, politikursa da ekonomikurs),

    aseve sazogadoebriv usafrTxoebas (vinaidan mosaxleobaSi teroristTa

    winaSe umweobis, daucvelobis gancdas da SiSs badebs), adamianTa

    janmrTelobas, sicocxles da qonebas.

    Cveni azriT, terorizmSi unda vigulisxmoT danaSaulebrivi qmedeba,

    romelic gamoixateba ZaladobaSi an misi gamoyenebis muqaraSi calkeul

    pirTa an pirTa jgufis winaaRmdeg; romelsac Tan erTvis mosaxleobis

    daSineba, adamianebSi depresiis, daZabulobisa da SiSis danergva

    teroristebisTvis sasurveli gadawyvetilebis miRebaze gavlenis

    moxdenis mizniT; igi gamoirCeva gazrdili sazogadoebrivi saSiSroebiT

    da teroristuli aqtis Cadenis sajaroobiT. amasTan, teroristTa miznebi

    SeiZleba sxvadasxva iyos: religiuri, politikuri, ekonomikuri da a.S.

  • 9

    terorizmis arsi. terorizmis arsis gansazRvris mniSvnelobas

    ganapirobebs terorizmis, rogorc damoukidebeli cnebis ganmartebis

    aucilebloba. mkvlevarebi didi xania cdiloben, zustad ganmarton

    aRniSnuli arsi, Tumca, kvlevis sirTulisa da sxva damatebiTi

    dabrkolebebis warmoqmnis gamo, sayovelTaod arcerTi ganmarteba iqna

    miRebuli. damabrkoleblad iqca is garemoebac, rom terorizmi, rogorc

    movlena sxvadasxva aspeqtSi (filosofiuri, politikuri, fsiqologiuri,

    samarTlebrivi da a.S.) Seiswavleboda. TiToeuli mkvlevari mocemul

    movlenas misTvis saintereso kuTxiT ganixilavda da `terorizmis

    ganmartebas sakuTar interpretacias aniWebda. [ 92_23,24,33]

    Cveni azriT, terorizmis arsSi unda vigulisxmoT mocemuli

    movlenisaTvis damaxasiaTebeli Tvisebebis, originaluri niSnebisa da

    misi ganmasxvavebeli Taviseburebebis erToblioba, rac terorizmisTvis,

    rogorc socialur-politikuri da samarTlebrivi kategoriisTvis aris

    niSandoblivi. Tanamedrove iuridiul literaturaSi terorizmis,

    rogorc danaSaulebrivi qmedebis Semdeg ganmasxvavebel niSnebs

    gamoyofen:

    I. terorizmi qmnis did sazogadoebriv safrTxes, romelic sayovelTaod

    saxifaTo qmedebis an am qmedebis Cadenis muqaris Sedegad warmoiSveba.

    II. teroristis ganzraxvaa mZevlad ayvanil pirTa an afeTqebis adgilis

    maxloblad myof adamianTa sicocxlis mospoba.

    III. teroristuli aqti sajarod sruldeba. sxva danaSaulebrivi qmedeba

    gamoricxavs sajaroobas. is xorcieldeba mxolod im pirTa

    informirebiT, romelTa qmedebaSic Tavad damnaSavea dainteresebuli.

    terorizmi ki, sayovelTao gaxmaurebis, pirobebis Riad wayenebis gareSe

    ar arsebobs.

    IV. terorizmisTvis damaxasiaTebelia SiSis, depresiisa da daZabulobis

    ganzrax danergva. amasTan, msgavsi garemo iqmneba ara individualur an

    viwrojgufur, aramed socialur doneze da warmoadgens obieqturad

    aRmocenebul socialur-fsiqologiur faqtors, romelic gavlenas

    axdens sxva pirebze da ubiZgebs maT teroristTa interesebis

    sasargeblod garkveuli qmedebis Cadenis an maTi pirobebis miRebisken.

  • 10

    aRniSnuli garemoebis ignorireba iwvevs imas, rom xSir SemTxvevaSi

    terorizmad socialur garemoSi SiSisa da daZabulobis gamomwvev

    nebismier qmedebas Seracxaven. Tumca, terorizmi swored imiT

    gansxvavdeba aRniSnuli qmedebebisgan, rom safrTxisSemcveli garemo

    iqmneba ara uSualod daSinebis, aramed sxva miznebis miRwevisTvis. SiSi

    am SemTxvevaSi aris mizanmimarTuli zegavlenis erTgvari obieqturi

    berketi, romlis drosac misi danergva ara TviTmizani, aramed garkveuli

    miznis miRwevis saSualebaa. amgvarad, safrTxisSemcveli garemos Seqmna

    aris terorizmis gamoxatuleba, misi arsis gamomJRavneba da ara

    saboloo mizani.

    V. terorizmisTvis damaxasiaTebelia isic, rom Zaladoba mimarTulia

    erT obieqtze (adamianze, adamianTa jgufze, qonebaze), xolo garkveuli

    qmedebis ganxorcielebaze dayoliebis mizniT fsiqologiuri zemoqmedeba

    xorcieldeba sxva pirze. anu konkretuli piris gadawyvetilebaze

    gavlena miiRweva ara uSualod mis winaaRmdeg ganxorcielebuli

    Zaladobrivi qmedebiT, aramed gareSe damaSinebeli faqtorebis

    gamoyenebiT, rodesac es piri Tavad (Tumca iZulebiT) iRebs

    gadawyvetilebas, daakmayofilos teroristebis moTxovnebi.

    amasTan, zegavlena im adamianebze, visganac teroristebi garkveul Sedegs

    moelian, SeiZleba iyos rogorc pirdapiri, ise arapirdapiri. magaliTad,

    mTavrobisagan garkveuli moTxovnebis dakmayofilebis mizniT, nacional-

    separatistebis mier sazogadobis TavSeyris adgilebSi mowyobili

    afeTqebebi sociumze pirdapiri zegavlenis moxdenis klasikuri nimuSia.

    igive qmedeba, Cadenili romelime piris mier sazogadoebaSi

    saxelisuflebo partiis, rogorc wesrigis damyarebis `uunaro~ Zalis

    mimarT undoblobis daTesvis mizniT, raTa am fonze daiwyos

    mosaxleobisTvis regionSi an qveyanaSi viTarebis gaumjobesebis

    dapirebis micema garkveuli kandidatisTvis arCevnebze upiratesobis

    miniWebis sanacvlod, aris arapirdapiri zegavlenis magaliTi. [ 82_34,38]

    terorizmis arsis Seswavlisas Tavs iCens garkveuli sirTuleebi. ase

    magaliTad, g.v.ovCinikova aRniSnavs, rom terorizmis gansazRvrisa da

    misi iuridiuli gaformebisadmi erTiani midgomis mTavari

  • 11

    damabrkolebeli faqtori ukiduresad politizirebuli Sefasebebia.[104

    _7]

    terorizmis arsisa da cnebis gansazRvris kidev erT damabrkolebel

    faqtors terorizmisa da teroris cnebebis gaigivebis problema

    warmoadgens. xSirad es cnebebi sinonimebad ixmareba. [118 -289]

    migvaCnia, rom ufro marTebulia im avtorTa Sexeduleba, romlis

    mixedviTac terorizmi danaSaulebrivi qmedebaa, xolo terori

    nebismieri subieqtis (saxelmwifos, organizaciis Tu fizikuri piris)

    qcevis xerxi Zalis gamoyenebiTa da muqariT SiSi danergos. v.p.

    emelianovi `terors~ adarebs iseT cnebebs, rogoricaa `agresia~,

    `genocidi~, `omi~; miiCnevs rom terori saxelisuflebo subieqtis mier

    gamoyenebuli masobrivi Zaladobaa. amasTan dakavSirebiT avtori

    ganixilavs iseT cnebebs, rogoricaa `ideologiuri terori~,

    `saxelmwifo terori~, `administraciuli terori~ [80_15,16,18,41]

    aucilebelia gaviTvaliswinoT agreTve, rom axlos dgas, magram ara

    terorizmis identuria teroristuli aqtis cneba. rogorc v.p. emelianovi

    aRniSnavs, isini xSirad igive TanafardobaSi imyofebian erTmaneTTan,

    rogorSic mTeli da nawili, gansakuTrebiT, Tu saqme realurad Cadenil

    Zaladobriv aqts Seexeba. qmedebis teroristul aqtad aRiarebisTvis ar

    aris aucilebeli, is Cadenili iyos sayovelTaod saSiSi meTodiT,

    romelic zians miayenebs da ama Tu im saxis mZime Sedegis dadgomis

    safrTxes Seuqmnis pirTa ganusazRvrel raodenobas. ase rom,

    teroristuli aqtisTvis savaldebuloa terorizmis yvela niSani, garda

    pirvelisa (sazogadoebrivi safrTxis Seqmna), Tumca, arc misi Tanaobaa

    gamoricxuli.

    gansaxilveli movlenebis safuZvels warmoadgens dateroreba (fr.

    teroriser), romelic gulisxmobs devnas, daSinebas angariSsworebisa da

    Zaladobis muqariT.

    daterorebas, rogorc danaSaulebrivi qmedebis damoukidebel Tvisebas,

    Semdegi ganmasxvavebeli niSnebi axasiaTebs:

  • 12

    1. damnaSavis Zaladobrivi da sxva qmedebani warmoadgens ara

    TviTmizans, aramed sxva miznis miRwevis saSualebas.

    2. SiSs damnaSave mizanmimarTulad nergavs, rac exmareba mas

    danaSaulebrivi miznis miRwevaSi da aiZulebs sxva pirs/pirebs

    Caidinon teroristTa interesebis sasargeblo qmedeba.

    3. saboloo Sedegi miiRweva ara Tavad damnaSavis (teroristis), aramed

    im pirTa qmedebebis xarjze, romlebzedac xorcieldeba zewola.

    4. Zaladobrivi da danaSaulebrivi qmedebebi SeiZleba iyos mimarTuli

    erTi piris winaaRmdeg, xolo saboloo danaSaulebrivi Sedegi

    miRweul iqnas mesame pirTa moqmedebis Sedegad. amasTan,

    SesaZlebelia, rom damnaSavem qmedebis mimarTuleba da saboloo

    danaSaulebrivi Sedegis miRweva erTsa da imave pirs daukavSiros. [82_

    34,38]

    aRsaniSnavia, rom rusul iuridiul literaturaSi terorizmi ganixileba

    rogorc eqstremizmis gamovlinebis ukiduresi forma.

    rusuli samarTlebrivi doqtrinis mixedviT, eqstremizmSi (eqstremistul

    saqmianobaSi) igulisxmeba:

    1. fizikur pirTa da garkveul organizaciaTa (religiuri,

    sazogadoebrivi, politikuri da sxv.) saqmianoba, romelic miznad

    isaxavs konstituciuri wyobis safuZvlebis Zaladobrivi gziT

    Secvlas, ruseTis saxelmwifoebrivi mTlianobis xelyofas, ruseTis

    federaciis usafrTxoebis Seryevas, saxelisuflebo Zalauflebis

    miTvisebas an xelSi Cagdebas, ukanono SeiaraRebuli formirebebis

    Seqmnas, teroristuli saqmianobis organizebasa da ganxorcielebas;

    2. nacisturi an msgavsi atributikisa da simbolikis propagandasa da

    sajaro demonstrirebas;

    3. msgavsi saqmianobisken sajaro mowodebas

    4. aRniSnuli saqmianobis dafinansebas.

    terminma terorizmi cxare debatebi gamoiwvia. nacvlad imisa, rom

    SeTanxmdnen terorizmis definicaze, socialuri mecnierebebis

    warmomadgenlebi, politikosebi, iuristebi da usafrTxoebis sakiTxebze

    momuSave specialistebi ubralod kamaToben terminis mniSvnelobaze.

    dalasSi texasis universitetis cnobilma eqspertma terorizmis

  • 13

    sakiTxebSi h. kuperma [58_233] scada problemis Sejameba da daskvnis

    gamotana. misi sityvebiT, `problema problemis definiciaSia.~ Cven

    SegviZlia SevTanxmdeT, rom terorizmi problemaa, magram ver

    SevTanxmdiT imaze, Tu ra aris terorizmi.

    terorizmis gansazRvra rTulia, igi xSirad garkveul dabneulobas

    iwvevs. dabneulobas aZlierebs is faqti, rom adamianebi erTmaneTs

    ukavSireben sityvebs SiSi (ing. teror) da terorizmi. samxedro Zalebis

    mizani, magaliTad, mtris gulSi SiSis Canergvaa, xolo sistematuri

    terori ZiriTad iaraRs warmoadgenda sxvadasxva konfliqtSi istoriis

    manZilze. zogierTi mkvlevari fiqrobs, rom samxedro Zalmomreobasa da

    terorizms Soris gansxvaveba ar arsebobs. antibirTvuli moZraobis bevri

    wevri am mosazrebas imiT xsnis, rom gamosayeneblad mza birTvuli

    iaraRi terorizmis gagrZelebas warmoadgens. bevri amave logikas

    emxroba da acxadebs, rom quCis bandebi da kriminalebi terorSi

    amyofeben sazogadoebas. Tu aRniSnuli logikiT vimsjeleT da miviCnieT,

    rom yvela qmedeba, romelic SiSs iwvevs terorizms ganekuTvneba,

    potenciuri definiciebis raodenoba SeiZleba usasrulod gaizardos.

    erT-erTi upirvelesi mizezi, romelic arTulebs terorizmis definiciis

    Camoyalibebas, aris is, rom misi mniSvneloba icvleba socialur da

    istoriul konteqstSi. es ar niSnavs, rom `adamiani, romelic erTisTvis

    teroristia, meoresTvis SeiZleba mSvidobisaTvis mebrZols

    warmoadgendes,~ magram is, rom misi mniSvneloba cvalebadia, faqtia.

    aseTi cvalebadoba gamowveulia imiT, rom terorizmi ar aris myari

    movlena. danaSaulis msgavsad, isic socialuri faqtorebiT

    ganisazRvreba da sociumis cvalebadobis paralelurad mniSvnelobas

    icvlis.

    winamdebare TavSi ganxilulia terorizmis ramdenime gavrcelebuli

    definicia. es definiciebi sayuradReboa, Tumca mniSvnelovania gvesmodes,

    rom arc Tu ise gamosadegi. aucilebelia, rom gaazrebuli gvqondes

    definiciis konteqsti, vidre termins gamoviyenebdeT. terorizmis

    gansazRvreba icvleba socialuri da istoriuli movlenebis fonze.

    Sedegad, terorizmi problemas warmoadgens. [ 54_33]

  • 14

    terorizmis ramdenime gavrcelebuli konteqstualuri mniSvneloba.

    terorizmis definiciebis gacnobamde, albaT, sasurvelia misi

    mniSvneloba specifikur CarCoSi ganvixiloT. bevrad ufro gamosadegia

    terorizmis konteqstualuri mniSvnelobebis Camowera, vidre sxvadasxva

    definiciis damaxsovreba. qvemoT ganxilulia ramdenime konteqstualuri

    sakiTxi.

    istoria. terorizmis mniSvneloba droTa ganmavlobaSi Seicvala.

    SeuZlebelia terorizmze saubari wina istoriuli konteqstis

    gaTvaliswinebis gareSe. teqstis Semdegi nawili swored terorizmis

    ganviTarebas asaxavs msoflio istoriaSi.

    Tanamedrove terorizmi warmoiSva safrangeTis revoluciis dros (1789-

    1795). es termini gamoiyeneboda safrangeTis mTavrobis mier

    ganxorcielebuli qmedebebis aRwerisTvis. 1848 wlisTvis terminis

    mniSvneloba Seicvala. mas iyenebdnen mTavrobis winaaRmdeg mebrZoli

    agresiuli revolucionerebis qmedebebis aRsaniSnavad. 1800-iani wlebis

    bolos da 1900-ianebis dasawyisSi terorizmi im Zaladobriv qmedebebs

    gulisxmobda, romlebsac axorcielebda sxvadasxva dajgufeba (muSaTa

    organizaciebi, anarqistebi, erovnuli dajgufebebi, romlebic ucxo

    Zalebis winaaRmdeg ibrZodnen, ultranacionalisturi politikuri

    organizaciebi da sxva).

    II msoflio omis (1939-1945) Semdeg terorizmis mniSvneloba kvlav

    Seicvala. rodesac xalxi win aRudga msoflioSi evropis dominantobas,

    nacionalistur jgufebs teroristuli dajgufebebi ewodaT. 1964 wlidan

    adreul 1980-ian wlebamde termini terorizmi gamoiyeneboda agresori

    memarcxene dajgufebebisa da nacionalistebis aRsaniSnavad. 1980-iani

    wlebis Sua xanebSi SeerTebul StatebSi terorizmad e.w. siZulvilis

    jgufTa moZraobis Zaladobrivi qmedebebi moinaTla. saerTaSoriso

    doneze ki terorizmi moiazreboda, rogorc subnacionaluri

    (subnational) brZola. [51- 15-18]

    meore aTaswleulis SecvlasTan erTad Seicvala terorizmis

    definiciebic. dRes terorizmiT dakavebuli arian didi dajgufebebi,

    romlebic saxelmwifosgan damoukideblad arseboben da misi wevrebi

  • 15

    ZiriTadad religiuri fanatikosebi arian. teroristul danaSauls

    sCadian agreTve sxva Zaladobrivi dajgufebebi, romlebic ukmayofiloni

    arian arsebuli socialuri garemoTi. ase rom, terorizmis definiciis

    Camoyalibebisas istoriuli konteqstis gavlena mocemul negatiur

    movlenaze aucileblad gasaTvaliswinebelia.

    konfliqti. terorizmis mniSvneloba icvleba sxvadasxva tipis omebis

    zegavleniTac. Cveulebrivi omis pirobebSi armiebi iyeneben komandos

    taqtikas, rac Zalian hgavs terorizms. amerikis samoqalaqo omis dros

    federalurma armiam maior jon andersons konfederatebs sarkinigzo

    gzis darbevis ufleba misca. konfederatebma andersoni Seipyres da

    jaSuSobaSi daadanaSaules. amis miuxedavad, andersons CrdiloeTSi

    gmirad miiCnevdnen. igi ar atarebda uniformas da arc miRebuli normebis

    Sesabamisad ibrZoda, magram armiebi, rogorc wesi, aqtiurad iyenebdnen

    zemoT aRweril taqtikas omis periodSi da msgavs qmedebebs terorizmis

    kvalifikacia arasodes eZleoda.

    partizanul omebSi partizanebi teroristul taqtikas iyeneben xolme

    mtris winaaRmdeg sabrZolvelad. aseT dros maT SeiZleba sakuTari

    mxardamWerebic iyolion teroris qveS damorCilebis mizniT. totalur

    omSi sahaero Zalebi mTel qalaqebs anadgureben xolme cecxliT. swored

    ase moiqca germaniis sahaero Zalebi (luftwaffe) stalingradSi 1942

    wels, xolo britaneTisa da amerikis sahaero Zalebi drezdenSi 1945

    wels. arc erT mxares miuCnevia, rom msgavsi qmedebebi terorizmTan iyo

    asocirebuli. SeiZleba kidev mTeli rigi winaaRmdegobrivi magaliTebis

    moyvana, rac naTlad dagvanaxebs, Tu rogor icvleba terorizmis

    Sinaarsi konfliqtis tipis mixedviT. Tumca, termini terorizmi ufro

    iseT Zaladobriv qmedebas aRniSnavs, romelic mSvidobian periodSi iCens

    Tavs. [5820-22]

    politikuri Zala. terorizmis gansazRvreba politikur Zalazea

    damokidebuli. mTavrobebs SeuZliaT gazardon sakuTari Zala, Tu

    oponentebs teroristebad moixsenieben. moqalaqeebi samTavrobo Zalebis

    mxridan wamosul Seuracxyofas ufro iolad eguebian, rodesac

    kontrteroristuli kampania warmoebs. `teroristebi~ ar sargebloben

    imave humanuri privilegiebiT, rogoriTac `adamianebi.~ sazogadoebis

  • 16

    azriT, aralegaluri dakaveba da zogjer wamebac ki misaRebi meTodebia

    teroristebis dasasjelad. teroristis damRam SesaZloa fataluri

    Sedegebi gamoiRos.

    represia. represiis cneba Tavisi SinaarsiT Zalian uaxlovdeba

    Zaladobisas. zogierTi qveynis mTavroba sistematurad iyenebs

    terorizms, raTa Tavisi moqalaqeebi mudmivi SiSis mdgomareobaSi

    hyavdes. msgavsi saxis represiebi tardeba qveynis politikur

    struqturebSi, rodesac liderebi saidumlo policiur Zalebs iyeneben

    Zalauflebis SesanarCuneblad. ioseb stalini (1879 - 1953) sabWoTa

    kavSirs 1924 wlidan 1953 wlamde teroris meSveobiT marTavda. igive

    meTodebs iyenebda sadam huseinic erayis marTvisas. laTinuri amerika

    ramdenjerme moeqca represori liderebis mmarTvelobis qveS (xSirad

    SeerTebuli Statebis xelSewyobiT).

    represia SeiZleba oficialuri politikuri struqturebis gareTac

    warmoebdes. es e.w. kanongareSe (extrajuridical) represiaa da mas

    axorcieleben represiuli dajgufebebi, romlebic cdiloben sxvebis

    daSinebas garkveuli qmedebebiT. politikuri represia terorizmis erT-

    erTi formaa, magram adamianebi iSviaTad ukavSireben aseTi tipis

    Zaladobas terorizms.[59- 11-13]

    media. Jurnalistebi da telereportiorebi xSirad termins terorizmi

    politikuri Zaladobis aRsaniSnavad gamoiyeneben. miuxedavad amisa, ar

    arsebobs garkveuli standarti, romelic maT daexmareba definiciis

    sworad gagebaSi. xSirad isini aRniSnul termins mxolod imitom

    iyeneben, rom meti yuradReba miipyron. ase rom, terorizmis arsis

    gansazRvraSi mediis roli SedarebiT umniSvneloa.

    danaSauli. SeiZleba vifiqroT, rom damnaSaveebi da teroristebi ori

    sxvadasxva tipis Zaladobriv qmedebebs sCadian. zogierTi analitikosi

    amaze Tanxmdeba, magram garkveuli kiTxvis niSnebi mainc rCeba. ramdenime

    wlis win sisxlis samarTlis sakiTxebSi saprezidento komisiam

    ganacxada, rom aucilebeli iyo sisxlissamarTlebrivi aqtis motivaciis

    gadaxedva, raTa ganesazRvraT, iyo Tu ara konkretuli qmedeba

    teroristiuli aqti (saxelmwifo mrCevelTa komiteti sisxlis samarTlis

  • 17

    saqmeTa warmoebis standartebisa da miznebis sakiTxebSi, 1976). komisiis

    angariSis Tanaxmad, rodesac danaSauli politikurad motivirebulia, mas

    terorizmis kvalifikacia eZleva. am midgomis problema isaa, rom

    danaSauli danaSaulad rCeba imis miuxedavad, Tu ra motivacia imaleba

    mocemuli qmedebis ukan. konfliqtisa da samTavrobo represiebis garda,

    terorizmis yvela forma sisxlis samarTlis danaSauls ukavSirdeba.

    SeerTebul StatebSic ki gamoZiebis federaluri biuro Tavis oqmebSi

    politikur danaSauls ar miawers terorizms.[9- 40-45]

    religia. ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi religiurma dajgufebebma (an

    konkretulad romelime religiam) didi roli iTamaSa terorizmis

    ganviTarebaSi. eqstremaluri religiuri rwmena noyier niadags qmnis

    terorizmis gasavrceleblad. religiuri Zaladobas safuZvlad sami

    ZiriTadi motivi edeba [ 54_152] (1) garkveuli religiuri dajgufebebi

    miiCneven, rom maT unda gawmindon samyaro axali epoqis Sesaqmnelad.

    amas Zaladobrivi esqatologia ewodeba; (2) zogierTi sxva dajgufeba

    miiCnevs, rom isini rCeulebi arian da samarTlianobis aRdgenisTvis

    SeuZliaT xeli aRmarTon sxva adamianebze. aseTi midgoma friad

    saxifaToa da mas Zaladobriv Seuwynareblobasa da religiur omebamde

    mivyavarT. da bolos, (3) zogierTi adamiani, romelzec esa Tu is movlena

    did STabeWdilebas axdens, Tavad igonebs surogatul religias da

    sakuTari rwmenis gasavrceleblad Zaladobriv qmedebebs mimarTavs.

    ekologiuri teroristebis saqmianoba am tipis fsevdoreligiuri

    terorizmis SesaniSnavi magaliTia.

    gansakuTrebuli formebi. zogjer terorizms gansakuTrebul konteqstSi

    moixsenieben. aseTia magaliTad, teqnologiuri terorizmi, romelzec

    qvemoT dawvrilebiT gveqneba saubari. terorizmis kidev erTi

    specifikuri forma Seexeba kompiuterul Tavdasxmebs, virusebs da

    informaciuli infrastruqturis darRvevas. amas kiberterorizmi ewodeba.

    da bolos, narkotikuli danaSaulebrivi organizaciebi xSirad iyeneben

    teroristul taqtikas, zogierTi teroristuli organizacia ki

    narkotikebiTac vaWrobs, raTa politikuri miznebiT nakarnaxevi qmedebebi

    daafinansos. analitikosebis nawili aRniSnuli tipis Zaladobas

    narkoterorizms uwodebs. gamoZiebis federaluri biuros yofili

  • 18

    TanamSromeli uiliam daisoni amtkicebs, rom yovelive zemoT

    CamoTvlili ar warmoadgens terorizmis calkeul formas da isini unda

    ganvixiloT, rogorc garkveuli Tavdasxmebi politikuri teroristebis

    mxridan.

    cvalebadi konteqsti. sia konteqstualuri faqtorebisa, romlebic

    zegavlenas axdenen terorizmis definiciaze, SeiZleba usasrulod

    gagrZeldes. sakmarisia imis Tqmac, rom terorizmi politikuri Tu

    socialuri konteqstis Secvlis paralelurad icvleba. terorizmis

    sakiTxebze momuSave analitikosi aleqs Smidi (1983) ambobs, rom

    mniSvneloba ar aqvs, rogor ganvsazRvravT terorizms. definicia

    yovelTvis Seicvleba, radgan icvleba Zaladobrivi qmedebis

    mniSvnelobac. Cven ar SegviZlia terorizmis gansazRvra. [47-256-266]

    amgvari daskvnis fonze ganvixiloT Sesaswavli movlenis SedarebiT

    cnobili definiciebi.

    ramdenime cnobili definicia. yvelaze farTod gavrcelebuli da

    gamoyenebadi definicia, romliTac sargebloben sisxlis samarTlis

    saqmeTwarmoebaSi da aseve samxedro da usafrTxoebis sferoebSi,

    SemogvTavazes cnobilma specialistma kontrteroristul sakiTxebSi

    braian jenkinsma [57_8,9] da jorjtaunis universitetis TanamSromelma

    uolter leqverma. [57_72] maT terorizmis cneba erTmaneTisgan

    damoukideblad gansazRvres, magram msgavs daskvnamde mividnen.

    jenkinsma mogvawoda definicia, romelsac Tavad xSirad iyenebda

    uSiSroebis ZalebTan konsultaciebis warmoebisas. jenkinsi (1984)

    terorizms uwodebs politikuri cvlilebis gamowvevis mizniT

    daSinebisTvis Zalis gamoyenebas. leqveri Tavis ganmartebaSi uaxlovdeba

    jenkinss da aRniSnavs, rom terorizmi warmoadgens Zalis aralegitimur

    gamoyenebas garkveuli politikuri miznis miRwevisTvis udanaSaulo

    xalxis mizanSi amoRebiT. igi dasZens, rom martivi definiciis siRrmeebSi

    qeqva da damatebiTi informaciis amoRebis mcdeloba usargebloa, radgan

    termini Zalze winaaRmdegobrivia. leqveri sqolioSi aRniSnavs, rom

    terorizmis definiciaze mTeli tomebi SeiZleba daiweros, magram es

    tomebi iotisodenadac ver gazrdis Cvens gagebas terorizmis arsze.

  • 19

    Tavis gviandel namuSevrebSi leqveri ganavrcobs martiv definicias

    mxolod imitom, rom is icvleba istoriis msvlelobis paralelurad.

    jenkinsi da leqveri martivi midgomiT Tavisuflad ganixilaven

    problemebs, Tumca, ar arsebobs gaazrebuli meTodi garkveuli

    teroristuli aqtebisTvis martivi definiciebis SesamuSaveblad. martivi

    definiciebi socialuri mecnierebebis muSakebsa da politikosebs

    ukmarisobis grZnobas utovebs da simartive problemas ver gadawyvets.[57-

    33-35]

    miuxedavad amisa, leqveri miiCnevs, rom aucilebelia martivi definiciebi

    SevinarCunoT, Tundac maTi susti mxareebiT, radgan sxvadasxva

    adamianisTvis terorizmis mniSvneloba yovelTvis gansxvavebuli iqneba.

    uSiSroebis TvalsazrisiT leqveris daskvnas aqvs garkveuli azrobrivi

    datvirTva: terorizmi aris politikuri an kriminaluri (sisxlis

    samarTlis) Zaladobrivi qmedebis erT-erTi forma samxedro taqtikis

    gamoyenebiT, raTa daSinebis gziT moxdes garkveuli sistemis Secvla.

    magram aRniSnuli definicia ver Wris problemis politikur aspeqtebs,

    Tumca, gauTavebeli debatebis safuZvels aZlevs usafrTxoebis

    uzrunvelmyofel struqturebs.

    definiciebis nakli mxolod pragmatul simartiveSi ar mdgomareobs.

    germaniam, gaerTianebulma samefom da espaneTma terorizmi 10 weliwadze

    metia kanongareSed gamoacxades, amerika ki cdilobs am movlenas

    samarTlebrivi definicia mouZebnos (mulendori da uaiTi, [59_409].

    samarTlebrivi definiciebis momxiblavi mxare isaa, rom is mTavrobas

    erTgvar uflebas aZlevs, Caidinos garkveuli danaSaulebi, romlebic

    teroristuli aqtebis winaaRmdeg SeiZleba gamoiyenon. Tumca,

    samarTlebrivi definiciebi sakmaod usargebloa, radgan terorizmis arc

    socialur da arc politikur xasiaTs ar asaxavs da maTi arasworad

    gamoyenebis SesaZleblobas iZleva.

    samarTlebriv definiciebSi Sida winaaRmdegobebic iCens Tavs. magaliTad,

    SeerTebuli Statebis samarTlebriv debulebebSi weria: `zogierT

    dajgufebas SeiZleba teroristuli vuwodoT, maSin rodesac, sxva

    dajgufeba, romelic analogiur qmedebas sCadis, legitimuri

  • 20

    revolucionerebis jgufad miiCneva.~ SeerTebuli Statebisadmi

    megobrulad ganwyobilma mTavrobebma laTinur amerikaSi ramdenime

    istoriulad usastikesi qmedeba Caidines kontrterorizmis saxeliT,

    zogierTi laTino-amerikeli revolucioneri ki Tavis sasargeblod

    iyenebs aSS-is damoukideblobis deklaraciasa da konstituciaSi

    Camoyalibebul uflebebs, Tumca, maT mainc teroristebad movixseniebT.

    ase rom, samarTlebrivi definiciebi xSirad araSorsmWvreteluria.[42- 20-

    25]

    marta qrenSou [47_1-10] miiCnevs, rom terorizmis gansazRvra

    SeuZlebelia, Tu Tavad qmedeba, mizani da warmatebis SesaZlebloba ar

    iqna gaanalizebuli. am midgomiT TavisuflebisTvis mebrZolebi iyeneben

    legitimur samxedro meTodebs legitimur politikur samizneebze

    TavdasxmisaTvis. maTi qmedebebi legitimurobis CarCoSi ufro maSin

    jdeba, rodesac aris konfliqtSi gamarjvebis SesaZlebloba (Sansi).

    teroristebi legitimurobis sami kriteriumidan (samxedro meTodebi,

    samxedro samizneebi da gamarjvebis garkveuli Sansi), rogorc wesi, erT-

    erTs ver akmayofileben.

    qrenSou aseve acxadebs, rom revoluciuri xasiaTis Zaladobrivi qmedeba

    ar unda agverios terorizmSi. qrenSousTvis terorizmi socialurad da

    politikurad miuRebel Zaladobas niSnavs, romelsac udanaSaulo

    samizne hyavs amoRebuli fsiqologiuri efeqtis misaRwevad. msgavsi

    analitikuri gamijvna daexmara qrenSous, rom gamxdariyo erT-erTi

    mniSvnelovani eqsperti terorizmis sakiTxebSi, magram ori sakiTxi mainc

    problemad rCeba. nebismier pirs, romelsac aqvs politikuri

    uflebamosileba terorizmis `legitimurobis~ gansasazRvravad, aqvs

    teroristuli aqtebis ganxorcielebis Zalauflebac. garda amisa,

    analitikuri definicia didad ar gansxvavdeba martivi definiciisgan.

    reiganis prezidentobis periodSi (1981-1989) Zalze popularuli gaxda

    terorizmis gansazRvra saxelmwifo politikuri terminebis gamoyenebiT.

    analitikosebi asaxelebdnen teroristul saxelmwifoebs, romlebic

    terorizms iyenebdnen amerikis interesebis winaaRmdeg. nil livingstoni

    livingstoni [47_176] da arnoldi [43_5,15] gamoyofda xuT teroristul

    Zalas, romlebic yofil sabWoTa kavSirs daqvemdebarebul

  • 21

    saxelmwifoebs emsaxurebodnen. israelis yofili premier-ministri

    benjamin netaniahu (Benjamim Netaniahu) dasavleTs teroristuli

    saxelmwifoebis winaaRmdeg mouwodebda. am logikiT definiciis dilemis

    gadaWrac SesaZlebeli xdeboda teroristebi iyvnen yofili sabWoTa

    kavSiris saxelmwifo uSiSroebis biuros (kgb) daqvemdebarebaSi myofi

    `aCrdili meomrebi~ (Shadow Warriors) libiidan, siriidan,

    bulgareTidan, aRm. germaniidan da samxreT koreidan.

    Tumca, saxelmwifo politikuri terminebiT gajerebulma definiciebma

    komunisturi imperiis dangrevamde rTuli periodi gamoiares. jeims

    adamsma [45 _32,33] gviCvena, rom teroristebi ar kontroldebian da arc

    arasodes kontroldebodnen mxardamWeri (damfinansebeli) saxelwifoebis

    mier. zogierTi terorizmis momxre saxelmwifo marTlac umagrebda

    zurgs garkveul teroristul dajgufebebs logistikuri da moraluri

    mxardaWeriT, magram maTi gavlena mTlianobaSi Zalze umniSvnelo iyo.

    terorizmi Zalze kompleqsuri da mniSvnelovani movlenaa imisTvis, rom

    saxelmwifoebma akontrolon. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg

    argumentebi saxelmwifo dafinansebis Sesaxeb Sesustda miuxedavad imisa,

    rom ramdenime teroristi, romlebic aRmosavleT evropaSi imalebodnen,

    daapatimres.

    gansxvavebul definicias gvTavazobs edvard hermani, romelic ambobs,

    rom terorizmi saxelmwifo represiebis konteqstSi unda ganisazRvros.

    hermans mohyavs laTinoamerikuli mTavrobebis magaliTi da ambobs, rom

    represiulma politikam ufro meti ubedureba moutana xalxs, vidre

    saxelmwifos mier dafinansebulma teroristurma formirerebma moutanes.

    maikl stoli [51_20-28] calke gamocemaSi aRniSnavs, rom terorizmi

    yvelaze xSirad gamoiyeneba mTavrobebis mier Zalauflebis SenarCunebis

    mizniT. uolter leqveris [ 57_6] azriT, ugunureba iqneba imis uaryofa,

    rom saxelmwifo represiebma ufro naklebi ziani miayena xalxs, vidre

    Tanamedrove terorizmma. Tumca, leqveri imasac aRniSnavs, rom

    samTavrobo represiebi grZelvadiani politikuri problemaa da

    gansxvavdeba Tanamedrove terorizmisgan. Tumca, sakiTxis CarTva

    diskusiaSi met gaugebrobas gamoiwvevs da didad verc terorizmis arsis

    gagebaSi dagvexmareba.

  • 22

    definiciis dilemis gadaWris mizniT, aleqs Smidi [57_70-111] Seecada

    sxvadasxva poziciis Sejerebas. man daaskvna, rom ar arsebobs WeSmariti

    da swori definicia, radgan terorizmi abstraqtuli cnebaa da

    fizikurad ar arsebobs. martivi definicia ver gaswvdeba terminis yvela

    potenciur mniSvnelobas. miuxedavad amisa, Smidi acxadebs, rom rigi

    elementisa saerToa cnobil definiciebSi da maT umravlesobas ori

    amgvari elementi aerTianebs, kerZod: 1. is pirebi, romlebic teroris

    (SiSis) qveS imyofebian da 2. teroristebis samizneebi da msxverpli.

    Smidma aseve SemogvTavaza terorizmis konglomeratuli definicia. mis

    mier Catarebuli empiriuli analizis Sedegad ukve arsebul

    gansazRvrebebSi 22 saerTo elementi gamoikveTa. Smidma Camoayaliba

    definicia, romelSic 13 aseTi elementi gaaerTiana. mecnieri terorizms

    ganixilavs, rogorc brZolis meTods, romelSic msxverpli simbolur

    samiznes warmoadgens. agresiul Semsruleblebs SeuZliaT SiSis

    qronikuli garemo Seqmnan zRvargadasuli Zaladobis gamoyenebiT.

    procesSi uSualo msxverplis garda zaraldeba sazogadoebac,

    romelSic uimedoba da SiSi isadgurebs.

    zogierT mecniers miaCnia, rom Smidma definiciebis kombinirebiT erTi

    gansazRvrebis Camoyalibebis dilema gadawyvita. zogi ki fiqrobs, rom

    man ubralod SedarebiT daxvewa ukve arsebuli definiciebi. mocemuli

    problemis ganxilvisas, analitikosebi ZiriTadad sam daskvnamde midian.

    zogierTi qrenSousa da Tomas Tortonis azrs iziarebs da miaCnia, rom

    terorizmis SemTxvevaSi ufro aralegitimur ZaladobasTan gvaqvs saqme,

    vidre politikur revoluciasTan. sxvebi Smidis mosazrebebs emxrobian,

    definiciebis sinTezs mimarTaven an sxvebis definiciebs iyeneben. da

    bolos, zogierTebi saerTod ugulebelyofen problemis arsebobas. isini

    saubroben terorizmze da gulisxmoben, rom yvelam icis misi

    mniSvneloba.[43- 7-17]

    ZiriTadi koncefciebis saxelmZRvanelo principebi

    1. terorizmi ganisazRvreba socialur da politikur konteqstSi. es

    aris upirvelesi mizezi imisa, rom terorizmis arc erTi definicia ar

    aris warmatebuli.

  • 23

    2. konteqstualuri definiciebis TvalsazrisiT terorizmis Sinaarsze

    gavlenas axdens istoriuli da politikuri faqtorebi, konfliqtebi,

    politikuri represiebi da Zaladoba, masmedia, danaSauloba da sxva.

    3. vinaidan terorizmis mniSvneloba cvalebadia, martivi definicia,

    albaT, saukeTeso gamosavalia;

    4. Tu usafrTxoebaze vakeTebT aqcents, Cveni azriT, umjobesia,

    terorizmi taqtikuri TvalsazrisiT SevafasoT, radgan migvaCnia, rom

    aRniSnuli negatiuri movlena brZolis erTerTi meTodia, igi

    sazogadoebas aSinebs (terorSi amyofebs) da uqrobs stabilurobisa da

    usafrTxoebis gancdas.

    5. terorizmis taqtika moicavs: dabombvas, SenobisTvis cecxlis

    wakidebas, TviTmfrinavis gatacebas, Tavdasxmas, adamianis gatacebas,

    mZevlad ayvanas da teqnologiuri servisis mwyobridan gamoyvanas.

    6. Tavdasxmis efeqturobis gazrdisTvis teroristebi iyeneben e.w.

    gamaZlierebel faqtorebs. aseTi faqtorebia: transnacionaluri

    mxardaWera, media, religiuri fanatizmi, teqnologiebi.

    terorizmis tipologia. tipologia klasifikaciis sistemaa da

    terorizmis imdeni tipologia SeiZleba arsebobdes, ramdenic definicia.

    miuxedavad amisa, modelebi, klasifikaciis sistemebi da tipologiebi

    definiciebis alternativas gvTavazoben. maT ramdenime upiratesoba aqvT.

    pirvel rigSi, problemis mTeli masStabiT warmoCena SeuZliaT.

    terorizmi ar aris erTi konkretulad gansazRvruli qmedeba, is

    sxvadasxva qmedebis kombinaciebisgan Sedgeba. tipologia teroristul

    qmedebaTa Taviseburebebs ukeT asaxavs, vidre definiciaTa umravlesoba.

    meore mxriv, problemis masStabi mis dones avlens. terorizmi SeiZleba

    iyos lokaluri, saxelmwifo an saerTaSoriso. tipologia gvexmareba

    imis garkvevaSi, ra saxis terorizmTan gvaqvs saqme. da bolos: rodesac

    terorizmis done gairkveva, reagirebis donis dadgenac gaadvildeba.

    tipologiebi ar warmoadgens panaceas da isini ver wyveten yvela

    definiciur dilemas. pirvel rigSi, terorizmi, rogorc procesi mudmivi

    cvalebadobis reJimSia. tipologiebma SeiZleba gaaRrmavos Cveni codna

  • 24

    terorizmis Sesaxeb, magram TiToeuli teroristuli SemTxveva

    unikaluria da unda ganvixiloT konkretuli socialuri, istoriuli da

    politikuri garemos gaTvaliswinebiT.

    tipologiis kidev erTi susti mxarea is, rom igi realobas amaxinjebs.

    konkretuli modelis SemuSavebis Semdeg, zogierTi adamiani (maT Soris

    mecnieric) cdilobs, terorizmis garkveuli formebi ukve mza

    tipologiis models moargos. laTinur amerikaSi warmarTuli procesebi

    amis cocxali magaliTia. mTavrobebma, Jurnalistebma, maswavleblebma da

    revolucionerebma Camoayalibes ideologiuri tipologiebi laTinuri

    amerikisTvis da Semdeg realoba TavianT politikur Tvalsazriss

    moarges. movlenebis Secvlam nimuSze morgebis mizniT SeiZleba

    realobis damaxinjeba gamoiwvios. aseT dros mkvlevarebi, rogorc wesi,

    xedaven imas, rac surT rom dainaxon. garda amisa, tipologiebi Cqmalavs

    detalebs. isini gvTavazoben zogad da ara konkretul nimuSebs maSinac

    ki, Tu sworad arian Sedgenili.

    piter flemingi, maikl stoli da aleqs Smidi [47 -153,159] akritikeben

    terorizmis aRweris mizniT tipologiis gamoyenebas acxadeben ra, rom

    tipologiebs safuZvlad mkvlevarTa mosazrebebi udevs da Sesabamisad,

    maT azrebs asaxavs. tipologiebi aseve gvTavazoben sxvadasxva versiis

    Sedarebas, rac rig SemTxvevaSi mizanSeuwonelia. flemingi, stoli da

    Smidi kritikulad udgebian tipologiebs, radgan maTi azriT, arc erTi

    maTgani ar moicavs siRrmiseul politikur analizs.

    Tu daveTanxmebiT flemingis, stolisa da Smidis mosazrebebs, SeiZleba

    uarvyoT tipologiebis gamoyeneba. Tumca, maT mainc SeiZleba SezRuduli

    upiratesoba hqondeT. marTalia, isini ver wyveten definiciis problemas

    da verc Rrma politikuri da socialuri sakiTxebis gaSuqebis meTods

    gvTavazoben, magram tipologiebis gamoyeneba SeiZleba SedarebiT

    SezRuduli funqciisTvis usafrTxoebis problemis taqtikuri

    gansazRvrisaTvis. [44-66,67] zogierTi cnobili mkvlevari swored am

    midgomas iyenebda terorizmis Seswavlisas.

    terorizmis taqtikuri tipologia. adamianebi mudmivi konfliqtis

    mdgomareobaSi cxovroben. marTlac, SeuZlebelia adamianTa socialuri

  • 25

    organizacia konfliqtebis gareSe. organizeba yvelaze mSvidobian

    sazogadoebaSic ki aucilebelia, radgan makontrolebel organos

    SeuZlia xalxi CarTos organizaciaSi da aiZulos misi wevrebi, rom

    wesebs daemorCilon. Zalis Warbi raodenoba SezRudvebs unda

    daeqvemdebaros. amitom, socialuri organizaciebi sinamdvileSi arasodes

    arian `mSvidobianad~. piriqiT, yovelTvis `omis~ mdgomareobaSi

    imyofebian. konfliqtis masStaburoba da done, marTalia, gansxvavdeba,

    magram garkveul normebSi jdeba (konfliqti normatiulia). Tu am

    varauds gaviziarebT, SevZlebT terorizmis arsSi Cawvdomas. aRniSnulis

    sailustraciod ganvixiloT SeerTebuli Statebis armiis mier gasuli

    saukunis 70-ian wlebSi SemuSavebuli koncefcia. vietnamis omis Semdeg

    armia mixvda, rom misi misia icvleboda da igi momzadebuli unda

    yofiliyo sxva tipis omebisTvisac. konfliqtebi SeiZleba nebismieri

    saxis yofiliyo dawyebuli umniSvnelo dapirispirebidan (adgilobrivi

    omebi), damTavrebuli birTvuli ganadgurebiT. omis mniSvnelobac (ukeTes

    SemTxvevaSi) bundovania. am situaciis naTelsayofad SeerTebuli

    Statebis armiam SemogvTavaza konfliqtebis speqtri, romelic iwyeba

    dabali intensivobis konfliqtebidan da mTavrdeba yovlismomcveli

    omiT. es suraTi, albaT, ufro adamianis damokidebulebas asaxavs, vidre

    imis garkvevis saSualebas iZleva omis mdgomareobaSi SeiZleba

    aRmovCndeT Tu mSvidobis, Tumca, terorizmis arsis gagebaSi namdvilad

    gvexmareba.

    1. 2. saerTaSoriso terorizmis istoriuli mimoxilva

    terorizmis sawyisebi

    realurad SeuZlebelia terorizmis arsSi Cawvdoma, Tu ar ganvixilavT

    rodis da sad moxda misi aRmoceneba-ganviTareba. terorizmi iseTive

    Zveli movlenaa, rogoric konfliqtebi. igi cxrameti saukunis

    ganmavlobaSi viTardeboda da icvlida formasa da ideologias. magram

    Tanamedrove terorizmi saTaves ganmanaTleblobis epoqaSi iRebs.

    Tanamedrove terorizmi evropaSi warmoiSva da msoflios danarCen

    qveynebSi gavrcelda. igi Tanamedrove saerTaSoriso terorizmis

    gamocdilebis safuZvlebs moicavs.

    ganasxvaveben terorizmis Svid saxeobas:

  • 26

    1. ucxo, mtrulad ganwyobili qveynis specsamasaxurebis mier

    aramegobrul saxelmwifoSi teroristul qmedebaTa dagegmva

    destabilizaciis inspirirebisa da iq arsebuli xelisuflebis damxobis

    an misi daSinebisa da damorCilebis mizniT.

    2. individualuri xasiaTis teroristuli aqti politikuri anda

    finansuri motivebiT.

    3. adamianTa datyveveba da gataceba sxvadasxva politikuri an

    merkantuli mosazrebiT.

    4. afeTqebaTa organizacia sxvadasxva meTodebiT, maT Soris, dReisaTvis

    farTod gavrcelebul kamikaZeTa gamoyenebiT.

    5. sahaero, saxmeleTo da sazRvao satransporto saSualebaTa xelSi

    Cagdeba da maTi teroristuli mizniT gamoyeneba.

    6. Senoba-nagebobebsa Tu satransporto saSualebebSi mZevalTa masobrivi

    ayvana SantaJis mowyobisTvis.

    7. bioqimiuri da baqteriologiuri terorizmi Tavdasxmis obieqtis

    ganadgurebis anda paralizebis mizniT. [ 21-216,217]

    ganmanaTlebloba, revolucia da terorizmi

    istorikosebi mecxramete saukunes xSirad ganmanaTleblobis xanas

    uwodeben. evropasa da amerikaSi drois es monakveTi socialuri

    problemebis mimarT inteleqtualuri damokidebulebis SecvliT

    aRiniSna. ganmanaTleblobamde rigiT adamianebs saxelmwifos sakuTrebad,

    xolo saxelmwifos didgvarovanTa klasis sakuTrebad Tvlidnen,

    romelic Tavis mxriv sasoflo sameurneo miwebs flobda.

    ganmanaTleblobiTi moZraobis Semdeg, revoluciurma Zalebma

    moqalaqeobrivi azrovnebis axali stili daamkvidres. rigiTi adamianebi

    darwmundnen, rom saxelmwofo yvelas dasacavad arsebobda da ara marto

    didebulebisa. maT, visac xelSi Zalaufleba epyraT, aseTi azrovneba

    aSinebdaT.

    moazrovneebma evropis socialuri wyobis kritikas meTvramete saukunis

    dasawyisidan mihyves xeli. SemdgomSi mecnierulma revoluciam,

  • 27

    ganmanaTlebeli filosofosebisTvis socialuri sakiTxebis wina planze

    wamowevisTvis xelsayreli atmosfero Seqmna. meCvidmete saukuneSi

    momxdarma aRmoCenebma Searyia saukuneebis winandeli warmodgena

    samyaros Seqmnis Taobaze, rac Sua saukuneebis eklesiis mier

    aristoteles ideebis interpretirebis Sedegs warmoadgenda.

    filosofosebis azriT, Tu sabunebismetyvelo mecnierebas SeeZlo

    kiTxvis niSnis qveS daeyenebina eklesiis SesaZlebloba, maSin socialur

    mecnierebas SeeZlo eWvqveS daeyenebina sazogadoebis ekonomikuri da

    politikuri wyobis principebi.

    socialuri filosofiis mimdevrebs sjerodaT, rom, iseve rogorc, isaak

    niutonma aRmoaCina moZraobis kanonebi, SeiZleboda socialuri

    organizaciis warmmarTveli kanonebis mignebac. isini erTmaneTTan

    mokamaTe filosofiur skolebSi gaerTiandnen da iseTi garemos Seqmnas

    Seuwyves xeli, sadac socialuri wesrigis Zveli wesebi Tavs veRar

    imkvidrebdnen. axali poziciebidan mecnierebma mefis Zalauflebis

    kiTxvis niSnis qveS dayenebac daiwyes. mefeebi da sxva didebulebi

    azrovnebis am mimarTulebiT moxiblulebi ar iyvnen. [ 44-66,67]

    ganmanaTlebloba saerTaSoriso inteleqtualuri moZraoba iyo.

    sxvadasxva politikuri Sexedulebebis miuxedavad, filosofosebma

    Seqmnes saerTo azri xelisuflebis Taobaze. maT sjerodaT, rom

    mTavroba an mmarTveli klasi konkretuli uflebebis dasacavad unda

    arsebobdes da mmarTvelobis saukeTeso formad demokratia aRiares.

    folosofosebi amtkicebdnen, rom moqalaqeebs hqondaT uflebebi da

    xelisufleba am uflebebis dasacavad unda Seqmniliyo. mTavroba rigiT

    adamianebs unda ekontrolebinaT socialuri kontraqtis an konstituciis

    saSualebiT, romelSic gazrdili iqneboda moqalaqeebis uflebebi, xolo

    xelisuflebisa Semcirebuli.

    britaneTis, CrdiloeT amerikis (maSindeli koloniis) mcxovreblebi

    grZnobdnen, rom didi britaneTis ganviTarebis mimarTuleba uflebebisa

    da qonebis dacvas moitanda Sedegad. Tumca, bevri amerikeli

    kolonizatori darwmunebuli iyo, rom maTi es uflebebi irRveoda. 1775

    wlisTvis amerikaSi dawyebuli saubrebi inteleqtualur wreebs gascda

  • 28

    da quCaSi, Semdeg ki brZolis velze gadainacvla. brZola ki 1783 wels

    amerikis SeerTebuli Statebis SeqmniT dasrulda.

    amerikis revolucias didi mniSvneloba hqonda evropisTvis, magram

    Tavidan am movlenas "konservatiul" revoluciad aRiqvamdnen.

    Zalauflebis centrma londonidan filadelfiaSi gadainacvla da

    amerikeli liderebis umravlesoba (rigi gamoCenili pirovnebis garda,

    rogoric iyo, magaliTad, Tomas jefersoni) SeerTebul Statebs

    britanul demokratiad miiCnevda, oRond britaneTis gareSe. SeerTebuli

    Statebis dabadeba evoluciuri procesi iyo. revoluciuri omi

    ganixileboda evropaSi ZalauflebisTvis brZolis tradiciul

    konteqstSi da misi Sedegi iyo britaneTi mefis gareSe.

    1789-1795 wlebis safrangeTis revolucia ganmanaTleblobis igive

    principebs efuZneboda, rasac amerikis revolicia, Tumca gansxvavebuli

    da ufro sisxliani elferi hqonda. amerikis revoluciiT Zalaufleba

    britaneTis mmarTveli klasidan amerikis mmarTvel klass gadaeca.

    safrangeTSi Zalaufleba klasebs Soris gadanawilda. saSualo klasma

    Zalaufleba didebulebs gamostaca da es gansxvavebuli ideologiiT

    gamowveuli brZolis pirobebSi moxda, rac Tanamedrove sisxliani

    revoluciis pirveli SemTxveva gaxldaT.

    Tu amerikaSi revolucia demokratiisken mimarTuli grZelvadiani

    procesi iyo, 1795 wels safrangeTSi xelisuflebis struqturebis

    radikaluri cvlileba moxda. evropis saxelmwifoebi SeaSfoTa

    ganviTarebulma movlenebma, didebulebi da maTi mxardamWeri mmarTveli

    klasis warmomadgenlebi koSmarul sizmrebSic ver warmoidgendnen

    arsebul realobas. maTYsakuTari samxedro Zalebis mobilizacia

    moaxdines da evropa ocwlian omSi Caabes.

    termini `terorizmi~ am periodSi gaCnda. meTvramete saukunis gamoCenilma

    britanelma politikurma moazrovnem edmund berkma es termini

    revoluciur parizSi Seqmnili viTarebis aRwerisas gamoiyena. man

    Zaladoba "teroris samefod" moixsenia da termini "terorizmi" axali

    xelisuflebis qmedebebis daxasiaTebisTvis gamoiyena. terorizmi

    safrangeTis didebulTa, maTi ojaxis wevrTa da da mxardamWerTa xocvas

  • 29

    aRniSnavda. Semdegi 50 wlis manZilze ki, ramdenadac ironiuli unda

    iyos, terorizmma mniSvneloba Seicvala. [ 44-66,67]

    klasobrivi revolucia da terorizmis mniSvnelobis (Sinaarsis)

    cvalebadoba

    dasavleTis qveynebis moqalaqeTa gonebaSi "terorizmis" Sinaarsis

    Secvlis arsebiTi mizezi mecxramete saukunis evropaSi gamefebuli

    Zaladobis Tavisebureba iyo. safrangeTis revoluciam demokratiis

    magivrad napoleoni warmoSva. Tumca, moTxovnileba demokratiaze

    izrdeboda, rasac Sedegad axali moTxovnebi da politikuri brZola

    mohyva.

    mecxramete saukunis dasawyisSi demokratiis mxardamWerebi erTian Zalas

    ar warmoadgendnen. maT umetesobas saSualo klasis demokratiis

    sjeroda, sakanonmdeblo procesis imedi hqonda da quCis aqciebs ar

    mimarTavda. maT egonaT, rom SeZlebdnen konstituciuri monarqiis Seqmnas

    da SeerTebuli Statebis msgavsad, demokratiuli sistemis mqone

    qveynebad Camoyalibebas. evropis saSualo klasis demokratTa

    umravlesobisTvis 1815-1848 wlebis mTavari amocana konstituciis miReba

    iyo, romelic Tavisuflebas uzrunvelyobda. [45-18-30]

    sxvebis midgoma demokratiisadmi aseTi SezRuduli ar yofila. maTi

    Sexedulebebi ekonomikur ganviTarebas efuZneboda. mTeli dasavleT

    samyaro ekonomikuri eqspansiis da swrafi industriuli zrdis

    mtkivneul process gadioda (istorikosebi am periods "industriul

    revolucias" uwodeben). industriuli revoluciis mier gamowveuli

    problemebidan da kapitalistebis Zalauflebis zrdidan gamomdinare,

    radikal-demokratebi amtkicebdnen, rom demokratia ara mxolod

    Tavisuflebaze, aramed socialur Tanasworobazec unda yofiliyo

    dafuZnebuli. es imas niSnavda, rom klasobrivi struqtura da qonebis

    gadanawilebis wesi unda Secvliliyo. saSualo klasis demokratiuli

    konstituciis ideasTan SedarebiT, es radikaluri azri iyo da

    radikaluri revolucionerebi klasobrivi revoluciis ideas miemxrnen.

    radikal-demokratebs, romlebic qonebis gadanawilebis ideas

    emxrobodnen, socialistebi ewodaT. isini miiCnevdnen, rom qoneba

  • 30

    (sawarmo saSualebebis CaTvliT) kerZo sakuTrebaSi ar unda yofiliyo

    is yvelas ekuTvnoda. radikal-demokratebs swamdaT, rom politikuri

    Zalaufleba erToblivad unda ganekargaT. socializmis koncefcia

    gansakuTrebiT popularuli sakuTari ojaxebisgan Sors myofi muSebis

    zogierT jgufs Soris gaxldaT. [ 44-67-69]

    socialistebis mTavari warmomadgeneli da moazrovne karl marqsi iyo.

    warmoSobiT germanelma marqsma, romelic mecxramete saukunis ormocian

    wlebSi sakuTar naSromebs londonidan avrcelebda, mimdevarTa

    saerTaSoriso jgufi Seqmna. igi amtkicebda, rom demokratia ekonomikuri

    Zalauflebis marTvis unarSi gamoixateboda da sakuTari poziciis

    gasamarTlebeli argumentic SeimuSava. marqsi da misi momdevrebi

    amtkicebdnen, rom kapitalisturi ekonomikuri sistema qveda klasebis

    eqspluatacias eweoda sxvebis sakeTildReod da sistemis Secvlis

    mowodebiT gamodioda.

    Tumca, demokratizaciis procesi nela viTardeboda da zogierT

    radikal-demokrats imis rwmena umyardeboda, rom Zaladobrivi

    revolucia miznis miRwevis erTaderTi saSualeba iyo. radikal-

    demokratTa mcire nawili iatakqveSeTSi gadavida da xelisuflebasTan

    dasapirispireblad Zaladobis gza arCia. isini xalxSi "terorostebis"

    saxeliT gaxdnen cnobilni, radgan kapitalistebisa da maTi

    mxardaWerebis daterorebiT socialisturi revoluciis gaCaRebis imedi

    hqondaT.

    mikerebuli mravali iarliyis miuxedavad, karl marqsi terorizmis

    momxre arasodes yofila. karl marqsi "revoluciur" cvlilebebze

    saubrobda, magram arasodes ganumartavs ras gulisxmobda revoluciaSi.

    amis garda, igi arasodes amarTlebda politikur mkvlelobebsa da

    afeTqebebs. faqtobrivad, is xSirad saxalxod gmobda aseT qmedebebs.

    misi azriT, socializmi demokratiaSi unda yofiliyo gamoxatuli da

    ara ZaladobaSi; mosaxleobis mier Zalauflebis xelSi masiurad aReba

    SeiZleba gamarTlebuli yofiliyo, magram mkvelobis calkeuli

    SemTxvevebi ara.[47-256-266]

  • 31

    rodesac 1848 wlis dasawyisSi parizSi muSebma da saSualo klasis

    vaWrebma revolucia moawyves da axali demokratiuli respublika

    gamoacxades, gabatonebuli klasis warmomadgenelTa SiSi socializmis

    mimarT gaizarda. revoluciis idea xanZariviT moedo evropas da sul

    male misi yvela didi qalaqi Zaladobrivi protestis ama Tu im formam

    moicva. Seiqmna STabeWdileba, rom demokratiam gamarjveba izeima. Tumca,

    demokratebma sakuTari moZraobebis efeqturad konsolidireba ver

    moaxerxes. safrangeTSi kidev erTi bonaparti, napoleon mesame avida

    taxtze, centralur evropaSi ki samxedroebma samefo ojaxebis

    mmarTveloba aRadgines. evropul qariSxals mxolod didi britaneTi

    gadaurCa, sadac demokratiuli wyobileba nela-nela, magram mainc

    viTardeboda.

    1848 wlis revoluciuri moZraobebis Cacxromis Semdeg iniciativa

    Zaladobrivi meTodebiT moqmedi radikal-demokratebis xelSi gadavida.

    dasaxuli miznisken gzas isini faruli ZaladobiTa da mkvlelobebiT

    miikvlevdnen da miuxedavad imisa, rom parizis, venis an berlinis

    policiasTan da samxedro ZalebTan brZolaSi warumateblobas

    ganicdidnen, axerxebdnen, moewyoT afeTqebebi da gadaewvaT qarxnebi. am

    process ZirgamomTxreli revoluciuri Zaladobis kampania mohyva.

    termini "terorizmi" ki sul ufro xSirad gamoiyeneboda am Zaladobis

    aRsaniSnavad.

    terorizmi da anarqistebis roli

    1850-iani wlebisTvis radikal-demokratebi or jgufad gaiyvnen.

    militaristi socialistebi gamoeyvnen SedarebiT mSvidobismoyvare

    socialistebs. bevri adamiani, romelic mSvidobas uWerda mxars,

    militaristebis moZraobas anarqizmad moixseniebda. termini "anarqia"

    axali ar yofila. is ramdenime saukuniT adre warmoiSva, rodesac

    berZeni filosofosebi mTavrobebis damxobaze alaparakdnen. ubralod

    XIX saukuneSi man axali datvirTva SeiZina.

    Tanamedrove anarqizmis saTaveebTan pier Jozef prudoni (1809-1865) idga.

    Tavisma politikurma saqmianobam mas sabolood safrangeTis cixeSi

    amoayofina Tavi, magram prudoni Zalismier qmedebebs piradad arasodes

  • 32

    mimarTavda. igi demokratiis gavrcelebas yvela klasisTvis Tanabrad

    moiTxovda, rac sakuTrebis da xelisuflebis mospobiT unda momxdariyo.

    qoneba yvelas sakuTreba unda gamxdariyo da centralizebuli mTavroba

    farTo masStabis komunebSi mcxovreb ojaxebs unda SeecvalaT.

    prudoni ar eTanxmeboda marqsisa da sxva socialistebis mosazrebas

    xelisuflebis rolis Taobaze. socialistebis umravlesoba

    centralizebul xelisuflebas aucilebel borotebad miiCnevda.

    demokratebis msgavsad, socialistebsac swamdaT, rom moqalaqeebis

    konkretuli uflebebis dasacavad aucilebeli iyo mTavrobis arseboba.

    prudoni uaryofda amas da TandaTan saerTod gaemijna socialistebs.

    misi rwmeniT, yvela mTavroba boroteba iyo, romelic mudam konfliqtSi

    iqneboda adamianebis uflebasTan sakuTari survilisamebr emoqmeda.

    prudons hqonda revoluciuri idealebi, magram misi gamosvlebi

    mSvidobiani cvlilebebisken marqsis mowodebebs emsgavseboda, mis

    naSromebSi arsebuli bevri araTanmimdevrulobis miuxedavad, prudons

    zogadad swamda, rom gonivruli da logikuri qceva dasavluri

    sazogadoebis mSvidobian rRvevas gamoiwvevda. msubuqi anarqia adamianTa

    azrovnebaSi bunebrivi evoluciis gziT ganviTardeboda.

    prudonis mowodebebs logikuri evoluciis Taobaze misi yvela mimdevari

    ar iziarebda. maTi nawili darwmunebuli iyo, rom sazogadoeba

    Zaladobrivi gziT unda daSliliyo. istoriaSi isini anarqisti

    teroristebis saxeliT Sevidnen da dasavlur civilizaciaSi anarqizmis

    mniSvnelobac Secvales. anarqistebs Soris ramdenime mniSvnelovani

    teroristi iyo, maT Soris: mixeil bakunini, sergei neCaevi, piter

    kropotkini, iohan mosti, ema goldmani, nikolai morozovi da karl

    heinzeni.

    rusi revolucioneri mixeil bakunini ruseTis mefes ebrZoda. brZolaSi

    mas mxarSi edga sergei neCaevi. mogvianebiT rusma teroristebma

    anarqistuli organizacia Seqmnes, saxelwodebiT "narodnaia volia",

    romelic 1878-1881 wlebSi moqmedebda. "narodnaia volias" mTavari

    warmomadgeneli nikolai morozovi iyo. organizaciis ZiriTad taqtikas

    ruseTis mTavrobis wevrebis mkvleloba warmoadgenda. rusma anarqistebma

  • 33

    ramdenime Tanamdebobis piri mokles, maT Soris mefe aleqsandre meore. [

    44-69-71]

    anarqistebis saqmianoba mxolod ruseTiT ar Semoifargleboda. karl

    heinzeni (1809-1880) germaneli radikal-demokrati gaxldaT, romelic

    anarqistebs SeuerTda. 1848 wels evropaSi revoluciis damarcxebis

    Semdeg, igi SeerTebul StatebSi gaemgzavra. princi piter kropotkini

    (1842-1921) ruseTidan iyo devnili. safrangeTSi emigraciaSi myofi, is

    revolucias amarTlebda. iohan mosti 1864 wels daibada. amarikaSi

    emigraciaSi yofnis dros niu jersiSi gamocemul gazeTSi igi terorizms

    uWerda mxars da "saqmeze orientirebuli propagandiTa" da "naRmebis

    filosofiis" mowodebebiT gamodioda. mostis mtkicebiT, Zalismieri

    qmedebebi propagandis saukeTeso formas warmoadgenda. mis azrs

    iziarebda ema goldmanic (1869-1940).

    anarqizmi saerTaSoriso moZraoba iyo. misma mimdevarma teroristebma

    sxvadasxva qveynis ramdenime lideri gamoasalmes sicocxles, ramac maT

    mowinaaRmdegeebs mizezi misca emtkicebinaT, TiTqos anarqistebis

    saerTaSoriso SeTqmulebis mizani msoflio wesrigis darRveva iyo. es

    sinamdvilsgan sakmaod Sors idga, radganac anarqistebs mxolod saerTo

    suliskveTeba aerTianebdaT. sinamdvileSi, anarqistebis saerTaSoriso

    moZraoba winaaRmdegobrivi gaxldaT, radgan masSi erTamneTTan moqiSpe

    didi dajgufebebi monawileobdnen. miuxedavad amisa, SeTqmulebis SiSi

    izrdeboda da bevr adamians swamda, rom anarqistebi msoflio doneze

    iyvnen organizebuli.

    ramdenadac ironiuli unda iyos, dasavleTis qveynebSi anarqistuli

    Zaladoba erovnuli tendenciebis matarebeli iyo. imavdroulad

    anarqistebi xelisuflebis mospobis mowodebiT gamodiodnen, magram

    gaCnda ramdenime organizacia, romlebic TviTmmarTvelobis damkvidrebas

    moiTxovda. mecxramete saukuneSi anarqizmis momZlavrebis paralelurad

    erovnuli moZraobac ikrefda Zalas. ucxo qveynis gavlenis qveS myofma

    nacionalistebma okupantebis winaaRmdeg brZolaSi anarqistebis taqtikas

    mimarTes, mTel evropaSi erovnuli moraobis dajgufebebma "naRmebis

    filosofia" SeiTvises da nacionalistma teroristebmac moZalade

    anarqistebis magaliTs mibaZes.

  • 34

    erovnuli moZraobis wevrebi sakuTar Tavs teroristebad ar miiCnevdnen.

    maTi azriT, anarqistebi ideisTvis da sakuTari qveynis

    keTildReobisTvis ibrZodnen. anarqistebi socialurad izolirebulebi

    aRmoCndnen, magram erovnuli moZraobis wevrebs ufro meti mxardaWeris

    imedi hqondaT. xelisuflebis warmomadgenlebi erovnuli moZraobis

    wevrebs "teroristebs" uwodebdnen, magram Tavad moZraobis wevrebi

    Tvlidnen, rom erovnuli saqmisTvis ibrZodnen da anarqistebisgan

    mxolod taqtika gadaiRes.[46-31-45]

    anarqistebisgan gansxvavebiT, nacionalisturi irlandiis respublikuri

    armiis (ira) wevrebs sjerodaT, rom irlandia TviTmmarTvelobas

    imsaxurebda. maT ar uaruyviaT saxelisuflebo kontrolis idea, ira-s

    xelisuflebis nacionalizacia surda. sakuTarma sisustem aiZula

    irlandielebi, anarqistebis taqtika gamoeyenebinaT. meoce saukuneSi maT

    magaliTs evropis sxva nacionalurma dajgufebebmac mimarTes.

    miuxedavad ori gansxvavebuli poziciisa, SeuZlebelia mecxramete

    saukunis anarqizmisa da nacionalizmis erTmaneTisgan gamijvna. grant

    vorldlou (1982) nacionalur terorizms anarqizmis istoriuli

    ganviTarebis rgolad miiCnevs. riCard rubenSteini (1987) am sakiTxs

    Tanamedrove anarqistebze da nacionalistur jgufebze dakvirvebis

    Sedegebis mixedviT ganixilavs. misi TqmiT, gza, romelsac teroristebi

    gadian, sanam gadawyveten, rom Zaladobas mimarTon, msgavsia anarqisti da

    nacionalisti teroristebis gzisa da maT mier sakuTari moqmedebebis

    gasamarTleblad dasaxelebuli mizezebic erTmaneTs hgavs.

    jei bauer beli ira-s magaliTze ganixilavs im saerTo niSnebs, rac

    axasiaTebT anarqistul da nacionalistur tradiciebs. 1916 wlidan

    moyolebuli ira-s rigebi socialisti revolucionerebiT da

    nacionalistebiT aivso, romlebic socializmis zogierT aspeqts

    uaryofdnen. miuxedavad imisa, rom isini gansxvavebul poziciebze idgnen,

    erTi da igive tradiciis memkvidreebi gaxldnen. orive maTganis

    tradiciebma ki evropis terorizmis Tanamedrove forma Seqmna.[48-23-28]

    terorizmi, Tanamedrove gagebiT, mecxramete saukunis bolos

    anarqizmidan iRebs saTaves. anarqistebis ZiriTadi TavSesafari dasavleT

  • 35

    evropa iyo, magram sakuTar kampaniebs msoflios sxva kuTxeebSic

    awarmoebdnen. maTi yvelaze warmatebuli qmedebebi ruseTSi 1905 da 1917

    wlis revoluciebis win ganxorcielda. anarqistebis jgufebis wevrebma

    mokles ruseTis xelisuflebis ramdenime warmomadgeneli, maT Soris

    mefe.

    anarqizmi aseve gavrcelda SeerTebul StatebSi da muSaTa gamosvlebSi

    gamoixata. amerikeli anarqistebi, romlebic, rogorc wesi, evropeli

    emigrantebi iyvnen, sakuTar Tavs muSaTa organizebuli moZraobis

    wevrebad miiCnevdnen. amerikeli anarqistebi ZiriTadad industriul

    raionebSi aqtiurobdnen da anarqizmmac aSS-Si iseTi muxti ver SeiZina,

    rogoric evropaSi. memarjvene eqstremizmi anarqistuli moZraobis

    nawils Seadgenda, magram meoce saukunis Sua wlebidan memarjvene

    jgufebma anarqistebis magaliTs mibaZes da Zalis gamoyenebaze

    gadavidnen. msgavsi moqmedebebis didma nawilma Tavis droze imperiul

    ruseTSi areuloba gamoiwvia.

    terorizmi da rusuli revolucia

    me-19 saukunis bolos ruseTi mniSvnelovnad gansxvavdeboda evropis sxva

    didi qveynebisgan. klasobrivi gansxvaveba didgvarovnebsa da glexebs

    Soris TiTqmis iseTive iyo, rogoric safrangeTis revoluciamde. rusi

    glexebi ukidures siRaribeSi cxovrobdnen. mrewveloba ramdenime

    qalaqSi viTardeboda, magram ruseTis ekonomikuri da samTavrobo sistema

    ar aRmoCnda mzad Zireuli cvlilebebisTvis. mefe aleqsandre II-m (1855-

    1881) fici dado, rom sistemaSi cvlilebebs Seitanda. magram roca amis

    gakeTeba scada, revoluciuri terorizmis qarcecxlSi moeqca.

    ruseTSi sam Zalas hqonda pretenzia saxelmwifos reformirebaze, magram

    miznis misaRwev erTian gzaze es Zalebi ver SeTanxmdnen. aleqsandre II-s

    jgufs ruseTis sruli modernizeba surda. meore inteleqtualebis

    jgufi miiCnevda, rom ruseTi dasavluri liberaluri demokratiis

    modelis mixedviT unda gardaqmniliyo. Zalismierma anarqistebma ki sxva

    gza airCies: maT miaCndaT, rom qveynis problemebi mxolod revoluciiT

    SeiZleboda gadawyvetiliyo. `narodnaia volia~ erT-erTi aseTi

    dajgufeba gaxldaT. rodesac man 1870 wels revoluciuri terorizmis

  • 36

    kampania wamoiwyo, iseT konservatiul institutebs daupirispirda,

    rogoricaa: eklesia, policia da samxedro Zalebi. `narodnaia volias~

    wevrebi im daskvnamde mividnen, rom aucilebeli iyo am gamanadgurebeli

    organizaciebis morCilebaSi yola teroris gziT.

    `narodnaia volia~ ruseTis revoluciuri azrovnebidan warmoiSva.

    leqveris Tanaxmad [57 -15,16] anarqistuli terorizmis filosofias

    ruseTSi mixeil bakuninma da sergei neCaevma Seasxes xorci. maTi

    revoluciuri azrovneba damoukideblad ganviTarda da 1860 wels

    inteleqtualur kavSirad Camoyalibda. orive mefis winaaRmdeg ajanyebis

    momxre iyo da am miznis miRwevisTvis Zalismier qmedebebs uWerda mxars.

    miuxedavad amisa, im erSic ki, romelmac cota xanSi Zalismieri

    anarqistuli kampania da komunisturi revolucia gadaitana, bakuninisa

    da neCaevis ideebi ritorikis doneze darCa.

    leqveris azriT, bakuninisa da neCaevis ideebma didi gavlena iqonia

    gviandeli periodis revolucionerebze. Zaladobasa da mkvlelobebs

    swored maTma moZRvrebam daudo safuZveli. miuxedavad imisa, rom maTi

    Sexedulebebi ideologiurad dasavleT evropis anarqias Camohgavda,

    mainc gansxvavdeboda anarqiis dasavleTeli mimdevrebis naazrevisgan.

    rusi anarqistebi propagandas mosaxleobaSi im imediT eweodnen, rom

    maTSi demokratiuli revoluciis naperwkals Seitandnen. leqveris

    azriT, isini ar iyvnen radikali revolucionerebi [ 44 -71]

    leqvers ar eTanxmeba riCard rubenSteini. rubenSteins swored rusi

    revolucionerebis magaliTi mohyavs imis dasturad, rom me-19 da me-20

    saukunis anarqias Soris fundamenturi gansxvaveba ar arsebobs. orive

    saukunis teroristebi werdnen msgavs traqtatebs da erTnaeri idealebis

    rwmena hqondaT. me-20 da 21-e saukunis teroristebis Sedarebisas,

    erTaderTi gansxvaveba 1800-ian wlebsa da dRevandelobas Soris

    arsebuli droa, ambobs rubenSteini.

    miuxedavad kamaTisa, rusebis namuSevrebma udidesi gavlena iqonia.

    neCaevma revoluciuri principebi Camoayaliba Tavis `revoluciur

    katexizmoSi~. misi suliskveTeba aisaxa gviani meoce saukunis

    naSromebSic. rubenStaini `katexizmos~ karlos marigelas `The

  • 37

    Minimanual of the Urban Guerilla~-s adarebs da ambobs, rom

    niSandoblivi gansxvavebebi maT Soris ar SeiniSneba.

    bakunini miiCnevda, rom rusuli mmarTveloba qurdobis safuZvelze

    aRmocenda. `revoluciis, terorizmisa da banditizmis~ pirobebSi, misi

    azriT, erTaderTi gza saxelmwifo Zalauflebis damxobisTvis ajanyeba

    iyo. am ritorikis gamo neCaevi da bakunini mefis keTilganwyobas ver

    moipovebdnen, samagierod Zalze popularulebi gaxdnen gviandel

    revolucionerebs Soris. leqveri [57-15,16] aaskvnis, rom aseTi

    revoluciuri gancxadebebi ufro rusul eqspresionistul literaturas

    axasiaTebda, vidre teroristul filosofias.

    am filosofias eyrdnoboda `narodnaia volia~. maT mokles policiis

    ufrosi moskovSi da gaagrZeles afeTqebebisa da mkvlelobebis kampania.

    1881 wlis maisSi mizans miaRwies da fizikurad gaanadgures mefe

    aleqsandre II. paradoqsia, magram amas maTi dacema mohyva. aleqsandre III-m

    (1881-1894) msgavs qmedebebs bolo mouRo. `narodnaia volia~ Cacxra da

    revolucionerebma miwisqveSeTSi gadainacvles. 1894 wels aleqsandre

    nikoloz II-m (1894-1917) Secvala, romelic Tavidanve iyo ganwiruli

    Camosagdebad.

    nikoloz II-m pirveli revolucia 1905 wels igema, mas Semdeg, rac misi

    jari damarcxda iaponiasTan omSi. am damarcxebas emateboda ruseTis

    ekonomikuri problemebi da biurokratiuli uunaroba. umuSevari muSebis

    garkveulma jgufma demonstraciebi wamoiwyo sankt-peterburgSi,

    paralelurad ramdenime kacma amboxeba moawyo rusul navigaciaSi. maTi

    qmedebebi sastikad CaaxSes, magram revoluciuri suliskveTeba malulad

    mainc Rvivdeboda. rus revolucionerebs kidev erTi erovnuli ubedureba

    sWirdebodaT sakuTari brZolis gamarjvebiT dagvirgvinebisTvis

    Sesaferi garemos Sesaqmnelad. amanac ar daayovna da 1914 wels ruseTi I

    msoflio omSi Caeba.

    1917 wlamde rusi xalxi ekonomikuri gaWirvebisa da carizmis uRelqveS

    gminavda. TebervalSi sankt-peterburgSi Cveulebrivi gaficva

    revoluciaSi gadaizarda. 1905 wlisgan gansxvavebiT, ruseTis armia

    muSebis mxares gadavida da axali mTavroba Camoyalibda. rusebi

  • 38

    cdilobdnen daerwmunebinaT mokavSireebi, rom isini gaagrZelebdnen oms

    da egonaT, rom kapitalisturi ekonomikis zrda CixSi moqceul rusul

    ekonomikasac waeSveleboda. ruseTis did qalaqebSi muSaTa sabWoebi

    Camoyalibda.

    Tebervlis revoluciis (menSevikebis) ZiriTadi Secdoma imaSi

    mdgomareobda, rom ruseTSi arapopularuli omi hqondaT gaCaRebuli.

    aman Tavisi Sedegi gamoiRo qveynis SigniT mdgomareoba daiZaba, ramac

    germanelebi aiZula, I msoflio omisgan ruseTis CamoSorebis gzebi

    eZebna. gamosavlis ZiebaSi maT ndobiT aRWurves v. i. lenini, romelmac

    piroba dado, rom ruseTs omis mdgomareobidan gamoiyvanda, Tu

    germanelebi Zalauflebis mopovebaSi daexmarebodnen. ruseTSi

    dabrunebulma leninma bolSevikebze kontrolis mosapoveblad 1917 wlis

    oqtomberSi meore revolucia moawyo da ruseTi oms CamoaSora.

    rusuli revolucia terorizms axleburad iyenebda. lenini da misi erT-

    erTi leitenanti leon trocki miiCnevdnen, rom terorizmi burJuaziis,

    rogorc klasis ganadgurebisTvis da mTavrobis gadayenebisTvis unda

    gamoeyenebinaT. Zalauflebis xelSi Cagdebis Semdeg terorizms isini

    Sinauri mtrebze kontrolis warmoebisa da saerTaSoriso

    arakeTilmosurne ZalebTan gamklavebisTvis mimarTavdnen. omebma da

    revoluciam ruseTi Zalian daasusta. terorizmis muqariT lenini da

    trocki imedovnebdnen, rom mtrul saxelmwifoebs, pirvel rigSi,

    dasavleT evropis qveynebsa da da SeerTebul Statebs ruseTis saSinao

    saqmeebSi Carevis saSualebas ar miscemdnen.

    terorizmis gavrcelebis muqariT leninma da trockim komunisturi

    revoluciis SiSi Caunerga dasavleTSi bevr adamians. zogierTebisTvis

    komunizmi da terorizmi identuri cnebebi gaxda. miuxedavad imisa, rom

    rusebi da mogvianebiT sabWoelebi naklebad axerxebdnen ajanyebebis

    mowyobas sxvaTa teritoriebze, dasavleli liderebi SeSindnen, rom

    komunisti teroristebi safrTxes Seuqmnidnen demokratiul mTavrobebs.

    marTalia, lenini da Semdeg misi mimdevari, ioseb stalini (mmarTvelobis

    wlebi: 1922-1953) ufro warmatebulebi teroris gansakuTrebul saxeobaSi

    (sakuTari xalxis xocvaSi) iyvnen, magram komunisturi ajanyebis SiSi

  • 39

    meoce saukunis bolomde gagrZelda. zogierT adamians es SiSi jer kidev

    Rrmad aqvs gamjdari.

    1986 wels nil livingstonma terorizmi aRwera, rogorc yofili sabWoTa

    qveynebis mier mxardaWerili omi. imave wels Jurnalistma kler

    sterlingma gamoTqva mosazreba, rom yvela saxis terorizmi komunisturi

    fabulis nawils warmoadgens. eWvgareSea, sabWoelebi cdilobdnen

    teroristuli jgufebis daxmarebas, rogorc ki amis Sansi miecemodaT,

    magram aRniSnulis gaTanabreba saerTaSoriso terorizmTan mainc ar

    SeiZleba. simarTle rom iTqvas, sabWoTa ritorikam cota ram Tu gaakeTa

    iseTi analitikosebis ideebis gasabaTileblad, rogoric livingstoni

    iyo. garda amisa, saxelmwifos mier mxardaWerili terorizmis

    livingstoniseuli analizi sakmaod xelsayreli aRmoCnda.

    dRes bevri cnobili eqsperti terorizmis sakiTxebSi amerikel liderebs

    arwmunebs, rom terorizmis ZiriTadi gamovlinebebi islamisturi

    moZraobis Sedegia. salam al-maraiaTi (1994) ki aRniSnavs, rom islamis

    dasaxeleba terorizmis gamomwvev mizezad ewinaaRmdegeba Tavad am

    religiis ZiriTad principebs. ufro metic, es amaxinjebs mTel rig

    sakiTxebs, romelTac saerTaSoriso terorizmi efuZneba. analogiurad,

    gavrcelebuli mosazrebebis miuxedavad, rusuli revolucia ar

    warmoadgens terorizmis wyaros meoce saukuneSi. Tanamedrove terorizmi

    bevrad ufro rTuli da kompleqsuri movlenaa da mxolod erT faqtors

    ver daefuZneba.

    kidev erTi mizezi imisa, rom terorizmis safuZvlad xSirad rusuli

    revolucia moixsenieba aris is, rom leninis gamarjvebam da misma

    naSromebma didi gavlena iqonies teroristebze 1917 wlidan moyolebuli

    dRemde. teroristebis nawili leninis, trockisa da sxva

    revolucionerebis namuSevrebs TavianTi Teoriebis, taqtikisa da

    ideologiis Camosayalibeblad iyenebda da miuxedavad imisa, rom am

    naSromebSi boroteba ar iyo, gavlena realurad igrZnoboda da igrZnoba

    dRemdec. [ 44-77]

  • 40

    Zveli da axali terorizmi

    terorizmis dasavluri tradicia axali ar aris. Tanamedrove

    revoluciuri terorizmi 1800-ian wlebSi anarqistuli Zaladobisagan

    warmoiSva. dabneuloba am sakiTxSi rusuli revoluciis Sesaxeb mcdari

    cnobebidan momdinareobs. II msoflio omamde evropaSi faSisturi

    dajgufebebi gamoCndnen da xelSi aiRes mmarTveloba espaneTSi, italiasa

    da germaniaSi. sabWoelebis msgavsad, faSistebi teroris saSualebiT

    marTavdnen, magram ar iyvnen teroristebi Tanamedrove gagebiT.

    Tanamedrove terorizmi aRmocenda 1950-ian wlebSi antikoloniuri

    revoluciebisa da dasavleTSi 1960-iani wlebis antikoloniuri

    moZraobis dros.

    jeims freizeri da ian fultoni (1984) miiCneven, rom unda ganvasxvavoT

    terorizmi II msoflio omamde da Tanamedrove terorizmi. isini am or

    fazas `Zvel~ da `axal~ terorizms uwodeben. Zveli terorizmi

    anarqistul ideologiasTan iyo dakavSirebuli. igi naRmebis radikalur

    filosofias efuZneboda da arsebuli mmarTvelobis pirobebSi

    efeqturad gamoiyeneboda.

    freizeri da fultoni gamoyofen ramdenime faqtors, romlebic `axal~

    terorizms `Zvelisgan~ ganasxvaveben. pirveli maTgania media.

    warsulisgan gansxvavebiT, dRes terorizmi ufro met xalxs swvdeba. es

    faqtori mWidrod aris dakavSirebuli meore iseT faqtorTan, rogoric

    komunikaciaa. teroristuli aqtebis Sesaxeb informacia swrafad ver

    gavrceldeboda, rom ara swrafi globaluri sakomunikacio kavSirebi.

    mesame faqtoris qveS Tanamedrove iaraRis daxvewiloba da dazianebis

    efeqturobis fantastikuri zrda igulisxmeba. `Zveli~ terorizmi

    dinamitis gamoyenebas ukavSirdeboda, `axals~ ki Tanamedrove

    teqnologiuri iaraRis farTo arCevani aqvs. da bolos, `axal~

    teroristebs aqvT mzardi mobilurobis upiratesobac.

    uolter leqveri [57-91] kidev erT gansxvavebas aRniSnavs, romelsac

    samiznis SerCevas ukavSirebs. leqveris azriT, Tanamedrove teroristebi

    ufro umowyaloebi arian, vidre maTi istoriuli winamorbedebi da

    Tavisi mosazrebis gasamyareblad ruseTis gamocdileba mohyavs. leqvers

  • 41

    aramarto sjera, rom istoriuli terorizmi ritorikuli xasiTis iyo,

    aramed aRniSnavs, rom rusi anarqistebi eqstremalurad seleqciurebi

    iyvnen TavianT samizneebTan mimarTebaSi. igi ambobs, rom Tanamedrove

    terorizms axasiaTebs ganurCeveli Zaladoba da samoqalaqo

    sazogadoebis intensiur samizned amoReba. Tanamedrove teroristebi

    mTavrobebs dartymas imiT ayeneben, rom klaven moqalaqeebs, Tavs esxmian

    TviTmfrinavebs, avtobusebs da sxva samizneebs, sadac udanaSaulo

    mSvidobiani pirebi imyofebian. Tanamedrove teroristebi CarTulni arian

    udanaSaulo adamianebis sensaciur xocvaSi. [44 -71,76]

    riCard rubenStaini [47-264] Zirfesvianad ewinaaRmdegeba Zaladobis `Zvel~

    da `axal~ fazebad dayofis yovelgvar mcdelobas. misi azriT, ar

    arsebobs imis mtkicebuleba, rom teroristebi ufro metad moZaladeebi

    gaxdnen. mas miaCnia, rom es pirobiTi mosazrebebi arasworia. rubenStaini

    miiCnevs, rom terorizmi dResac igivea, rac guSin iyo da `Zvelsa~ da

    `axals~ Soris realurad Zalze mcire gansxvavebaa.

    `Zveli~ da `axali~ terorizmis Tema gverdze rom gadavdoT, naTelia,

    rom terorizmi dasavleTis gamocdilebaSi garkveul tradicias

    eyrdnoboda. dasavleTSi teroristebi motivirebulebi iyvnen an

    garkveuli ideologiiT sazRdoobdnen. es naTeli gaxda II msoflio omis

    Semdeg. terorizmma axali Zala SeiZina 1960-ian wlebSi da fanatikosebis

    xelSi politikur iaraRad iqca. nacionalisturi da rovuliciuri

    dajgufebebi sakuTar Tavs "protagonistebad" moiazrebdnen dasavleTis

    mmarTveli pirebis winaaRmdeg brZolaSi. devid rapoportis Tanaxmad,

    vietnamis omma, antikolonialisturma moZraobam da zogadad,

    sazogadoebrivi wesrigis kiTxvis niSnis qveS dayenebam mWidro kavSirebi

    gaaba teroristul dajgufebebs Soris.

    kidev ufro didma gansxvavebam iCina Tavi 1990-ian wlebSi, rodesac

    teroristul saqmianobas safuZvlad religiuri fanatizmi da masobrivi

    ganadgurebis iaraRis gamoyeneba daedo. brus hofmani (1999), ian leseri

    (1999) da uolter leqveri (1999) aRniSnuls `axal terorizms~ uwodeben.

    miuxedavad amisa, albaT ukeTesi iqneboda terorizmi, rogorc Zaladobis

    manifestacia gangvexila.

  • 42

    drois ama Tu im periodSi terorizmi viTardeba da vlindeba

    sxvadasxvagvarad. faqtobrivad es imas niSnavs, rom terorizmi yovelTvis

    `axalia~. [ 44-74,76]

    terorizmi dasavleTSi jer safrangeTis revoluciis, xolo Semdeg

    ruseTis oqtombris revoluciis paralelurad ganviTarda. irlandiaSi

    revoluciur liderebze didi gavlena iqonia amerikis brZolam

    TavisuflebisTvis da mebrZoli anarqistebis revoluciurma naSromebma.

    bevrma gaiziara ideebi leninis naSromebidan. Sedegad irlandiaSi

    ganviTarebuli moZraoba Semdegi etapia Tanamedrove terorizmis

    ganviTarebis istoriaSi.

    Tanamedrove etapze mravalma saxelmwifom erovnul usafrTxoebas

    narkoproblema daukavSira da misi gadaWra qveynis saSinao da sagareo

    politikis ganuyofel nawilad miiCnia. gaCnda axali termini

    ,,narkotikuli terorizmi, ese igi didi odenobiT narkotikuli

    nivTierebebis masobrivi gavrceleba ama Tu im saxelmwifos, an mis

    romelime nawilSi, rac safrTxes uqmnis mravali adamianis sicocxles an

    janmrTelobas; aseTive moqmedeba, mimarTuli romelime erovnuli,

    eTnikuri, rasobrivi, religiuri anda sxva raime niSniT gaerTianebuli

    jgufis mTlianad an nawilobriv mosaspobad. [21-29]Aam mxriv gamonaklisi

    arc Cveni qveyanaa. saqarTvelos nakisri aqvs organizebul danaSaulTan

    brZolis saerTaSoriso valdebuleba. gaeros wevr saxelmwifoTa

    meTaurebis, msoflios specsamsaxurebis xelmZRvanelebisa da

    saerTaSoriso eqspertebis azriT, narkotikebis winaaRmdeg brZola unda

    xorcieldebodes regionuli principiT, narkobiznesis sawinaaRmdegod

    mimarTuli erTiani ZalisxmeviT. praqtikulad mTeli msoflio miesalma

    avRaneTSi ganxorcielebul antiteroristul kampanias. Mman sabolood

    unda aRmofxvras avRaneTis teritoriaze aramarto tero